Download
1 / 81
940 likes | 1.55k Views
LIETUVOS KARIUOMENĖ. LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS VILNIUS 2010. LIETUVOS KARIUOMENĖ.
E N D
LIETUVOS KARIUOMENĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS VILNIUS 2010
LIETUVOS KARIUOMENĖ Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Lietuvos kariuomene pasitiki ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir Lietuvos sąjungininkai ir partneriai.
LIETUVOS KARIUOMENĖ GYNYBOS POLITIKOJE „Esu įsitikinusi, kad Lietuvos kariuomenė, būdama profesionaliai pasirengusi ir tvirtai pasiryžusi ginti kraštą realios grėsmės akivaizdoje, gali atgrasinti potencialų užpuoliką. Lietuvos narystė NATO ir atsakingas tarptautinių įsipareigojimų vykdymas sustiprina mūsų karių pajėgų galimybes užtikrinti saugią ir taikią Lietuvos valstybės ateitį.“ Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė RASA JUKNEVIČIENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ GYNYBOS POLITIKOJE „Nuo neatmenamų laikų lietuviai gynė savo valstybę ir tautą. Ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, ir XX amžiaus kovose už Lietuvos laisvę Lietuvos kariai buvo kartu su visuomene. Dabartinė Lietuvos kariuomenė yra profesionali, pasiruošusi ginti savo kraštą ir kartu su kitomis NATO valstybėmis ir jų partneriais įveikti pasaulyje kylančias grėsmes. Žmogus yra didžiausia vertybė žemėje, todėl jo prigimtinės teisės turi būti gerbiamos ir apgintos.“ Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras ARVYDAS POCIUS
LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE XII a. pabaigoje – XIII a. Lietuvos žemes gynė visi ginklą valdantys vyrai. Kariuomenėn šaukė rengiantis atremti priešą arba traukiant į žygį. Kiekvieno žygio metu rinkdavo karo vadą, kuriuo paprastai tapdavo žemės kunigaikštis. Dažniausiai lietuviai ginklavosi ietimis, kirviais, peiliais, šalmais, grandininiais šarvais ir skydais, naudojo apgulties mašinas. Nuo XIII a. pirmosios pusės lietuviams teko kautis su Kalavijuočių ir Livonijos ordinais, nuo amžiaus antrosios pusės – su Vokiečių ordinu. XIV a. kunigaikščių kariaunose gausėjo profesionalių karių, kurių ginkluotė labai patobulėjo. Pradėjo formuotis nuolatinė kariuomenė, išplito trumpi kalavijai, lankai, plokšteliniai ir žvyniniai šarvai, atsirado sunkioji artilerija. Labai judri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė triuškino priešų kariuomenes ir tvirtoves.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje formavosi šauktinė bajorų kariuomenė. Bendromis Lietuvos ir Lenkijos pastangomis buvo parklupdytas Vokiečių ordinas. Nuo XVII a. įsivyravo reguliari samdoma kariuomenė. XVI – XVII a. formavosi specifiniai kariniai vienetai – raitininkų, artilerijos, pėstininkų. Karai su švedais ir rusais atskleidė LDK kariuomenės pažeidžiamumą. Mūšių laukuose įsikaraliavo šaunamieji ginklai, todėl LDK kariuomenė susidurdavo su vis didesniais iššūkiais. XVIII a. antroje pusėje iškilus pavojui prarasti valstybingumą, buvo pradėta kariuomenės reforma. LDK pajėgos išaugo keleriopai. Tačiau 1794 m. sukilimo metu priešinantis Rusijos ir Prūsijos pajėgoms didesnė dalis kariuomenės žuvo, valstybė žlugo, likusios pajėgos buvo paleistos.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Lapkričio 11 d. suformuota Lietuvos laikinoji vyriausybė. Reikėjo sutelktos jėgos, kuri įtvirtintų valstybingumo siekius. Šis vaidmuo patikėtas kariuomenei. 1917–1919 m. Rusijos kariuomenėje suformuotuose tautiniuose daliniuose tarnavę lietuviai skubėjo į Tėvynę, kad stotų į valstybės gynybą, tik šįsyk po Nepriklausomybės vėliava. Pirmieji 11 savanorių registruoti Vilniuje 1918 m. spalio 16 d. Lapkričio 23 d. Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido įsakymą Apsaugos ministerijai, skelbiantį kariuomenės formavimo pradžią. Ši data tapo oficialia Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo diena.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE Kariuomenės kūrimas vyko tuo pačiu metu, kai prasidėjo pirmieji mūšiai su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Kovų dėl nepriklausomybės metu gimė, vystėsi ir susiformavo Lietuvos kariuomenė, turinti visas kariuomenės rūšis: pėstininkus, kavaleriją, artileriją, aviaciją. 1921–1924 m. Lietuvos kariuomenė mažinta ir pertvarkyta taikos meto sąlygoms – sukurti nauji daliniai, reformuota valdymo struktūra, įdiegtos naujos laikmečio dvasią atitinkančios ginkluotės sistemos. Susiklosčius nepalankiai tarptautinei situacijai, Lietuvos Vyriausybė 1940 m. birželio 15 d. priėmė Sovietų Sąjungos ultimatumą. kariuomenei nurodyta nesipriešinti. Lietuvos kariuomenė buvo sovietizuota ir galiausiai likviduota. Vedami ryžto atkurti valstybės nepriklausomybę, buvę kariai 1944 m. stojo į Vietines rinktines, o 1944–1953 m. į Laisvės Kovos Sąjūdžio gretas.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE Į laisvės kovas stojo lietuviai iš visų šalies regionų ir socialinių sluoksnių – kariškiai, ūkininkai, valstiečiai, inteligentai, daugiausia civiliai, vadovaujami buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų. Jie pasitraukė į miškus ir organizavo pasipriešinimus sovietinei okupacijai. Su sovietinio saugumo NKVD-MGB daliniais ir jų rėmėjais kariauta mažais partizaniniais padaliniais: judėta ir veikta didelėse teritorijose, vykdyti netikėti ir greiti išpuoliai, slapstytasi bunkeriuose. Skaičiuojama, kad partizanų iš viso buvo apie 50 000 kovotojų ir 50 000 aktyvių rėmėjų, iš jų – apie 20 000 paaukojo gyvybes, dar tiek pat suimta, išvežta į kalinimo ir tremties vietas. Partizaninis karas paneigė sovietų skleistą melą, kad Lietuva savo noru tapo SSRS dalimi. Kova (tik įgijusi kitas formas) už Lietuvos Nepriklausomybę niekada nenutrūko.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE Žymiausi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadai buvo brigados generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, 2009 m. kovo 12 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos prezidentu, brigados generolasAdolfas Ramanauskas-Vanagas, pulkininkas (po mirties) Aleksandras Grybinas-Faustas, Petras Bartkus-Žadgaila, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalisir kiti. Lietuvos Prezidentas brg. gen. Jonas Žemaitis-Vytautas 1909 03 15 – 1954 11 26 brg. gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1918 03 06 – 1957 11 29
LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinį Lietuvos Respublikos atkūrimo aktą ir paskelbus apie valstybės atkūrimą, buvo pradėtas ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo darbas. 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įkūrė Krašto apsaugos departamentą, kurio užduotis buvo sukurti krašto apsaugos sistemą. 1991 m. sausį šimtai parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir stojo ginti svarbių strateginių objektų. Sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės kariuomenės daliniai. Tais pačiais metais buvo suformuota kariuomenės struktūra, įsteigta kariuomenės vado institucija.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE Lietuvos kariuomenės kūrimo darbas 2004 m. kovo 29 d. vainikuotas Lietuvos priėmimu į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją – NATO.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Sausumos pajėgos (SP) – didžiausia LK dalis, todėl stiprinant Lietuvos kariuomenę daugiausia dėmesio skiriama SP modernizuoti. Pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus didinant operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis. Kariai nuolat tobulina įgūdžius ir gebėjimus kariniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje ir kitose Aljanso šalyse. SP sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Sausumos pajėgose ir dirba apie 3 500 karių ir civilių bei virš4 700 karių savanorių.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra Sausumos pajėgų branduolys. Brigados štabas ir trys batalionai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotas pėstininkų, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas) dislokuoti Rukloje, Jonavos rajone.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Brigadai priklausantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas dislokuotas Tauragės r., Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas – Alytuje, o Karaliaus Mindaugo mechanizuotasis pėstininkų batalionas – Panevėžio r. Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas vykdo logistinę paramą MPB „Geležinis Vilkas“ ir jai priskirtiems kariniams vienetams (koordinuoja kovinio aprūpinimo poreikius; papildo degalų ir šaudmenų atsargas; užtikrina maitinimą; vykdo logistines operacijas bendradarbiaudamas su NATO vienetais Lietuvoje ir už jos ribų; pasirengęs prireikus evakuoti iš mūšio lauko kovinę techniką, transporto priemones ir įrangą).
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kariai neutralizuoja standartinius sprogmenis Lietuvos teritorijoje, taip pat vykdo standartinių ir improvizuotųjų sprogmenų neutralizavimo operacijas, įrengia pontoninius tiltus ir keltus. Bataliono kariai pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių metų.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) tęsia gilias Lietuvos savanorių tradicijas. Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra formuojamos iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių. Šiandien savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Karinės oro pajėgos (KOP) stebi ir kontroliuoja oro erdvę, užtikrina oro gynybą virš valstybinės reikšmės objektų, orlaiviais transportuoja karius ir krovinius, o prireikus – svarbius valstybės pareigūnus. Karinių oro pajėgų kariai visada pasirengę gabenti ligonius ir donorų organus, vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Viena iš svarbiausių Karinių oro pajėgų užduočių – kartu su kitų Baltijos šalių pajėgomis teikti paramą NATO oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų kariams. Į Šiauliuose įsikūrusią Aviacijos bazę atvykstančių Aljanso šalių naikintuvų tikslas – saugoti Baltijos valstybių oro erdvę.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Taktinis transportavimas oru – dar viena svarbi Karinių oro pajėgų užduotis. Karinių oro pajėgų kariai turi nemažai patirties gabenti karius ir karinius krovinius operacijų rajonuose.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Oro gynybos bataliono pagrindinė užduotis – saugoti oro erdvę virš svarbių nacionalinių objektų ir remti Sausumos pajėgas. Lietuvos karinės oro pajėgos turi 16 orlaivių. Modernūs kariniai transporto lėktuvai C-27J „Spartan“ yra naujausias Lietuvos karinių oro pajėgų pirkinys.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Karinės jūrų pajėgos (KJP) stebi, kontroliuoja, saugo, o kilus grėsmei – gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. Karinių jūrų pajėgų kariai ieško sprogstamųjų užtaisų ir neutralizuoja juos, vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijoms jūroje, talkina specialiųjų operacijų metu ir užtikrina saugią laivybą. Karinių jūrų pajėgų flotilę sudaro 11 laivų. Lietuvos karinės jūrų pajėgos (kartu su Estija ir Latvija) vienu iš priešmininių laivų ir vadovavimo ir aprūpinimo laivu prisideda prie jungtinės Baltijos priešmininių laivų eskadros. Šios eskadros pagrindinė užduotis – vykdyti minų paieškos ir neutralizavimo operacijas.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Specialiųjų operacijų pajėgos pradėjo formuotis 1995 m. Tai buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingos paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. Specialiųjų operacijų pajėgos formuojamos remiantis savanoriškumo, atrankos ir specialaus pasirengimo principais.
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠALIES GYNYBOJE Specialiųjų operacijų pajėgų užduotys – specialioji žvalgyba, tiesioginiai veiksmai ir karinė pagalba. Specialiosios pajėgos taip pat vykdo ir kitas užduotis, tokias kaip svarbių asmenų apsauga taikos metu. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos Lietuvos teritorijoje taikos metu gali būti pasitelktos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų pajėgumų ar jų neužtenka. Dėl savo galimybių Specialiųjų operacijų pajėgos atlieka greitojo reagavimo pajėgų funkcijas: vykdo kovos su terorizmu operacijas, veikia ir suvereniteto pažeidimo Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse atveju.
LIETUVOS KARIUOMENĖ KARIUOMENĖS MODERNIZAVIMAS Lietuva šiandien yra lygiavertė NATO ir ES šalių partnerė. Lietuvos kariuomenė nuolat modernizuoja turimą karinę įrangą, vykdo įvairius ginkluotės įsigijimo projektus. Nuo 2000 iki 2005 m. daugelio ginkluotės modernizavimo ir įsigijimo projektų paskirtis buvo aprūpinti Sausumos pajėgas: įsigyta vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelin“, kovinių ir kitų transporto priemonių, įvairių lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių. Kariuomenė įsigijo daugiafunkcių sunkvežimių SISU E13TP. Stiprinant šalies oro erdvę įsigytas modernus priešlėktuvinės gynybos raketinis kompleksas „Stinger“. Kita svarbi Lietuvos kariuomenės modernizavimo sritis – trijų taktinių transporto lėktuvų C-27J „Spartan“ įsigijimas. Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės rikiuotė pasipildė trimis moderniais daugiafunkciniais patruliniais laivais P11 „Žemaitis“, P12 “Dzūkas” ir P14 “Aukštaitis”.
LIETUVOS KARIUOMENĖ KARIŲ RENGIMAS „Šiuolaikinis karininkas – tai ne tik puikiai valdantis ginklą ir gerai fiziškai pasirengęs karys, bet ir išsilavinęs, protingas lyderis, galintis susidoroti su XXI a. iššūkiais.“ Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo viršininkas brigados generolas EDVARDAS MAŽEIKIS Tinkamai parengti kariai, gerai išmanantys šiuolaikinę karybą, pasiryžę ginti Tėvynę karo atveju, gebantys veiktidaugianacionalinių pajėgų sudėtyje, plataus spektro ir įvairaus intensyvumo operacijose, yra svarbiausia krašto apsaugos sistemos investicija. Todėl kariniam rengimui skiriama daug dėmesio, o nuolatinis poreikis gilinti žinias ir įgūdžius bei profesionalumo siekimas yra išskirtinis karių bruožas.
LIETUVOS KARIUOMENĖ KARIŲ RENGIMAS Skirtingiems karinio rengimo poreikiams užtikrinti krašto apsaugos sistemoje veikia šios karinio mokymo institucijos: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, rengianti kariūnus pirmajam karininko laipsniui gauti ir organizuojanti karininkų specialistų kursus. Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla, rengianti seržantus,puskarininkių vadus ir specialistus. Specializuoti karinio mokymo centrai, rengiantys pajėgoms reikalingus specialistus (Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, karo inžinierius, žvalgus ir t. t.) Keičiantis kariuomenei keliamiems reikalavimams, karinio mokymo institucijos siekdamos užtikrinti aukštą karinio parengimo lygį (kokybę) taip pat turi keisti programas. Tiek pradiniam kariniam parengimui įgyti, tiek kvalifikacijai kelti kariai yra siunčiami mokytis į užsienio valstybių karinio mokymo institucijas, viena jų – Baltijos gynybos koledžas.
LIETUVOS KARIUOMENĖ KARIŲ RENGIMAS Nuo 2009 m. organizuojamibūtinieji kariniai mokymai (BKM). Tai galimybė piliečiams įgyti pagrindinį karinį pasirengimą ir siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje. Į būtinuosius karinius mokymus (BKM) savanoriškumo pagrindais šaukiami 18–35 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (karo prievolininkai). Būtinieji kariniai mokymai (BKM) organizuojami LDK Jonušo Radvilos mokomajame pulke ir trunka nuo 9 iki 13 savaičių. Po 9 savaičių mokymų karo prievolininkai laikomi atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą ir įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą, o geriausiems, sėkmingai ištarnavusiems 13 savaičių, sudaroma galimybė pasirašyti profesinės karo tarnybos sutartį.
