Parengė Bendrųjų ir teisės dalykų skyriaus mokytojas Giedrius Rimkus 2012, Klaipėda

1. LIETUVOS POLICIJOS MOKYKLASpecialybės kalba ir veiklos dokumentavimasVAIZDINĖ MEDŽIAGA „PRANEŠIMO PRISTATYMO MENAS (PAGAL JAMES C. HUMES METODIKĄ)” Parengė Bendrųjų ir teisės dalykų skyriaus mokytojas Giedrius Rimkus 2012, Klaipėda

2. Įžanga Kiekvienas žmogus nori būti išgirstas ir suprastas. Tik, deja, ne visiems pavyksta savo mintis, žodžius, sakinius sudėlioti taip, kad būtų: • aišku; • logiška; • įtaigu; • prasminga; • įsimintina. Šios medžiagos tikslas – supažindinti Lietuvos policijos mokykloskursantus su vieno žymiausių XX amžiaus kalbų kūrėjo James C. Humes pateikta pranešimo pristatymo metodika (metodinės medžiagos ir citatų šaltinis: James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V., 2007). Šis žmogus kūrė pasisakymus tokiems JAV prezidentams kaip R. Niksonas, G. Fordas, R. Reiganasir kt., parašė daugiau nei 30 knygų apie kalbėjimo meną. Pasirinkta tema aktuali visiems policijos pareigūnams, nes jiems kasdieniame darbe tenka daug bendrauti, aiškiai ir logiškai dėstyti mintis žodžiu ir raštu bei, žinoma, daugeliu atvejų tai daryti įtaigiai. O kad minėti dalykai aktualūs kursantams, įrodė jau tradicine tapusi Lietuvos policijos mokykloje organizuojama Atviros erdvės konferencija. Beje, „nemokėti kalbėti inteligentiškam žmogui yra ne šiaip trūkumas, o socialinė ir asmeninė tragedija lygiai taip, kaip nemokėti skaityti ir rašyti“ (Nauckūnaitė Z. Iškalbos mokymas. K., 1998).

3. Sėkmingo pasisakymo paslaptys: • Įžanginės pauzės galia. • Įžanginės frazės galia. • Išvaizdos galia. • Esmės galia. • Lakoniškumo galia. • Citatų galia. • Statistikos galia. • Vaizdinių priemonių galia. • Gestų galia. • Skaitymo galia. • Poezijos galia. • Klausimų galia. • Žodžio galia. • Baigiamosios frazės galia. Kaip matome, James C. Humes visas sėkmingo pasisakymo paslaptis vadina „galiomis“. Iš tiesų šis žodis pasirinktas neatsitiktinai. Kiekviena „galia“ – tai žingsnis gero, t. y. įtaigaus, prasmingo, pasisakymo link. Kitose skaidrėse aptariamos „galios“, kurios aktualios kalbą rengiančiam kursantui. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

4. ĮŽANGINĖS PAUZĖS GALIA Prieš pradėdami skaityti pranešimą: • Peržvelkite auditoriją. Taip susipažinsite beveik su visais, pasiruošusiais Jūsų klausytis, pajusite auditorijos nusiteikimą ir nuotaiką. • Užmegzkite kontaktą (akių kontaktas – labai svarbu!) su kiekvienu klausytoju. • Nepamirškite, įžangos pauzė („strateginė“ pauzė) – iškalbingesnė už beprasmius žodžius. Ji neturi būti per ilga – pakaks keletos sekundžių ir pajusite, kaip net labiausiai išsiblaškiusi auditorija nurimsta, suklūsta ir... laukia. Po tokios tylos pirmieji žodžiai nuskamba ypatingai, jie ypač svarbūs. Prisiminkite tai, kai tarsite pirmąsias pasisakymo frazes! Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

5. ĮŽANGINĖS FRAZĖS GALIA Įžangos frazė turi būti: • apmąstyta; • tiksli; • nenuobodi. Pvz., kalbą galima pradėti istorija, kuri prajuokintų ar sujaudintų auditoriją. Įsidėmėkite, pasakymai „Man malonu...”, „Gera čia Jus matyti...” – labai mandagios, bet banalios frazės. Juk iš tiesų gal ir nėra taip malonu stovėti prieš didžiulę auditoriją, o kartais net kojos dreba. Tad kam meluoti sau?Klausytojai puikiai jaučia nenuoširdumą, juos sunku apgauti. Padėkos žodžiai natūraliai ir nuoširdžiai nuskambės, jeigu juos pasakysite kalbos viduryje. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

6. IŠVAIZDOS GALIA Jūs – asmenybės! Tad labai svarbu pabrėžti savo individualumą. Prisiminkite individualių simbolių reikšmę. Pamenat – Stalino pypkė, Čerčilio cigaras ir pan.? Tikslinga turėti tokį simbolį, kuris Jus: • išskirtų, • suteiktų individualumo; • žmonės imtų tapatinti tą simbolį su Jumis. Tai gali būti ir išeiginis kostiumas, ir dalykinis kostiumėlis ar tiesiog aprangos detalė. Prisiminkite, jog savitumas ir santūrumas – įspūdingos išvaizdos paslaptis! Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

7. ESMĖS GALIA Pasisakant svarbu: • Esmė. • Dalykiškumas. Kalbėti būtina paprastai ir dalykiškai. Visuomet: • žinokite, ką norite pasakyti (dar prieš pradėdami kalbėti, turite žinoti, kokios klausytojų reakcijos tikitės kalbai pasibaigus!); • turėkite aiškų ir konkretų pranešimo tikslą; • susidarykite detalų planą tikslui pasiekti; • prieš kalbėdami, pirmiausia, kaip teigia James C. Humes, „sustokite, pagalvokite, susiplanuokite“. Kaip kalbėti, kad būtumėt išgirsti, kad Jūsų klausytų? Kitoje skaidrėje pateikiama James C. Humes citata pasufleruos esminį dalyką. Įdėmiai perskaitykite! Parengtapagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

8. KOKIA KALBA PRASMINGA? „Kai tarnavau Pensilvanijos valstijos įstatymų leidžiamajame susirinkime, pastorių, kuris rytinį susirinkimo posėdį atidarė malda, pakviečiau papietauti ir pagyriau jį: –Pastoriau, jūsų malda buvo tikrai puiki. –Ačiū, Džeimsai, – atsakė jis, bet, atvirai kalbant, aš labiau norėjau pasirinkti kitą. –Kokią? –Viešpatie, dėkojame tau už tai, kad išmokei mus mąstyti ir kalbėti. Padėk mums, kad šie sugebėjimai visada būtų kartu.“ (p. 45) Prasminga, tiesa? Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

9. LAKONIŠKUMO GALIA Nepamirškite: • kuriant pranešimą, svarbiu principu tampa posakis„mažiau yra daugiau”; • trumpumas visada geriau už nuobodumą; • didelį poveikį daro netikėti dalykai. Tikrai daugiau žmonių įsimins ne tradicinę reklamą, o tokią, kuriai skirtas visas puslapis, bet parašytas vienas vienintelis sakinys puslapio viduryje. Juk turbūt teko girdėti pranešimų, vertų lopšinių vardo? Ar darkart klausytumėt? James C. Humes pateikia unikalų lakoniškos kalbos pavyzdį. Jis kitoje skaidrėje. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

10. LAKONIŠKUMO GALIOS PAVYZDYS „Klausytis ilgos kalbos – tas pats, kaip skaityti knygą be skyrybos ženklų. Generolas Eisenhoweris 1949 metais, būdamas Kolumbijos universiteto prezidentu, per vienus pietus turėjo kalbėti po kalbėjusių trijų kitų svečių. Kadangi jie kalbėjo labai ilgai, atrodė, kad tuoj ateis ir rytas. Todėl, kai atėjo eilė kabėti Eisenhoweriui, jis pasakė tik tiek: Kiekviena kalba, išdėstyta raštu ar žodžiu, turi būti su skyrybos ženklais. Šį vakarą aš iš skyrybos ženklų renkuosi... (pauzė) tašką.“ (p. 52) Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

11. CITATŲ GALIA Svarbiausios citatų naudojimo taisyklės: • Būtina tiksliai žinoti, iš kur citata, kas žodžių autorius, koks cituojamų žodžių kontekstas. • Citatos autorius turi būti gana žinomas žmogus (ne visiems juk įdomu, ką pasakė Jūsų kaimynas...), o pati citata trumpa. Citatos turi didelį poveikį. Jei pajusite, kad pradėjote kalbėti monotonišku balsu ir vienodu tempu bei klausytojų susidomėjimas mažėja, prisiminkite –išgelbėti gali citata (ji turi būti apmąstyta ir parengta!). Tai patraukia klausytojų dėmesį, pabudina juos „iš miego“. Įsidėmėkite – negalima piktnaudžiauti citatomis! Gali užtekti ir vienos visoje kalboje. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

12. STATISTIKOS GALIA Statistikos duomenis nelengva įsiminti, ar ne? Ką daryti, jei jie pranešime tikrai būtini? Kai kurie statistiniai duomenys cituojami tiksliai ir atvirai, siekiant, kad jais klausytojai iš karto patikėtų, pvz., tikslūs skaičiai, o kiti suapvalinami, kad būtų lengviau įsiminti. Įsidėmėkite, jog rengiant bet kokį pranešimą ar sakant kalbą, tikslinga paisyti to, kas vadinama trimis skaičių S: • sumažinti; • suapvalinti; • susieti. SUMAŽINKITE statistinių duomenų skaičių. Tyrimai rodo, jog dauguma klausytojų neužsirašydami iš viso pristatymo pajėgia įsiminti tik... vieną iš pateiktų statistinių duomenų. SUAPVALINKITE duomenis. Juk dauguma geriau įsimins junginį „daugiau nei pusė” nei tiesiog 52 proc. SUSIEKITE pateikiamus statistinius duomenius su savo klausytojais ir lyginkite su pažįstamais dalykais. James C. Humes pateikia puikų pavyzdį, kaip šis metodas „veikia“. Citatą perskaitysite kitoje skaidrėje. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

13. STATISTINIŲ DUOMENŲ SUSIEJIMO PAVYZDYS „Aštuoniasdešimtmetis Poundas su žilų plaukų kupeta dideliais žingsniais užlipo ant pakylos ir tylėdamas permetė žvilgsniu auditoriją. – Dabar visi pažvelkite į jūsų dešinėje sėdintį studentą. Kai visi tai padarė, jis tarė: – O dabar pažvelkite į jums iš kairės sėdintį studentą. Kai jie padarė ir tai, Poundas iškilmingu balsu pareiškė: – Vieno iš tų dviejų studentų, į kuriuos ką tik pažvelgėt, kitais metais mūsų universitete nebebus. Jis pasinaudojo statistiniais duomenimis, kad per pirmuosius metus nubyra 32 proc. studentų ir privertė savo klausytojus asmeniškai patirti, ką tai reiškia iš tikrųjų.“ (p. 77) Efektyvu, tiesa? Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

14. VAIZDINIŲ PRIEMONIŲ GALIA Šiuo metu labai populiaru visą pranešimą tiesiog surašyti skaidrėse ir „perskaityti“. Prisiminkite, jog „skaidrių perteklius migdančiai veikia auditoriją“ (Ričardas Niksonas). Jos negali pakeisti balso galios ir įtaigos bei turėtų būti naudojamos tik kalbai sustiprinti, o ne ją pakeisti. Kaip teigia James C. Humes, „lyderiai žino, kad negalima savo balso perleisti vaizdinėms priemonėms. Kalbėtojo pulto negalima užleisti projektoriui, nes tada iš įtaigos nieko neliks. Negalima vadovavimo perleisti skaidrėms, nes varomoji jėga tada išnyks.“ (p. 82) Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

15. GESTŲ GALIA Kartais gestai pasako daugiau negu žodžai. Pvz., žvilgsnis į akis, lūpų kandžiojimas, žiūrėjimas į lubas – argi tai neiškalbingas emocijų ir minčių perdavimo būdas? Kaip teigė James C. Humes, „gestas gali būti iš sielos gelmių einantis signalas, kurio perduoti žodžiais neįmanoma.“ (p. 119) Nepadarykite klaidos – piktnaudžiavimas gestais tik parodys susijaudinimą, negalėjimą susikaupti ir pan. Per pokalbį, susitikimą ar skaitant pranešimą, patariama apsiriboti tik kokiu vienu, bet gerai apgalvotu gestu. Pvz., norėdami cituoti, kad būtų įtaigiau, iš vidinės švarko kišenės galite išsiimti kortelę su užrašytu citatos tekstu ir pakomentuoti, jog cituojama mintis tiek svarbi, kad kažkada ją net išsirašėte. Kitoje skaidrėje pateikiama James C. Humes teksto ištrauka apie pirmąjį JAV Prezidentą Dž. Vašingtoną iliustruoja apgalvotai ir prasmingai pasirinkto gesto galią. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

16. GESTŲ GALIOS PAVYZDYS „Tylėjimo galią Washingtonas pademonstravo 1781 metais, kai atsisveikino su savo karininkais „Fraunce“ tavernoje Niujorke, netoli nuo Volstrito, prieš sėsdamas į laivą, kuris turėjo sugrąžinti jį į Maunt Vernoną. Toje tavernoje Washingtonas nespaudė karininkams rankų. Užuot tai daręs, jis tik stabtelėdavo prie kiekvieno karininko, pažiūrėdavo jam į akis, linktelėdavo galvą, ir eidavo prie kito. Kai kurie karininkai pasižymėjo savo dienoraščiuose, kad tai buvo reikšmingiausias momentas jų gyvenime.“ (p. 119) Taigi žodžiai ne visada turi prasmę. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

17. SKAITYMO GALIA Dažnai tenka išgirsti klausimą – ar skaitant pranešimą bus galima „pasižiūrėti“ į užrašus. Žinoma, kad galima, bet rekomenduojamos kelios taisyklės. Svarbiausia taisyklė – niekada nekalbėkite žiūrėdami žemyn. Kalbėdami savo klausytojams, turite žiūrėti tik į juos. Pranešimo skaitymo formulė: „Pažiūrėti – stabtelėti – pasakyti”: • pažiūrėkite į pranešimo tekstą; • pakelkite galvą ir žiūrėdami į auditoriją kalbėkite (jokiu būdu ne tuo metu, kai akysdar nukreiptos į lapą ar tik keliama galva); • vėl žvilgtelkite į lapą ir kartokite minėtus veiksmus. Įsidėmėkite, jog pauzės – pati galingiausia kalbėjimo priemonė. Juk klausytojui irgi reikia apmąstyti tai, ką pasakėte. Pauzės sukuria nuoširdumo įspūdį, atrodo, kad Jūs ieškote tinkamų žodžių mintims išreikšti. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

18. POEZIJOS GALIA Pranešimas ir poezija? Kodėl gi ne? Iš tikrųjų pranešimo tekstą rekomenduojama „sueiliuoti“, t. y. lape užsirašyti kaip eilėraštį. Tiesiog bus patogiau – žinosite, kur stabtelėti, kur padaryti intonacinę pauzę. Vadovaukitės tokiomis taisyklėmis: • ten, kur dedate kablelį, pabaikite ir eilutę; • jei po veiksnio eina tarinys, neperskirkite jų; • jei po prielinksnio eina su juo susijęs žodis, nenukelkite to žodžio į kitą eilutę; • kai dedate tašką, ties juo sustokite ir pradėkite naują eilutę. Taip išdėsčius tekstą, svarbiausi jo žodžiai ir frazės krinta į akis. Tada nebūtina skaityti, neatplėšiant akių nuo teksto. Kitoje skaidrėje pateiktas taip sueiliuoto teksto pradžios pavyzdys. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

19. „SUEILIUOTO“ PRANEŠIMO PRADŽIOS PAVYZDYS „Ištikimas tautai, visuomenei, žmogui. Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams. Savo pašaukimui, pareigai ir misijai. Toks kiekvieno policijos pareigūno tikslas.” (Ištrauka iš Lietuvos policijos mokyklos mokytojo Giedriaus Rimkaus pranešimo teksto) Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

20. KLAUSIMŲ GALIA Jaučiate, kad klausytojai pradėjo nuobodžiauti? „Pabudinkite“ juos! Žinoma, tam reikia būti iš anksto pasiruošus – įtraukus į pranešimą 1 ar 2 retorinius klausimus. Tai svarbu, nes: • klausimas pranešimo tekste (tebūnie jis retorinis) priverčia suklusti ir sureaguoti; • klausimas skatina klausytoją atsakyti, nors ir nebūtinai balsu; • klausimas „pabudina” prisnūdusį (jeigu jau taip nutiko...). Įsidėmėkite, jog klausimą galite užduoti tik tada, kai žinote atsakymą. Kitoje skaidrėje pateikiama James C. Humes citata įrodo retorinio klausimo galią. Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

21. RETORINIO KLAUSIMO GALIOS PAVYZDYS „1941 metų gruodžio mėnesį, tuoj po Perl Harboro, Churchilį pakvietė pasakyti kalbą jungtinėje Kongreso sesijoje. Išvardijęs visą „pažeidimų litaniją“, jis pareiškė: Japonai užpuolė mus Perl Harbore, Ramiojo vandenyno salose, Filipinuose, Malajuose... Jau sunku japonų veiksmus suderinti su sveiku protu. Paskui jis padarė pauzę ir pateikė tokį retorinį klausimą: Kuo jie mus laiko? Kongresmenai ir senatoriai pašoko ir į jo žodžius atsiliepė ilgais audringais plojimais. Tas retorinis klausimas, kurį Churchilis uždavė JAV Kongreso rūmuose, yra vienas iš puikiausių. Churchilis manė, jog per visą kalbą pakanka užduoti tik vieną retorinį klausimą, ir kad tas klausimas turi būti paprastas ir tiesus. Taigi, jei norite išjudinti auditoriją, užduokite stiprų klausimą, kaip tai darė Churchilis. Stenkitės, kad jis būtų trumpas ir paprastas.“ (p. 172) Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

22. ŽODŽIO GALIA Sakydami kalbą, skaitydami pranešimą, galbūt norėsite pabrėžti, akcentuoti kokį nors žodį. Nebūtina jo ištarti garsiau. Įsidėmėkite, jog geriausią efektą pasieksite, jei prieš ištardami žodį, kurį norite pabrėžti, padarysite trumpą strateginę pauzę, t. y. stabtelsite. Ta pauzė nukreipia dėmesį būtent į šį žodį ar frazę. Suteikite žodžiui galios, panaudodami pauzės jėgą! Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

23. BAIGIAMOSIOS FRAZĖS GALIA Pranešimo pabaiga turi būti įsimenanti. Tailyg paskutinis įspūdis, kurį kalbėtojas palieka auditorijai. Pasak V. Čerčilio, pabaigoje reikia apeliuoti į emocijas: • išdidumą (pasididžiavimas savo įstaiga, profesija, užsiėmimu, bendruomene ir pan.); • viltį (ateities perspektyva, geresnės rytdienos, naujų galimybių, platesnių horizontų viltis ir pan.); • meilę (savo šeimos, savo šalies ir pan.); • baimę (bijojimas nelaimės, kuri gali atsitikti, jei tučtuojau nebus imtasi reikiamų priemonių ar veiksmų ir pan.). Prisiminkite, pabaigoje galima įterpti prasmingą citatą, istoriją iš savo praeities, netgi istorinį anekdotą. Įsidėmėkite, pabaiga neturi būti sentimentali, išspaudžianti ašarą! Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

24. SĖKMĖS RENGIANT PRANEŠIMUS, SAKANT KALBAS! Ši metodinė vaizdinė priemonė nepretenduoja tapti vieninteliu vadovu rengiant pranešimą ar ruošiantis kalbėti auditorijai. Jei bent keli patarimai įstrigo atmintin ir bus panaudoti, tai jau gerai – pasisakymas taps įtaigesnis, logiškesnis ir prasmingesnis. Tiesiog, kaip teigė James C. Humes, sakydami kalbą, išdrįskite būti kitokie: „Būkite drąsūs. Būkite narsūs. Drįskite elgtis kitaip.“ (p. 230) Parengta pagal James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. V.,2007.

25. LITERATŪRA: 1. James C. Humes. Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys. Vilnius: Vaga, 2007. 2. Nauckūnaitė Z. Iškalbos mokymas. Kaunas: Šviesa, 1998.