1 / 22

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus

PARAMA KAIMO PL ĖTRAI: NAUJI PARAMOS ASPEKTAI 2014-2020 M. KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS MIŠKŲ SEKTORIAUS, NATURA 2000, MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIU IR AGRARINĖS APLINKOSAUGOS PRIEMONĖS. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus

xuxa
Download Presentation

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. PARAMA KAIMO PLĖTRAI: NAUJI PARAMOS ASPEKTAI2014-2020 M. KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS MIŠKŲ SEKTORIAUS, NATURA 2000, MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIU IR AGRARINĖS APLINKOSAUGOS PRIEMONĖS Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas GEDIMINAS MAŽEIKA 2013

  2. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS TIKSLAI (4 str.) Parama kaimo plėtrai, kaip BŽŪP dalis, padeda siekti šių tikslų: • žemės ūkio konkurencingumo, 2. tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų, 3. subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros.

  3. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS PRIORITETAI (5 str.) • 2014 – 2020 m. laikotarpiu – Sąjungos kaimo plėtros prioritetai: • skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse; • didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą; • skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje; • atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas; • skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose; • skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. 2007 – 2013 m. laikotarpiu – politikos įgyvendinimo kryptys: I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“; II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“; III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“; IV kryptis „LEADER metodo įgyvendinimas“ ; V kryptis „Techninė pagalba“.

  4. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS IV-ASIS PRIORITETAS (5 str.) • 4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims: • biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių būklei, • vandentvarkos gerinimui, • dirvožemio valdymo gerinimui.

  5. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS V-ASIS PRIORITETAS (5 str.) • 5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims: • vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimui, • energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumui didinimui, • atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimuibioekonomikos tikslais, • žemės ūkyje išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui, • anglies dioksido sekvestracijos žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimui.

  6. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI NUMATOMOS PRIEMONĖS (III antraštinė dalis) • Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15 str.); • Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (16 str.); • Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos (17 str.); • Investicijos į materialųjį turtą (18 str.); • Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19 str.); • Ūkio ir verslo plėtra (20 str.); • 6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui; • 6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas; • 6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas. • 7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (21 str.); • 8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (22 str.); • 8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.); • 8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24 str.); • 8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.); • 8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.); • 8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą (27 str.). • 9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.); • 10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.); • 11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.); • 12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (31 str.); • 13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (32 str.); • 13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatymas (33 str.); • 14. Gyvūnų gerovė (34 str.); • 15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (35 str.); • 16. Bendradarbiavimas (36 str.); • 17. Rizikos valdymas (37 str.); • 18. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.); • 19. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.); • Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.); • LEADER programa (II antraštinė dalis, 2 skirsnis)

  7. INVESTICIJOS Į MIŠKO PLOTŲ PLĖTRĄ IR MIŠKŲ GYVYBINGUMO GERINIMĄ (22 STR.) • PARAMA SKIRIAMA • Miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui (23 str.); • Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui (24 str.); • Miškų gaisrų, stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius, katastrofinių įvykių ir klimato sąlygų daromos žalos miškams prevencijai ir atlyginimui (25 str.); • Investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas (26 str.); • Investicijoms į naujas miškininkystės technologijas ir miško produktų perdirbimą bei rinkodarą (27 str.);

  8. MIŠKO ĮVEISIMAS IR MIŠKINGŲ PLOTŲ KŪRIMAS (23 STR.) Parama teikiama privatiems žemės savininkams ir nuomininkams, savivaldybėms ir jų asociacijoms veisiantiems mišką tiek žemės ūkio paskirties, tiek ne žemės ūkio paskirties žemėse. Teikiamos pagal želdinių rūšinę sudėtį nustatyto dydžio kompensacinės išmokos: • Vienkartinė miško įveisimo išmoka • Įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos (10 metų po miško įveisimo)

  9. AGRARINĖS MIŠKININKYSTĖS SISTEMŲ KŪRIMAS (24 STR.) Parama teikiama privatiems žemės savininkams ir nuomininkams, savivaldybėms ir jų asociacijoms. Teikiamos pagal želdinių rūšinę sudėtį nustatyto dydžio kompensacinės išmokos: • Vienkartinė įkūrimo išmoka • Priežiūros išmokos (3 metai)

  10. MIŠKŲ GAISRŲ, STICHINIŲ NELAIMIŲ IR KATASTROFINIŲ ĮVYKIŲ ŽALOS PREVENCIJAIR ATLYGINIMAS (25 STR.) Parama teikiama privačių, pusiau viešų ir viešųjų miškų savininkams, savivaldybėms, valstybiniams miškams ir jų asociacijoms. Finansuojamos šios sąnaudos: • Apsauginės infrastruktūros kūrimas • Vietos lygmens mažos apimties gaisrų arba kitų stichinių nelaimių prevencijos veiklos • Miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas • Gaisrų ir kitų stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjus bei ligas, katastrofinių įvykių ir su klimato kaita susijusių įvykių paveikto miško potencialo atkūrimo

  11. INVESTICIJOS, KURIOMIS DIDINAMAS MIŠKŲ EKOSISTEMŲ ATSPARUMAS IR APLINKOSAUGOS VERTĖ (26 STR.) Parama teikiama fiziniams asmenims, privačių miškų savininkams, privatine teise reglamentuojamoms ir pusiau viešoms įstaigoms, savivaldybėms ir jų asociacijoms. Investicijomis siekiama įgyvendinti prisiimtus aplinkosaugos tikslų arba ekosistemų funkcijų užtikrinimo įsipareigojimus arba įsipareigojimus, kuriais padidinama atitinkamos vietovės miškų ir miškingų plotų visuomeninė vertė arba didinamas ekosistemų klimato kaitos švelninimo potencialas.

  12. INVESTICIJOS Į NAUJAS MIŠKININKYSTĖS TECHNOLOGIJAS IR Į MIŠKO PRODUKTŲ PERDIRBIMĄ IR RINKODARĄ (27 STR.) Parama teikiama privačių miškų savininkų, savivaldybių bei jų asociacijų ir MVĮ investicijoms kuriomis didinamas miškininkystės potencialas arba kurios yra susijusios su perdirbimu ir rinkodara, kuriais sukuriama pridėtinė miško produktų vertė. Su ekonominės miškų vertės didinimu susijusios investicijos turi būti miško valdos lygmens, į jas gali būti įtrauktos investicijos į dirvožemiui ir ištekliams nekenkiančią medyno kirtimo įrangą ir technologijas. Parama investicijoms, susijusioms su medienos kaip žaliavos arba energijos šaltinio naudojimu, skiriama tik darbams iki pramoninio perdirbimo atlikti

  13. MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IR KLIMATO PASLAUGOS IR MIŠKŲ IŠSAUGOJIMAS (35 STR.) Parama teikiama privačių miškų savininkams, savivaldybėms ir jų asociacijoms, kurios savanoriškai penkerius–septynerius metus imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis miško aplinkosaugos įsipareigojimus. Išmokomis padengiami tik tie įsipareigojimai, kurie viršija atitinkamus privalomus reikalavimus, nustatytus nacionaliniais miškininkystės teisės aktais arba kitais susijusiais nacionaliniais teisės aktais.

  14. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI NUMATOMOS PRIEMONĖS: INVESTICIJOS Į MIŠKO PLOTŲ PLĖTRĄ IR MIŠKŲ GYVYBINGUMO GERINIMĄ INTENSYVUMAS

  15. AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS (29 STR.) (1) • Valstybės narės paramą pagal šią priemonę skiria savo teritorijose atsižvelgdamos į savo specifinius nacionalinius, regioninius arba vietos poreikius ir prioritetus. Šią priemonę privaloma įtraukti į kaimo plėtros programas. • Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos skiriamos ūkininkams, jų grupėms arba ūkininkų ir kitų žemės valdytojų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau tuo neapsiribojant, atlikti veiksmus pagal vieną ar kelis agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus, kuriuos nustato valstybės narės. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai siekiama aplinkosaugos tikslų, agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos gali būti skiriamos ir kitiems žemės valdytojams arba jų grupėms.

  16. AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS (29 STR.) (2) 3. Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad asmenims, įsipareigojusiems įgyvendinti veiksmus pagal šią priemonę, būtų suteiktos tokiems veiksmams įgyvendinti būtinos žinios ir informacija, pavyzdžiui, teikiamos su įsipareigojimais susijusios ekspertų rekomendacijos. 4. Įsipareigojimai pagal šią priemonę prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. 5. Parama gali būti skiriama genetinių išteklių išsaugojimo žemės ūkyje veiksmams (pvz. veisti vietos veisles, kurioms gresia išnykimas, arba išsaugoti augalų genetinius išteklus.)

  17. IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU NATURA 2000 IR VANDENS PAGRINDŲ DIREKTYVA (31 STR.) • Parama skiriama kasmet: • ūkininkams ir jų grupėms, privačių miškų valdytojams arba jų asociacijoms; • už vieną žemės ūkio paskirties žemės ha arba už kiekvieną miško ha; • patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų kompensavimui dėl ūkininkavimo praktikos apribojimų įgyvendinant direktyvas: Paukščių, Buveinių ir Bendrąją vandens politikos direktyvą (BVPD); • Išmokų dydžiai: • 50 EUR/ha – su BVPD susijusios išmokos per metus; • Iki 500 EUR/ha – per metus pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu.

  18. IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (32 STR.) (1) • Išmokų paskirtis – kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai atitinkamoje vietovėje ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. • Apskaičiuotos išmokos intensyvumasturi tenkinti mažiausios ir didžiausios išmokų dydžių, nustatytų reglamento I priede, ribinio intervalo reikšmes:

  19. IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (32 STR.) (2) • Išmokos mažinamos,kai viršijamasvienos valdos ploto ribinis dydis, nustatytas nacionalinėje kaimo plėtros programoje. • MPŪV, nepraėjusioms gamtinių trūkumų turinčių vietovių atrankos, bus taikomas 4 metų pereinamasis laikotarpis:

  20. IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (33 STR.) (3) • Gamtinių trūkumų turinčių vietovių rūšys – kalnuotos vietovės (Lietuvoje NĖRA), vietovės, kuriose yra gamtinių trūkumų (išskyrus kalnuotas vietoves), kitos vietovės, kurioms įtakos turi konkrečios kliūtys. • Gamtinių trūkumų turinčių vietovių atranka – 2 etapais: • I. biofizinių (gamtinių) kriterijų vertinimas: žema temperatūra, karštis, drenažas, tekstūra ir akmenuotumas, šaknų gylis, cheminės savybės, dirvožemio drėgmės balansas, paviršiaus nuolydis (Lietuvos aktualūs 5 biofiziniai kriterijai); • II. ekonominių kriterijų vertinimas („fine-tuninig“). • Ekonominių kriterijų vertinimas bus atliekamas tik tose vietovėse, kur yra nustatyti biofiziniai (gamtiniai) trūkumai. • Biofizinių trūkumų turinčių teritorijų plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. • Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotui priskiriamos tik tos teritorijos, kurios praeis abu atrankos etapus. • Vertinama teritorija– LAU2 lygio vietos administracinis vienetas (seniūnija).

  21. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI SKIRTOS FINANSINĖS NUOSTATOS • Ne mažiau kaip 25 proc. kaimo plėtros programaiskirto bendro EŽŪFKP įnašo turi būti skirta klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones.

  22. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !

More Related