1 / 43

Informatikos teisė

Informatikos teisė. Dėstytoja Vaida Nedzinskaitė vaida.nedzinskaite @ vgtu.lt Bu dėjimo laikas: Antradienis 16 00 – 17 00 val., SRC 715. Teisės norma. Normų klasifikacijos schema. Gamtinės normos.

crete
Download Presentation

Informatikos teisė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Informatikos teisė Dėstytoja Vaida Nedzinskaitė vaida.nedzinskaite@vgtu.lt Budėjimo laikas: Antradienis 1600 – 1700 val., SRC 715

  2. Teisės norma

  3. Normų klasifikacijos schema

  4. Gamtinės normos Tai elgesio taisyklės, kurios kyla iš gamtinės tikrovės pažinimo ir kuriomis žmogus vadovaujasi, siekdamas garantuoti tinkamą savo fizinį būvį. Šios taisyklės nėra formalios – jos nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotos ar paskelbtos kokio nors subjekto, jų laikomasi, remiantis asmens fiziniais pojūčiais ir patirtimi.

  5. Techninės normos Tai elgesio taisyklės, kuriomis žmogus vadovaujasi naudodamas įvairią techniką, įrankius ar įrenginius, technologijas ar buities daiktus, siekdamas užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą bei gauti minėtų objektų teikiamą naudą.

  6. Socialinės (visuomeninės) normos Tai elgesio ar veiklos taisyklės, kuriomis vadovaujasi arba kurių privalo laikytis socialinis darinys (bendruomenė, įmonė, įstaiga, visuomeninė ar bet kokia kita organizacija) ir (arba) žmogus, kaip socialinis vienetas (visuomenės ar mažesnės socialinės grupės narys), siekiant savo tikslų arba reguliuojant žmonių tarpusavio ir kitus visuomeninius santykius.

  7. Normų skirtumai • Socialinės normos reguliuoja žmonių tarpusavio santykius, o techninės ir gamtinės normos – žmogaus santykius su išoriniu objektyviuoju pasauliu (daiktais, techniniais ir gamtos procesais bei reiškiniais). • Gamtinės normos egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus valios ir santykio su jomis, o socialinės normos gali būti ir yra žmogaus ar visuomenės objektyvaus vystymosi pasekmė, valios produktas.

  8. Socialinių normų rūšys • Moralės normos • Religinės normos • Politinės normos • Korporatyvinės (korporacijų) normos • Teisės normos • ....

  9. Teisės norma • Kas yra teisės norma? • Ką teisės norma kaip taisyklė reguliuoja? • Kiek detaliai ir smulkmeniškai teisės norma reguliuoja žmonių elgesį?   • Kaip teisės norma reguliuoja visuomeninius santykius? • Iš kur teisės norma atsiranda? Kas ją nustato? • Kodėl visuomenės nariai, žmonės laikosi jiems valstybės nustatytos taisyklės?

  10. Teisės normos sąvoka I Teisės norma – viesiems privaloma, formaliai apibrėžta visuotinio socialinio elgesio taisyklė, nustatyta ar sankcionuota valstybės, kuri suteikia ir įtvirtina visuomeninių santykių dalyviams apibrėžtas subjektines teises ir teisines pareigas ir yra saugoma valstybės. (S. Vansevičius)

  11. Teisės normos sąvoka II Pozityviosios teisės norma – tai teisėkūros subjektų (dažniausiai – valstybės) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. (A. Vaišvila)

  12. Teisės normos požymiai (1) norminamasis pobūdis (2) formalusis apibrėžtumas (3) visuotinis privalomumas (4) visuotinio privalomumo realus užtikrinimas (5) sistemingumas

  13. Teisės ir moralės normų santykis PANAŠUMAI: • socialinio reguliavimo priemonės; • dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą • SKIRTUMAI: • Visuotinis privalomumas • Ryšys su valstybe • Formalus apibrėžtumas • Normatyvumas • Sistemiškumas

  14. Teisės ir moralės normų sąveika Moralės skelbiamos vertybės yra tas orientyras, kuriam turi paklusti įstatymų leidėjas leisdamas teisės normas. Amoralus įstatymas negali būti teisinis įstatymas.

  15. Pagal normoje esantį paliepimo pobūdį skiriama: • įpareigojamosios (nustato pareigą atlikti tam tikrus pozytivius veiksmus); • įgalinamosios (suteikia subjektams teisę atlikti pozityvius veiksmus, kuriais subjektas įgyvendina savo interesus); • draudžiančiosios (jos nustato teisės pažeidimo sudėtį ir sankcijas).

  16. Teisės normos-principai Užtikrina tinkamą teisių įgyvendinimą ir pareigų įvykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar egzistuojančius teisinius santykius, bet ir į jų dinamiką. Šie principai nenustato konkrečių elgesio taisyklių, bet įtvirtina bendruosius pradmenis ir idėjas

  17. Teisės normos vidinė struktūra

  18. Teisės normos struktūra – tai vidinių normos elementų organizacija, apibūdinanti teisės normą kaip vientisą, bet struktūrintą elgesio taisyklę. • Teisės normos strukūrą galima pavaizduoti tokiu būdu: asmeniui privalu laikytis valstybės įstatymų, kitaip valstybė taikys teisės normos pažeidėjui prievartos priemones.

  19. Teisės normos struktūros elementai • Teisės normoje aprašyti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teisės subjektai gali ar privalo elgtis pagal šią taisyklę – hipotezė; • Elgesio taisyklė – dispozicija; • Padariniai, atsirandantys teisės subjektui, nepaklususiam teisės normos reikalavimui – sankcija.

  20. TN struktūrą galima išreikšti tokia formule: „jei ..., tai...., priešingu atveju...“. • Jei įvyksta tam tikri teisiniai faktai – gyvenimo aplinkybės (hipotesė), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip (dispozicija), priešingu atveju jų teisės bus suriautintos ar likviduojamos (sankcija).

  21. Hipotezė – I-asis TN elementas • Terminas hipotezė yra kilęs iš graikų kalbos (gr.hypothesis) ir reiškia prielaidą. • Hipotezė – tai tas teisės normos elementas, kuris sujungia teisės normą su realiu gyvenimu. • Ji nurodo tas faktines aplinkybes, kurioms atsiradus galima naudotis dispozicijoje nurodytomis teisėmis ir privalu vykdyti pareigas. • Hipotezė – struktūrinė teisės normos dalis, kuri nurodo faktines aplinkybes, kurioms atsiradus, pradeda galioti visa teisės norma.

  22. Hipotezių rūšys • paprastos (teisės normos galiojimas siejamas su vienu faktu); • sudėtinės (visuma aplinkybių yra teisės normos galiojimo pagrindas); • alternatyvios (norma galioja esant vienai iš kelių aplinkybių).

  23. Dispozicija – II-asis TN elementas • Dispozicija – iš lotynų kalbos kilęs terminas (lot.dispositio), reiškiantis išdėstymą. • Teisės normos dispozicijoje išdėstytomas teisių ir pareigų, atsiradusių įvykus hipotezės sąlygoms, turinys, aprašomas veiksmas, kurį leidžiama, privaloma arba draudžiama atlikti. • Joje formuluojama pati elgesio taisyklė. • Dispozicijoje aprašomas teisės subjekto leidžiamo ir privalomo elgesio (teisių ir pareigų) mastas (apimtis).

  24. Dispozicijų rūšys I Pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį: • absoliučiai apibrėžtos (aiškiai ir tiksliai nurodo visuomeninio santykio dalyvių teises ir pareigas, kurių dalyviai savo nuožiūra negali pakeisti); • santykinai apibrėžtos (leidžia patiems santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas, konkretų jų turinį).

  25. Dispozicijų rūšys II Pagal raiškos būdus: • paprastosios (nurodo teises ir pareigas, tačiau jų neaiškina); • aprašomosios (ne tik aprašo, bet ir paaiškina, nurodo esminius požymius); • nukreipiamosios (jos formuluoja tik bendrą elgesio taisyklę, o dėl konkretaus turinio nukreipia į kitą teisės normą); • blanketinės (nurodo, kad dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto ir nenurodo, kur ji yra).

  26. Sankcija – III-asis TN elementas • Lot. sanctio – bausmės nustatymas. • Teisės normos sankcijoje nurodoma poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma pažeidėjui. • Tai teisinio poveikio priemonė, kuria susiaurinamos teisės pažeidėjo teisės už reguliacinės teisės normos reikalavimų nevykdymą arba skatinamoji priemonė už teisėtą elgesį. • !!! Sankcijos nėra būtinas kiekvieno teisės normos teksto elementas, tačiau loginėje teisės normos struktūroje sankcija visada egzisuotoja.

  27. Sankcijų rūšys I • paprastosios (viena konkreti poveikio priemonė); • sudėtinės (kelios poveikio priemonės, kurios turi būti taikomos visos kartu); • alternatyvios (kelios poveikio priemonės, kai gali būti taikoma viena ar kelios iš jų).

  28. Sankcijų rūšys II Pagal atsakomybės rūšį gali būti skirstomos į: • baudžiamąsias, įtvirtinančias poveikio priemones (laisvės atėmimas, turto konfiskavimas ir kt.) už baudžiamajame kodekse numatytas veikas, • administracines, kurios numato poveikio priemones (bauda, specialiosios teisės, pvz., teisės vairuoti, atėmimas, administracinis areštas), taikytinas už administracinius pažeidimus, • drausmines– poveikio priemonės, skiriamos už darbo tvarkos taisyklių pažeidimus (pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo ir kt.), • civilines sankcijas, taikomas už civilinių prievolių nevykdymą, kai tokių sankcijų skyrimas yra numatytas įstatyme arba sutartyje (bauda, delspinigiai).

  29. Metodologinės, techninės priemonės atskleisti teisės normos struktūrą • Minėta loginė formulė: Jei..., tai..., preišingu atveju... • Predikatų logikos schema: [F(x) → G(x)], kuri skaitoma taip: jei objektas x turi savybę F, tai x turi ir savybę G. Čia išraiška F(x) reiškia hipotezę, o G(x) dispoziciją. Pvz., „Valstybinė kalba – leituvių kalba“. – Jei kalba turi savybę būti lietuvių kalba (hipotezė), tai ji Lietuvoje yra valstybinė kalba (dispozicija).

  30. Loginė normos struktūra Tai sistema teisės normos elementų (hipotezės, dispozicijos, sankcijos), kurių padedama konkreti teisės norma, sąveikaudama su kitomis teisės normomis, tampa pajėgi įgyvendinti visai teisės sistemai skirtas tris funkcijas: (1) suformuluoti elgesio taisyklę; (2) nurodyti faktus, kurių pagrindu santykio dalyviams atsiranda, pasikeičia arba išnyksta subjektinės teisės ir pareigos, taip pat veiksmus, kuriais gali būti pažeista ši taisyklė; (3) užtikrinti tokios taisyklės įsakmumą – jos pažeidimų baudžiamumą.

  31. Teisės normų konkurencija, kolizijos, spragos

  32. Teisės spraga • Teisės spraga yra tokia situacija, kai tam tikras visuomeninio gyvenimo klausimas (atvejis) turi būti, tačiau nėra sureguliuotas pozityviosios teisės normomis.

  33. Teisės spragų priežastys • Teisės spraga gali atsirasti, jeigu: • Įstatymų leidėjas klaidingai mano, kad konkrečių santykių reguliuoti nereikia; • Įstatymų leidėjas klaidingai mano, kad teisę bus galima sukonkretinti ją taikant; • Įstatymų leidėjas klaidingai perleidžia klausimo sprendimą teisę taikančiai institucijai; • Įstatymų leidėjas išleidžia nereikalingą normą; • Įstatymų leidėjas sprendžia klausimą ne taip, kaip reikėtų.

  34. Teisės spragų sprendimo būdai • Įstatymo analogija; • Teisės analogija Analogija yra loginio samprotavimo metodas, kai nustačius, kad sutampa kai kurie dviejų objektų požymiai, daroma išvada, jog sutampa ir kiti požymiai.

  35. Įstatymo analogijos pavyzdys 1.8 straipsnis. Įstatymo ir teisės analogija 1. Civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). 3. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.

  36. Įstatymo analogijos taikymo sąlygos • nėra pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglemantuoja ginčo santykį, t.y. konstatuojama teisės spraga; • yra įstatymas (plačiuoju požiūriu), t.y. teisės norma, kuri reguliuoja panašų santykį; • yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t.y. neprieštaraus teisinio santykio esmei irpobūdžiui.

  37. Teisės analogijos pavyzdys 1.8 straipsnis. Įstatymo ir teisės analogija 2. Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). 3. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.

  38. Analogijos taikymo ribojimas • Nei įstatymo, nei teisės analogija nėra leidžiama baudžiamojoje teisėje ir administracinės teisės pažeidimo bylose. • Negalima pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.

  39. Teisės normų kolizija • Teisės normų kolizija – tai vidinis teisės sistemos prieštaravimas, susikirtimas, kai tuos pačius arba artimus visuomeninius santykius reguliuoja skirtingos teisės normos. • DK 11 str.:Jeigu tarp DK normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma DK nuostata. • CPK 1 str. 2 dalis: jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų LR įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms.

  40. Teisės normų kolizijų sprendimo taisyklės • Hierarchijostaisyklė. • Chronologinė taisyklė. • Specialiosios normos pirmumo taisyklė. • Kitos taisyklės ir principai.

  41. Teisės normų konkurencija Tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja skirtingos teisės normos, kai specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją teisės normą. Konkurencijos sprendžiamos pagal Lex specialis derogat legi generali (specialioji norma nugali bendrąją) principą. Šiuo atveju specialioji norma neprieštarauja bendrosios normos dvasiai, o tik ją išplėtoją. Specialiosios normos reglamentavimas yra daug platesnis nei bendrosios teisės normos.

  42. Klausimai?

  43. Namų darbas • Užsienio/nacionalinės autorių teisių gynimo institucijos aprašas: • 1-3 psl. apimties rašto darbas; • Institucijospavadinimas (lietuviškai ir originalo kalba), logotipas, internetinės svetainės adresas, pagrindinės funkcijos ir veiklos principai, ginami subjektai, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, pagrindiniai renginiai, kampanijos ir t.t. • Atspausdintas rašto darbas paduodamas dėstytojui po paskaitos iki egzamino;

More Related