2 paskaita. Optimaliu pinigu sajungu teorijos kritika: turinys

Download2 paskaita. Optimaliu pinigu sajungu teorijos kritika: turinys

Advertisement
Download Presentation
Comments
walden
From:
|  
(136) |   (0) |   (0)
Views: 127 | Added: 07-03-2012
Rate Presentation: 0 0
Description:
Turinys (2). 2.3 Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas2.3.1 Barro-Gordon\'o modelis: geometrine interpretacija2.3.2 Barro-Gordon\'o modelis atvirose ekonomikose2.3.3 Patikimumas ir pinigu sajungos ka
2 paskaita. Optimaliu pinigu sajungu teorijos kritika: turin...

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




1. 2 paskaita. Optimaliu pinigu sajungu teorijos kritika: turinys 2.1 Kiek svarbus skirtumai tarp ?aliu? 2.1.1 Ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? 2.1.2 Asimetriniai ?okai ir nacionaline valstybe 2.1.3 Instituciniai darbo rinku skirtumai 2.1.4 Skirtingos teisines sistemos ir finansu rinkos 2.1.5 Ar augimo tempu skirtumai svarbus? 2.2 Nominalus ir realus valiutos nuvertejimai 2.2.1 Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus 2.2.2 Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes 2.2.3 Na?umas ir infliacija pinigu sajungoje: Balassa-Samuelson?o efektas

2. Turinys (2) 2.3 Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas 2.3.1 Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija 2.3.2 Barro-Gordon?o modelis atvirose ekonomikose 2.3.3 Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai 2.4 Optimisti?kesnis Mundell?as 2.5 ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai

3. Ivadas Nagrinejome prie?astis kodel atskiroms ?alims galetu buti brangu prisijungti prie pinigu sajungos. ?i analize, kuri yra vadinama optimaliu pinigu sajungu teorija, buvo kritikuota (?iur. EC Commission, 1990; Gros and Thygesen, 1992). Pirma, galima abejoti po?iuriu, kad skirtumai tarp ?aliu yra pakankamai svarbus. Antra, valiutu kursu priemone gali nebuti labai efektyvi, koreguojant skirtumus tarp ?aliu. Trecia, valiutu kursu priemone politiku rankose gali padaryti daugiau ?alos, nei naudos.

4. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? Ar skirtumai tarp ?aliu yra pakankamai svarbus, kad butu kliutis pinigu suvienijimui? Klasikine Mundell?o analize prasidejo nuo scenarijaus, kuriame paklausa pereina nuo vienos ?alies prekiu link kitos ?alies prekiu. Ar tiketina, kad toks ?okas da?nai ivyktu tarp Europos ?aliu, kurios sudaro pinigu sajunga? I?ry?kejo du po?iuriai i ?i klausima. Pirma vadinsime Europos Komisijos po?iuriu, kuris buvo argumentuotas prane?ime ?Viena rinka - vieni pinigai?. Antras po?iuris yra siejamas su Paul?u Krugman?u.

5. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (2) Anot Europos Komisijos, skirtingi paklausos ?okai pinigu sajungoje ivyks neda?nai, todel, kad prekyba tarp industriniu Europos ?aliu dideliu laipsniu yra tarp?akine prekyba. Prekyba remiasi masto ekonomijos egzistavimu ir netobula konkurencija (produktu diferencijavimu). Tai lemia prekybos struktura, kurioje ?alys perka ir parduoda viena kitai tas pacias prekiu kategorijas. ?i prekybos struktura lemia situacija, kai dauguma paklausos ?oku ?ias ?alis itakos pana?iu budu.

6. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (3) Kliuciu pa?alinimas, u?baigiant vieningos rinkos formavima, sustiprins ?ias tendencijas. Pasekmeje dauguma paklausos ?oku bus linke tureti pana?ius efektus (Kenen, 1969). Antras ir prie?ingas po?iuris buvo ginamas Paul?o Krugman?o (1991). Pagal ji, negalima atmesti Mundell?o analizes, nes masto ekonomikose yra kitas prekybos dinamikos bruo?as, kuris Mundell?o analize gali padaryti labai svarbia. Prekybos integracija, kuri ivyksta masto ekonomijos pasekmeje, taip pat lemia industriniu veiklu regionine koncentracija.

7. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (4) Pagrindinis ?io po?iurio argumentas yra tas, kad kai suma?eja prekybos kliutys, tai turi du prie?ingus efektus veiklu vietai. Tampa galima gaminti arciau galutines rinkos, taciau taip pat tampa galima koncentruoti gamyba, kad gauti pelna i? masto ekonomijos. Tai paai?kina, kodel prekybos integracija fakti?kai gali lemti didesne regioniniu veiklu koncentracija, o ne ma?esne.

8. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (5) Faktas, kad prekyba gali lemti regionine industriniu veiklu koncentracija yra parodytas, palyginant regionini automobiliu gamybos pasiskirstyma JAV ir Europoje (?iur. lentele 2.1). Matome, kad JAV automobiliu gamyba yra ?ymiai labiau regioni?kai koncentruota, nei ES.

9. Lent. 2.1. Regioninis automobiliu gamybos pasiskirstymas.

10. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (6) JAV rinka yra labiau integruota nei ES rinka, t.y. JAV yra ma?iau prekybos kliuciu, nei ES. Todel kai ES tikrai integruos rinka, ji gali patirti pana?ia regionine ekonominiu veiklu koncentracija kaip ir JAV ?iandien. Todel yra imanoma, kad, pavyzd?iui, automobiliu gamybos veikla bus linkusi labiau koncentruotis, tarkime, Vokietijoje. Tada sektoriui budingi ?okai gali tapti ?alies masto ?okais. Du po?iuriai i sary?i tarp ekonomines integracijos ir asimetriniu ?oku da?nio gali buti sistemi?kiau analizuojami naudojant grafikus paveiksle 2.1.

11. Pav. 2.1. Europos Komisijos po?iuris.

12. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (7) Pirma pa?velkime i Europos Komisijos po?iuri. Ant vertikalios a?ies mes parodome diverguojancio gamybos ir u?imtumo kitimo laipsni tarp grupes ?aliu (regionu), kurios yra kandidatai suformuoti pinigu sajunga. Ant horizontalios a?ies mes parodome prekybos integracijos tarp ?iu ?aliu laipsnio mata. Tada Europos Komisijos po?iuris gali buti atspindetas neigiama nuolydi turincia tiese. Ji rodo, kad kai padideja ekonomines integracijos tarp ?aliu laipsnis, asimetriniai ?okai ivyks reciau (todel pajamos ir u?imtumas tarp ?iu ?aliu bus linke ma?iau i?siskirti).

13. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (8) Antras po?iuris, kuri vadiname Krugman?o po?iuriu, parodytas paveiksle 2.2. Vietoje turincios neigiama nuolydi tieses mes matome tiese su teigiamu nuolyd?iu. Tokiu budu, kai dideja ekonomine integracija, ?alys tampa labiau specializuotos, todel jos patirs daugiau, o ne ma?iau asimetriniu ?oku.

14. Pav. 2.2. Krugman?o po?iuris.

15. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (9) Kuris po?iuris yra teisingas? Yra protinga teikti pirmenybe Europos Komisijos po?iuriui. Prie?astis gali buti suformuluota taip. Faktas, kad ekonomine integracija gali lemti koncentracija ir aglomeracijos efektus, negali buti nugincytas. Taciau, tuo pat metu taip pat yra tiesa, kad kai gileja rinkos integracija tarp ?aliu, nacionalines sienos tampa vis ma?iau svarbios kaip veiksniai, kurie apsprend?ia ekonomines veiklos vieta.

16. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (10) Pasekmeje tampa vis daugiau tiketina, kad koncentracijos ir aglomeracijos efektai nepastebes sienu. Tai sukuria galimybe, kad ekonomines veiklos klasteriai apims sienas. Pavyzd?iui, galetu buti, kad automobiliu pramone nebus centralizuota Vokietijoje, taciau regione, apimanciame Pietu Vokietija ir ?iaures Italija. Tokiu atveju, ?okai automobiliu gamybos veiklai veiks Vokietija ir Italija, todel markes ir liros kursas negali buti naudojamas ?i ?oka amortizuoti.

17. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (11) Atkreipkite demesi, kad argumentas, kuri mes cia minejome, nera kad integracija nelemia koncentracijos efektu (ji tikriausiai lems), taciau, kad nacionalines sienos bus vis ma?iau svarbios, itakojant ?iu koncentracijos efektu pobudi. Pasekmeje regionai vis dar gali buti labai veikiami asimetriniu ?oku. Taciau tikimybe, kad ?ie regionai apims sritis abipus egzistuojanciu sienu, padides, kai integracija giles. Mes darome i?vada, kad ekonomines integracijos jegos tiketinai suma?ins kursu tarp nacionaliniu valiutu galimybes ?iuos ?okus atsverti.

18. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (12) I? ?iu argumentu neturetu buti daroma i?vada, kad ekonomistai tikrai ?ino koks yra sary?is tarp ekonomines integracijos ir asimetriniu ?oku da?nio. Viskas ka galime sakyti, kad yra teorine prielaida, teikianti pirmenybe hipotezei, kad ekonomine integracija asimetrinius ?okus tarp ?aliu padarys ma?iau tiketinus. Klausimas i?lieka i? esmes empirinis. Yra du ?io empirinio klausimo aspektai. Pirmas susijes su klausimu ar pinigu sajungos lemia didesne ekonomine integracija.

19. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (13) Rose (2000), Rose ir van Wincoop (2001) ir Rose (2002) ?iuo klausimu atliko svarbius tyrimus. Jie panaudojo daugiadimensine (panel data) analize, apimancia beveik visas ?alis pasaulyje, kad nagrineti pinigu sajungu poveiki prekybos srautams tarp sajungos nariu. Jie nustate, kad vidutini?kai (ir atsi?velgus i daug kitu kintamuju, kurie itakoja prekybos srautus) priklausymo tai paciai pinigu sajungai faktas padvigubina prekybos srautu dydi. ?is poveikis galetu buti pervertintas, kaip parode kai kurios nesenos studijos (?iur. pvz. Micco et al. (2003)).

20. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (14) Taciau, netgi i tai atsi?velgus, ?is poveikis lieka reik?mingas. Jis galetu kilti i? fakto, kad pinigu sajungos ne tik iveda bendra valiuta, taciau taip pat lemia mokejimu ir banku sistemu bei finansu rinku bendrai integracija. Visa tai palengvina prekyba. Antras empirinio klausimo aspektas susijes su klausimu, kaip ?i padidejusi integracija veikia ?oku asimetrija. Frankel ir Rose (1998) empiri?kai analizavo laipsni, kuriuo yra koreliuota ekonomine veikla tarp ?aliu poru, kaip ju prekybos ry?iu intensyvumo funkcija.

21. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (15) Ju i?vada buvo kad artimesnis prekybos ry?ys tarp dvieju ?aliu yra stipriai ir nuosekliai susijes su labiau koreliuota ekonomine veikla tarp dvieju ?aliu. Tai yra taip pat patvirtinta studijose Rose ir Engel (2001) bei Rose (2002). Pana?us irodymai yra pateikti Artis ir Zhang (1995), kurie nustate, kad kai Europos ?alys tapo labiau integruotos 9 ir 10 de?., ?iu ?aliu verslo ciklai tapo labiau koreliuoti. Naudojant paveikslus 2.1 ir 2.2, tai rei?kia, kad sary?is tarp divergencijos ir prekybos integracijos turi neigiama nuolydi.

22. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (16) Yra kitu empiriniu irodymu, kurie paremia po?iuri, kad ekonomine integracija gali nesalygoti didesniu asimetriniu ?oku sajungos viduje. Tai susije su didejancia paslaugu svarba. Masto ekonomija nera tokia svarbi paslaugu atveju kaip industriniu veiklu atveju. Pasekmeje ekonomine integracija nelemia regionines paslaugu koncentracijos kaip pramoniniu veiklu atveju.

23. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (17) Paslaugoms tampant vis svarbesnems (?iandien jos sudaro 70% ar daugiau BVP daugelyje Europos sajungos ?aliu), tendencija link regionines ekonomines veiklos koncentracijos gali sustoti, netgi jei ekonomine integracija gileja. Yra irodymu, kad tai jau vyksta JAV. Nesenoje studijoje OECD (1999) padare i?vada, kad regionine ekonomines veiklos koncentracija JAV eme ma?eti po didejancios koncentracijos de?imtmeciu.

24. Skirtumai tarp ?aliu: ar tiketinas paklausos ?okas tik vienoje ?alyje? (18) Apibendrinant, faktai rodo, kad a) pinigu sajunga intensyvina ekonomine integracija, ir, b) pastaroji savo ruo?tu suma?ina asimetrinius ?okus. Tai yra geros naujienos ?alims, kurios nusprend?ia suformuoti pinigu sajunga. Pats pinigu sajungos ikurimo faktas gali sudaryti salygas, kurios yra palankios geram sajungos veikimui (optimalios pinigu sajungos kriteriju endogeni?kumas).

25. Asimetriniai ?okai ir nacionaline valstybe Teigeme, kad ekonomine integracija linkusi suma?inti tikimybe, jog atskiros ?alys (prie?ingai regionams) susidurs su asimetriniais ?okais. Tai, be abejo, nerei?kia, kad visi asimetriniai ?okai i?nyks. Yra kitas asimetriniu ?oku ?altinis, kuris vaidins vaidmeni ateityje. Jis yra del tolesnio nacionaliniu valstybiu kaip pagrindiniu ekonomines politikos instrumentu egzistavimo. Europos pinigu sajungoje pinigu politika yra centralizuota ir todel nebera asimetriniu ?oku ?altinis. Taciau pinigu sajungos ?alys i?laiko suvereniteta kitose ekonominese srityse (svarbiausia ? biud?etas).

26. Asimetriniai ?okai ir nacionaline valstybe (2) ?iandien daugumoje Europos sajungos ?aliu nacionalines politikos vykdytoju mokestines pajamos ir vie?osios i?laidos sudaro beveik 50% BVP, o Europos politikos vykdytoju - ma?iau nei 1.5% BVP. ?i situacija nepasikeite po pinigu sajungos prad?ios 1999 m. Keisdami mokescius ir i?laidas, atskiros ?alies politikos vykdytojai gali sukurti didelius asimetrinius ?okus. Del pacio ju pobud?io ?ie ?okai daugiausiai lieka nacionaliniu sienu viduje. Taciau mes vel galime naudoti Mundell?o analize kaip koreguoti ?iuos asimetrinius ?okus.

27. Asimetriniai ?okai ir nacionaline valstybe (3) Yra kiti nacionaliniu valstybiu egzistavimo aspektai, kurie gali buti asimetriniu ?oku ?altinis. Daug ekonominiu instituciju yra nacionalines. Pavyzd?iui, darbo u?mokescio derybu sistemos tarp ?aliu labai skiriasi, sukuriant asimetriniu ?oku galimybe. Be to, teisiniu sistemu ir paprociu skirtumai lemia reik?mingus finansu rinku veikimo skirtumus. ?ie skirtumai taip pat lemia tu paciu palukanu normu ?oku divergavimo efektus.

28. Asimetriniai ?okai ir nacionaline valstybe (4) Taigi, nors ekonomine integracija tiketinai susilpnins asimetrinius ?okus, nacionaliniu valstybiu su ju ypatybemis egzistavimas i?liks asimetriniu ?oku ?altinis pinigu sajungoje, sukuriant koregavimosi problemas. Tai paskatino kai kuriuos ekonomistus teigti, kad pinigu sajunga gali patenkinamai funkcionuoti tik jei bus ?engti tolesni ?ingsniai link politines unifikacijos. ?iu ekonomistu po?iuriu politines sajungos nebuvimas sukurs dideles sunkaus koregavimosi po (politiniu) ?oku pinigu sajungoje rizikas ateityje.

29. Asimetriniai ?okai ir nacionaline valstybe (5) Taciau lygiai taip pat imanoma, kad pinigu sajungos egzistavimas lems pakankama spaudima ?alims narems pagreitinti pastangas sukurti politine sajunga.

30. Instituciniai darbo rinku skirtumai Darbo rinku veikimo skirtumai skirtingose ?alyse yra gerai apra?yti. Taciau ?ie skirtumai kaupesi begant metams, i? dalies kadangi Europos ?alys turejo skirtingus politikos re?imus. Klausimas yra ar pinigu integracija drasti?kai nepakeis profsajungu elgsenos, todel ?iandieniniai skirtumai gali i?nykti (?iur. Gros and Thygesen, 1992, 9 sk.) ?i argumenta gali paai?kinti pavyzdys. Paveiksle 2.3 mes atspindime dvieju ?aliu, kurios yra kandidatai i pinigu sajunga, darbo rinkas. Paveikslas remiasi McDonald ir Solow modeliu (1981).

31. Pav. 2.3. Solow-McDonald?o modelis dvejose ?alyse.

32. Instituciniai darbo rinku skirtumai (2) Ant vertikalios a?ies mes atspindime realaus darbo u?mokescio lygi, o ant horizontalios a?ies - u?imtumo lygi (N). I?kilos kreives yra profsajungos abejingumo kreives. Yra daroma prielaida, kad kiekvienoje ?alyje yra tik viena profsajunga. Sajunga maksimizuoja jos naudinguma, kuris priklauso ir nuo realaus darbo u?mokescio lygio, ir nuo jos nariu u?imtumo. Neigiama nuolydi turinti tiese yra visos ekonomikos darbo paklausos kreive.

33. Instituciniai darbo rinku skirtumai (3) Profsajungai, kuri maksimizuoja jos naudinguma, darbo paklausos kreive yra apribojimas: tokiu budu, profsajunga pasirinks ta?ka ant jos, kuris maksimizuoja naudinguma. Tai parodyta paveiksle 2.3 ta?kais A ir B. Idomus ?io modelio bruo?as yra tas, kad u?imtumo tiese reaguoja i politikos vykdytoju reakcija i tai, ka daro profsajungos. Jei mes darome prielaida, kad politikos vykdytojai ju naudingumo funkcijoje suteikia didesni svori u?imtumui nei profsajungos, mes galime tureti tokia situacija.

34. Instituciniai darbo rinku skirtumai (4) Kai profsajungos nustato darbo u?mokesti, kuris suma?ina u?imtumo lygi ?emiau lygio, kuri politikos vykdytojai laiko optimaliu, jie reaguos keisdami ju politikas. Pavyzd?iui, jie vykdys labiau ekspansine pinigu ir fiskalines politikas; kad idarbinti bedarbius, jie gali sukurti vie?asias darbo vietas ir t.t. Tuo mastu, kuriuo profsajungos atsi?velgia i ?ia politikos vykdytoju reakcija, apribojimas, su kuriuo jos susiduria, pasikeis.

35. Instituciniai darbo rinku skirtumai (5) Tiksliau, u?imtumo tiese tampa statesne, kadangi realaus darbo u?mokescio lygio padidejimas suma?ina privatu u?imtuma ir, tokiu budu, paskatina politikos vykdytojus suintensyvinti ju darbo vietas kuriancias politikas. Pasekmeje realaus darbo u?mokescio lygio padidejimas turi ma?esni poveiki bendrajam u?imtumo lygiui. Tokiu budu, ?ios u?imtumo tieses statumas taip pat atspindi politikos vykdytoju norejimo vykdyti ekspansine u?imtumo politika laipsni, kai padideja darbo u?mokescio lygis.

36. Instituciniai darbo rinku skirtumai (6) Paveiksle 2.3 ?alies B politikos vykdytojai labiau linke reaguoti ekspansine u?imtumo politika i profsajungu darbo u?mokescio nustatymo elgsena. Pinigu sajunga pakeicia galimybe nacionalinems vyriausybems vykdyti tokias prisitaikancias politikas. Pinigu politika yra centralizuota, todel dvieju ?aliu profsajungos susiduria su tomis paciomis pinigu politika vykdancios institucijos reakcijomis. Tai padaro u?imtumo tieses pana?ias, todel dvi profsajungos linkusios pasirinkti pana?u darbo u?mokescio ir u?imtumo lygiu derini.

37. Instituciniai darbo rinku skirtumai (7) Taciau nera tiketina, kad skirtumai i?nyks visi?kai. Nacionalines vyriausybes, be pinigu politikos, arsenale turi ir kitas u?imtumo politikas. Pavyzd?iui, jos gali sukurti darbo vietas vie?ajame sektoriuje, finansuojant ?ias papildomas i?laidas skolinantis. Pinigu sajunga nebutinai apriboja tokia prisitaikancia vyriausybes elgsena. Tokiu budu, nors profsajungu elgsenos skirtumai bus ma?esni, jie tikrai nebus pa?alinti visi?kai. Galu gale, profsajungos ivairiose ?alyse skiriasi del skirtingu centralizavimo laipsniu.

38. Instituciniai darbo rinku skirtumai (8) Darome i?vada, kad instituciniai nacionaliniu darbo rinku skirtumai toliau egzistuos tam tikra laika po bendros valiutos ivedimo. Tai gali lemti diverguojancias darbo u?mokescio ir u?imtumo tendencijas ir sunkias koregavimosi problemas, kai nebera valiutu kurso instrumento.

39. Skirtingos teisines sistemos ir finansu rinkos ES finansu rinkos toliau veikia skirtingai, sukuriant rizika, kad tie patys pinigu ?okai bus perduodami labai skirtingai. Taip yra daugiausiai del skirtingu teisiniu sistemu ?alyse narese. Taciau ne visi finansu rinku veikimo skirtumai yra del skirtingu teisiniu sistemu. Kai kurie i? ju begant laikui i?kilo del to, kad ?alys vykde skirtingas pinigu politikas. Kai kurioms ?alims pavyko i?laikyti nedidele infliacija (pvz. Vokietija) o kitose ?alyse ji buvo santykinai didele (Italija).

40. Skirtingos teisines sistemos ir finansu rinkos (2) ?ie sisteminiai infliacijos skirtumai paveike finansu rinku veikima ?iose ?alyse. Dideles infliacijos aplinkoje investuotojai paprastai labai nenori pirkti ilgo laikotarpio obligacijas, nes ilgo laikotarpio obligaciju kaina labai jautriai reaguoja i netiketa infliacija. Nedidelis jos padidejimas gali lemti dideli ilgo laikotarpio obligaciju kainu suma?ejima. Tai ma?iau veikia trumpo laikotarpio obligacijas. Todel dideles infliacijos ?alyse ilgo laikotarpio obligaciju rinka da?nai beveik neegzistuoja (?iur. 2.2 lent.).

41. Lent. 2.2. Vyriausybes obligaciju trukmes pasiskirstymas (% bendro kiekio).

42. Skirtingos teisines sistemos ir finansu rinkos (3) Visa tai leme asimetrijas to, kaip ES vyriausybes reagavo i ta pati palukanu normu pokyti prie? EPS. Del trumpos Italijos skolos trukmes, palukanu normos padidejimas greitai versdavo Italijos vyriausybe i?leisti daugiau palukanu mokejimams, todel reik?mingai padidedavo biud?eto deficitas. Nedideles infliacijos ?alyse kaip Vokietija, palukanu normos padidejimo efektai biud?etui buvo gerokai letesni.

43. Skirtingos teisines sistemos ir finansu rinkos (4) ?ie skirtumai, kurie buvo del infliacijos skirtumu, i?nyks pinigu sajungoje. Begant laikui, obligaciju, i?leistu Italijos ir Vokietijos vyriausybiu, trukmes struktura supana?es, lygiai kaip ir biud?etines to pacio palukanu normos ?oko pasekmes (Arnold and de Vries, 1999; Angeloni and Ehrmann, 2003 ). Taciau ?gilesni? skirtumai, t.y. tie, kurie yra skirtingu teisiniu sistemu rezultatas, i?nyks tik supana?ejus nacionalinems teisinems sistemoms, o tai gali lemti tik tolesne politine integracija.

44. Ar augimo tempu skirtumai svarbus? Greitai auganciose ?alyse greitai dideja ir importas. Kad eksportas didetu tuo paciu greiciu, ?ios ?alys tures padaryti ju eksporta konkurencingesniu, realiai nuvertindamos savo valiutas. Jei jos prisijungs prie pinigu sajungos, tai bus neimanoma. Pasekmeje ?iu ?aliu augimas suletes. ?is populiarus po?iuris i greitai auganciu ?aliu, kurios nusprend?ia prisijungti prie pinigu sajungos, problema turi labai nedidele empirine parama (pav. 2.4). Greitai auganciu ?aliu valiutos realiai pabrango (o ne nuvertejo).

45. Pav. 2.4 Realus valiutos nuvertejimas ir augimas, 1981-1998 m.

46. Ar augimo tempu skirtumai svarbus? (2) ?is sary?io tarp ekonominio augimo ir realaus valiutos nuvertejimo trukumas buvo eleganti?kai interpretuotas Paul Krugman?o (1989). Ekonominis augimas santykinai nedaug susijes su anksciau i?destytu statiniu po?iuriu. Ekonominis augimas salygoja daugiausiai nauju prekiu kurima. Greitai augancios ?alys yra tos, kurios gali sukurti naujas prekes arba senas prekes su naujais kokybiniais bruo?ais. ?io augimo proceso rezultatas yra tas, kad greitai augancios ?alies eksporto pajamu elastingumai paprastai yra didesni nei letai auganciu.

47. Ar augimo tempu skirtumai svarbus? (3) Dar svarbiau, kad ?ie greitai auganciuju eksporto pajamu elastingumai taip pat paprastai bus didesni nei ju importo pajamu elastingumai (Krugman, 1989). Pasekmeje ?ios ?alys gali augti greiciau, nesusiduriant su prekybos balanso problemomis. Tai taip pat lemia, kad greitai augantieji gali greitai didinti ju eksporta, neturedami imtis realaus nuvertejimo. Yra antra prie?astis kodel greitai augancios ?alys neturetu pernelyg jaudintis, kad prisijungimas prie pinigu sajungos apribos ju augimo potenciala. Tai susije su kapitalo srautu egzistavimu.

48. Ar augimo tempu skirtumai svarbus? (4) Greitai auganciose ?alyse da?niausiai kapitalo na?umas yra didesnis, nei letai auganciose ?alyse. ?is kapitalo na?umu skirtumas paskatins investiciju srautus i? letai auganciu ?aliu i greitai augancias ?alis. Tada ?ie kapitalo srautai leid?ia greitai auganciai ?aliai finansuoti einamosios saskaitos deficitus be poreikio devalvuoti valiuta. Greitai augancios ?alys, kurios prisijungia prie pinigu sajungos su letai auganciom ?alimis, netgi lengviau pritrauks u?sienio kapitala, nes nera valiutu kurso neapibre?tumo.

49. Ar augimo tempu skirtumai svarbus? (5) Taigi, galima daryti i?vada, kad ?aliu augimo tempu skirtumai realiai negali buti kliutis pinigu integracijai. Kitais ?od?iais, greitai augancios ?alys neturi suma?inti ju augimo tempu, prisijungdamos prie pinigu sajungos.

50. Nominalus ir realus valiutos nuvertejimai Nacionalines valiutos atsisakymo ka?tai susije su faktu, kad ?alis negali daugiau pakeisti jos valiutos kurso, kad atsverti skirtinga paklausos, ka?tu ir kainu dinamika. Taciau klausimas yra ar ?ie valiutu kurso pokyciai yra efektyvus, atliekant tokias korekcijas. T.y. ar nominalaus valiutos kurso pokyciai gali permanenti?kai pakeisti realu ?alies valiutos kursa. Jei atsakymas yra ?ne?, ?alys, netgi jei jos turi svarbius skirtumus, neturetu patirti papildomu ka?tu, kai prisijungia prie pinigu sajungos, nes praranda neefektyvu instrumenta.

51. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus Kad nagrineti ?i valiutos kurso pokyciu efektyvumo klausima, mes gri?tame prie dvieju asimetriniu ?oku pavyzd?io. Dareme prielaida, kad ivyko vartotoju perejimas nuo Prancuzijos prekiu link Vokietijos prekiu. Kad i?spresti ?ia problema, Prancuzija devalvuoja jos valiuta. Mes pateikiame situacija paveiksle 2.5. Devalvacijos pasekmeje visumine paklausa Prancuzijoje pasistumia de?inen ir atsveria pradini nepalanku paklausos postumi. Naujas pusiausvyros ta?kas yra F.

52. Pav. 2.5 Devalvacijos efektai kainoms ir ka?tams.

53. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (2) Nera tiketina, kad ?is naujas pusiausvyros ta?kas gali buti ilgalaikis. Prie?astis yra ta, kad devalvacija padidina importuojamu prekiu kainas. Tai tiesiogiai padidina gamybos ka?tus. Tai taip pat padidins nominalaus darbo u?mokescio lygi Prancuzijoje, kai darbuotojams bus kompensuota u? perkamosios galios nuostoli. Visa tai rei?kia, kad visumines pasiulos kreive pasislinks auk?tyn. ?is kainu padidejimas vel veikia darbo u?mokescio nustatymo procesa ir visumines pasiulos kreive toliau juda auk?tyn. Galutine pusiausvyra bus ta?ke F?.

54. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (3) Pradiniai palankus devalvacijos efektai begant laikui linke i?nykti. Cia nera galima pasakyti ar ?ie palankus efektai i?nyks visi?kai. Tai priklauso nuo ekonomikos atvirumo bei laipsnio, kuriuo darbuotojai pakoreguos ju darbo u?mokescio reikalavimus, kad atsverti perkamosios galios nuostoli. Taciau yra daug empiriniu irodymu, kad daugumai Europos ?aliu i? prad?iu palankus devalvacijos efektai i?nyksta greitai (?iur. EC Commission, 1990, 6 sk.).

55. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (4) Kitaip tariant, nominalios devalvacijos lemia tik laikinas realias devalvacijas. Ar ?i i?vada apie ilgo laikotarpio valiutos kurso pokyciu neefektyvuma rei?kia, kad ?alys nepraranda nieko, atsisakydamos ?io instrumento? Atsakymas yra neigiamas. Mes taip pat turime nagrineti valiutos kurso politikos, skirtos atsverti pradini ?oka, trumpo laikotarpio efektus, bei turime palyginti juos su alternatyvia politika, kuri tures buti vykdoma nesant devalvacijos. Tai atlikta paveiksle 2.6.

56. Pav. 2.6. Devalvacijos ir defliacines politikos palyginimas.

57. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (5) Tiese TT i?rei?kia u?sienio prekybos saskaitos pusiausvyros salyga. Ji yra i?vesta taip. Prekybos saskaitos pusiausvyra yra apibre?ta kaip vidaus gamybos vertes ir rezidentu i?laidu vertes (absorbavimo) lygybe. Prekybos saskaitos pusiausvyra turime tik (ir tik) jei: PdY = PaA (2.1) kur Pd yra vidaus prekes kaina, Y yra vidaus gamybos lygis, Pa yra vidutinis vidaus ir importuotos prekes kainu indeksas, A yra absorbavimas (realus).

58. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (6) Realaus absorbavimo lygis priklauso nuo daugelio veiksniu (pvz. valstybes i?laidu, realios palukanu normos). Jei ?ie yra fiksuoti, mes galime i?vesti neigiama sary?i tarp Pd ir Y, kuris i?laiko lygybe (2.1) t.y. prekybos saskaitos pusiausvyra. Neigiamas sary?is yra del to, kad kai Pd padideja, Pa (kuri apima importo kaina) padideja ma?iau nei proporcingai, todel kaire puse padideja, palyginti su de?ine (2.1) puse. Tokiu budu, kai padideja Pd, gamybos verte padideja, palyginti su absorbavimo verte, kas lemia prekybos saskaitos pertekliu.

59. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (7) Todel vidaus gamyba turetu suma?eti, kad i?laikyti prekybos saskaitos pusiausvyra. Kitaip tariant, Pd padidejimas (esant duotai importo kainai) yra lygiavertis prekybos salygu pagerejimui. Tai leid?ia ?aliai suma?inti vidaus gamyba ir vis dar i?laikyti prekybos saskaitos pusiausvyra. Ta?kai i kaire nuo ?ios TT tieses atspindi situacija, kai ?alis turi prekybos deficita, t.y. vidaus gamybos lygis yra pernelyg nedidelis, palyginti su absorbavimo lygiu. Ta?kuose i de?ine nuo TT tieses ?alis gamina daugiau, nei ji i?leid?ia.

60. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (8) Paveiksle 2.6 mes darome prielaida, kad ?alis susidure su neigiamu paklausos ?oku, kuris pastume gamyba i ta?ka E. Pasekmeje ?alis turi prekybos saskaitos deficita, kuris tures buti koreguojamas. Vienas budas koreguoti nepusiauvyra yra devalvuoti valiuta. Koregavimosi po devalvacijos dinamika yra parodyta kaireje paveikslo 2.6 dalyje. Devalvacija pastumia paklausos ir pasiulos kreives auk?tyn, kaip paai?kinta anksciau. Taciau, ji taip pat pastumia TT kreive i de?ine (iki T?T?). Tai del to, kad devalvacija padidina importo kaina.

61. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (9) Tokiu budu, lygtyje (2.1) Pa padideja. Tai rei?kia, kad turi padideti Pd ir/ar Y, kad i?laikyti prekybos saskaitos pusiausvyra (jei realus absorbavimo lygis i?lieka nepakites). Nauja prekiu rinkos pusiausvyra dabar yra ta?ke F?. Galime matyti, kad vis dar yra prekybos saskaitos deficitas, kadangi naujas gamybos ta?kas yra i kaire nuo T?T? tieses. Kad atstatyti prekybos saskaitos pusiausvyra, vyriausybe tures imtis politikos, suma?inancios realu absorbavima. ?i politika pastums T?T? tiese i kaire.

62. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (10) Prie?astis yra ta, kad su ma?esniu absorbavimo lygiu (del, pvz. ma?esniu valstybes i?laidu), gamybos lygis, kuris i?laiko prekybos saskaitos pusiausvyra, taip pat suma?inamas. Taciau ?ios i?laidas suma?inancios politikos taip pat veikia paklausos kreive (suma?ina vidaus paklausa vidaus prekei). Egzistuoja devalvacijos ir i?laidas suma?inancios politikos derinys, kuris nuves ekonomika i toki ta?ka kaip G, kuris yra vertikaliai auk?ciau u? pradini gamybos ta?ka (?iur. De Grauwe, 1983).

63. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (11) Galu gale devalvacija yra neutrali tuo, kad ji nepaveikia gamybos permanenti?kai. De?ineje paveikslo 2.6 dalyje mes pateikiame atveji, kai ?alis nutaria nedevalvuoti. Kadangi pradineje situacijoje (ta?kas E) yra prekybos saskaitos deficitas, politikos vykdytojai tures ka?kaip ji koreguoti. Tai butinai tures buti politika, kuri suma?ina absorbavima. Tokiu budu, tures buti vykdomos defliacines pinigu ir/ar fiskaline politikos. Tai pastums prekybos saskaitos pusiausvyros tiese TT i kaire.

64. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (12) Taciau ?ios i?laidas suma?inancios politikos taip pat suma?ina visumine paklausa vidaus prekems. Tokiu budu, visumines paklausos tiese taip pat pasistumia i kaire. Ekonomika patirs defliacini procesa, kad suma?inti gamyba. Esant pakankamam darbo u?mokescio ir kainu lankstumui, tai taip pat paslinks pasiulos tiese ?emyn, kadangi kainu suma?ejimas lemia ma?esni nominalu darbo u?mokesti. Jei darbo u?mokestis ir kainos nera labai lankstus, tai gali pareikalauti ilgo laikotarpio.

65. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (13) Ilgu laikotarpiu ekonomika nusistoves tokiame ta?ke kaip G?. Gamybos lygis yra lygus jo pradiniam lygiui, o prekybos saskaita yra pusiausvyroje. Mes darome i?vada, kad ilgu laikotarpiu abi politikos (devalvacija ir i?laidu suma?inimas) turi ta pati poveiki gamybai ir prekybos saskaitai. Kitaip tariant, ilgu laikotarpiu valiutu kursas nei?spres problemu, kurios i?kyla del skirtumu tarp ?aliu, kurie gimsta prekiu rinkose (Buiter, 2000).

66. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (14) ?is rezultatas taip pat atitinka klasikiniu ekonomistu tradicija. Jie pabre?ia, kad pinigai yra nesvarbus. Strukturiniai skirtumai turetu buti sprend?iami strukturinemis politikomis. Manipuliavimas pinigais (ju kiekiu ar ju kaina) negali pakeisti ?iu realiu skirtumu. Skirtumas tarp dvieju politiku, devalvacijos ar i?laidas suma?inancios politikos, yra del ju trumpo laikotarpio dinamikos. Kai ?alis devalvuoja, ji pereinamuoju laikotarpiu i?vengia sunkiu defliaciniu pasekmiu vidaus gamybai. ?ios politikos ka?tai yra tai, kad bus infliacija.

67. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (15) Su antra politika infliacijos i?vengiama. Taciau ka?tai yra tai, kad pereinamuoju laikotarpiu suma?eja gamyba. Be to, kaip mes pamateme, antros politikos sekmei gali reiketi daug laiko, jei darbo u?mokescio ir kainu lankstumo laipsnis yra ribotas. Taigi, nors devalvacija neturi nuolatinio poveikio konkurencingumui ir gamybai, jos dinamika bus gana skirtinga nuo dinamikos, salygotos alternatyvios politikos, kuria butinai reikes vykdyti, jei ?alis atsisake jos nacionaliniu pinigu kontroles. ?io politikos instrumento praradimas bus pinigu sajungos ka?tai.

68. Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos ?okus (16) ES 9 de?. buvo daug sekmingu devalvacijos atveju (pvz. Belgija 1982 m., Prancuzija 1982-83 m., Danija 1982 m.), kurie padejo ?alims atstatyti vidaus ir prekybos saskaitos pusiausvyra su ka?tais, kurie buvo tikriausiai ma?esni, nei jie butu, jei nebutu naudojamas valiutos kurso instrumentas (?iur. Sachs and Wyplosz, 1986; De Grauwe and Vanhaverbeke, 1990).

69. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes Anksciau nagrinejome dvieju ?aliu modeli, kuriame politikos vykdytojai turi skirtingas pasirinkimo tarp infliacijos ir nedarbo pirmenybes. Buvo teigiama, kad atlikdamos tinkamas valiutu kursu korekcijas, ?alys galetu pasirinkti pageidaujama ta?ka ant ju Phillips'o kreives. Pvz. Italija nuolatinio liros nuvertinimo politika galetu pasiekti nedideli nedarbo lygi, susitaikydama su didesne infliacija. Prisijungimo prie pinigu sajungos ka?tai Italijai yra tai, kad ji tures susitaikyti su didesniu nedarbu ir ma?esne infliacija nei pageidauja.

70. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes (2) Minejome, kad ?i analize remiasi prielaida, jog Phillips'o kreive yra stabili ir nepasislenka keiciantis laukiamai infliacijai. Phillips?o kreives kritika i? monetaristu puses visa tai pakeite, lygiai kaip ir pinigu sajungos ka?tu analize. Monetaristu kritikos esme yra ta, kad ?alis, kuri renkasi pernelyg dideli infliacijos tempa (ir procese yra verciama leisti valiutai nuverteti), pamatys, kad jos Phillips'o kreive pasislenka auk?tyn. T.y. monetaristu po?iuriu Phillips'o kreive ilgu laikotarpiu i? tikruju yra vertikali tiese.

71. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes (3) Pasekmes pinigu sajungos ka?tams yra analizuojamos paveiksle 2.7, kur mes atspindime ir trumpo laikotarpio, ir ilgo laikotarpio (vertikalia) Phillips'o kreives. Ilgo laikotarpio vertikalios Phillips'o kreives sankirta su x a?imi atspindi ?naturalu? nedarbo lygi. Matome, kad ilgu laikotarpiu politikos vykdytojai negali pasirinkti optimalaus infliacijos ir nedarbo derinio, nes ji lemia naturalus nedarbo lygis, kuris nepriklauso nuo infliacijos.

72. Pav. 2.7. Pinigu sajunga esant vertikalioms Phillips'o kreivems.

73. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes (4) Todel Italija ir Vokietija, turedamos du skirtingus infliacijos tempus, nieko nelaimetu. Jos gali sulyginti ju infliacijos tempus, u?fiksuodamos savo valiutu kursus, be jokiu nedarbo ka?tu, t.y. jos gali sudaryti pinigu sajunga be jokiu ka?tu. Kitaip tariant, faktas, kad Italija ir Vokietija negali vykdyti nepriklausomos pinigu politikos pinigu sajungoje nera nuostolis i? viso, kadangi nepriklausoma pinigu politika (ir todel infliacijos tempas) nelemia ma?esnio nedarbo.

74. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes (5) ?iai analizei dabar paprastai pritariama. Taciau i?lieka prisijungimo prie pinigu sajungos trumpo laikotarpio ka?tu problema. Taciau trumpo laikotarpio Phillips'o kreive yra vis dar svarbi. T.y. ?alys, kurios nori suma?inti infliacija, tikriausiai susidurs su laikinu nedarbo lygio padidejimu. Tai rodo 9 de?. patirtis, kai infliacijos ma?inimo politikos leme reik?minga nedarbo padidejima pagrindinese industrinese ?alyse. JAV ir JK nedarbo padidejimas buvo trumpalaikis, o Prancuzijoje, Vokietijoje ir Italijoje nedarbas i?liko didelis ilgai.

75. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes (6) Tada problema yra ar sprendimas prisijungti prie pinigu sajungos ?aliai su dideliu infliacijos tempu (Italijai musu pavyzdyje paveiksle 1.4) gali lemti ne laikinus, taciau reik?mingus nedarbo ka?tus. Paveiksle 1.4 Italijos sprendimas suformuoti pinigu sajunga su Vokietija padidina nedarba Italijoje nuo A iki C?. Begant laikui, Italijos Phillips'o kreive pasislinks ?emyn del ma?esniu infliacijos lukesciu. Taciau vidutiniu laikotarpiu Italija susidurs su dideliu nedarbu. ?ie ekonomikos deinfliacijos ka?tai nebutinai turetu buti vadinami pinigu sajungos ka?tais.

76. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes (7) Jei Italija turi pernelyg dideli infliacijos tempa, ji tures ja suma?inti, ir susidurs su trumpo laikotarpio nedarbo ka?tais ar ji yra pinigu sajungos dalis, ar ne. Tada tikras klausimas yra ar Italijai bus pigiau suma?inti infliacijos tempa pinigu sajungoje su Vokietija, ar vienai. Mes gri?ime prie ?io klausimo, kai aptarsime pinigu politikos patikimumo klausimus.

77. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes (8) Modelis paveiksle 2.7 leid?ia mums pabre?ti kita svarbu galimu skirtumu tarp ?aliu ?altini. Tarkime, kad na?umo q augimo tempas yra didesnis Vokietijoje, nei Italijoje. Jei abi ?alys nusprend?ia suformuoti pinigu sajunga, tai lems, kad nominalaus darbo u?mokescio didejimas Italijoje turi buti ma?esnis nei Vokietijoje. Tai galima pamatyti prilyginant = 0 lygtyje (1.3), kad . I? lygciu (1.1) ir (1.2) tada i?plaukia, kad: ? (2.2) ar (2.3)

78. Devalvacija, kad atsi?velgti i skirtingas politikos pirmenybes (9) Jei po pinigu suvienijimo Vokietijos ir Italijos profsajungos centralizuotu ju darbo u?mokescio derybas ir siektu vienodo nominalaus darbo u?mokescio didejimo, nepaisant na?umo augimo skirtumu, butu beda. Italijos ekonomika taptu vis ma?iau konkurencine. Todel sekmingos pinigu sajungos salyga yra ta, kad profsajungos neturetu centralizuoti darbo u?mokescio derybu, kai skiriasi na?umo augimo tempai.

79. Na?umas ir infliacija pinigu sajungoje: Balassa-Samuelson?o efektas Iki ?iol mes dareme prielaida, kad nacionaliniai infliacijos tempai pinigu sajungoje susilygins. Tai nebutinai yra tiesa. Egzistuojanciose pinigu sajungose da?nai yra regioniniai infliacijos tempu skirtumai. Nors ?ie skirtumai yra santykinai nedideli, jie gali buti reik?mingi. Paveiksle 2.8 matome skirtingu Eurozonos nariu vidutinius infliacijos tempus 1999-2002 m. Galime matyti, kad ?ie skirtumai tikrai nelygus nuliui.

80. Pav. 2.8. Vidutine metine infliacija Eurozonos ?alyse, 1999-2002 m. (%).

81. Na?umas ir infliacija pinigu sajungoje: Balassa-Samuelson?o efektas (2) Modelis lygtyje (2.3) leid?ia suprasti ?i fenomena. Reinterpretuokime modeli taip (Balassa, 1964). Atskirkime u?sienio prekybos ir ne u?sienio prekybos prekes. Padarykime prielaida, kad ne u?sienio prekybos prekiu (kurios daugiausiai yra paslaugos) kaina susideda tik i? darbo u?mokescio ka?tu. Dabar apibre?kime infliacija Prancuzijoje ir Airijoje (du kra?tutiniai stebejimai 1999-2002 m.) tokiu budu: (2.4) (2.5)

82. Na?umas ir infliacija pinigu sajungoje: Balassa-Samuelson?o efektas (3) kur ir yra vartojimo kainu indeksu pokycio tempai Prancuzijoje ir Airijoje. Pastarieji yra svertiniai u?sienio prekybos prekiu ( ir ) ir ne u?sienio prekybos prekiu kainu padidejimo tempu ( ir ) vidurkiai, o svoriai yra a ir 1 - a, atitinkamai. Darome prielaida, kad ?ie svoriai yra tie patys abejose ?alyse. Kai Prancuzija ir Airija yra pinigu sajungoje, konkurencija u?tikrina, kad u?sienio prekybos prekiu kainu pokyciai yra sulyginami. Todel . Bet tai neivyksta ne u?sienio prekybos prekiu sektoriuje, kadangi jame nera tarptautines konkurencijos.

83. Na?umas ir infliacija pinigu sajungoje: Balassa-Samuelson?o efektas (4) Dabar galime atimti (2.5) i? (2.4) ir panaudoti . (2.6) Mes anksciau teigeme, kad gerai veikiancioje pinigu sajungoje darbo u?mokescio padidejimo skirtumai turi atspindeti na?umo augimo skirtumus (?iur. lygti (2.3)). Mes naudojame ?ia i?valga ir istatome lygti (2.3) i (2.6). (2.7)

84. Na?umas ir infliacija pinigu sajungoje: Balassa-Samuelson?o efektas (5) I? lygties (2.7) darome tokia i?vada. Jei yra na?umo augimo skirtumai tarp ?aliu pinigu sajungoje, tada infliacijos tempai (matuojami vartojimo kainu indeksu) taip pat turi skirtis. ?is na?umo augimo skirtumu poveikis infliacijai yra vadinamas Balassa-Samuelson?o efektu. T.y. jei na?umas Airijoje auga greiciau nei Prancuzijoje, tada pinigu sajungoje Airijos infliacija tures vir?yti Prancuzijos infliacija. Daugiausiai del dideliu u?sienio tiesioginiu investiciju i Airija na?umo augimas joje buvo didesnis nei bet kur kitur Eurozonoje.

85. Na?umas ir infliacija pinigu sajungoje: Balassa-Samuelson?o efektas (6) ?ie infliacijos skirtumai neturetu buti rupestis. Prie?ingai, jie yra subalansuojancio mechanizmo rezultatas. Kadangi na?umas auga greiciau Airijoje nei Prancuzijoje, darbo u?mokestis (ir todel ne u?sienio prekybos prekiu kainos) Airijoje turi dideti greiciau nei Prancuzijoje, kad abieju ?aliu u?sienio prekybos prekiu sektoriu konkurencingumas nepakistu (?iur. Canzoneri, Cumby, and Diba, 1996). Bendrai, Eurozonos ?alys su ma?esniu pajamu lygiu linkusios tureti greitesni na?umo augima (Airija, Portugalija, Ispanija, Graikija) ir todel didesne infliacija.

86. Na?umas ir infliacija pinigu sajungoje: Balassa-Samuelson?o efektas (7) Ne visi stebimi infliacijos tempu skirtumai pinigu sajungoje yra del ?io subalansuojancio mechanizmo. Kartais regioniniai infliacijos skirtumai yra asimetriniu visumines paklausos pokyciu pasekme. Tokiu budu, dalis infliacijos skirtumu, stebetu Eurozonoje 1999-2004 m., gali buti skirtingu paklausos ?oku pasekme. Tai vercia nerimauti, kadangi jie gali pakeisti ?aliu (regionu) konkurencine pozicija, o tai sukurs sunkias koregavimosi problemas.

87. Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas Ideja, kad kai vyriausybe vykdo tam tikra politika, ji ?aid?ia ?aidima su privaciu sektoriumi, eme dominuoti makroekonomikos teorijoje nuo garsiuju Kydland and Prescott (1977) bei Barro and Gordon (1983) straipsniu paskelbimo (taip pat ?iur. Melitz, 1988 bei Cohen and Wyplosz, 1989). ?iuose straipsniuose pabre?iama, kad ekonominiai vienetai pasirenka optimalias strategijas, reaguodami i politikos vykdytoju strategijas, ir kad ?ios privataus sektoriaus reakcijos labai itakoja vyriausybes politikos efektyvuma.

88. Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas (2) T.y. vyriausybes reputacija, kuria ji igyja vykdydama paskelbtas politikas, turi didele itaka tam, kaip ?ios politikos paveiks ekonomika. ?i literatura taip pat turi svarbias pasekmes pinigu sajungos ka?tu analizei. Tai lemia fundamentalia po?iurio, kad valiutos kursas yra politikos priemone, kuri savo arsenale turi vyriausybes, ir kuris gali buti diskreti?kai naudojamas, kritika. Kad suprasti ?ia kritika, pirma pateiksime Barro-Gordon?o modeli.

89. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija Pradekime nuo standartines Phillips'o kreives, kuri atsi?velgia i infliacijos lukesciu vaidmeni: (2.8) kur U yra nedarbo lygis, UN yra naturalus nedarbo lygis, yra stebimas infliacijos tempas, o yra laukiamas infliacijos tempas. Lygtis (2.8) i?rei?kia ideja, kad tik netiketa infliacija itakoja nedarbo lygi. T.y. kai infliacijos tempas yra didesnis nei laukiamas infliacijos tempas, nedarbo lygis suma?eja ?emiau naturalaus lygio.

90. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (2) Mes taip pat naudosime racionaliu lukesciu prielaida. Tai rei?kia, kad ekonominiai vienetai naudoja visa susijusia informacija, prognozuojant infliacijos tempa, ir kad jie prognozuodami negali sistemingai klysti. Tokiu budu, vidutini?kai , todel vidutini?kai U = UN. Phillips'o kreive atspindime paveiksle 2.9. Vertikali tiese yra ?ilgo laikotarpio? Phillips'o kreive. Ji atspindi visus ta?kus, kur , ir ji apibre?ia naturalu nedarbo lygi UN, kuris taip pat vadinamas NAIRU (the non-accelerating-inflation rate of unemployment).

91. Pav. 2.9. Phillips'o kreive ir naturalus nedarbas.

92. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (3) Antras ?ingsnis ?ioje analizeje yra ivesti pinigu politika vykdancios institucijos pirmenybes. Daroma prielaida, kad ji rupinasi ir infliacija, ir nedarbu (pav. 2.10). Mes nupie?eme igaubtas abejingumo kreives, atspindint ideja, kad kai suma?eja infliacijos tempas, politikos vykdytojai ma?iau nori leisti padideti nedarbui, kad suma?inti infliacijos tempa. Abejingumo kreives arciau koordinaciu prad?ios ta?kos atspindi ma?esni geroves nuostoli, ir yra todel labiau pageidautinos u? tas, kurios yra toliau.

93. Pav. 2.10. Politikos vykdytoju pirmenybes.

94. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (4) ?iu abejingumo kreiviu nuolydis i?rei?kia santykine svarba, kuria politikos vykdytojai priskiria kovai su infliacija ir nedarbu. Politikos vykdytojai, kuriems labiau rupi nedarbas (?mink?tos? vyriausybes) turi stacias abejingumo kreives, t.y. kad suma?inti nedarba vienu procentiniu punktu, jie pasiry?e priimti daug papildomos infliacijos. ?Kieta? pinigu politika vykdanti institucija turi gulscias abejingumo kreives. Kra?tutiniu atveju politikos vykdytojai, kuriems rupi tik infliacija, turi horizontalias abejingumo kreives (?iur. pav. 2.11).

95. Pav. 2.11. Politikos vykdytoju pirmenybes: ?kieta? ir ?mink?ta? vyriausybe.

96. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (5) Dabar galime apjungti politikos vykdytoju pirmenybes ir Phillips'o kreives, kad rasti modelio pusiausvyra (pav. 2.12). Kad rasti kur bus pusiausvyra, kol kas darykime prielaida, kad vyriausybe prane?a, jog ji laikysis pinigu politikos taisykles, kuri palaikys infliacijos tempa lygu nuliui. Taip pat tarkime, kad ekonominiai vienetai patiki ?iuo prane?imu, ir todel ju infliacijos lukesciai lygus nuliui. Jei vyriausybe laikosi ?ios taisykles, mes patenkame i ta?ka A.

97. Pav. 2.12. Pusiausvyros infliacijos tempas.

98. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (6) Taciau dabar tampa akivaizdu, kad vyriausybe gali pasiekti geresni rezultata u? ta?ka A. Ji galetu apgauti ir netiketai padidinti infliacijos tempa. Tai ekonomika nuvestu i ta?ka B, kuris yra ant ?emesnes abejingumo kreives. Taigi, vyriausybe turi paskata nei?laikyti pa?ado i?laikyti nulini infliacijos tempa. Ar vyriausybe pasiduos pagundai sukelti netiketa infliacija? Nebutinai. Vyriausybe taip pat ?ino, kad ekonominiai vienetai tiketinai reaguos, padidindami ju infliacijos lukescius. Todel kita laikotarpi Phillips'o kreive tiketinai pasislinks auk?tyn.

99. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (7) Todel vyriausybe turetu ivertinti apgavystes trumpo laikotarpio nauda, palyginti su ateities nuostoliais del Phillips'o kreives postumio auk?tyn. Taciau dabar tarkime, kad vyriausybe susideda i? trumparegiu politiku, kurie suteikia nedideli svori ateities nuostoliams, ir ji nusprend?ia apgauti. Tada mes judame i ta?ka B. Taciau, tai lems Phillips?o kreives postumi auk?tyn. Esant ?iems naujiems lukesciams, politikos vykdytojams bus optimalu judeti i ta?ka C. Tai tesis kol pasieksime ta?ka E.

100. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (8) ?is ta?kas turi tokius bruo?us. Pirma, jis yra ant vertikalios Phillips'o kreives, todel ukio vienetu lukesciai yra patenkinami. Todel jie daugiau neturi paskatu toliau keisti ju lukescius. Antra, ta?ke E politikos vykdytojai daugiau neturi paskatu stebinti ekonominius vienetus didesne infliacija. Judejimas auk?tyn Phillips'o kreive, einancia per E, lemtu patekima ant auk?tesnes abejingumo kreives ir todel didesni geroves nuostoli.

101. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (9) Ta?kas E taip pat gali buti interpretuojamas kaip pusiausvyra, kuri bus pasiekta racionaliu lukesciu pasaulyje, kai politikos vykdytojai vykdo diskreti?ka politika, t.y. kai jie optimaliai nustato infliacijos tempa kiekviena laikotarpi, esant vyraujantiems lukesciams. Akivaizdu, kad ?i pusiausvyra nera labai patraukli. Taciau ji yra vienintele pusiausvyra, kuri gali buti ilgalaike, esant faktui, kad politikos vykdytojai yra pakankamai trumparegi?ki ir kad privatus sektorius tai ?ino.

102. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (10) Nulines infliacijos taisykle (ar bet kuri kita pastovios infliacijos, ma?esnes u? lygi ta?ke E, taisykle) nera patikima racionaliu ekonominiu vienetu pasaulyje. Nulines infliacijos taisykle, nors ir yra pageidautina, negali buti igyvendinta automati?kai. Ekonomistu ?argonu nulines infliacijos taisykle yra ?nesuderinama laiko at?vilgiu? ("time-inconsistent?), t.y. kiekviena laikotarpi politikos vykdytojai susiduria su problema, kad yra galima geresne trumpo laikotarpio pasekme. Nulines infliacijos taisykle yra nesuderinama su paskatomis.

103. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (11) Reikia pabre?ti, kad ?is modelis yra statinis. Jei politikos ?aidimas yra kartojamas daug kartu, vyriausybe tures paskatu igyti nedideles infliacijos ?alininkes reputacija. Tokia reputacija leis pasiekti ma?esnes infliacijos pusiausvyra. Vienas statines prielaidos pateisinimas yra del fakto, kad daugelyje ?aliu politine sistema politikams sukuria paskatas teikti pirmenybe trumpo laikotarpio tikslams. Pavyzd?iui, kiti rinkimai visada yra netoli, o tai sukelia neapibre?tuma ar dabartine vald?ia vis dar bus vald?ioje kita laikotarpi.

104. Barro-Gordon?o modelis: geometrine interpretacija (12) Politikai yra tiek pat racionalus kaip privatus vienetai, taciau politinis procesas gali versti juos labiau rupintis trumpalaikiais ju politikos rezultatais. Prie? analizuojant klausima kaip pinigu sajunga galetu padeti politikos vykdytojams pereiti i patrauklesne pusiausvyra, yra naudinga studijuoti kokie veiksniai lemia tikslia ?diskretines? pusiausvyros vieta (ta?kas E). I?skiriame du veiksnius, kurie lemia diskreti?kos pusiausvyros (ir todel taip pat infliacijos pusiausvyros lygi) vieta.

105. Barro-Gordon?o modelis (13): politikos vykdytoju pirmenybes Paveiksle 2.13 mes pateikiame ?mink?tos? (stacios abejingumo kreives) ir ?kietos? (gulscios abejingumo kreives) vyriausybes atvejus. Darant prielaida, kad Phillips'o kreives turi tuos pacius nuolyd?ius, pav. 2.13 matome, kad ?mink?tos? vyriausybes ?alyje pusiausvyros infliacija bus didesne nei ?kietos? vyriausybes ?alyje.

106. Pav. 2.13. Pusiausvyra esant ?kietai? ir ?mink?tai? vyriausybei.

107. Barro-Gordon?o modelis (14): politikos vykdytoju pirmenybes Taip pat atkreipkite demesi, kad vienintelis atvejis, kai nulines infliacijos taisykle gali buti patikima, yra kai politikos vykdytojai nerodo jokio susidomejimo nedarbu. ?iuo atveju abejingumo kreives yra horizontalios. Politikos vykdytojai kiekvienu laikotarpiu pasirinks ?emiausia galima horizontalia abejingumo kreive. Infliacijos pusiausvyra tada bus ta?ke A. Rogoff (1985b) teige, kad geriausias dalykas ?aliai yra kai jos pinigu politika vykdoma ortodoksinio centrinio banko vadovo.

108. Barro-Gordon?o modelis (15): naturalus nedarbo lygis Jei padideja naturalaus nedarbo lygis, tada galima lengvai parodyti, kad jei vald?ios pirmenybes i?lieka nepasikeite, naujas pusiausvyros infliacijos tempas padideja. Tai matome paveiksle 2.14, kuris parodo NAIRU padidejimo atveji. ?iuo atveju pusiausvyra pasislenka i? ta?ko E i E'.

109. Pav. 2.14. Pusiausvyra ir naturalaus nedarbo lygis.

110. Barro-Gordon?o modelis atvirose ekonomikose Parodeme kaip vyriausybe, kuri yra ?inoma kaip besirupinanti infliacija ir nedarbu, negales patikimai prane?ti, kad ji siekia nulines infliacijos. Ji todel yra u?strigusi neoptimalioje pusiausvyroje, kur infliacijos tempas yra pernelyg didelis. ?i analize gali buti i?pletota atviroms ekonomikoms. Tarkime, kad yra dvi ?alys. Pirmoji ?alis yra Vokietija, ir jos vyriausybe yra ?kieta?. Antra ?alis yra vadinama Italija, kurios vyriausybe yra ?mink?ta?. Vel naudojame perkamosios galios pariteto salyga: (2.9)

111. Barro-Gordon?o modelis atvirose ekonomikose (2) Infliacijos pusiausvyra parodyta paveiksle 2.15. Italija turi didesni pusiausvyros infliacijos tempa nei Vokietija. Todel jos valiuta turi nuolat nuverteti. Italijos problema yra tai, kad ji galetu pasiekti gerokai ma?esnes infliacijos pusiausvyra nei ta?ke E, jei jos vyriausybe galetu itikinti savo piliecius kad, viena karta atsidurusi ta?ke A, ji nemegintu pasiekti ta?ko B. ?is Barro-Gordon?o modelis atviroms ekonomikoms leid?ia mums gauti svarbias i?valgas, aptariant pinigu sajungos ka?tus.

112. Pav. 2.15. Infliacijos pusiausvyra dvieju ?aliu modelyje.

113. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai Ar gali Italija i?spresti savo problema, prane?dama, kad ji sudarys pinigu sajunga su Vokietija? Kad atsakyti i ?i klausima, tarkime, pirma, kad Italija prane?a, jog ji u?fiksuos jos valiutos kursa markes at?vilgiu. Esant perkamosios galios paritetui, tai prilygina Italijos infliacijos tempa Vokietijos lygiui. Paveiksle 2.15 mes tai parodome horizontalia tiese, einancia per ta?ka C. Italija dabar gali d?iaugtis ma?esniu infliacijos tempu. Geroves padidejimas yra did?iulis, kadangi naujoje pusiausvyroje ekonomika yra ant ?emesnes abejingumo kreives.

114. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (2) Taciau klausimas yra ar ?i taisykle gali buti patikima. Matome, kad naujame pusiausvyros ta?ke F Italijos politikos vykdytojai turi paskata netiketai devalvuoti lira. ?i netiketa devalvacija lemtu netiketa infliacijos padidejima ir leistu ekonomikai pereiti i ta?ka G. Taciau begant laikui, ekonominiai vienetai pakoreguos ju lukescius, todel pusiausvyros infliacijos tempas bus toks pat didelis, kaip prie? valiutos kurso fiksavima. Tokiu budu, vien valiutu kurso u?fiksavimas nei?sprend?ia problemos.

115. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (3) Taciau yra kiti sprendimai, kurie potencialiai gali i?spresti dideles infliacijos problema Italijoje. Isivaizduokite, kad Italija nusprende panaikinti savo valiuta ir isivesti Vokietijos valiuta. Jei Italijos pilieciai butu itikinti, kad Italijos politikos vykdytojai niekada jo neat?auks, tada Italija galetu pasiekti ta pacia infliacijos pusiausvyra kaip ir Vokietija. Paveiksle 2.15 horizontali tiese, jungianti Vokietijos infliacijos pusiausvyra su Italijos, yra patikima pusiausvyra Italijai. Ta?kas F dabar yra nauja Italijos infliacijos pusiausvyra.

116. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (4) Kadangi Italija nebeturi nepriklausomos pinigu politikos, jos pinigu politika vykdanti institucija (su ?mink?tomis? pirmenybemis) nustoja egzistuoti ir todel negali devalvuoti liros. Giavazzi ir Pagano (1988) ?od?iais, Italija pasiskolino patikimuma i? Vokietijos, kadangi jos vyriausybes rankos pinigu politikos srityje yra tvirtai suri?tos (?iur. taip pat Giavazzi ir Giovannini, 1989). Tai yra labai stiprus rezultatas. Jis leid?ia daryti i?vada, kad yra didele potenciali nauda Italijai sudaryti pinigu sajunga su Vokietija.

117. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (5) Be to, nera geroves nuostoliu Vokietijai. Tokiu budu, pinigu sajunga duoda tik nauda. ?i analize tapo ypac populiari Lotynu ?alyse, kur nepasitikejimas savo politikos vykdytojais yra labai didelis. Taciau yra du argumentai, kurie linke su?velninti ?ia i?vada. Pirma, kad tik visi?ka pinigu sajunga sukuria reikalinga patikimuma Italijai, t.y. Italija turi buti pasiry?usi panaikinti nacionaline valiuta. Bet kas ma?iau u? visi?ka pinigu sajunga susidurs su patikimumo problema.

118. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (6) Antra, ir tai yra svarbiau, dareme prielaida, kad pinigu sajungos centrinis bankas yra Vokietijos centrinis bankas. Tokioje sistemoje Italija gauna nauda i? Vokietijos centrinio banko, kaip kovotojo su infliacija, reputacijos. Taciau tarkime, kad naujas centrinis bankas yra nauja institucija, kur ir Vokietijos, ir Italijos politikos vykdytojai yra atstovaujami po lygiai. Ar naujas centrinis bankas turetu ta pacia reputacija kaip ir senas Vokietijos centrinis bankas? Nebutinai.

119. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (7) Jei pinigu sajungos centrinis bankas ?moniu akyse yra ma?iau ?kietas? nei Vokietijos centrinis bankas prie? sajungos ikurima, nauja sajungos infliacijos pusiausvyra bus didesne nei buvusi Vokietijoje prie? sajunga. Italija vis dar gali gauti nauda i? tokios sistemos. Taciau Vokietija pralaimetu ir nelabai noretu tokia sajunga sudaryti. Barro-Gordon?o modelis atviroms ekonomikoms taip pat mus leid?ia suprasti nesena ?dolerizacijos? eksperimentu populiaruma (Gvatemala, Ekvadoras).

120. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (8) Taigi, patikimumo problemos yra svarbios, vertinant pinigu sajungos ka?tus. Pirma, galimybe devalvuoti valiuta nacionalines politikos vykdytojams yra lazda su dviem galais. ?inojimas, kad ji gali buti naudojama ateityje, gerokai komplikuoja makroekonomine politika. Antra, suderinamumo laiko at?vilgiu literatura taip pat pateikia svarbias pamokas kas del pinigu sajungos ka?tu: devalvacija negali buti naudojama, kad reaguoti i kiekviena ?oka, ivykstanti ekonomikoje.

121. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (9) Devalvacija nera, kaip Mundell?o analizeje, lankstus instrumentas, kuris gali buti da?nai naudojamas. Karta panaudota, ji itakoja jos naudojima ateityje, kadangi tai stipriai pakeicia lukescius. Kiekviena karta kai politikos vykdytojai panaudoja ?ia priemone, jie turi palyginti nauda ?iandien su ka?tais, t.y. kad ateityje ja panaudoti veiksmingai bus sunkiau. Tai paskatino kai kuriuos ekonomistus daryti i?vada, kad valiutu kursu priemone neturetu buti naudojamas i? viso, ir kad ?alys netgi gautu nauda neat?aukiamai jo atsisakydami.

122. Patikimumas ir pinigu sajungos ka?tai (10) ?i i?vada yra pernelyg drasi. Buvo daug atveju Europoje 9 ir 10 de?., kai devalvacijos buvo labai sekmingos. ?iu sekmiu prie?astys buvo ir tai, kad devalvacijos buvo papildytos kitais drasti?kais politikos pokyciais (kartais keiciant ir vyriausybes, pvz. Belgijoje ir Danijoje 1982 m.). Pasekmeje devalvacija buvo suvokta kaip kra?tutinis politikos pokytis, kuris negaletu lengvai buti pakartotas ateityje. Esant tokioms salygoms, neigiami reputacijos efektai galetu buti apriboti.

123. Optimisti?kesnis Mundell?as Robert?o Mundell?o ina?as i optimaliu pinigu erdviu teorija yra didelis. Tai buvo pagrindine prie?astis kodel jis gavo Nobelio premija 1999 m. Jis buvo pavadintas vienu i? Europos pinigu sajungos tevu. Tai gali buti keista, kadangi jo pirmasis straipsnis, kuris buvo tolesnes pinigu sajungos ka?tu ir naudos analizes pagrindas, buvo labai skepti?kas del sekmingo pinigu suvienijimo Europoje. Taciau yra kitas Mundell?o straipsnis (1973), kuris yra ?ymiai labiau optimisti?kas del pinigu sajungos naudos.

124. Optimisti?kesnis Mundell?as (2) Mundell?o naujas vertinimas remesi dviem argumentais. Pirma, jis teige, kad pinigu sajunga yra efektyvesnis budas organizuoti draudimo nuo asimetriniu ?oku sistema, nei nacionaliniu pinigu sistema su valiutu kursu neapibre?tumu. Kad tai suprasti, vel aptarkime asimetrini ?oka Prancuzijoje ir Vokietijoje. Taciau tarkime, kad asimetrinis ?okas yra laikinas, t.y. del verslo ciklu desinchronizacijos ar del sezoniniu veiksniu.

125. Optimisti?kesnis Mundell?as (3) Kai dvi ?alys suformuoja pinigu sajunga, yra automatiniai kapitalo srautai, kurie su?velnins smugi prancuzams. Prancuzai, kurie ?ino, kad pajamu suma?ejimas yra laikinas, ir kurie nori i?laikyti buvusius vartojimo lygius, lengvai skolinsis i? Vokietijos vartotoju, kurie patiria laikina pajamu padidejima, bent jau jei kapitalo rinkos yra pakankamai integruotos. Nesant pinigu sajungos, toks mechanizmas bus apsunkintas, kadangi atskiru pinigu ir valiutu kursu, kurie gali kisti, buvimas suma?ins Vokietijos vartotoju nora skolinti Prancuzijos vartotojams del rizikos.

126. Optimisti?kesnis Mundell?as (4) Antra prie?astis, kodel Mundell?as tapo ma?esnis pesimistas del pinigu sajungos, yra ta, kad neapibre?tu valiutu kursu kitimu pasaulis tiketinai pats bus asimetriniu ?oku ?altinis, o ne mechanizmas, kuris leid?ia ?alims lengviau reaguoti i asimetrinius ?okus. Yra daug irodymu, kad valiutu kursu pokyciai da?nai yra nesusije su fundamentaliais rodikliais kaip infliacijos skirtumai ar gamybos augimas. Valiutu kursai da?nai kinta del psichologiniu veiksniu, bandos elgsenos, kas lemia dideli nepastovuma, kuris veikia nacionalines ekonomikas.

127. Optimisti?kesnis Mundell?as (5) Del ?iu argumentu ?naujasis? Mundell?as eme ?iureti i pinigu sajunga kaip i buda suma?inti asimetrinius ?okus ir pagerinti draudima nuo ju. ?i analize i? tikruju atskleid?ia svarbiu tiesu. Taciau ?is optimizmas taip pat gali buti per didelis. Pirma, Mundell?o i?vada del draudimo nuo asimetriniu ?oku galioja tik kai ?okai yra laikini. Kai ?ie ?okai yra nuolatiniai, nera tiketina, kad Vokietijos vartotojai nores be galo kredituoti Prancuzijos vartotojus. Turi buti kainu ir darbo u?mokescio koregavimasis. Taip mes vel gri?tame i 1961 m. Mundell?o analize.

128. Optimisti?kesnis Mundell?as (6) Antra, nors valiutu kursu nepastovumas pats gali buti nepriklausomas asimetriniu ?oku ?altinis, vis dar gali ivykti dideli ?okai, kurie gali buti lengviau atsverti, jei valiutu kursai yra lankstus.

129. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai ?ioje paskaitoje mes parodeme kelias idejas kaip ?alies atvirumas itakoja pinigu sajungos ka?tus. Cia mes nagrinesime dvi i? ju, kurios turi prie?ingus efektus. Pirma, yra sary?is tarp atvirumo laipsnio (laipsnio, kuriuo ?alis yra integruota su likusiu pasauliu) ir asimetriniu ?oku tikimybes. Mes pateikeme du po?iurius: Europos Komisijos po?iuri, matanti ji kaip neigiama sary?i, ir Krugman?o po?iuri, kuris i?velgia teigiama ry?i.

130. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai (2) Pagal pirma po?iuri, didesnis atvirumas suma?ina pinigu sajungos ka?tus, kaip ir tikimybe, kad ivyks asimetriniai ?okai. Taciau pagal antra po?iuri, ?i i?vada yra prie?inga. Antra ideja, kaip atvirumas veikia pinigu sajungos ka?tus, susijusi su valiutos kurso efektyvumu, atsveriant asimetrinius ?okus. Gri?kime prie pav. 2.5, kur mes nagrinejome devalvacijos efektus. Dabar aptarkime dvi ?alis - santykinai atvira ir santykinai u?dara. Mes atspindime ?ias dvi ?alis paveiksle 2.16.

131. Pav. 2.16. Devalvacijos efektyvumas kaip atvirumo funkcija.

132. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai (2) Devalvacijos efektai ir paklausai, ir pasiulai tarp dvieju ?aliu skiriasi. Kas del paklausos efektu, ta pati devalvacija turi stipresni poveiki santykinai atviroje ekonomikoje, nei santykinai u?daroje. To pacio dyd?io devalvacija daugiau padidintu visumine paklausa pirmoje ?alyje, nei antroje. Paveiksle 2.16 mes ?i skirtuma parodome didesniu paklausos kreives postumiu santykinai atviroje ?alyje, nei santykinai u?daroje ?alyje.

133. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai (3) Dvi ?alys taip pat skiriasi devalvacijos pasiulos efektais. Galima tiketis, kad santykinai atviroje ekonomikoje pasiulos kreives postumis auk?tyn po devalvacijos yra didesnis, nei santykinai u?daroje ekonomikoje. Tai del to, kad atviresne ekonomika daugiau importuoja (bendrojo vartojimo procentais), todel VKI padideja daugiau, kas lemia stipresne darbo u?mokescio - kainu spirale, palyginti su santykinai u?dara ekonomika.

134. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai (4) Galima padaryti tokia i?vada. Devalvacijos paklausos ir pasiulos efektai dvejose ?alyse yra tokie, kad mes negalime a priori pasakyti, kurioje ?alyje devalvacija yra labiau efektyvi, skatinant gamyba. Taciau mes galime pasakyti, kad devalvacija tures gerokai didesne itaka visuminiam kainu lygiui atviresneje ekonomikoje, nei santykinai u?daroje ekonomikoje. Tai rei?kia, kad sistemingas valiutos kurso instrumento naudojimas lems didesni kainu nepastovuma atviresneje ekonomikoje, nei santykinai u?daroje.

135. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai (5) Tuo mastu, kuriuo kainu nepastovumas yra ka?tai, sistemingas valiutos kurso instrumento naudojimas atviresneje ekonomikoje bus brangesnis. ?is argumentas buvo pirma karta pripa?intas McKinnon?o (1963) jo svarbiame ina?e i optimaliu pinigu sajungu teorija. I? ?io devalvacijos efektyvumo aptarimo atvirose ir santykinai u?darose ekonomikose galime daryti i?vada, kad esant tam paciam poveikiui gamybai, devalvacija tiketinai bus brangesne atviroje ekonomikoje del didesnio kainu nepastovumo.

136. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai (6) Todel valiutos kurso instrumento praradimas gali buti ma?iau brangus santykinai atviroje ekonomikoje. Apjungiant devalvacijos efektyvumo analize su sary?io tarp atvirumo ir asimetriniu ?oku analize, galima daryti i?vada, kad pinigu sajungos ka?tai greiciausiai ma?eja, didejant ?alies atvirumo laipsniui. Mes tai parodome paveiksle 2.17 (kuris yra i? Krugman, 1990).

137. Pav. 2.17. Pinigu sajungos ka?tai ir ?alies atvirumas.

138. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai (7) Ant vertikalios a?ies yra parodyti pinigu sajungos ka?tai (t.y. valiutos kurso instrumento atsisakymo ka?tai procentais nuo BVP). Ant horizontalios a?ies parodytas ?alies atvirumas, palyginti su ?alimis, su kuriomis ji nori suformuoti pinigu sajunga. ?is atvirumas yra atspindetas ?alies u?sienio prekybos santykiu su BVP. Matome, kad kai atvirumas padideja, prisijungimo prie pinigu sajungos ka?tai suma?eja. Taciau ?i i?vada nera universali. Mes negalime atmesti galimybes, kad sary?is yra teigiamas.

139. ?aliu atvirumas ir pinigu sajungos ka?tai (8) Tokia situacija gali ivykti kai asimetriniu ?oku tikimybe su ?alies atvirumo laipsniu reik?mingai padideja (Krugman?o scenarijus). Taciau manoma, kad ?is atvejis nera labai tiketinas. Pirma, yra daugiau tiketina, kad integruojantis prekybai asimetriniai ?okai taps ma?iau tiketini (?iur. Europos Komisijos po?iurio analize). Antra, netgi jei prekybos integracija sukuria daugiau asimetriniu ?oku, valiutu kursu instrumento naudojimo ka?tai tiketinai atsvers pirma poveiki labiau integruotose ekonomikose.

140. I?vados Tradicines optimaliu pinigu erdviu teorijos, kuria sukure Mundell?as ir McKinnon?as, kritika leido mums analizuoti svarbius ?ios teorijos niuansus. T.y. ji pakeite musu po?iuri i pinigu sajungos ka?tus. Tradicine optimaliu pinigu erdviu teorija yra per daug pesimisti?ka del galimybes ?alims su nedideliais ka?tais prisijungti prie pinigu sajungos. Kritika, kuria mes aptareme ?ioje paskaitoje, yra gerokai ma?iau pesimistine, t.y. pinigu sajungos ka?tai, atrodo, yra ma?iau atgrasantys (?iur. Tavlas, 1993). Yra dvi pagrindines prie?astys, kodel mes darome ?ia i?vada.

141. I?vados (2) Pirma, valiutos kurso pokyciu gebejimas absorbuoti asimetrinius ?okus yra silpnesnis, nei teigia tradicine (J. M. Keynes?o inspiruota) OPS teorija. Valiutu kursu pokyciai da?niausiai neturi nuolatiniu efektu gamybai ir u?imtumui. Antra, ?alys, kurios i?laiko nepriklausomas pinigu ir valiutu kurso politikas, da?nai pamato, kad valiutu kursu judejimai tampa makroekonominiu ?oku ?altiniais, vietoje to, kad butu makroekonomines stabilizacijos instrumentai.

142. I?vados (3) Prie?ingai senam po?iuriui, valiutu kursu pokyciai nera instrumentai, kuriuos politikos vykdytojai gali naudoti lanksciai ir be ka?tu. Ar tai rei?kia, kad tradicines OPS teorijos i?valgos tapo nebesvarbios? Ne. Nepaisant musu kritikos, OPS analizes ?erdis vis dar yra svarbi. Kodel? Yra svarbus skirtumai tarp ?aliu, kurie nei?nyks pinigu sajungoje. Dauguma ?iu skirtumu turi politines ir institucines i?takas. Nacionalines valstybes, kurios dabar sudaro pinigu sajunga Europoje, i?laike daug ju nacionaliniu ypatybiu.

143. I?vados (4) Darbo rinkos toliau pasi?ymi specialiais nacionaliniais instituciniais bruo?ais. Teisines sistemos nera identi?kos, sukuriant finansu rinku, busto rinku ir kitu rinku veikimo skirtumus. Pinigu sajungos ?aliu nariu vyriausybes naudoja skirtingas mokesciu sistemas ir turi skirtingas i?laidu politikas. EPS pati panaikins kai kuriuos i? ?iu skirtumu, taciau tikrai ne visus. Like gali lemti diverguojancia nacionaliniu gamybos lygiu ir kainu dinamika, sukuriant poreiki sunkiai nacionalinei korekcijai.

144. I?vados (5) Tada nacionaliniu valiutu kursu politiku, kad padeti ?iam koregavimosi procesui, nebuvimas bus suvokiamas kaip pinigu sajungos ka?tai. ?ia prasme galima sakyti, kad Europos sajungos ?alys, kurios prisijunge prie EPS 1999 m. sausio 1 d., emesi apskaiciuotos rizikos. Dideliu koregavimosi ka?tu, susidurus su asimetriniais ?okais, rizika gali buti suma?inta vykdant dvi strategijas. Viena yra padaryti rinkas lankstesnes, kad i asimetrinius ?okus butu geriau reaguojama. Kita yra pagreitinti politines unifikacijos procesa.


Other Related Presentations

Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro