Download

2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika : turinys






Advertisement
/ 144 []
Download Presentation
Comments
walden
From:
|  
(1153) |   (0) |   (0)
Views: 139 | Added:
Rate Presentation: 1 1
Description:
2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika : turinys. 2.1 Kiek svarbūs skirtumai tarp šalių? 2.1.1 Ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? 2.1.2 Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė 2.1.3 Instituciniai darbo rinkų skirtumai
2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika : turinys

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




Slide 1

2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika: turinys

2.1 Kiek svarbūs skirtumai tarp šalių?

2.1.1 Ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje?

2.1.2 Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė

2.1.3 Instituciniai darbo rinkų skirtumai

2.1.4 Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos

2.1.5 Ar augimo tempų skirtumai svarbūs?

2.2 Nominalūs ir realūs valiutos nuvertėjimai

2.2.1 Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus

2.2.2 Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes

2.2.3 Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas

Slide 2

Turinys (2)

2.3 Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas

2.3.1 Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija

2.3.2 Barro-Gordon’o modelis atvirose ekonomikose

2.3.3 Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai

2.4 Optimistiškesnis Mundell’as

2.5 Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai

Slide 3

Įvadas

  • Nagrinėjome priežastis kodėl atskiroms šalims galėtų būti brangu prisijungti prie pinigų sąjungos. Ši analizė, kuri yra vadinama optimalių pinigų sąjungų teorija, buvo kritikuota (žiūr. EC Commission, 1990; Gros and Thygesen, 1992).

  • Pirma, galima abejoti požiūriu, kad skirtumai tarp šalių yra pakankamai svarbūs.

  • Antra, valiutų kursų priemonė gali nebūti labai efektyvi, koreguojant skirtumus tarp šalių.

  • Trečia, valiutų kursų priemonė politikų rankose gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.

Slide 4

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje?

  • Ar skirtumai tarp šalių yra pakankamai svarbūs, kad būtų kliūtis pinigų suvienijimui?

  • Klasikinė Mundell’o analizė prasidėjo nuo scenarijaus, kuriame paklausa pereina nuo vienos šalies prekių link kitos šalies prekių. Ar tikėtina, kad toks šokas dažnai įvyktų tarp Europos šalių, kurios sudaro pinigų sąjungą?

  • Išryškėjo du požiūriai į šį klausimą. Pirmą vadinsime Europos Komisijos požiūriu, kuris buvo argumentuotas pranešime “Viena rinka - vieni pinigai”. Antras požiūris yra siejamas su Paul’u Krugman’u.

Slide 5

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (2)

  • Anot Europos Komisijos, skirtingi paklausos šokai pinigų sąjungoje įvyks nedažnai, todėl, kad prekyba tarp industrinių Europos šalių dideliu laipsniu yra tarpšakinė prekyba.

  • Prekyba remiasi masto ekonomijos egzistavimu ir netobula konkurencija (produktų diferencijavimu). Tai lemia prekybos struktūrą, kurioje šalys perka ir parduoda viena kitai tas pačias prekių kategorijas.

  • Ši prekybos struktūra lemia situaciją, kai dauguma paklausos šokų šias šalis įtakos panašiu būdu.

Slide 6

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (3)

  • Kliūčių pašalinimas, užbaigiant vieningos rinkos formavimą, sustiprins šias tendencijas. Pasekmėje dauguma paklausos šokų bus linkę turėti panašius efektus (Kenen, 1969).

  • Antras ir priešingas požiūris buvo ginamas Paul’o Krugman’o(1991). Pagal jį, negalima atmesti Mundell’o analizės, nes masto ekonomikose yra kitas prekybos dinamikos bruožas, kuris Mundell’o analizę gali padaryti labai svarbia. Prekybos integracija, kuri įvyksta masto ekonomijos pasekmėje, taip pat lemia industrinių veiklų regioninę koncentraciją.

Slide 7

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (4)

  • Pagrindinis šio požiūrio argumentas yra tas, kad kai sumažėja prekybos kliūtys, tai turi du priešingus efektus veiklų vietai.

  • Tampa galima gaminti arčiau galutinės rinkos, tačiau taip pat tampa galima koncentruoti gamybą, kad gauti pelną iš masto ekonomijos.

  • Tai paaiškina, kodėl prekybos integracija faktiškai gali lemti didesnę regioninių veiklų koncentraciją, o ne mažesnę.

Slide 8

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (5)

  • Faktas, kad prekyba gali lemti regioninę industrinių veiklų koncentraciją yra parodytas, palyginant regioninį automobilių gamybos pasiskirstymą JAV ir Europoje (žiūr. lentelę 2.1).

  • Matome, kad JAV automobilių gamyba yra žymiai labiau regioniškai koncentruota, nei ES.

Slide 9

Lent. 2.1. Regioninis automobilių gamybos pasiskirstymas.

Slide 10

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (6)

  • JAV rinka yra labiau integruota nei ES rinka, t.y. JAV yra mažiau prekybos kliūčių, nei ES.

  • Todėl kai ES tikrai integruos rinką, ji gali patirti panašią regioninę ekonominių veiklų koncentraciją kaip ir JAV šiandien. Todėl yra įmanoma, kad, pavyzdžiui, automobilių gamybos veikla bus linkusi labiau koncentruotis, tarkime, Vokietijoje. Tada sektoriui būdingi šokai gali tapti šalies masto šokais.

  • Du požiūriai į sąryšį tarp ekonominės integracijos ir asimetrinių šokų dažnio gali būti sistemiškiau analizuojami naudojant grafikus paveiksle 2.1.

Slide 11

Pav. 2.1. Europos Komisijos požiūris.

Slide 12

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (7)

  • Pirma pažvelkime į Europos Komisijos požiūrį. Ant vertikalios ašies mes parodome diverguojančio gamybos ir užimtumo kitimo laipsnį tarp grupės šalių (regionų), kurios yra kandidatai suformuoti pinigų sąjungą.

  • Ant horizontalios ašies mes parodome prekybos integracijos tarp šių šalių laipsnio matą. Tada Europos Komisijos požiūris gali būti atspindėtas neigiamą nuolydį turinčia tiese. Ji rodo, kad kai padidėja ekonominės integracijos tarp šalių laipsnis, asimetriniai šokai įvyks rečiau (todėl pajamos ir užimtumas tarp šių šalių bus linkę mažiau išsiskirti).

Slide 13

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (8)

  • Antras požiūris, kurį vadiname Krugman‘o požiūriu, parodytas paveiksle 2.2. Vietoje turinčios neigiamą nuolydį tiesės mes matome tiesę su teigiamu nuolydžiu.

  • Tokiu būdu, kai didėja ekonominė integracija, šalys tampa labiau specializuotos, todėl jos patirs daugiau, o ne mažiau asimetrinių šokų.

Slide 14

Pav. 2.2. Krugman‘o požiūris.

Slide 15

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (9)

  • Kuris požiūris yra teisingas? Yra protinga teikti pirmenybę Europos Komisijos požiūriui.

  • Priežastis gali būti suformuluota taip. Faktas, kad ekonominė integracija gali lemti koncentraciją ir aglomeracijos efektus, negali būti nuginčytas.

  • Tačiau, tuo pat metu taip pat yra tiesa, kad kai gilėja rinkos integracija tarp šalių, nacionalinės sienos tampa vis mažiau svarbios kaip veiksniai, kurie apsprendžia ekonominės veiklos vietą.

Slide 16

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (10)

  • Pasekmėje tampa vis daugiau tikėtina, kad koncentracijos ir aglomeracijos efektai nepastebės sienų. Tai sukuria galimybę, kad ekonominės veiklos klasteriai apims sienas.

  • Pavyzdžiui, galėtų būti, kad automobilių pramonė nebus centralizuota Vokietijoje, tačiau regione, apimančiame Pietų Vokietiją ir Šiaurės Italiją.

  • Tokiu atveju, šokai automobilių gamybos veiklai veiks Vokietiją ir Italiją, todėl markės ir liros kursas negali būti naudojamas šį šoką amortizuoti.

Slide 17

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (11)

  • Atkreipkite dėmesį, kad argumentas, kurį mes čia minėjome, nėra kad integracija nelemia koncentracijos efektų (ji tikriausiai lems), tačiau, kad nacionalinės sienos bus vis mažiau svarbios, įtakojant šių koncentracijos efektų pobūdį.

  • Pasekmėje regionai vis dar gali būti labai veikiami asimetrinių šokų. Tačiau tikimybė, kad šie regionai apims sritis abipus egzistuojančių sienų, padidės, kai integracija gilės. Mes darome išvadą, kad ekonominės integracijos jėgos tikėtinai sumažins kursų tarp nacionalinių valiutų galimybes šiuos šokus atsverti.

Slide 18

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (12)

  • Iš šių argumentų neturėtų būti daroma išvada, kad ekonomistai tikrai žino koks yra sąryšis tarp ekonominės integracijos ir asimetrinių šokų dažnio. Viskas ką galime sakyti, kad yra teorinė prielaida, teikianti pirmenybę hipotezei, kad ekonominė integracija asimetrinius šokus tarp šalių padarys mažiau tikėtinus. Klausimas išlieka iš esmės empirinis.

  • Yra du šio empirinio klausimo aspektai. Pirmas susijęs su klausimu ar pinigų sąjungos lemia didesnę ekonominę integraciją.

Slide 19

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (13)

  • Rose (2000), Rose ir van Wincoop (2001) ir Rose (2002) šiuo klausimu atliko svarbius tyrimus. Jie panaudojo daugiadimensinę (panel data) analizę, apimančią beveik visas šalis pasaulyje, kad nagrinėti pinigų sąjungų poveikį prekybos srautams tarp sąjungos narių. Jie nustatė, kad vidutiniškai (ir atsižvelgus į daug kitų kintamųjų, kurie įtakoja prekybos srautus) priklausymo tai pačiai pinigų sąjungai faktas padvigubina prekybos srautų dydį.

  • Šis poveikis galėtų būti pervertintas, kaip parodė kai kurios nesenos studijos (žiūr. pvz. Micco et al. (2003)).

Slide 20

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (14)

  • Tačiau, netgi į tai atsižvelgus, šis poveikis lieka reikšmingas. Jis galėtų kilti iš fakto, kad pinigų sąjungos ne tik įveda bendrą valiutą, tačiau taip pat lemia mokėjimų ir bankų sistemų bei finansų rinkų bendrai integraciją. Visa tai palengvina prekybą.

  • Antras empirinio klausimo aspektas susijęs su klausimu, kaip ši padidėjusi integracija veikia šokų asimetriją. Frankel ir Rose (1998) empiriškai analizavo laipsnį, kuriuo yra koreliuota ekonominė veikla tarp šalių porų, kaip jų prekybos ryšių intensyvumo funkcija.

Slide 21

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (15)

  • Jų išvada buvo kad artimesnis prekybos ryšys tarp dviejų šalių yra stipriai ir nuosekliai susijęs su labiau koreliuota ekonomine veikla tarp dviejų šalių.

  • Tai yra taip pat patvirtinta studijose Rose ir Engel (2001) bei Rose (2002). Panašūs įrodymai yra pateikti Artis ir Zhang (1995), kurie nustatė, kad kai Europos šalys tapo labiau integruotos 9 ir 10 deš., šių šalių verslo ciklai tapo labiau koreliuoti. Naudojant paveikslus 2.1 ir 2.2, tai reiškia, kad sąryšis tarp divergencijos ir prekybos integracijos turi neigiamą nuolydį.

Slide 22

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (16)

  • Yra kitų empirinių įrodymų, kurie paremia požiūrį, kad ekonominė integracija gali nesąlygoti didesnių asimetrinių šokų sąjungos viduje. Tai susiję su didėjančia paslaugų svarba.

  • Masto ekonomija nėra tokia svarbi paslaugų atveju kaip industrinių veiklų atveju. Pasekmėje ekonominė integracija nelemia regioninės paslaugų koncentracijos kaip pramoninių veiklų atveju.

Slide 23

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (17)

  • Paslaugoms tampant vis svarbesnėms (šiandien jos sudaro 70% ar daugiau BVP daugelyje Europos sąjungos šalių), tendencija link regioninės ekonominės veiklos koncentracijos gali sustoti, netgi jei ekonominė integracija gilėja. Yra įrodymų, kad tai jau vyksta JAV.

  • Nesenoje studijoje OECD (1999) padarė išvadą, kad regioninė ekonominės veiklos koncentracija JAV ėmė mažėti po didėjančios koncentracijos dešimtmečių.

Slide 24

Skirtumai tarp šalių: ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (18)

  • Apibendrinant, faktai rodo, kad a) pinigų sąjunga intensyvina ekonominę integraciją, ir,b) pastaroji savo ruožtu sumažina asimetrinius šokus.

  • Tai yra geros naujienos šalims, kurios nusprendžia suformuoti pinigų sąjungą. Pats pinigų sąjungos įkūrimo faktas gali sudaryti sąlygas, kurios yra palankios geram sąjungos veikimui(optimalios pinigų sajungos kriterijų endogeniškumas).

Slide 25

Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė

  • Teigėme, kad ekonominė integracija linkusi sumažinti tikimybę, jog atskiros šalys (priešingai regionams) susidurs su asimetriniais šokais. Tai, be abejo, nereiškia, kad visi asimetriniai šokai išnyks. Yra kitas asimetrinių šokų šaltinis, kuris vaidins vaidmenį ateityje. Jis yra dėl tolesnio nacionalinių valstybių kaip pagrindinių ekonominės politikos instrumentų egzistavimo.

  • Europos pinigų sąjungoje pinigų politika yra centralizuota ir todėl nebėra asimetrinių šokų šaltinis. Tačiau pinigų sąjungos šalys išlaiko suverenitetą kitose ekonominėse srityse(svarbiausia – biudžetas).

Slide 26

Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė (2)

  • Šiandien daugumoje Europos sąjungos šalių nacionalinės politikos vykdytojų mokestinės pajamos ir viešosios išlaidos sudaro beveik 50% BVP, o Europos politikos vykdytojų - mažiau nei 1.5% BVP. Ši situacija nepasikeitė po pinigų sąjungos pradžios 1999 m.

  • Keisdami mokesčius ir išlaidas, atskiros šalies politikos vykdytojai gali sukurti didelius asimetrinius šokus. Dėl pačio jų pobūdžio šie šokai daugiausiai lieka nacionalinių sienų viduje. Tačiau mes vėl galime naudoti Mundell‘o analizę kaip koreguoti šiuos asimetrinius šokus.

Slide 27

Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė (3)

  • Yra kiti nacionalinių valstybių egzistavimo aspektai, kurie gali būti asimetrinių šokų šaltinis. Daug ekonominių institucijų yra nacionalinės.

  • Pavyzdžiui, darbo užmokesčio derybų sistemos tarp šalių labai skiriasi, sukuriant asimetrinių šokų galimybę. Be to, teisinių sistemų ir papročių skirtumai lemia reikšmingus finansų rinkų veikimo skirtumus. Šie skirtumai taip pat lemia tų pačių palūkanų normų šokų divergavimo efektus.

Slide 28

Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė (4)

  • Taigi, nors ekonominė integracija tikėtinai susilpnins asimetrinius šokus, nacionalinių valstybių su jų ypatybėmis egzistavimas išliks asimetrinių šokų šaltinis pinigų sąjungoje, sukuriant koregavimosi problemas.

  • Tai paskatino kai kuriuos ekonomistus teigti, kad pinigų sąjunga gali patenkinamai funkcionuoti tik jei bus žengti tolesni žingsniai link politinės unifikacijos.

  • Šių ekonomistų požiūriu politinės sąjungos nebuvimas sukurs dideles sunkaus koregavimosi po (politinių) šokų pinigų sąjungoje rizikas ateityje.

Slide 29

Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė (5)

  • Tačiau lygiai taip pat įmanoma, kad pinigų sąjungos egzistavimas lems pakankamą spaudimą šalims narėms pagreitinti pastangas sukurti politinę sąjungą.

Slide 30

Instituciniai darbo rinkų skirtumai

  • Darbo rinkų veikimo skirtumai skirtingose šalyse yra gerai aprašyti. Tačiau šie skirtumai kaupėsi bėgant metams, iš dalies kadangi Europos šalys turėjo skirtingus politikos režimus. Klausimas yra ar pinigų integracija drastiškai nepakeis profsąjungų elgsenos, todėl šiandieniniai skirtumai gali išnykti (žiūr. Gros and Thygesen, 1992, 9 sk.)

  • Šį argumentą gali paaiškinti pavyzdys. Paveiksle 2.3 mes atspindime dviejų šalių, kurios yra kandidatai į pinigų sąjungą, darbo rinkas. Paveikslas remiasi McDonald ir Solow modeliu (1981).

Slide 31

Pav. 2.3. Solow-McDonald’o modelis dvejose šalyse.

Slide 32

Instituciniai darbo rinkų skirtumai (2)

  • Ant vertikalios ašies mes atspindime realaus darbo užmokesčio lygį, o ant horizontalios ašies - užimtumo lygį (N). Iškilos kreivės yra profsąjungos abejingumo kreivės.

  • Yra daroma prielaida, kad kiekvienoje šalyje yra tik viena profsąjunga. Sąjunga maksimizuoja jos naudingumą, kuris priklauso ir nuo realaus darbo užmokesčio lygio, ir nuo jos narių užimtumo.

  • Neigiamą nuolydį turinti tiesė yra visos ekonomikos darbo paklausos kreivė.

Slide 33

Instituciniai darbo rinkų skirtumai (3)

  • Profsąjungai, kuri maksimizuoja jos naudingumą, darbo paklausos kreivė yra apribojimas: tokiu būdu, profsąjunga pasirinks tašką ant jos, kuris maksimizuoja naudingumą. Tai parodyta paveiksle 2.3 taškais A ir B.

  • Įdomus šio modelio bruožas yra tas, kad užimtumo tiesė reaguoja į politikos vykdytojų reakciją į tai, ką daro profsąjungos. Jei mes darome prielaidą, kad politikos vykdytojai jų naudingumo funkcijoje suteikia didesnį svorį užimtumui nei profsąjungos, mes galime turėti tokią situaciją.

Slide 34

Instituciniai darbo rinkų skirtumai (4)

  • Kai profsąjungos nustato darbo užmokestį, kuris sumažina užimtumo lygį žemiau lygio, kurį politikos vykdytojai laiko optimaliu, jie reaguos keisdami jų politikas.

  • Pavyzdžiui, jie vykdys labiau ekspansinę pinigų ir fiskalines politikas; kad įdarbinti bedarbius, jie gali sukurti viešąsias darbo vietas ir t.t. Tuo mastu, kuriuo profsąjungos atsižvelgia į šią politikos vykdytojų reakciją, apribojimas, su kuriuo jos susiduria, pasikeis.

Slide 35

Instituciniai darbo rinkų skirtumai (5)

  • Tiksliau, užimtumo tiesė tampa statesnė, kadangi realaus darbo užmokesčio lygio padidėjimas sumažina privatų užimtumą ir, tokiu būdu, paskatina politikos vykdytojus suintensyvinti jų darbo vietas kuriančias politikas.

  • Pasekmėje realaus darbo užmokesčio lygio padidėjimas turi mažesnį poveikį bendrajam užimtumo lygiui. Tokiu būdu, šios užimtumo tiesės statumas taip pat atspindi politikos vykdytojų norėjimo vykdyti ekspansinę užimtumo politiką laipsnį, kai padidėja darbo užmokesčio lygis.

Slide 36

Instituciniai darbo rinkų skirtumai (6)

  • Paveiksle 2.3 šalies B politikos vykdytojai labiau linkę reaguoti ekspansine užimtumo politika į profsąjungų darbo užmokesčio nustatymo elgseną.

  • Pinigų sąjunga pakeičia galimybę nacionalinėms vyriausybėms vykdyti tokias prisitaikančias politikas. Pinigų politika yra centralizuota, todėl dviejų šalių profsąjungos susiduria su tomis pačiomis pinigų politiką vykdančios institucijos reakcijomis.

  • Tai padaro užimtumo tieses panašias, todėl dvi profsąjungos linkusios pasirinkti panašų darbo užmokesčio ir užimtumo lygių derinį.

Slide 37

Instituciniai darbo rinkų skirtumai (7)

  • Tačiau nėra tikėtina, kad skirtumai išnyks visiškai. Nacionalinės vyriausybės, be pinigų politikos, arsenale turi ir kitas užimtumo politikas.

  • Pavyzdžiui, jos gali sukurti darbo vietas viešajame sektoriuje, finansuojant šias papildomas išlaidas skolinantis. Pinigų sąjunga nebūtinai apriboja tokią prisitaikančią vyriausybės elgseną. Tokiu būdu, nors profsąjungų elgsenos skirtumai bus mažesni, jie tikrai nebus pašalinti visiškai.

  • Galų gale, profsąjungos įvairiose šalyse skiriasi dėl skirtingų centralizavimo laipsnių.

Slide 38

Instituciniai darbo rinkų skirtumai (8)

  • Darome išvadą, kad instituciniai nacionalinių darbo rinkų skirtumai toliau egzistuos tam tikrą laiką po bendros valiutos įvedimo.

  • Tai gali lemti diverguojančias darbo užmokesčio ir užimtumo tendencijas ir sunkias koregavimosi problemas, kai nebėra valiutų kurso instrumento.

Slide 39

Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos

  • ES finansų rinkos toliau veikia skirtingai, sukuriant riziką, kad tie patys pinigų šokai bus perduodami labai skirtingai. Taip yra daugiausiai dėl skirtingų teisinių sistemų šalyse narėse.

  • Tačiau ne visi finansų rinkų veikimo skirtumai yra dėl skirtingų teisinių sistemų. Kai kurie iš jų bėgant laikui iškilo dėl to, kad šalys vykdė skirtingas pinigų politikas.

  • Kai kurioms šalims pavyko išlaikyti nedidelę infliaciją (pvz. Vokietija) o kitose šalyse ji buvo santykinai didelė (Italija).

Slide 40

Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos (2)

  • Šie sisteminiai infliacijos skirtumai paveikė finansų rinkų veikimą šiose šalyse. Didelės infliacijos aplinkoje investuotojai paprastai labai nenori pirkti ilgo laikotarpio obligacijas, nes ilgo laikotarpio obligacijų kaina labai jautriai reaguoja į netikėtą infliaciją.

  • Nedidelis jos padidėjimas gali lemti didelį ilgo laikotarpio obligacijų kainų sumažėjimą. Tai mažiau veikia trumpo laikotarpio obligacijas. Todėl didelės infliacijos šalyse ilgo laikotarpio obligacijų rinka dažnai beveik neegzistuoja (žiūr. 2.2 lent.).

Slide 41

Lent. 2.2. Vyriausybės obligacijų trukmės pasiskirstymas (% bendro kiekio).

Slide 42

Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos (3)

  • Visa tai lėmė asimetrijas to, kaip ES vyriausybės reagavo į tą patį palūkanų normų pokytį prieš EPS.

  • Dėl trumpos Italijos skolos trukmės, palūkanų normos padidėjimas greitai versdavo Italijos vyriausybę išleisti daugiau palūkanų mokėjimams, todėl reikšmingai padidėdavo biudžeto deficitas.

  • Nedidelės infliacijos šalyse kaip Vokietija, palūkanų normos padidėjimo efektai biudžetui buvo gerokai lėtesni.

Slide 43

Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos (4)

  • Šie skirtumai, kurie buvo dėl infliacijos skirtumų, išnyks pinigų sąjungoje. Bėgant laikui, obligacijų, išleistų Italijos ir Vokietijos vyriausybių, trukmės struktūra supanašės, lygiai kaip ir biudžetinės to pačio palūkanų normos šoko pasekmės (Arnold and de Vries, 1999; Angeloni and Ehrmann, 2003 ).

  • Tačiau “gilesni” skirtumai, t.y. tie, kurie yra skirtingų teisinių sistemų rezultatas, išnyks tik supanašėjus nacionalinėms teisinėms sistemoms, o tai gali lemti tik tolesnė politinė integracija.

Slide 44

Ar augimo tempų skirtumai svarbūs?

  • Greitai augančiose šalyse greitai didėja ir importas. Kad eksportas didėtų tuo pačiu greičiu, šios šalys turės padaryti jų eksportą konkurencingesniu, realiai nuvertindamos savo valiutas. Jei jos prisijungs prie pinigų sąjungos, tai bus neįmanoma.

  • Pasekmėje šių šalių augimas sulėtės. Šis populiarus požiūris į greitai augančių šalių, kurios nusprendžia prisijungti prie pinigų sąjungos, problemą turi labai nedidelę empirinę paramą (pav. 2.4).Greitai augančių šalių valiutos realiai pabrango (o ne nuvertėjo).

Slide 45

Pav. 2.4 Realus valiutos nuvertėjimas ir augimas, 1981-1998 m.

Slide 46

Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? (2)

  • Šis sąryšio tarp ekonominio augimo ir realaus valiutos nuvertėjimo trūkumas buvo elegantiškai interpretuotas Paul Krugman‘o (1989).

  • Ekonominis augimas santykinai nedaug susijęs su anksčiau išdėstytu statiniu požiūriu. Ekonominis augimas sąlygoja daugiausiai naujų prekių kūrimą. Greitai augančios šalys yra tos, kurios gali sukurti naujas prekės arba senas prekes su naujais kokybiniais bruožais. Šio augimo proceso rezultatas yra tas, kad greitai augančios šalies eksporto pajamų elastingumai paprastai yra didesni nei lėtai augančių.

Slide 47

Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? (3)

  • Dar svarbiau, kad šie greitai augančiųjų eksporto pajamų elastingumai taip pat paprastai bus didesni nei jų importo pajamų elastingumai (Krugman, 1989).

  • Pasekmėje šios šalys gali augti greičiau, nesusiduriant su prekybos balanso problemomis. Tai taip pat lemia, kad greitai augantieji gali greitai didinti jų eksportą, neturėdami imtis realaus nuvertėjimo.

  • Yra antra priežastis kodėl greitai augančios šalys neturėtų pernelyg jaudintis, kad prisijungimas prie pinigų sąjungos apribos jų augimo potencialą. Tai susiję su kapitalo srautų egzistavimu.

Slide 48

Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? (4)

  • Greitai augančiose šalyse dažniausiai kapitalo našumas yra didesnis, nei lėtai augančiose šalyse. Šis kapitalo našumų skirtumas paskatins investicijų srautus iš lėtai augančių šalių į greitai augančias šalis. Tada šie kapitalo srautai leidžia greitai augančiai šaliai finansuoti einamosios sąskaitos deficitus be poreikio devalvuoti valiutą.

  • Greitai augančios šalys, kurios prisijungia prie pinigų sąjungos su lėtai augančiom šalimis, netgi lengviau pritrauks užsienio kapitalą, nes nėra valiutų kurso neapibrėžtumo.

Slide 49

Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? (5)

  • Taigi, galima daryti išvadą, kad šalių augimo tempų skirtumai realiai negali būti kliūtis pinigų integracijai.

  • Kitais žodžiais, greitai augančios šalys neturi sumažinti jų augimo tempų, prisijungdamos prie pinigų sąjungos.

Slide 50

Nominalūs ir realūs valiutos nuvertėjimai

  • Nacionalinės valiutos atsisakymo kaštai susiję su faktu, kad šalis negali daugiau pakeisti jos valiutos kurso, kad atsverti skirtingą paklausos, kaštų ir kainų dinamiką. Tačiau klausimas yra ar šie valiutų kurso pokyčiai yra efektyvūs, atliekant tokias korekcijas.

  • T.y.ar nominalaus valiutos kurso pokyčiai gali permanentiškai pakeisti realų šalies valiutos kursą.

  • Jei atsakymas yra “ne”, šalys, netgi jei jos turi svarbius skirtumus, neturėtų patirti papildomų kaštų, kai prisijungia prie pinigų sąjungos, nespraranda neefektyvų instrumentą.

Slide 51

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus

  • Kad nagrinėti šį valiutos kurso pokyčių efektyvumo klausimą, mes grįžtame prie dviejų asimetrinių šokų pavyzdžio.

  • Darėme prielaidą, kad įvyko vartotojų perėjimas nuo Prancūzijos prekių link Vokietijos prekių. Kad išspręsti šią problemą, Prancūzija devalvuoja jos valiutą. Mes pateikiame situaciją paveiksle 2.5.

  • Devalvacijos pasekmėje visuminė paklausa Prancūzijoje pasistumia dešinėn ir atsveria pradinį nepalankų paklausos postūmį. Naujas pusiausvyros taškas yra F.

Slide 52

Pav. 2.5 Devalvacijos efektai kainoms ir kaštams.

Slide 53

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (2)

  • Nėra tikėtina, kad šis naujas pusiausvyros taškas gali būti ilgalaikis. Priežastis yra ta, kad devalvacija padidina importuojamų prekių kainas.

  • Tai tiesiogiai padidina gamybos kaštus. Tai taip pat padidins nominalaus darbo užmokesčio lygį Prancūzijoje, kai darbuotojams bus kompensuota už perkamosios galios nuostolį. Visa tai reiškia, kad visuminės pasiūlos kreivė pasislinks aukštyn.

  • Šis kainų padidėjimas vėl veikia darbo užmokesčio nustatymo procesą ir visuminės pasiūlos kreivė toliau juda aukštyn. Galutinė pusiausvyra bus taške F‘.

Slide 54

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (3)

  • Pradiniai palankūs devalvacijos efektai bėgant laikui linkę išnykti.

  • Čia nėra galima pasakyti ar šie palankūs efektai išnyks visiškai. Tai priklauso nuo ekonomikos atvirumo bei laipsnio, kuriuo darbuotojai pakoreguos jų darbo užmokesčio reikalavimus, kad atsverti perkamosios galios nuostolį.

  • Tačiau yra daug empirinių įrodymų, kad daugumai Europos šalių iš pradžių palankūs devalvacijos efektai išnyksta greitai (žiūr. EC Commission, 1990, 6 sk.).

Slide 55

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (4)

  • Kitaip tariant, nominalios devalvacijos lemia tik laikinas realias devalvacijas.

  • Ar ši išvada apie ilgo laikotarpio valiutos kurso pokyčių neefektyvumą reiškia, kad šalys nepraranda nieko, atsisakydamos šio instrumento? Atsakymas yra neigiamas.

  • Mes taip pat turime nagrinėti valiutos kurso politikos, skirtos atsverti pradinį šoką, trumpo laikotarpio efektus, bei turime palyginti juos su alternatyvia politika, kuri turės būti vykdoma nesant devalvacijos. Tai atlikta paveiksle 2.6.

Slide 56

Pav. 2.6. Devalvacijos ir defliacinės politikos palyginimas.

Slide 57

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (5)

  • TiesėTT išreiškia užsienio prekybos sąskaitos pusiausvyros sąlygą. Ji yra išvesta taip. Prekybos sąskaitos pusiausvyra yra apibrėžta kaip vidaus gamybos vertės ir rezidentų išlaidų vertės (absorbavimo) lygybė. Prekybos sąskaitos pusiausvyrą turime tik (ir tik) jei:

    PdY = PaA(2.1)

    kur Pd yra vidaus prekės kaina, Y yra vidaus gamybos lygis, Pa yra vidutinis vidaus ir importuotos prekės kainų indeksas, A yra absorbavimas (realus).

Slide 58

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (6)

  • Realaus absorbavimo lygis priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz. valstybės išlaidų, realios palūkanų normos). Jei šie yra fiksuoti, mes galime išvesti neigiamą sąryšį tarp Pd ir Y, kuris išlaiko lygybę (2.1) t.y.prekybos sąskaitos pusiausvyrą.

  • Neigiamas sąryšis yra dėl to, kad kai Pd padidėja, Pa (kuri apima importo kainą) padidėja mažiau nei proporcingai, todėl kairė pusė padidėja, palyginti su dešine (2.1) puse. Tokiu būdu, kai padidėja Pd, gamybos vertė padidėja, palyginti su absorbavimo verte, kas lemia prekybos sąskaitos perteklių.

Slide 59

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (7)

  • Todėl vidaus gamyba turėtų sumažėti, kad išlaikyti prekybos sąskaitos pusiausvyrą. Kitaip tariant, Pd padidėjimas (esant duotai importo kainai) yra lygiavertis prekybos sąlygų pagerėjimui. Tai leidžia šaliai sumažinti vidaus gamybą ir vis dar išlaikyti prekybos sąskaitos pusiausvyrą.

  • Taškai į kairę nuo šios TT tiesės atspindi situaciją, kai šalis turi prekybos deficitą, t.y. vidaus gamybos lygis yra pernelyg nedidelis, palyginti su absorbavimo lygiu. Taškuose į dešinę nuo TT tiesės šalis gamina daugiau, nei ji išleidžia.

Slide 60

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (8)

  • Paveiksle 2.6 mes darome prielaidą, kad šalis susidūrė su neigiamu paklausos šoku, kuris pastūmė gamybą į tašką E. Pasekmėje šalis turi prekybos sąskaitos deficitą, kuris turės būti koreguojamas. Vienas būdas koreguoti nepusiauvyrą yra devalvuoti valiutą.

  • Koregavimosi po devalvacijos dinamika yra parodyta kairėje paveikslo 2.6 dalyje. Devalvacija pastumia paklausos ir pasiūlos kreives aukštyn, kaip paaiškinta anksčiau. Tačiau, ji taip pat pastumia TT kreivę į dešinę (iki T‘T‘). Tai dėl to, kad devalvacija padidina importo kainą.

Slide 61

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (9)

  • Tokiu būdu, lygtyje (2.1) Pa padidėja. Tai reiškia, kad turi padidėti Pd ir/ar Y, kad išlaikyti prekybos sąskaitos pusiausvyrą (jei realus absorbavimo lygis išlieka nepakitęs).

  • Nauja prekių rinkos pusiausvyra dabar yra taške F‘. Galime matyti, kad vis dar yra prekybos sąskaitos deficitas, kadangi naujas gamybos taškas yra į kairę nuo T‘T‘ tiesės. Kad atstatyti prekybos sąskaitos pusiausvyrą, vyriausybė turės imtis politikos, sumažinančios realų absorbavimą. Ši politika pastums T‘T‘ tiesę į kairę.

Slide 62

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (10)

  • Priežastis yra ta, kad su mažesniu absorbavimo lygiu (dėl, pvz. mažesnių valstybės išlaidų), gamybos lygis, kuris išlaiko prekybos sąskaitos pusiausvyrą, taip pat sumažinamas.

  • Tačiau šios išlaidas sumažinančios politikos taip pat veikia paklausos kreivę(sumažina vidaus paklausą vidaus prekei).

  • Egzistuoja devalvacijos ir išlaidas sumažinančios politikos derinys, kuris nuves ekonomiką į tokį tašką kaip G, kuris yra vertikaliai aukščiau už pradinį gamybos tašką (žiūr. De Grauwe, 1983).

Slide 63

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (11)

  • Galų gale devalvacija yra neutrali tuo, kad ji nepaveikia gamybos permanentiškai.

  • Dešinėje paveikslo 2.6 dalyje mes pateikiame atvejį, kai šalis nutaria nedevalvuoti. Kadangi pradinėje situacijoje (taškas E) yra prekybos sąskaitos deficitas, politikos vykdytojai turės kažkaip jį koreguoti.

  • Tai būtinai turės būti politika, kuri sumažina absorbavimą. Tokiu būdu, turės būti vykdomos defliacinės pinigų ir/ar fiskalinė politikos. Tai pastums prekybos sąskaitos pusiausvyros tiesę TT į kairę.

Slide 64

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (12)

  • Tačiau šios išlaidas sumažinančios politikos taip pat sumažina visuminę paklausą vidaus prekėms. Tokiu būdu, visuminės paklausos tiesė taip pat pasistumia į kairę. Ekonomika patirs defliacinį procesą, kad sumažinti gamybą.

  • Esant pakankamam darbo užmokesčio ir kainų lankstumui, tai taip pat paslinks pasiūlos tiesę žemyn, kadangi kainų sumažėjimas lemia mažesnį nominalų darbo užmokestį.

  • Jei darbo užmokestis ir kainos nėra labai lankstūs, tai gali pareikalauti ilgo laikotarpio.

Slide 65

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (13)

  • Ilgu laikotarpiu ekonomika nusistovės tokiame taške kaip G’. Gamybos lygis yra lygus jo pradiniam lygiui, o prekybos sąskaita yra pusiausvyroje.

  • Mes darome išvadą, kad ilgu laikotarpiu abi politikos (devalvacija ir išlaidų sumažinimas) turi tą patį poveikį gamybai ir prekybos sąskaitai.

  • Kitaip tariant, ilgu laikotarpiu valiutų kursas neišspręs problemų, kurios iškyla dėl skirtumų tarp šalių, kurie gimsta prekių rinkose (Buiter, 2000).

Slide 66

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (14)

  • Šis rezultatas taip pat atitinka klasikinių ekonomistų tradiciją. Jie pabrėžia, kad pinigai yra nesvarbūs. Struktūriniai skirtumai turėtų būti sprendžiami struktūrinėmis politikomis. Manipuliavimas pinigais (jų kiekių ar jų kaina) negali pakeisti šių realių skirtumų.

  • Skirtumas tarp dviejų politikų, devalvacijos ar išlaidas sumažinančios politikos, yra dėl jų trumpo laikotarpio dinamikos. Kai šalis devalvuoja, ji pereinamuoju laikotarpiu išvengia sunkių defliacinių pasekmių vidaus gamybai. Šios politikos kaštai yra tai, kad bus infliacija.

Slide 67

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (15)

  • Su antra politika infliacijos išvengiama. Tačiau kaštai yra tai, kad pereinamuoju laikotarpiu sumažėja gamyba. Be to, kaip mes pamatėme, antros politikos sėkmei gali reikėti daug laiko, jei darbo užmokesčio ir kainų lankstumo laipsnis yra ribotas.

  • Taigi, nors devalvacija neturi nuolatinio poveikio konkurencingumui ir gamybai, jos dinamika bus gana skirtinga nuo dinamikos, sąlygotos alternatyvios politikos, kurią būtinai reikės vykdyti, jei šalis atsisakė jos nacionalinių pinigų kontrolės. Šio politikos instrumento praradimas bus pinigų sąjungos kaštai.

Slide 68

Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus (16)

  • ES 9 deš. buvo daugsėkmingų devalvacijos atvejų (pvz. Belgija 1982 m., Prancūzija 1982-83 m., Danija 1982 m.), kurie padėjo šalims atstatyti vidaus ir prekybos sąskaitos pusiausvyrą su kaštais, kurie buvo tikriausiai mažesni, nei jie būtų, jei nebūtų naudojamas valiutos kurso instrumentas(žiūr. Sachs and Wyplosz, 1986; De Grauwe and Vanhaverbeke, 1990).

Slide 69

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes

  • Anksčiau nagrinėjome dviejų šalių modelį, kuriame politikos vykdytojai turi skirtingas pasirinkimo tarp infliacijos ir nedarbo pirmenybes.

  • Buvo teigiama, kad atlikdamos tinkamas valiutų kursų korekcijas, šalys galėtų pasirinkti pageidaujamą tašką ant jų Phillips'o kreivės.

  • Pvz. Italija nuolatinio liros nuvertinimo politika galėtų pasiekti nedidelį nedarbo lygį, susitaikydama su didesne infliacija. Prisijungimo prie pinigų sąjungos kaštai Italijai yra tai, kad ji turės susitaikyti su didesniu nedarbu ir mažesne infliacija nei pageidauja.

Slide 70

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes (2)

  • Minėjome, kad ši analizė remiasi prielaida, jog Phillips'o kreivė yra stabili ir nepasislenka keičiantis laukiamai infliacijai. Phillips’o kreivės kritika iš monetaristų pusės visa tai pakeitė, lygiai kaip ir pinigų sąjungos kaštų analizę.

  • Monetaristų kritikos esmė yra ta, kad šalis, kuri renkasi pernelyg didelį infliacijos tempą (ir procese yra verčiama leisti valiutai nuvertėti), pamatys, kad jos Phillips'o kreivė pasislenka aukštyn. T.y.monetaristų požiūriu Phillips'o kreivė ilgu laikotarpiu iš tikrųjų yra vertikali tiesė.

Slide 71

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes (3)

  • Pasekmės pinigų sąjungos kaštams yra analizuojamos paveiksle 2.7, kur mes atspindime ir trumpo laikotarpio, ir ilgo laikotarpio (vertikalią) Phillips'o kreives.

  • Ilgo laikotarpio vertikalios Phillips'o kreivės sankirta su x ašimi atspindi “natūralų” nedarbo lygį.

  • Matome, kad ilgu laikotarpiu politikos vykdytojai negali pasirinkti optimalaus infliacijos ir nedarbo derinio, nes jį lemia natūralus nedarbo lygis, kuris nepriklauso nuo infliacijos.

Slide 72

Pav. 2.7. Pinigų sąjunga esant vertikalioms Phillips'o kreivėms.

Slide 73

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes (4)

  • Todėl Italija ir Vokietija, turėdamos du skirtingus infliacijos tempus, nieko nelaimėtų. Jos gali sulyginti jų infliacijos tempus, užfiksuodamos savo valiutų kursus, be jokių nedarbo kaštų, t.y. jos gali sudaryti pinigų sąjungą be jokių kaštų.

  • Kitaip tariant, faktas, kad Italija ir Vokietija negali vykdyti nepriklausomos pinigų politikos pinigų sąjungoje nėra nuostolis iš viso, kadangi nepriklausoma pinigų politika (ir todėl infliacijos tempas) nelemia mažesnio nedarbo.

Slide 74

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes (5)

  • Šiai analizei dabar paprastai pritariama. Tačiau išlieka prisijungimo prie pinigų sąjungos trumpo laikotarpio kaštų problema.

  • Tačiautrumpo laikotarpio Phillips'o kreivė yra vis dar svarbi. T.y. šalys, kurios nori sumažinti infliaciją, tikriausiai susidurs su laikinu nedarbo lygio padidėjimu.

  • Tai rodo 9 deš. patirtis, kai infliacijos mažinimo politikos lėmė reikšmingą nedarbo padidėjimą pagrindinėse industrinėse šalyse. JAV ir JKnedarbo padidėjimas buvo trumpalaikis, o Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje nedarbas išliko didelis ilgai.

Slide 75

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes (6)

  • Tada problema yra ar sprendimas prisijungti prie pinigų sąjungos šaliai su dideliu infliacijos tempu (Italijai mūsų pavyzdyje paveiksle 1.4) gali lemti ne laikinus, tačiau reikšmingus nedarbo kaštus.

  • Paveiksle 1.4 Italijos sprendimas suformuoti pinigų sąjungą su Vokietija padidina nedarbą Italijoje nuo A iki C’. Bėgant laikui, Italijos Phillips'o kreivė pasislinks žemyn dėl mažesnių infliacijos lūkesčių. Tačiau vidutiniu laikotarpiu Italija susidurs su dideliu nedarbu.

  • Šie ekonomikos deinfliacijos kaštai nebūtinai turėtų būti vadinami pinigų sąjungos kaštais.

Slide 76

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes (7)

  • Jei Italija turi pernelyg didelį infliacijos tempą, ji turės ją sumažinti, ir susidurs su trumpo laikotarpio nedarbo kaštais ar ji yra pinigų sąjungos dalis, ar ne.

  • Tada tikras klausimas yra ar Italijai bus pigiau sumažinti infliacijos tempą pinigų sąjungoje su Vokietija, ar vienai.

  • Mes grįšime prie šio klausimo, kai aptarsime pinigų politikos patikimumo klausimus.

Slide 77

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes (8)

  • Modelis paveiksle 2.7 leidžia mums pabrėžti kitą svarbų galimų skirtumų tarp šalių šaltinį.

  • Tarkime, kad našumo q augimo tempas yra didesnis Vokietijoje, nei Italijoje. Jei abi šalys nusprendžia suformuoti pinigų sąjungą, tai lems, kad nominalaus darbo užmokesčio didėjimas Italijoje turi būti mažesnis nei Vokietijoje. Tai galima pamatyti prilyginant = 0 lygtyje (1.3), kad. Iš lygčių (1.1) ir (1.2) tada išplaukia, kad:

    (2.2)ar

    (2.3)

Slide 78

Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes (9)

  • Jei po pinigų suvienijimo Vokietijos ir Italijos profsąjungos centralizuotų jų darbo užmokesčio derybas ir siektų vienodo nominalaus darbo užmokesčio didėjimo, nepaisant našumo augimo skirtumų, būtų bėda. Italijos ekonomika taptų vis mažiau konkurencinė.

  • Todėl sėkmingos pinigų sąjungos sąlyga yra ta, kad profsąjungos neturėtų centralizuoti darbo užmokesčio derybų, kai skiriasi našumo augimo tempai.

Slide 79

Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas

  • Iki šiol mes darėme prielaidą, kad nacionaliniai infliacijos tempai pinigų sąjungoje susilygins. Tai nebūtinai yra tiesa.

  • Egzistuojančiose pinigų sąjungose dažnai yra regioniniai infliacijos tempų skirtumai. Nors šie skirtumai yra santykinai nedideli, jie gali būti reikšmingi.

  • Paveiksle 2.8 matome skirtingų Eurozonos narių vidutinius infliacijos tempus 1999-2002 m. Galime matyti, kad šie skirtumai tikrai nelygūs nuliui.

Slide 80

Pav. 2.8. Vidutinė metinė infliacija Eurozonos šalyse, 1999-2002 m. (%).

Slide 81

Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas (2)

  • Modelis lygtyje (2.3) leidžia suprasti šį fenomeną. Reinterpretuokime modelį taip (Balassa, 1964). Atskirkime užsienio prekybos ir ne užsienio prekybos prekes. Padarykime prielaidą, kad ne užsienio prekybos prekių (kurios daugiausiai yra paslaugos) kaina susideda tik iš darbo užmokesčio kaštų.

  • Dabar apibrėžkime infliaciją Prancūzijoje ir Airijoje (du kraštutiniai stebėjimai 1999-2002 m.) tokiu būdu:

    (2.4)

    (2.5)

Slide 82

Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas (3)

  • kur iryra vartojimo kainų indeksų pokyčio tempai Prancūzijoje ir Airijoje. Pastarieji yra svertiniai užsienio prekybos prekių (ir) ir ne užsienio prekybos prekių kainų padidėjimo tempų (ir) vidurkiai, o svoriai yra α ir 1 - α, atitinkamai. Darome prielaidą, kad šie svoriai yra tie patys abejose šalyse.

  • Kai Prancūzija ir Airija yra pinigų sąjungoje, konkurencija užtikrina, kad užsienio prekybos prekių kainų pokyčiai yra sulyginami. Todėl. Bet tai neįvyksta ne užsienio prekybos prekių sektoriuje, kadangi jame nėra tarptautinės konkurencijos.

Slide 83

Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas (4)

  • Dabar galime atimti (2.5) iš (2.4) ir panaudoti .

    (2.6)

  • Mes anksčiau teigėme, kad gerai veikiančioje pinigų sąjungoje darbo užmokesčio padidėjimo skirtumai turi atspindėti našumo augimo skirtumus (žiūr. lygtį (2.3)). Mes naudojame šią įžvalgą ir įstatome lygtį (2.3) į (2.6).

    (2.7)

Slide 84

Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas (5)

  • Iš lygties (2.7) darome tokią išvadą. Jei yra našumo augimo skirtumai tarp šalių pinigų sąjungoje, tada infliacijos tempai (matuojami vartojimo kainų indeksu) taip pat turi skirtis.

  • Šis našumo augimo skirtumų poveikis infliacijai yra vadinamas Balassa-Samuelson’o efektu.

  • T.y. jei našumas Airijoje auga greičiau nei Prancūzijoje, tada pinigų sąjungoje Airijos infliacija turės viršyti Prancūzijos infliaciją. Daugiausiai dėl didelių užsienio tiesioginių investicijų į Airiją našumo augimas joje buvo didesnis nei bet kur kitur Eurozonoje.

Slide 85

Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas (6)

  • Šie infliacijos skirtumai neturėtų būti rūpestis. Priešingai, jie yra subalansuojančio mechanizmo rezultatas. Kadangi našumas auga greičiau Airijoje nei Prancūzijoje, darbo užmokestis (ir todėl ne užsienio prekybos prekių kainos) Airijoje turi didėti greičiau nei Prancūzijoje, kad abiejų šalių užsienio prekybos prekių sektorių konkurencingumas nepakistų (žiūr. Canzoneri, Cumby, and Diba, 1996).

  • Bendrai, Eurozonos šalys su mažesniu pajamų lygiu linkusios turėti greitesnį našumo augimą (Airija, Portugalija, Ispanija, Graikija) ir todėl didesnę infliaciją.

Slide 86

Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson’o efektas (7)

  • Ne visi stebimi infliacijos tempų skirtumai pinigų sąjungoje yra dėl šio subalansuojančio mechanizmo.

  • Kartais regioniniai infliacijos skirtumai yra asimetrinių visuminės paklausos pokyčių pasekmė.

  • Tokiu būdu, dalis infliacijos skirtumų, stebėtų Eurozonoje 1999-2004 m., gali būti skirtingų paklausos šokų pasekmė.

  • Tai verčia nerimauti, kadangi jie gali pakeisti šalių (regionų) konkurencinę poziciją, o tai sukurs sunkias koregavimosi problemas.

Slide 87

Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas

  • Idėja, kad kai vyriausybė vykdo tam tikrą politiką, ji žaidžia žaidimą su privačiu sektoriumi, ėmė dominuoti makroekonomikos teorijoje nuo garsiųjų Kydland and Prescott (1977) bei Barro and Gordon (1983) straipsnių paskelbimo (taip pat žiūr. Melitz, 1988 bei Cohen and Wyplosz, 1989).

  • Šiuose straipsniuose pabrėžiama, kad ekonominiai vienetai pasirenka optimalias strategijas, reaguodami į politikos vykdytojų strategijas, ir kad šios privataus sektoriaus reakcijos labai įtakoja vyriausybės politikos efektyvumą.

Slide 88

Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas (2)

  • T.y. vyriausybės reputacija, kurią ji įgyja vykdydama paskelbtas politikas, turi didelę įtaką tam, kaip šios politikos paveiks ekonomiką.

  • Ši literatūra taip pat turi svarbias pasekmes pinigų sąjungos kaštų analizei.

  • Tai lemia fundamentalią požiūrio, kad valiutos kursas yra politikos priemonė, kurį savo arsenale turi vyriausybės, ir kuris gali būti diskretiškai naudojamas, kritiką.

  • Kad suprasti šią kritiką, pirma pateiksime Barro-Gordon’o modelį.

Slide 89

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija

  • Pradėkime nuo standartinės Phillips'o kreivės, kuri atsižvelgia į infliacijos lūkesčių vaidmenį:

    (2.8)

    kur U yra nedarbo lygis, UN yra natūralus nedarbo lygis,

    yra stebimas infliacijos tempas, o yra laukiamas infliacijos tempas.

  • Lygtis (2.8) išreiškia idėją, kad tik netikėta infliacija įtakoja nedarbo lygį. T.y. kai infliacijos tempas yra didesnis nei laukiamas infliacijos tempas, nedarbo lygis sumažėja žemiau natūralaus lygio.

Slide 90

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (2)

  • Mes taip pat naudosime racionalių lūkesčių prielaidą. Tai reiškia, kad ekonominiai vienetai naudoja visą susijusią informaciją, prognozuojant infliacijos tempą, ir kad jie prognozuodami negali sistemingai klysti. Tokiu būdu, vidutiniškai, todėl vidutiniškai U = UN.

  • Phillips'o kreivę atspindime paveiksle 2.9.Vertikali tiesė yra “ilgo laikotarpio” Phillips'o kreivė. Ji atspindi visus taškus, kur , ir ji apibrėžia natūralų nedarbo lygį UN, kuris taip pat vadinamas NAIRU (the non-accelerating-inflation rate of unemployment).

Slide 91

Pav. 2.9. Phillips'o kreivė ir natūralus nedarbas.

Slide 92

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (3)

  • Antras žingsnis šioje analizėje yra įvesti pinigų politiką vykdančios institucijos pirmenybes. Daroma prielaida, kad ji rūpinasi ir infliacija, ir nedarbu (pav. 2.10).

  • Mes nupiešėme įgaubtas abejingumo kreivės, atspindint idėją, kad kai sumažėja infliacijos tempas, politikos vykdytojai mažiau nori leisti padidėti nedarbui, kad sumažinti infliacijos tempą.

  • Abejingumo kreivės arčiau koordinačių pradžios taškos atspindi mažesnį gerovės nuostolį, ir yra todėl labiau pageidautinos už tas, kurios yra toliau.

Slide 93

Pav. 2.10. Politikos vykdytojų pirmenybės.

Slide 94

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (4)

  • Šių abejingumo kreivių nuolydis išreiškia santykinę svarbą, kurią politikos vykdytojai priskiria kovai su infliacija ir nedarbu.

  • Politikos vykdytojai, kuriems labiau rūpi nedarbas (“minkštos” vyriausybės) turi stačias abejingumo kreives, t.y. kad sumažinti nedarbą vienu procentiniu punktu, jie pasiryžę priimti daug papildomos infliacijos.

  • “Kietą” pinigų politiką vykdanti institucija turi gulsčias abejingumo kreives. Kraštutiniu atveju politikos vykdytojai, kuriems rūpi tik infliacija, turi horizontalias abejingumo kreives (žiūr. pav. 2.11).

Slide 95

Pav. 2.11. Politikos vykdytojų pirmenybės: “kieta” ir “minkšta” vyriausybė.

Slide 96

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (5)

  • Dabar galime apjungti politikos vykdytojų pirmenybes ir Phillips'o kreives, kad rasti modelio pusiausvyrą (pav. 2.12).

  • Kad rasti kur bus pusiausvyra, kol kas darykime prielaidą, kad vyriausybė praneša, jog ji laikysis pinigų politikos taisyklės, kuri palaikys infliacijos tempą lygų nuliui.

  • Taip pat tarkime, kad ekonominiai vienetai patiki šiuo pranešimu, ir todėl jų infliacijos lūkesčiai lygūs nuliui. Jei vyriausybė laikosi šios taisyklės, mes patenkame į tašką A.

Slide 97

Pav. 2.12. Pusiausvyros infliacijos tempas.

Slide 98

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (6)

  • Tačiau dabar tampa akivaizdu, kad vyriausybė gali pasiekti geresnį rezultatą už tašką A. Ji galėtų apgauti ir netikėtai padidinti infliacijos tempą. Tai ekonomiką nuvestų į tašką B, kuris yra ant žemesnės abejingumo kreivės. Taigi, vyriausybė turi paskatą neišlaikyti pažado išlaikyti nulinį infliacijos tempą.

  • Ar vyriausybė pasiduos pagundai sukelti netikėtą infliaciją? Nebūtinai. Vyriausybė taip pat žino, kad ekonominiai vienetai tikėtinai reaguos, padidindami jų infliacijos lūkesčius. Todėl kitą laikotarpį Phillips'o kreivė tikėtinai pasislinks aukštyn.

Slide 99

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (7)

  • Todėl vyriausybė turėtų įvertinti apgavystės trumpo laikotarpio naudą, palyginti su ateities nuostoliais dėl Phillips'o kreivės postūmio aukštyn.

  • Tačiau dabar tarkime, kad vyriausybė susideda iš trumparegių politikų, kurie suteikia nedidelį svorį ateities nuostoliams, ir ji nusprendžia apgauti. Tada mes judame į tašką B.

  • Tačiau, tai lems Phillips’o kreivės postūmį aukštyn. Esant šiems naujiems lūkesčiams, politikos vykdytojams bus optimalu judėti į tašką C. Tai tęsis kol pasieksime tašką E.

Slide 100

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (8)

  • Šis taškas turi tokius bruožus. Pirma, jis yra ant vertikalios Phillips'o kreivės, todėl ūkio vienetų lūkesčiai yra patenkinami. Todėl jie daugiau neturi paskatų toliau keisti jų lūkesčius.

  • Antra, taške E politikos vykdytojai daugiau neturi paskatų stebinti ekonominius vienetus didesne infliacija. Judėjimas aukštyn Phillips'o kreive, einančia per E, lemtų patekimą ant aukštesnės abejingumo kreivės ir todėl didesnį gerovės nuostolį.

Slide 101

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (9)

  • Taškas E taip pat gali būti interpretuojamas kaip pusiausvyra, kuri bus pasiekta racionalių lūkesčių pasaulyje, kai politikos vykdytojai vykdo diskretišką politiką, t.y. kai jie optimaliai nustato infliacijos tempą kiekvieną laikotarpį, esant vyraujantiems lūkesčiams.

  • Akivaizdu, kad ši pusiausvyra nėra labai patraukli. Tačiau ji yra vienintelė pusiausvyra, kuri gali būti ilgalaikė, esant faktui, kad politikos vykdytojai yra pakankamai trumparegiški ir kad privatus sektorius tai žino.

Slide 102

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (10)

  • Nulinės infliacijos taisyklė (ar bet kuri kita pastovios infliacijos, mažesnės už lygį taške E, taisyklė) nėra patikima racionalių ekonominių vienetų pasaulyje.

  • Nulinės infliacijos taisyklė, nors ir yra pageidautina, negali būti įgyvendinta automatiškai. Ekonomistų žargonu nulinės infliacijos taisyklė yra “nesuderinama laiko atžvilgiu” ("time-inconsistent”), t.y. kiekvieną laikotarpį politikos vykdytojai susiduria su problema, kad yra galima geresnė trumpo laikotarpio pasekmė. Nulinės infliacijos taisyklė yra nesuderinama su paskatomis.

Slide 103

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (11)

  • Reikia pabrėžti, kad šis modelis yra statinis. Jei politikos žaidimas yra kartojamas daug kartų, vyriausybė turės paskatų įgyti nedidelės infliacijos šalininkės reputaciją. Tokia reputacija leis pasiekti mažesnės infliacijos pusiausvyrą.

  • Vienas statinės prielaidos pateisinimas yra dėl fakto, kad daugelyje šalių politinė sistema politikams sukuria paskatas teikti pirmenybę trumpo laikotarpio tikslams. Pavyzdžiui, kiti rinkimai visada yra netoli, o tai sukelia neapibrėžtumą ar dabartinė valdžia vis dar bus valdžioje kitą laikotarpį.

Slide 104

Barro-Gordon’o modelis: geometrinė interpretacija (12)

  • Politikai yra tiek pat racionalūs kaip privatus vienetai, tačiau politinis procesas gali versti juos labiau rūpintis trumpalaikiais jų politikos rezultatais.

  • Prieš analizuojant klausimą kaip pinigų sąjunga galėtų padėti politikos vykdytojams pereiti į patrauklesnę pusiausvyrą, yra naudinga studijuoti kokie veiksniai lemia tikslią “diskretinės” pusiausvyros vietą (taškas E).

  • Išskiriame du veiksnius, kurie lemia diskretiškos pusiausvyros (ir todėl taip pat infliacijos pusiausvyros lygį) vietą.

Slide 105

Barro-Gordon’o modelis (13): politikos vykdytojų pirmenybės

  • Paveiksle 2.13 mes pateikiame “minkštos” (stačios abejingumo kreivės) ir “kietos” (gulsčios abejingumo kreivės) vyriausybės atvejus.

  • Darant prielaidą, kad Phillips'o kreivės turi tuos pačius nuolydžius, pav. 2.13 matome, kad “minkštos” vyriausybės šalyje pusiausvyros infliacija bus didesnė nei “kietos” vyriausybės šalyje.

Slide 106

Pav. 2.13. Pusiausvyra esant “kietai” ir “minkštai” vyriausybei.

Slide 107

Barro-Gordon’o modelis (14): politikos vykdytojų pirmenybės

  • Taip pat atkreipkite dėmesį, kad vienintelis atvejis, kai nulinės infliacijos taisyklė gali būti patikima, yra kai politikos vykdytojai nerodo jokio susidomėjimo nedarbu.

  • Šiuo atveju abejingumo kreivės yra horizontalios. Politikos vykdytojai kiekvienu laikotarpiu pasirinks žemiausią galimą horizontalią abejingumo kreivę. Infliacijos pusiausvyra tada bus taške A.

  • Rogoff (1985b) teigė, kad geriausias dalykas šaliai yra kai jos pinigų politika vykdoma ortodoksinio centrinio banko vadovo.

Slide 108

Barro-Gordon’o modelis (15): natūralus nedarbo lygis

  • Jei padidėja natūralaus nedarbo lygis,tada galima lengvai parodyti, kad jei valdžios pirmenybės išlieka nepasikeitę, naujas pusiausvyros infliacijos tempas padidėja.

  • Tai matome paveiksle 2.14, kuris parodo NAIRU padidėjimo atvejį. Šiuo atveju pusiausvyra pasislenka iš taško E į E'.

Slide 109

Pav. 2.14. Pusiausvyra ir natūralaus nedarbo lygis.

Slide 110

Barro-Gordon’o modelis atvirose ekonomikose

  • Parodėme kaip vyriausybė, kuri yra žinoma kaip besirūpinanti infliacija ir nedarbu, negalės patikimai pranešti, kad ji siekia nulinės infliacijos. Ji todėl yra užstrigusi neoptimalioje pusiausvyroje, kur infliacijos tempas yra pernelyg didelis.

  • Ši analizė gali būti išplėtota atviroms ekonomikoms. Tarkime, kad yra dvi šalys. Pirmoji šalis yra Vokietija, ir jos vyriausybė yra “kieta”. Antra šalis yra vadinama Italija, kurios vyriausybė yra “minkšta”. Vėl naudojame perkamosios galios pariteto sąlygą:

    (2.9)

Slide 111

Barro-Gordon’o modelis atvirose ekonomikose (2)

  • Infliacijos pusiausvyra parodyta paveiksle 2.15.

  • Italija turi didesnį pusiausvyros infliacijos tempą nei Vokietija. Todėl jos valiuta turi nuolat nuvertėti.

  • Italijos problema yra tai, kad ji galėtų pasiekti gerokai mažesnės infliacijos pusiausvyrą nei taške E, jei jos vyriausybė galėtų įtikinti savo piliečius kad, vieną kartą atsidūrusi taške A, ji nemėgintų pasiekti taško B.

  • Šis Barro-Gordon’o modelis atviroms ekonomikoms leidžia mums gauti svarbias įžvalgas, aptariant pinigų sąjungos kaštus.

Slide 112

Pav. 2.15. Infliacijos pusiausvyra dviejų šalių modelyje.

Slide 113

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai

  • Ar gali Italija išspręsti savo problemą, pranešdama, kad ji sudarys pinigų sąjungą su Vokietija? Kad atsakyti į šį klausimą, tarkime, pirma, kad Italija praneša, jog ji užfiksuos jos valiutos kursą markės atžvilgiu.

  • Esant perkamosios galios paritetui, tai prilygina Italijos infliacijos tempą Vokietijos lygiui.

  • Paveiksle 2.15 mes tai parodome horizontalia tiese, einančia per tašką C. Italija dabar gali džiaugtis mažesniu infliacijos tempu. Gerovės padidėjimas yra didžiulis, kadangi naujoje pusiausvyroje ekonomika yra ant žemesnės abejingumo kreivės.

Slide 114

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (2)

  • Tačiau klausimas yra ar ši taisyklė gali būti patikima. Matome, kad naujame pusiausvyros taške FItalijos politikos vykdytojai turi paskatą netikėtai devalvuoti lirą. Ši netikėta devalvacija lemtų netikėtą infliacijos padidėjimą ir leistų ekonomikai pereiti į tašką G.

  • Tačiau bėgant laikui, ekonominiai vienetai pakoreguos jų lūkesčius, todėl pusiausvyros infliacijos tempas bus toks pat didelis, kaip prieš valiutos kurso fiksavimą. Tokiu būdu, vien valiutų kurso užfiksavimas neišsprendžia problemos.

Slide 115

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (3)

  • Tačiau yra kiti sprendimai, kurie potencialiai gali išspręsti didelės infliacijos problemą Italijoje. Įsivaizduokite, kad Italija nusprendė panaikinti savo valiutą ir įsivesti Vokietijos valiutą.

  • Jei Italijos piliečiai būtų įtikinti, kad Italijos politikos vykdytojai niekada jo neatšauks, tada Italija galėtų pasiekti tą pačią infliacijos pusiausvyrą kaip ir Vokietija.

  • Paveiksle 2.15 horizontali tiesė, jungianti Vokietijos infliacijos pusiausvyrą su Italijos, yra patikima pusiausvyra Italijai. Taškas F dabar yra nauja Italijos infliacijos pusiausvyra.

Slide 116

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (4)

  • Kadangi Italija nebeturi nepriklausomos pinigų politikos, jos pinigų politiką vykdanti institucija (su “minkštomis” pirmenybėmis) nustoja egzistuoti ir todėl negali devalvuoti liros.

  • Giavazzi ir Pagano (1988) žodžiais, Italija pasiskolino patikimumą iš Vokietijos, kadangi jos vyriausybės rankos pinigų politikos srityje yra tvirtai surištos (žiūr. taip pat Giavazzi ir Giovannini, 1989).

  • Tai yra labai stiprus rezultatas. Jis leidžia daryti išvadą, kad yra didelė potenciali nauda Italijai sudaryti pinigų sąjungą su Vokietija.

Slide 117

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (5)

  • Be to, nėra gerovės nuostolių Vokietijai. Tokiu būdu, pinigų sąjunga duoda tik naudą. Ši analizė tapo ypač populiari Lotynų šalyse, kur nepasitikėjimas savo politikos vykdytojais yra labai didelis.

  • Tačiau yra du argumentai, kurie linkę sušvelninti šią išvadą. Pirma, kad tik visiška pinigų sąjunga sukuria reikalingą patikimumą Italijai,t.y. Italija turi būti pasiryžusi panaikinti nacionalinę valiutą. Bet kas mažiau už visišką pinigų sąjungą susidurs su patikimumo problema.

Slide 118

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (6)

  • Antra, ir tai yra svarbiau, darėme prielaidą, kad pinigų sąjungos centrinis bankas yra Vokietijos centrinis bankas. Tokioje sistemoje Italija gauna naudą iš Vokietijos centrinio banko, kaip kovotojo su infliacija, reputacijos.

  • Tačiau tarkime, kad naujas centrinis bankas yra nauja institucija, kur ir Vokietijos, ir Italijos politikos vykdytojai yra atstovaujami po lygiai. Ar naujas centrinis bankas turėtų tą pačią reputaciją kaip ir senas Vokietijos centrinis bankas? Nebūtinai.

Slide 119

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (7)

  • Jei pinigų sąjungos centrinis bankas žmonių akyse yra mažiau “kietas” nei Vokietijos centrinis bankas prieš sąjungos įkūrimą, nauja sąjungos infliacijos pusiausvyra bus didesnė nei buvusi Vokietijoje prieš sąjungą.

  • Italija vis dar gali gauti naudą iš tokios sistemos. Tačiau Vokietija pralaimėtų ir nelabai norėtų tokią sąjungą sudaryti.

  • Barro-Gordon’o modelis atviroms ekonomikoms taip pat mus leidžia suprasti neseną “dolerizacijos” eksperimentų populiarumą(Gvatemala, Ekvadoras).

Slide 120

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (8)

  • Taigi, patikimumo problemos yra svarbios, vertinant pinigų sąjungos kaštus.

  • Pirma, galimybė devalvuoti valiutą nacionalinės politikos vykdytojams yra lazda su dviem galais. Žinojimas, kad ji gali būti naudojama ateityje, gerokai komplikuoja makroekonominę politiką.

  • Antra, suderinamumo laiko atžvilgiu literatūra taip pat pateikia svarbias pamokas kas dėl pinigų sąjungos kaštų: devalvacija negali būti naudojama, kad reaguoti į kiekvieną šoką, įvykstantį ekonomikoje.

Slide 121

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (9)

  • Devalvacija nėra, kaip Mundell’o analizėje, lankstus instrumentas, kuris gali būti dažnai naudojamas. Kartą panaudota, ji įtakoja jos naudojimą ateityje, kadangi tai stipriai pakeičia lūkesčius.

  • Kiekvieną kartą kai politikos vykdytojai panaudoja šią priemonę, jie turi palyginti naudą šiandien su kaštais, t.y. kad ateityje ją panaudoti veiksmingai bus sunkiau.

  • Tai paskatino kai kuriuos ekonomistus daryti išvadą, kad valiutų kursų priemonė neturėtų būti naudojamas iš viso, ir kad šalys netgi gautų nauda neatšaukiamai jo atsisakydami.

Slide 122

Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai (10)

  • Ši išvada yra pernelyg drąsi. Buvo daug atvejų Europoje 9 ir 10 deš., kai devalvacijos buvo labai sėkmingos.

  • Šių sėkmių priežastys buvo ir tai, kad devalvacijos buvo papildytos kitais drastiškais politikos pokyčiais (kartais keičiant ir vyriausybes, pvz. Belgijoje ir Danijoje 1982 m.).

  • Pasekmėje devalvacija buvo suvokta kaip kraštutinis politikos pokytis, kuris negalėtų lengvai būti pakartotas ateityje. Esant tokioms sąlygoms, neigiami reputacijos efektai galėtų būti apriboti.

Slide 123

Optimistiškesnis Mundell’as

  • Robert’o Mundell’o įnašas į optimalių pinigų erdvių teoriją yra didelis. Tai buvo pagrindinė priežastis kodėl jis gavo Nobelio premiją 1999 m. Jis buvopavadintas vienu iš Europos pinigų sąjungos tėvų.

  • Tai gali būti keista, kadangi jo pirmasis straipsnis, kuris buvo tolesnės pinigų sąjungos kaštų ir naudos analizės pagrindas, buvo labai skeptiškas dėl sėkmingo pinigų suvienijimo Europoje.

  • Tačiau yra kitas Mundell’o straipsnis (1973), kuris yra žymiai labiau optimistiškas dėl pinigų sąjungos naudos.

Slide 124

Optimistiškesnis Mundell’as (2)

  • Mundell’o naujas vertinimas rėmėsi dviem argumentais. Pirma, jis teigė, kad pinigų sąjunga yra efektyvesnis būdas organizuoti draudimo nuo asimetrinių šokų sistemą, nei nacionalinių pinigų sistema su valiutų kursų neapibrėžtumu.

  • Kad tai suprasti, vėl aptarkime asimetrinį šoką Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tačiau tarkime, kad asimetrinis šokas yra laikinas, t.y. dėl verslo ciklų desinchronizacijos ar dėl sezoninių veiksnių.

Slide 125

Optimistiškesnis Mundell’as (3)

  • Kai dvi šalys suformuoja pinigų sąjungą, yra automatiniai kapitalo srautai, kurie sušvelnins smūgį prancūzams. Prancūzai, kurie žino, kad pajamų sumažėjimas yra laikinas, ir kurie nori išlaikyti buvusius vartojimo lygius, lengvai skolinsis iš Vokietijos vartotojų, kurie patiria laikiną pajamų padidėjimą, bent jau jei kapitalo rinkos yra pakankamai integruotos.

  • Nesant pinigų sąjungos, toks mechanizmas bus apsunkintas, kadangi atskirų pinigų ir valiutų kursų, kurie gali kisti, buvimas sumažins Vokietijos vartotojų norą skolinti Prancūzijos vartotojams dėl rizikos.

Slide 126

Optimistiškesnis Mundell’as (4)

  • Antra priežastis, kodėl Mundell’as tapo mažesnis pesimistas dėl pinigų sąjungos, yra ta, kad neapibrėžtų valiutų kursų kitimų pasaulis tikėtinai pats bus asimetrinių šokų šaltinis, o ne mechanizmas, kuris leidžia šalims lengviau reaguoti į asimetrinius šokus.

  • Yra daug įrodymų, kad valiutų kursų pokyčiai dažnai yra nesusiję su fundamentaliais rodikliais kaip infliacijos skirtumai ar gamybos augimas.

  • Valiutų kursai dažnai kinta dėl psichologinių veiksnių, bandos elgsenos, kas lemia didelį nepastovumą, kuris veikia nacionalines ekonomikas.

Slide 127

Optimistiškesnis Mundell’as (5)

  • Dėl šių argumentų “naujasis” Mundell’as ėmė žiūrėti į pinigų sąjungą kaip į būdą sumažinti asimetrinius šokus ir pagerinti draudimą nuo jų.

  • Ši analizė iš tikrųjų atskleidžia svarbių tiesų. Tačiau šis optimizmas taip pat gali būti per didelis. Pirma, Mundell’o išvada dėl draudimo nuo asimetrinių šokų galioja tik kai šokai yra laikini. Kai šie šokai yra nuolatiniai, nėra tikėtina, kad Vokietijos vartotojai norės be galo kredituoti Prancūzijos vartotojus. Turi būti kainų ir darbo užmokesčio koregavimasis. Taip mes vėl grįžtame į 1961 m. Mundell’o analizę.

Slide 128

Optimistiškesnis Mundell’as (6)

  • Antra, nors valiutų kursų nepastovumas pats gali būti nepriklausomas asimetrinių šokų šaltinis, vis dar gali įvykti dideli šokai, kurie gali būti lengviau atsverti, jei valiutų kursai yra lankstūs.

Slide 129

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai

  • Šioje paskaitoje mes parodėme kelias idėjas kaip šalies atvirumas įtakoja pinigų sąjungos kaštus. Čia mes nagrinėsime dvi iš jų, kurios turi priešingus efektus.

  • Pirma, yra sąryšis tarp atvirumo laipsnio (laipsnio, kuriuo šalis yra integruota su likusiu pasauliu) ir asimetrinių šokų tikimybės.

  • Mes pateikėme du požiūrius: Europos Komisijos požiūrį, matantį jį kaip neigiamą sąryšį, ir Krugman’o požiūrį, kuris įžvelgia teigiamą ryšį.

Slide 130

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai (2)

  • Pagal pirmą požiūrį, didesnis atvirumas sumažina pinigų sąjungos kaštus, kaip ir tikimybę, kad įvyks asimetriniai šokai. Tačiau pagal antrą požiūrį, ši išvada yra priešinga.

  • Antra idėja, kaip atvirumas veikia pinigų sąjungos kaštus,susijusi su valiutos kurso efektyvumu, atsveriant asimetrinius šokus.

  • Grįžkime prie pav. 2.5, kur mes nagrinėjome devalvacijos efektus. Dabar aptarkime dvi šalis - santykinai atvirą ir santykinai uždarą. Mes atspindime šias dvi šalis paveiksle 2.16.

Slide 131

Pav. 2.16. Devalvacijos efektyvumas kaip atvirumo funkcija.

Slide 132

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai (2)

  • Devalvacijos efektai ir paklausai, ir pasiūlai tarp dviejų šalių skiriasi. Kas dėl paklausos efektų, ta pati devalvacija turi stipresnį poveikį santykinai atviroje ekonomikoje, nei santykinai uždaroje.

  • To pačio dydžio devalvacija daugiau padidintų visuminę paklausa pirmoje šalyje, nei antroje.

  • Paveiksle 2.16 mes šį skirtumą parodome didesniu paklausos kreivės postūmiu santykinai atviroje šalyje, nei santykinai uždaroje šalyje.

Slide 133

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai (3)

  • Dvi šalys taip pat skiriasi devalvacijos pasiūlos efektais.

  • Galima tikėtis, kad santykinai atviroje ekonomikoje pasiūlos kreivės postūmis aukštyn po devalvacijos yra didesnis, nei santykinai uždaroje ekonomikoje. Taidėl to, kad atviresnė ekonomika daugiau importuoja (bendrojo vartojimo procentais), todėl VKI padidėja daugiau, kas lemia stipresnę darbo užmokesčio - kainų spiralę, palyginti su santykinai uždara ekonomika.

Slide 134

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai (4)

  • Galima padaryti tokią išvadą. Devalvacijos paklausos ir pasiūlos efektai dvejose šalyse yra tokie, kad mes negalime a priori pasakyti, kurioje šalyje devalvacija yra labiau efektyvi, skatinant gamybą.

  • Tačiau mes galime pasakyti, kad devalvacija turės gerokai didesnę įtaką visuminiam kainų lygiui atviresnėje ekonomikoje, nei santykinai uždaroje ekonomikoje. Tai reiškia, kad sistemingas valiutos kurso instrumento naudojimas lems didesnį kainų nepastovumą atviresnėje ekonomikoje, nei santykinai uždaroje.

Slide 135

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai (5)

  • Tuo mastu, kuriuo kainų nepastovumas yra kaštai, sistemingas valiutos kurso instrumento naudojimas atviresnėje ekonomikoje bus brangesnis. Šis argumentas buvo pirmą kartą pripažintas McKinnon’o (1963) jo svarbiame įnaše į optimalių pinigų sąjungų teoriją.

  • Iš šio devalvacijos efektyvumo aptarimo atvirose ir santykinai uždarose ekonomikose galime daryti išvadą, kad esant tam pačiam poveikiui gamybai, devalvacija tikėtinai bus brangesnė atviroje ekonomikoje dėl didesnio kainų nepastovumo.

Slide 136

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai (6)

  • Todėl valiutos kurso instrumento praradimas gali būti mažiau brangus santykinai atviroje ekonomikoje.

  • Apjungiant devalvacijos efektyvumo analizę su sąryšio tarp atvirumo ir asimetrinių šokų analize, galima daryti išvadą, kad pinigų sąjungos kaštai greičiausiai mažėja, didėjant šalies atvirumo laipsniui. Mes tai parodome paveiksle 2.17 (kuris yra iš Krugman, 1990).

Slide 137

Pav. 2.17. Pinigų sąjungos kaštai ir šalies atvirumas.

Slide 138

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai (7)

  • Ant vertikalios ašies yra parodyti pinigų sąjungos kaštai (t.y. valiutos kurso instrumento atsisakymo kaštai procentais nuo BVP).

  • Ant horizontalios ašies parodytas šalies atvirumas, palyginti su šalimis, su kuriomis ji nori suformuoti pinigų sąjungą. Šis atvirumas yra atspindėtas šalies užsienio prekybos santykiu su BVP. Matome, kad kai atvirumas padidėja, prisijungimo prie pinigų sąjungos kaštai sumažėja.

  • Tačiau ši išvada nėra universali. Mes negalime atmesti galimybės, kad sąryšis yra teigiamas.

Slide 139

Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai (8)

  • Tokia situacija gali įvykti kai asimetrinių šokų tikimybė su šalies atvirumo laipsniu reikšmingai padidėja (Krugman’o scenarijus). Tačiau manoma, kad šis atvejis nėra labai tikėtinas.

  • Pirma, yra daugiau tikėtina, kad integruojantis prekybai asimetriniai šokai taps mažiau tikėtini (žiūr. Europos Komisijos požiūrio analizę).

  • Antra, netgi jei prekybos integracija sukuria daugiau asimetrinių šokų, valiutų kursų instrumento naudojimo kaštai tikėtinai atsvers pirmą poveikį labiau integruotose ekonomikose.

Slide 140

Išvados

  • Tradicinės optimalių pinigų erdvių teorijos, kurią sukūrė Mundell’as ir McKinnon’as, kritika leido mums analizuoti svarbius šios teorijos niuansus. T.y. ji pakeitė mūsų požiūrį į pinigų sąjungos kaštus.

  • Tradicinė optimalių pinigų erdvių teorija yra per daug pesimistiška dėl galimybės šalims su nedideliais kaštais prisijungti prie pinigų sąjungos.

  • Kritika, kurią mes aptarėme šioje paskaitoje, yra gerokai mažiau pesimistinė, t.y. pinigų sąjungos kaštai, atrodo, yra mažiau atgrasantys (žiūr. Tavlas, 1993). Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl mes darome šią išvadą.

Slide 141

Išvados (2)

  • Pirma, valiutos kurso pokyčių gebėjimas absorbuoti asimetrinius šokus yra silpnesnis, nei teigia tradicinė (J. M. Keynes’o inspiruota) OPS teorija. Valiutų kursų pokyčiai dažniausiai neturi nuolatinių efektų gamybai ir užimtumui.

  • Antra, šalys, kurios išlaiko nepriklausomas pinigų ir valiutų kurso politikas, dažnai pamato, kad valiutų kursų judėjimai tampa makroekonominių šokų šaltiniais, vietoje to, kad būtų makroekonominės stabilizacijos instrumentai.

Slide 142

Išvados (3)

  • Priešingai senam požiūriui, valiutų kursų pokyčiai nėra instrumentai, kuriuos politikos vykdytojai gali naudoti lanksčiai ir be kaštų.

  • Ar tai reiškia, kad tradicinės OPS teorijos įžvalgos tapo nebesvarbios? Ne. Nepaisant mūsų kritikos, OPS analizės šerdis vis dar yra svarbi. Kodėl?

  • Yra svarbūs skirtumai tarp šalių, kurie neišnyks pinigų sąjungoje. Dauguma šių skirtumų turi politines ir institucines ištakas. Nacionalinės valstybės, kurios dabar sudaro pinigų sąjungą Europoje, išlaikė daug jų nacionalinių ypatybių.

Slide 143

Išvados (4)

  • Darbo rinkos toliau pasižymi specialiais nacionaliniais instituciniais bruožais. Teisinės sistemos nėra identiškos, sukuriant finansų rinkų, būsto rinkų ir kitų rinkų veikimo skirtumus. Pinigų sąjungos šalių narių vyriausybės naudoja skirtingas mokesčių sistemas ir turi skirtingas išlaidų politikas.

  • EPS pati panaikins kai kuriuos iš šių skirtumų, tačiau tikrai ne visus. Likę gali lemti diverguojančią nacionalinių gamybos lygių ir kainų dinamiką, sukuriant poreikį sunkiai nacionalinei korekcijai.

Slide 144

Išvados (5)

  • Tada nacionalinių valiutų kursų politikų, kad padėti šiam koregavimosi procesui, nebuvimas bus suvokiamas kaip pinigų sąjungos kaštai. Šia prasme galima sakyti, kad Europos sąjungos šalys, kurios prisijungė prie EPS 1999 m. sausio 1 d., ėmėsi apskaičiuotos rizikos.

  • Didelių koregavimosi kaštų, susidūrus su asimetriniais šokais, rizika gali būti sumažinta vykdant dvi strategijas.

  • Viena yra padaryti rinkas lankstesnes, kad į asimetrinius šokus būtų geriau reaguojama. Kita yra pagreitinti politinės unifikacijos procesą.


Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro