Mokslo ir ūkio sąveika Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformoje

1. Mokslo ir ūkio sąveika Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformoje Giedrius Viliūnas Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Konferencija “Bendradarbiavimas ir partnerystė plėtojant švietimo ir mokslo sektorių 2007 – 2013 m.”, 2007 m. birželio 11 d.

2. Pranešimo turinys • Mokslo ir ūkio sąveikos vieta mokslo ir studijų reformos modelyje • Mokslo ir ūkio sąveiką plėtojančios reformos priemonės • Problemiški aspektai

3. Įžanginės pastabos • Mokslinių tyrimų sistemos refoma vykdoma kartu su aukštojo mokslo refoma • Mokslo problemos iš dalies užgožiamos studijų problemų • Į žinių kūrimo ir sklaidos sistemą žvelgiama kompleksiškai • Mokslo ir verslo sąsaja nėra savaiminis reformos tikslas • Siekiama visuomenės, ūkio, asmens gerovės ir klestėjimo • Greta ekonomikos konkurencingumo – tvarioji plėtra, sveikata, kultūra, individo poreikiai

4. Mokslo ir verslo sąsaja partijų susitarime • Studijų finansavimo principai • Studijų įmokos reguliavimas • Studijų prieinamumas • Aukštųjų mokyklų autonomija • Aukštųjų mokyklų valdymas ir atskaitomybė • Atsakomybė už studijų kokybę, etiką ir procedūras • Studijų kokybės užtikrinimas ir vertinimas • Mokslo finansavimo principai • Mokslo finansavimo apimtys ir mokslo plėtra • Mokslo sistemos valdymas • Mokslininkų ir studentų draugijos • “Valstybė, siekdama, kad gerėtų mokslinių tyrimų kokybė, mokslo ir inovacijų efektyvumas ir tarptautinis konkurencingumas, sukuria sąlygas ir paskatas valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui, remia jungtinių mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimąsi” • Reformos parlamentinė priežiūra ir strategija • Įgyvendinimo terminai

5. Mokslo ir verslo sąsajos problemos matomumas • Aukštojo mokslo reforma politiškai “karštesnė” • Studijų įmokų didinimas prieš rinkimus rizikingas valdančiosioms partijoms • Nemokamo aukštojo mokslo išlaikymui arba paskoloms per artimiausius 4 metus papildomai reikėtų 1 mlrd Lt • Studijų reforma remiasi nacionaliniu biudžetu, o mokslo ir ūkio pertvarkymai – ES struktūriniais fondais • Diskusijos apie mokslo ir ūkio pertvarkymus vyksta ne taip matomuose Lisabonos strategijos ir SF panaudojimo planavimo kontekstuose

6. Mokslo potencialas ir sąveika su ūkiu šiandien • Apie 12 000 tyrėjų (4 / tūkst. gyv.), iš jų apie 6000 su mokslo laipsniais • Kasmet parengiama maždaug po 300-400 mokslo daktarų • 205 000 studentų (iš jų apie 60 000 kolegijose) • 21 universitetas (iš jų 6 privatūs), 17 valstybinių ir 18 universitetų mokslo institutų, 28 kolegijos • Finansavimas 474 mln Lt, arba 174 mln EUR (2005), arba 0,76 proc. nuo BVP • Tik 13,5 proc. mokslo finansavimo ateina iš privataus sektoriaus (0,14 proc. nuo BVP) • Tik 6,7 proc. tyrėjų versle

7. 100% 14,7 3,8 36,5 80% 67,8 60% Aukštojo mokslo sekt., proc. 13,4 Valstybiniame sekt., proc. Versle, proc. 80,5 40% 49 20% 25,5 6,7 0% Lietuva ES-25 JAV Tyrėjų pasiskirstymas pagal sektorius, lyginant su ES ir JAV

8. Išlaidos moksliniams tyrimams pagal sektorius, lyginant su ES ir JAV

9. Inovatyvių įmonių bendradarbiavimo partneriai 8,7% Valstybinės MT įstaigos 11,2% Universitetai Privačios MT įstaigos ir konsultantai 20,9% Kitos įmonės 22,5% Klientai 32,1% Tiekėjai 41,5% Partneriai iš įmonių grupės 13,9%

10. Lietuvos inovacijų sistema Europos kontekste(proc.)

11. Inovacijų sistemos rezultatyvumas Šaltinis: Europos inovacijų švieslentė, 2006

12. Viešojo ir privataus sektoriaus aktyvumas 6BP projektuose

13. Esamas mokslo ir ūkio sąveikos skatinimas ir jo vertinimai • Strategijos ir programos • Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga (2001) • Ilgalaikė MTEP strategija ir jos įgyvendinimo priemonės (2003) • Lietuvos MTEP prioritetai ir jų įgyvendinimo programa (nuo 2003) • Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa (2005) • Aukštųjų technologijų plėtros 2007 – 2013 m. programa (2006), Pramoninės biotechnologijos plėtros 2007 – 2010 m. programa (2006) • Mokslo finansavimas pagal rezultatus • Publikacijų, tarptautinių projektų, verslo užsakymų ir žinių komercializavimo rodikliai • Tarptautiniai vertinimai (Norvegijos mokslo taryba 1996, Pasaulio bankas 2003, CREST OMC PMG 2007 ir kt.): • Pernelyg pasyvi finansavimo pagal rezultatus sistema • Per mažai lėšų skirstoma programiniu konkursiniu būdu (tik 6-7 proc.) • Per žemas valstybės investicijų į mokslą lygis (tik 0,64 proc. nuo BVP) • Fragmentuota, nefunkcionali institucijų sistema • Trūksta specialių mokslo-verslo sąsają stiprinančių priemonių (“spin-off” tipo įmonėms, tyrėjams versle, verslo investicijoms į MT ir kt.) • Nepakankamas strateginis valdymas ir koordinavimas

14. Mokslinių tyrimų sistemos reforma • Valdymo ir finansavimo sistemos pertvarkymas • Programinio konkursinio finansavimo plėtra • Tarpinės institucijos: mokslinių tyrimų taryba ir inovacijų agentūra • SF projektas “Programinio konkursinio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo modelio sukūrimas” (LMT / ŠMM /ŪM) • Naujos programinės veiklos • Nacionalinės mokslo programos (siūloma rengti 5 bandomąsias programas) • Nacionalinės kompleksinės programos (rengiama 12 galimybių studijų) • Išskirtinių tyrimų centrų programa • Kompetencijos centrų programa • Infrastruktūros atnaujinimas • Mokslo, studijų ir verslo slėniai • Bendri su verslu tyrimų centrai, technologijų perdavimas, konsultavimas • Institucijų tinklo pertvarkymo galimybių studija (iki rudens) ir nacionalinės mokslo infrastruktūrų plėtros gairės ( iki 2007 m. pabaigos) • Žmonių išteklių stiprinimas • Stipendijų (grantų) schemos jauniems ir patyrusiems tyrėjams, parama tarptautiniam mobilumui, protų susigrąžinimui, tyrėjams versle ir kt. • Tyrėjų ir specialistų rengimas (studijų sritis) Reformos pagrindas: 4 struktūrinių fondų panaudojimo bendrosios programos (Nacionalinė kompleksinė, Mokslinių tyrimų, Tyrėjų karjeros ir Studijų)

15. Mokslo ir inovacijų sistemos valdymas Šaltinis: LMT studija

16. Mokslo ir inovacijų sistemos dalyviai Seimas Vyriausybė Politikos sprendimai Mokslo, technologijų ir inovacijų komitetas Sekretoriatas Kokybės vertinimo centras Švietimo ir mokslo ministerija Ūkio ministerija Kitos ministerijos Politikos formavimas Moksliniųtyrimų taryba Mokslo ir Technologijų koord. grupė Technologijų ir inovacijų taryba agentūra agentūra Mokslo parkai Politikos įgyvendinimas Verslo inkubatoriai Verslo informacijos centrai INVEGA Valstybinės mokslo įstaigos Universitetai Universitetų Mokslo institutai Valtsybiniai mokslo institutai Privačios mokslo institucijos Privačios aukštosios mokyklos Verslo įmonės Tikslinės grupės, organizacijos Šaltinis: LMT studija

17. Nacionalinės kompleksinės programos • Apima specialistų ir tyrėjų rengimą, mokslinius tyrimus, mokslo infrastruktūrą, mokslo-verslo sąsają (inkubatoriai, technologijų parkai, “pumpurinės” įmonės, integruota infrastruktūra) • ŠMM kvietimu rengiamos 11 NKP galimybių studijų: Informacinės technologijos Mechatronika Naujosios medžiagos, elektronika ir nanotechnologijos Bioenergijos gamyba ir naudojimas Biotechnologija Darnioji chemija Žemės, miškų ir maisto ūkio sritis Lazeriai Elektroninių ir telekomunikacinių sistemų technologijos Taikomieji fiziniai mokslai ir technologijos Gyvulinės maisto žaliavos gamyba ir perdirbimas

18. Nacionalinės mokslo programos • “Mokslinių tyrimų projektų ir jų vykdymui būtinų metodų ir priemonių visuma, sukurianti prielaidas valstybei ir visuomenei svarbioms problemomsspręsti” • LMT siūlo rengti 5 bandomąsias NMP: • Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas • Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui • Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis • Lėtinės neinfekcinės ligos • Darni energetika

19. Mokslo, studijų ir verslo slėniai “Vienoje teritorijoje sutelktas mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialas, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo” Tyrimai Visuomenės plėtra Studijos Inovacijos • Koncepcija patvirtinta LRV 2007 03 21 • ŠMM ir ŪM parengė Slėnių plėtros vizijų bei programų atrankos • taisykles ir sudarė Slėnių plėtros komisiją • Pirmas Komisijos posėdis dar šią savaitę • Vizijų ir programų atranka iki metų pabaigos

20. Neaiškumai • Ar numatytoms priemonėms pakaks lėšų ir išteklių? • Iš ERPF numatoma maždaug 2,6 mlrd Lt, t.y. maždaug po 350 mln Lt, arba po 100 mln EUR kasmet. Ar šių lėšų užteks 6-8 NKP, 4-5 NMP, 2-3 mokslo, studijų ir verslo slėniams, išskirtiniams tyrimų centrams, kompetencijos centrams, mokslo – verslo tyrimų centrams, grantams ir t.t.? Jei ne, kokie kiti reformos finansiniai šaltiniai? • Kiek tyrėjų reikės įgyvendinti planuojamoms NMP, NKP, išskirtiniams tyrimų centrams, kompetencijos centrams ir t.t., atsižvelgiant į dalyvavimą 7BP, dalies tyrėjų “perdavimą” verslui, mokslininkų senėjimą, protų nuotėkį, stažuotes užsienyje? • Ar ši reforma padės pasiekti ūkio proveržį? • Ir NKP, ir NMP šiuo metu kuriamos “iš apačios”; jų gana daug; nuošaly lieka kai kurie ūkio sektoriai (pvz., paslaugos) • Diegiamas tipinis Šiaurės ir Vakarų Europos NIS modelis ir mokslo – verslo sąsajos stiprinimo repertuaras; ar jis atitinka Lietuvai kylančius iššūkius?

21. Neaiškumų priežastys • Reformos modelis susiklostė sąveikaujant kelioms fragmentiškoms pažiūroms į mokslą ir jo sąsają su verslu, todėl yra eklektiškas • sektorinės plėtros: stiprinti mokslą tik perspektyvių technologijų srityse (> NKP) • infrastruktūrinė: kol neaiški bendroji visuomenės ir ūkio raidos strategija, stiprinti bendrą mokslo ir studijų bazę ( > Slėnių koncepcija) • taikomojo mokslo ir verslo inovacijų: mokslo bazės apskritai stiprinti nereikia, prioritetas – inovacijos versle ir taikomoji mokslinė veikla (ŪM pozicija pradiniu SF panaudojimo planavimo laikotarpiu) • Reformai stinga tarpsektorinės koordinacijos NIS lygmenyje • Neveiksni Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisija prie LRV Rizika, kad planuojamas reformos modelis dar keisis ir kad dalis jo priemonių nepasiteisins, yra gana didelė

22. Kritiniai sėkmės veiksniai • Tarpinės institucijos, pajėgios administruoti mokslo plėtrai ir mokslo – ūkio sąveikai skirtas struktūrinės paramos schemas • Seimo svarstomas nutarimas dėl LMT pertvarkymo • Nacionalinio biudžeto ir struktūrinės paramos priemonių suderinimas • NMP finansavimas, tyrėjų atlyginimai, mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo reformų dermė ir kt. • Strateginė partnerystė tarp ŠMM, ŪM, mokslo ir verslo subjektų • Ministerijų, universitetų, regioninės valdžios, NTP, ŽEF ir kt. organizacijų bendradarbiavimas • Strateginis intelektas – analizės, stebėsenos, lyginimo, planavimo, įžvalgos pajėgumai ir vaidmuo • Įkurtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

23. Išvados ir klausimai • Mokslo ir ūkio sąveika yra vienas svarbiausių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformos aspektų. Į jį sutelkta didelė MTTP skirtos 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos dalis • Neaišku, ar numatomas mokslo ir ūkio sąveikos priemonių repertuaras yra ne per gausus ir ar pakankamai pagrįstas finansiškai bei žmonių ištekliais • Nėra tikrumo, ar “iš apačios” ir mokslo iniciatyva kuriamos mokslo ir mokslo – verslo sąveikos programos atitiks ilgalaikius šalies plėtros poreikius • Vėluoja reformai reikalingų institucijų kūrimas, stinga dermės tarp nacionalinio biudžeto ir ES struktūrinės paramos, strateginės partnerystės ir strateginio intelekto – tai rodo trūkumus reformos valdymo lygmenyje