Politini ir teisini teorij istorija
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 71

Politinių ir teisinių teorijų istorija PowerPoint PPT Presentation


  • 87 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Politinių ir teisinių teorijų istorija. doc. dr. Haroldas Šinkūnas. VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a. VII. 1. Naujųjų laikų pradžia ir šio laikotarpio bruožai . Protestantizmo plėtra Olandijos išsivadavimas ir Anglijos revoliucija Racionalizmo plėtra

Download Presentation

Politinių ir teisinių teorijų istorija

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Politini ir teisini teorij istorija

Politinių ir teisinių teorijų istorija

doc. dr. Haroldas Šinkūnas


Vii politin s ir teisin s teorijos vakar europoje xvii a

VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a.

VII. 1. Naujųjų laikų pradžia ir šio laikotarpio bruožai.

  • Protestantizmo plėtra

  • Olandijos išsivadavimas ir Anglijos revoliucija

  • Racionalizmo plėtra

  • Prigimtinės teisės doktrinos plėtra

  • Visuomenės sutarties teorija


Vii politin s ir teisin s teorijos vakar europoje xvii a1

VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a.

VII. 2. Hugo Grocijaus (1583-1645 m.) politinė ir teisinė teorija. Teisės teorija ir prigimtinės teisės samprata. Visuomenės sutartis kaip valstybės atsiradimo pagrindas. Valstybės samprata ir valdymo formos. Valstybių santykius reguliuojančios teisės koncepcija.


Svarbiausieji hugo grocijaus darbai

Svarbiausieji Hugo Grocijaus darbai

Laisvoji jūra (1609)

Apie karo ir taikos teisę. Trys knygos, kuriose aiškinama prigimtinė ir tautų teisė, o taip pat viešosios teisės principai (1625)


Teis s r ys

Teisės rūšys

  • Prigimtinė teisė.

  • Valingai nustatyta teisė:

  • Dievo nustatyta teisė;

  • Pozityvioji teisė.


Prigimtin s teis s samprata

Prigimtinės teisės samprata

„Prigimtinė teisė yra proto balsas, nurodantis, jog vienas ar kitas veiksmas dėl to, kad jis atitinka protingą prigimtį arba neatitinka jos, yra moraliai niekingas arba moraliai būtinas ir jog todėl tokį veiksmą arba draudžia, arba paliepia prigimties kūrėjas Dievas“.


Prigimtin ir dievo nustatyta teis

Prigimtinė ir Dievo nustatyta teisė

„Kadangi prigimtinė teisė yra amžina ir nekintanti, todėl Dievas, kuriam yra svetima netiesa, negalėjo nurodyti ką nors, kas prigimtinei teisei prieštarautų.“

Prigimtinės teisės pakeisti negali net Dievas: „Yra kažkas, ko nesiekia Dievo galia… Tad kaip Dievas negali padaryti, kad 22 nebūtų lygu keturiems, taip jis negali padaryti, kad tai, kas vidujai yra blogis, nebūtų blogis“.


Pozityvioji teis kaip sutarties rezultatas

Pozityvioji teisė kaip sutarties rezultatas

„Kadangi prigimtinė teisė įpareigoja laikytis sutarčių, iš šio šaltinio išplaukia valstybės vidaus teisė. Tie, kurie įstojo į kokią nors bendruomenę arba paklūsta vienam ar daugeliui, yra davę arba žodinį pažadą, arba dėl paties sandorio kilmės yra nebyliai įsipareigoję vykdyti tai, ką nuspręs dauguma bendruomenės narių ar tie, kuriems suteikta valdžia.“

Tautų teisė „privalomą galią įgauna visų tautų ar jų daugumos valia“.


Valstyb s samprata

Valstybės samprata

„Valstybė – tai tobula laisvų žmonių sąjunga, sudaryta dėl teisės ir bendros naudos“.

Valstybė atsiranda visuomenės sutarties pagrindu.

Valstybė atsiranda kaip daugumos susitarimas prieš mažumą, silpnųjų ir engiamųjų sąjunga prieš stipriuosius ir galinguosius.

Ypatingas valstybės bruožas – aukščiausioji (suvereni) valdžia: „tauta, patekusi kitos tautos valdžion, nėra valstybė, o tik priklausomas ją apimančios valstybės narys“.


Valdymo formos

Valdymo formos

Monarchija

Aristokratija

Demokratija ir kt.

Valdymo forma esminės reikšmės neturi: „tauta gali pasirinkti vieną ar kitą valdymo formą, kurią derėtų vertinti ne pagal jos privalumus, o pagal tai, kiek ji išreiškia tautos valią“.


Pasiprie inimo vald iai problematika

Pasipriešinimo valdžiai problematika

Po visuomenės sutarties sudarymo priešintis valdžiai nevalia: „Įstatymas nesipriešinti“.

Pasipriešinti galima tik kraštutinės būtinybės sąlygomis ir tik žiūrint, kad tai neatneštų dar daugiau žalos: „Pilietinis karas yra blogiau nei neteisėtas valdymas“.


Ar teis ir karas suderinami

Ar teisė ir karas suderinami?

„Negalima sutikti su kai kurių išsigalvojimais, esą karo metu pasibaigia visos teisės. (...) Tiek pradėti karą, tiek ir jį tęsti nevalia kitaip, kaip tik laikantis teisės bei sąžiningumo reikalavimų“.

Karas neprieštarauja prigimtinei teisei: „Iš prigimties kiekvienas yra savo teisės gynėjas, tam mums ir duotos rankos“.


Karo teis

Karo teisė

Teisėta karo priežastimi yra teisės pažeidimas.

Teisingi yra gynybiniai karai, taip pat karai siekiant išsaugoti valstybės vientisumą ar apginti savo turtą.

Neteisingi karai pažeidžia prigimtinės teisės, dieviškųjų įstatymų ir tautų teisės reikalavimus. Tai – grobikiški karai, karai siekiant užvaldyti svetimą turtą ar pavergti kitas tautas.

Turi būti siekiama kuo greičiau sudaryti taiką: „Galutinis karo tikslas yra taika“.


Vii politin s ir teisin s teorijos vakar europoje xvii a2

VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a.

VII. 3. XVII a. Anglijos revoliucija. Revoliucijos priešininkų ir jos šalininkų politinės ir teisinės idėjos. Rojalistų doktrinos. Revoliucijos stovykla ir jos politinės bei teisinės pažiūros. Independentai. Leveleriai („Lygintojai“). Digeriai („Kasėjai“).


Revoliucijos prie inink politin s ir teisin s id jos seras robertas filmeris 1588 1653

Revoliucijos priešininkų politinės ir teisinės idėjos: Seras Robertas Filmeris (1588-1653)

Kūrinys:

Patriarchija, arba Prigimtinė karalių valdžia (parašytas apie 1642 m., publikuotas 1680 m.).


Roberto filmerio tez s

Roberto Filmerio tezės

Teiginiai grindžiami Biblija.

Adomas turėjo valdžią savo vaikams ir jų palikuonims.

Tėvo valdžia kyla iš Dievo ir yra absoliuti.

Politinė valdžia kyla iš tėvo valdžios – potestaspatriavirsta potestas regia.

Karaliaus valdžia negali būti kontroliuojama.

Karaliaus nesaisto jo išleisti įstatymai.

Karalius negali būti pašalintas ar baudžiamas.


Independentai d onas miltonas 1608 1674

Independentai: Džonas Miltonas (1608-1674)

Svarbiausieji kūriniai:

Ikonoklastas (1649)

Anglijos žmonių gynyba (1651)

Britanijos istorija (1670)


D ono miltono id jos

Džono Miltono idėjos

Politinė valdžia kyla iš tautos, kuri yra suverenas: „Karalių ir magistratų valdžia yra ne kas kita, kaip tai, kas kyla iš tautos ir yra jiems patikėta bendram labui“.

Tauta turi teisę pašalinti karalių ar net panaikinti monarchiją, net jei karalius „nėra tironas“.

Karaliai yra įpareigoti užtikrinti salus populi.

Nei viena laisva tauta negalėjo įsteigti absoliutinės monarchijos.

Tauta turi teisę bausti tiek karalių, tiek ir valstybės pareigūnus.


Independentai d eimsas haringtonas 1611 1677

Independentai: Džeimsas Haringtonas (1611-1677)

Svarbiausias kūrinys:

Okeanijos respublika (angl. TheCommonwealthofOceana), 1652.


D eimso haringtono id jos

Džeimso Haringtono idėjos

„Valdžia yra įstatymų, o ne žmonių viešpatavimas.“

Įstatymų turi būti kuo mažiau (pakanka trisdešimties).

Politinė valdžia turi būti proporcinga ekonominei galiai ar žemės nuosavybei.

Pasisako už respubliką.

Siūlo įsteigti dviejų rūmų parlamentą, kuris būtų kasmet atnaujinamas išrenkant trečdalį narių.

Senatas svarsto ir siūlo, Tautos rūmai sprendžia: „Kaip aristokratija įkūnija valstybės išmintį, taip nuspręsti valstybėje priklauso visai tautai“.

Teisė rinkti suteikiama 30 metų amžiaus savininkams vyrams.

Vykdomoji valdžia suteikiama Magistratui, kuris renkamas iš Senato narių.


Leveleriai lygintojai

Leveleriai („Lygintojai“)

Džonas Lilbernas (1614-1657)


Leveleri politin s id jos

Levelerių politinės idėjos

Suvereni valdžia priklauso tautai, o parlamentas vykdo tik tautos deleguotas galias.

Nuosavybės teisė, sąžinės, spaudos laisvės, prekybos laisvė, visų lygybė prieš įstatymą ir teismą skelbiamos neatimamomis prigimtinėmis teisėmis.

Ragino panaikinti monarchiją, Lordų rūmus ir diduomenės privilegijas.

Kasmetiniai, visuotiniai ir lygūs rinkimai, kuriuose teisė balsuoti suteikiama visiems laisviems vyrams.

Kadangi gamta kiekvienam suteikė self-property, turi būti atkurtos pažeistos prigimtinės teisės.

Reikalaujama lygiai pripažinti ir gerbti skirtingas religijas.


Digeri kas j politin s id jos

Digerių („Kasėjų“) politinės idėjos

Politinės idėjos grindžiamos Biblijos nuostatomis.

Teisė dirbti žemę ir gauti pragyvenimą yra kiekvieno individo prigimtinė teisė.

Prigimtinėje būklėje viešpatavo bendra nuosavybė, kuri turi būti atkurta.

Socialinių blogybių ir daugelio žmonių ydų priežastis yra privatinė nuosavybė („uzurpacija“).


Vii politin s ir teisin s teorijos vakar europoje xvii a3

VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a.

VII. 4. Tomo Hobso (1588-1679) politinė ir teisinė doktrina. Prigimtinės būklės ir visuomenės sutarties koncepcija. Prigimtinė ir pozityvioji teisė. Absoliučios valstybės valdžios apologija. Mokymas apie valdymo formas.


Svarbiausieji tomo hobso k riniai

Svarbiausieji Tomo Hobso kūriniai

Filosofijos pagrindai: Apie pilietį (1642)

Leviatanas arbaBažnytinėsirpilietinėsvalstybėsmaterija, forma irvaldžia(1651)(liet. k. Leviatanas. Vilnius: Pradai, 1999).


Prigimtin b kl i

Prigimtinė būklė (I)

„Taigi akivaizdu, kad tuo metu, kai žmonės gyvena be bendros valdžios, laikančios juos visus baimėje, jie yra tokioje būklėje, kuri vadinama karu; ir dar tokiu karu, kuriame kiekvienas žmogus kariauja su kiekvienu kitu žmogumi. (...) Todėl visa, kas būdinga karo, kuriame kiekvienas žmogus yra kiekvieno priešas, laikui, būdinga ir laikui, kai žmonės gyvena be jokio saugumo, išskyrus vien tai, kurį jiems suteikia jų pačių jėga ir jų pačių išradingumas“.


Prigimtin b kl ii

Prigimtinė būklė (II)

„Esant tokiai padėčiai, nėra vietos darbštumui, nes darbo vaisia nėra garantuoti; todėl nėra vietos žemdirbystei, jūrininkystei, jūrų prekybai, patogiems pastatams, (...) o visų baisiausia – yra nuolatinė baimė ir prievartinės mirties pavojus. Žmogaus gyvenimas vienišas, skurdus, bjaurus, gyvuliškas ir trumpas.“


Kaip pa alinti prigimtin s b kl s tr kumus

Kaip pašalinti prigimtinės būklės trūkumus?

Savisaugos instinktas, lenkiantis žmones į taiką, paskatina juos ieškoti išeities.

Protas pasiūlo taikos sąlygas, kurių laikydamiesi žmonės gali susitarti. Šios sąlygos – tai vadinamieji prigimtiniai įstatymai.


Prigimtinio statymo samprata

Prigimtinio įstatymo samprata

„Prigimtinis įstatymas yra proto surastas nurodymas ar bendra taisyklė, kuri draudžia žmogui daryti tai, kas pražūtinga jo gyvybei, ar atima iš jo priemones išsaugoti ir nepadaro to, kas, jo manymu, gali geriausiai jo gyvybę išsaugoti.“


Svarbiausieji prigimtiniai statymai

Svarbiausieji prigimtiniai įstatymai

Pirmasis ir esminis prigimtinis įstatymas: ieškoti taikos ir ją palaikyti.

Žmogus turi būti pasirengęs, jeigu kiti yra taip pat pasirengę tiek, kiek jis mano esant būtina taikai ir savigynai, atsisakyti teisės į visu daiktus ir pasitenkinti, turėdamas tiek laisvės kitų žmonių atžvilgiu, kiek jis leistų kitiems žmonėms jos turėti jo atžvilgiu.

Teisingumas: žmonės turi vykdyti jų susitarimus.


Likusieji 4 19 prigimtiniai statymai

Likusieji (4-19) prigimtiniai įstatymai

Dėkingumas

Nešališkumas

Lygus bendrų daiktų naudojimas

Nė vienas žmogus nėra sau teisėjas ir kt.

Prigimtiniai įstatymai gali būti sutraukti į vieną lengvą santrauką: nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad kiti tau darytų.


Valstyb

Valstybė

Valstybė atsiranda individams perduodant visą jų valdžią ir galią vienam žmogui ar žmonių susirinkimui, kuris galėtų balsų dauguma visų jų valias paversti viena valia.

Valstybė yra vienas asmuo, kuris įgaliotas panaudoti visą bendruomenės jėgą ir priemones, kaip jis manys esant būtina jų taikai ir bendrai gynybai.

Tas, kuris įkūnija šį asmenį, yra suverenas.

Valstybės tikslas – individo saugumas.


Valstyb s steigimo pasekm s

Valstybės įsteigimo pasekmės

Pavaldiniai negali keisti valdymo formos.

Aukščiausioji valdžia negali būti prarasta.

Niekas negali protestuoti prieš daugumos paskelbtą suvereno įsteigimą.

Suvereno veiksmų pavaldiniai negali smerkti.

Pavaldinys negali nubausti suvereno.

Suverenas pats sprendžia, kas yra būtina pavaldinių taikai ir saugumui.

Suverenas nustato nuosavybę apibrėžiančias taisykles.

Suvereno teisės nedalomos ir kt.


Valstyb s formos

Valstybės formos

Monarchija – kai atstovas yra vienas žmogus.

Aristokratija – kai atstovas yra tik dalies žmonių susirinkimas.

Demokratija (arba liaudies valstybė) – kai atstovas yra visų norinčiųjų dalyvauti susirinkimas.

Apie geriausią valdymą: „Valdžia visomis savo formomis, jei tik jos pakankamai tobulos, kad gintų pavaldinius, yra tokia pati“.


Vii politin s ir teisin s teorijos vakar europoje xvii a4

VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a.

VII. 5. Barucho (Benedikto) Spinozos (1632-1677 m.) mokymas. Prigimtinė būklės paveikslas ir visuomenės sutartis. Valstybės samprata ir jos formos. Valstybės valdžios galios ribos.


Svarbiausieji barucho spinozos k riniai

Svarbiausieji Barucho Spinozos kūriniai

Etika, įrodyta geometrijos metodu (liet. Etika. Vilnius: Pradai, 2001).

Teologinis-politinis traktatas (1670)

Politinis traktatas (1677)


Prigimtin b kl i1

Prigimtinė būklė (I)

„Kadangi protas nereikalauja nieko priešingo prigimčiai, tai jis reikalauja, kad kiekvienas mylėtų pats save, ieškotų sau naudos – to, kas iš tikrųjų naudinga, ir siektų viso to, kas žmogų iš tikrųjų veda į didesnį tobulumą, ir apskritai kad kiekvienas kiek galėdamas stengtųsi išsaugoti savo būtį.“


Prigimtin b kl ii1

Prigimtinė būklė (II)

Gamtoje galioja universalus įstatymas – kiekvieno siekis išlikti. Jis – prigimtinės teisės pagrindas.

Prigimtine teisė egocentriška ir vertybiniu požiūriu neutrali.

Kiekvienas siekdamas išlikti turi teisę panaudoti visas jam prieinamas priemones.

Prigimtinių teisių apimtis priklauso nuo realios (faktinės) jėgos.

Prigimtinė teisė draudžia tai, ko niekas nenori ar ko niekas negali.

Prigimtinėje būklėje kiekvienas individas yra potencialus kitų priešas.


Visuomen s sutartis

Visuomenės sutartis

Visuomenės sutartimi individai įsipareigoja paklusti proto reikalavimams.

Visuomenės sutarties tikslas – saugumo užtikrinimas.

Prigimtinėje būklėje turėtų teisių „į viską“ (pirmiausia – teisės į savigyną) atsisakoma formuojamos aukščiausiosios valdžios naudai.

Valstybės valdžiai nepriklauso tai, ko vykdymas negali būti užtikrintas atlyginimu ar bausmės grėsme.

Valstybės valdžiai nepriklauso tai, kam dauguma nepritaria.


Laisv kaip valstyb s tikslas

Laisvė kaip valstybės tikslas

Principai, kuriais turi būti grindžiama valstybės valdžios veikla:

Kiekvienas laisvas sakyti tai, ką galvoja;

Laisvė gali būti suteikta kiekvienam be žalos valstybės valdžios autoritetui;

Laisvė niekaip netrukdo taikai valstybėje;

Įstatymai, nukreipti prieš teorijas ir idėjas, yra beprasmiški;

Laisvė yra visuomenės klestėjimo sąlyga.


Valdymo formos1

Valdymo formos

  • Monarchija:

    • Bloga monarchija

    • Gera monarchija

  • Aristokratija

    • Bloga aristokratija

    • Gera aristokratija

  • Demokratija


Demokratijos privalumai

Demokratijos privalumai

Susitarta, kad būtų nuspręsta taip, už ką nubalsavo dauguma.

Teisė stoti valstybės tarnybon ir balsuoti suteikiama visiems piliečiams. Valdo įstatymas (beasmenis ir neutralus autoritetas).

Užtikrintas piliečių lygiateisiškumas bei bendra nauda.

Kiekvienas pilietis išlieka laisvas, nes neatsisako prigimtinės galios kažko kito naudai.


Vii politin s ir teisin s teorijos vakar europoje xvii a5

VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a.

VII. 6. Džono Loko (1632-1704) politinės ir teisinės idėjos. Prigimtinės būklės koncepcija. Valstybės kilmė ir tikslas. Valdžių padalijimo teorija. Būtinybė riboti valstybės valdžios galias.


Svarbiausieji d ono loko k riniai

Svarbiausieji Džono Loko kūriniai

Du traktatai apie valdžią (1690) (liet. k. Esė apie pilietinę valdžią (Antras traktatas apie valdžią). Vilnius: Mintis, 1992.


Prigimtin b kl

Prigimtinė būklė

„Tai yra būklė, kai žmonės laisvai savo nuožiūra veikia, disponuoja savo nuosavybe ir asmeniu pagal prigimtinį įstatymą, neprašydami nieko leidimo ir nepriklausydami nuo kito žmogaus valios. Tai yra ir lygybės būklė, kai visa valdžia ir visa juridikcija yra abipusė ir niekas neturi jos daugiau už kitą. (...) Prigimtinę būklę valdo prigimtinis įstatymas, kuris privalomas kiekvienam, o protas, kuris ir yra šis įstatymas, visus į jį besikreipiančius žmones moko, kad, esant visiems lygiems ir nepriklausomiems, niekas negali kėsintis į kito gyvybę, sveikatą, laisvę ir nuosavybę“.


Prigimtin s b kl s tr kumai

Prigimtinės būklės trūkumai

Trūksta sukurto, įtvirtinto, viešai pripažinto įstaymo, kuris būtų pripažintas gėrio bei blogio matu ir bendru matu sprendžiant visus tarpusavio nesutarimus.

Trūksta žinomo ir nešališko teisėjo, įgalioto spręsti visus nesutarimus pagal tam tikrą įstatymą.

Dažnai pritrūksta galios paremti ir palaikyti teisingą sprendimą ir jį deramai įvykdyti.


Visuomen s sutartis1

Visuomenės sutartis

„Nė viena politinė visuomenė negali egzistuoti ar išlikti neturėdama jėgos, kuri saugotų nuosavybę ir baustų visus visuomenės narius už nusikaltimus. Todėl politinė visuomenės egzistuoja tada ir tiktai tada, kada kiekvienas iš jos narių yra atsisakęs savo prigimtinės galios ir atidavęs ją į bendruomenės rankas. (...) Teisėju tampa pati bendruomenė, kuri, nustatydama nešališkas taisykles ir skirdama visuomenės įgaliotus žmones joms vykdyti, sprendžia visus nesutarimus, kurie gali kilti tarp jos narių kuriuo nors teisės klausimu, be to, įstatymo numatytomis bausmėmis baudžia už prasižengimus, padarytus atskiro nario bendruomenei (...)“.


Prigimtini gali perdavimas

Prigimtinių galių perdavimas

Formuojamai aukščiausiajai valdžiai perduodamos galios:

Galia daryti tai, ko reikia jo paties ir kitų apsaugai;

Galia bausti už prasižengimus.

Svarbu: Prigimtinės laisvės (galios) atsisakoma tiek, kiek to prireiks visuomenės gerovei, klestėjimui bei saugumui.


Valstyb s tikslas

Valstybės tikslas

Į valstybę vienijamasi tam, kad visi kartu gintų savo gyvybes, laisves bei valdas – tai, ką vadinu bendru vardu – nuosavybe.

Valdžia niekada negali būti išplėsta daugiau negu reikia bendram labui, o privalo saugoti kiekvieno nusoavybę šalindama tą trūkumų trejetą, kuris prigimtinę būklę daro tokią nesaugią ir nelengvą.


Vald ios galios ribos

Valdžios galios ribos

Valdžia negali būti absoliučiai savavališka žmonių gyvybės ir nuosavybės atžvilgiu.

Valdžia privalo veikti ne pagal naujus savavališkai susigalvotus įstatymus, o pagal paskelbtus nuolatinius įstatymus.

Valdžia negali paimti iš žmogaus jokios jo nuosavybės dalies be jo paties sutikimo.

Valdžia, būdama deleguota, negali būti perleista į kokias nors kitas rankas.


Valstyb s formos1

Valstybės formos

Kriterijus: valstybės forma priklauso nuo to, kam suteikiama galia leisti įstatymus.

Monarchija

Aristokratija (ji vadinama oligarchija)

Demokratija


Vald i padalijimo tikslas

Valdžių padalijimo tikslas

„Kadangi pagunda gali būti per didelė silpnai žmogaus prigimčiai, linkusiai geisti valdžios, tie patys asmenys, kurie turi teisę kurti įstatymus, gali taip įsigeisti paimti į savo rankas teisę juos vykdyti, kad tokiu būdu pasidarytų sau išimtį ir nebūtų pavaldūs savo sukurtiems įstatymams ir kreiptų įstatymą, jį kuriant ir jį vykdant, savo asmeninei naudai; taip jų interesai tampa atskiri nuo likusios bendruomenės, priešingi visuomenės ir valdžios tikslui.“


Valstyb s vald ios r ys

Valstybės valdžios rūšys

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Vykdomoji valdžia

Federacinė valdžia

Svarbu: Vykdomoji valdžia yra pavaldi ir atskaitinga įstatymų leidėjui, o panorėjus gali būti pakeista ir nušalinta.


Pasiprie inimo vald iai problematika1

Pasipriešinimo valdžiai problematika

„Visa įgaliojimu suteikta valdžia yra skiriama vienam tikslui, kuris ją ir riboja; todėl, kai šis tikslas akivaizdžiai prarandamas ar paneigiamas, įgaliojimas būtinai nutraukiamas, o valdžia turi būti grąžinta į rankas tų, kurie ją suteikė, ir jie gali iš naujo skirti ją ten, kur, jų manymu, ji geriausiai garantuos jų saugumą ir ramybę. Vadinasi, bendruomenė nuolat išlaiko aukščiausią valdžią gindama save nuo kieno nors kėsinimosi ir užmačių, net savų įstatymų kūrėjų (...).“


Statymai kaip laisv s garantas

Įstatymai kaip laisvės garantas

Politinė valdžia – tai teisė leisti įstatymus.

Įstatymai privalomi visiems, taip pat ir įstatymų leidėjams.

Įstatymų tikslas – laisvė, jos apsauga ir išplėtojimas: Nėra laisvės ten, kur nėra įstatymo.

Būti laisvam reiškia veikti pagal įstatymus, o ne priklausyti nuo kito savivalės.

Įstatymų turi būti kaip galima mažiau.


Vii politin s ir teisin s teorijos vakar europoje xvii a6

VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a.

VII. 7. Samuelio Pufendorfo (1632-1694 m.) politinė ir teisinė doktrina. Prigimtinės teisės koncepcija. Visuomenės sutarties idėja.


Svarbiausieji darbai

Svarbiausieji darbai

Bendrosios jurisprudencijos pagrindai (1660)

Apie prigimtinę ir tautų teisę (1672)

Apie žmogaus ir piliečio pareigas (1673)


Prigimtin b kl i2

Prigimtinė būklė (I)

Prigimtinė būklė [...] yra pati žemiausia ir vargingiausia žmogaus būklė. Žmogus, kaip ir kiti gyvi padarai, labiau už visus kitus myli save; kas jam naudinga, to jis stengiasi pasiekti, kas jam žalinga, to jis vengia. Tačiau kartu žmogus gimsta silpnas ir reikalingas pagalbos, o iš to kyla pagrindinis prigimtinis įstatymas: kadangi žmogus, jausdamasis silpnas, yra reikalingas kitų pagalbos, jis būtinai linkęs bendrauti; su kitais jis bendrauja taip, kad jiems kyla noras ne tik kad jam nekenkti, bet ir padėti. Todėl kiekvienas turi stengtis veikti taip, kad būtų taikoje ir meilėje su kitais, kame ir pasireiškia esminis bendro gyvenimo bruožas. Tai reiškia, kad žmonės iš prigimties ne priešai, bet draugai; prigimtinė būklė – taikos būklė. [...] Todėl pagrindinis prigimtinis įstatymas skelbia: „Kiekvienas žmogus turi stengtis, kiek leidžia jo jėgos, sugyventi taikiai, kas dera su žmonių giminės prigimtimi ir jos paskirtimi“


Prigimtin b kl ii2

Prigimtinė būklė (II)

Iš prigimties individas yra silpnas ir reikalingas pagalbos, kurią jam suteikia bendruomenė.

Prigimtinis žmonių visuomeniškumas sukuria prielaidas jiems gyventi drauge ir be valstybės valdžios.

Prigimtinėje būklėje individai yra laisvi ir lygūs, jo asmuo (taip pat ir nuosavybė) neliečiamas.

Prigimtinėje būklėje individas nebūtinai bus kitiems priešas, tačiau tai nesaugi būklė, nes ne visuomet vadovaujamasi protu.


Pareigos kylan ios i prigimtin s teis s

Pareigos, kylančios iš prigimtinės teisės

Pareigos savo paties atžvilgiu: savo sielos ir kūno lavinimas.

Pareigos kitų atžvilgiu:

Absoliučios: (i) nedaryti skriaudų kitiems (tiek žmogaus kūnui, tiek ir jo vardui); (ii) kitus pripažinti ir gerbti kaip sau lygius; (iii) padėti kitų gerovei (humaniškumas, geranoriškumas, atjauta);

Hipotetinės; tai – žmonių sudaromos sutartys, kuriose prisiimtų įsipareigojimų privalu laikytis


Visuomen s sutartis2

Visuomenės sutartis

Iš prigimtinės žmonių laisvės ir lygybės seka tai, kad pavaldumo ir priklausomybės santykiai gali būti nustatyti tik šių santykių dalyvių sutikimu, t.y. sutartimi, kuri būtina siekiant užtikrinti bendrąjį gėrį ir taiką.

Formuodami valdžią individai jai perduoda prigimtinėje būklėje turėtą savigynos teisę.

Valstybės tikslas – užtikrinti santarvę ir saugumą visuomenėje.


Valstyb s steigimo etapai

Valstybės steigimo etapai

  • Susitarimas įsteigti visuomenę;

  • Valdymo formos nustatymas;

  • Susitarimas paklusti.

    Šie susitarimai gali būti sudaromi tiek tiesiogiai, tiek ir nebyliai.


Visuomen s sutarties pasekm s

Visuomenės sutarties pasekmės

Iš sutarties kyla abipusiai tautos ir valdžios įsipareigojimai: tauta įsipareigoja paklusti, o valdžia – rūpintis bendruoju gėriu ir saugumu.

Vietoje įvairiausių rūšių priklausomybės užtikrinama visų piliečių lygybė.

Garantuojamas teisinis saugumas.

Panaikinus priklausomybę nuo žemės savininkų, skatinamas ekonomikos vystymasis.

Visuomenės sutartis gali būti nutraukta tik esant ypatingai būtinybei.


Valdymo formos ir vald ios galiojim apimtis

Valdymo formos ir valdžios įgaliojimų apimtis

Valdymo formos:

Monarchija;

Aristokratija;

Demokratija.

Valdžios įgaliojimų apimtis:

Neribota valdžia;

Ribota valdžia.

Pilietis privalo paklusti suvereno valdžiai nepaisant to, kokia ji – monarchinė, aristokratinė ar demokratinė, absoliuti ar ribota.


Reikalavimai pozityviajai teisei

Reikalavimai pozityviajai teisei

Prigimtinė teisė nustato tai, kas proto požiūriu yra būtina žmonėms gyvenant kartu. Pozityviosios teisės esmė yra tai, kad „taip nusprendė įstatymų leidėjas“.

Įstatymas turi būti naudingas, priešingu atveju nėra pagrindo riboti prigimtinę laisvę.

Įstatymas turi būti viešai paskelbtas.

Įstatymo tekstas turi būti aiškus.

Įstatymo aiškinimas turi būti aiškus ir suprantamas.

Nustatytos sankcijos už įstatymo nevykdymą.


Vii politin s ir teisin s teorijos vakar europoje xvii a7

VII. Politinės ir teisinės teorijos Vakarų Europoje XVII a.

VII.ChristianoTomazijaus (1655-1728 m.) prigimtinės teisės koncepcija. Teisės ir moralės santykio problematika.


Svarbiausieji darbai1

Svarbiausieji darbai

Prigimtinės teisės vadovėlis (1687)

Dieviškosios jurisprudencijos institucijos (1688)

Prigimtinės ir tautų teisės pagrindai (1705)


Mogaus gyvenimo tikslas

Žmogaus gyvenimo tikslas

Privalu daryti tai, kas žmogaus gyvenimą daro kuo ilgesnį ir laimingesnį bei vengti to, kas tam priešinga.

Laimingas gyvenimas yra tada, kai jis prabėga ramiai, nusipelno pagyrimo ir gausiai aprūpintas visais daiktais.

Siekiant tokio gyvenimo, privalu vadovautis moralės, padorumo ir teisės pradais.


Trejopos pareigos

Trejopos pareigos

Moralė (decorum): DARYK SAU tai, ką nori, kad kiti tau darytų (arba – elkis taip, kaip privalo elgtis kiti).

Padorumas (honestum): DARYK KITIEMS tai, ką nori, kad kiti tau darytų.

Teisė (iustum): NEDARYK KITIEMS to, ko nenori, kad kiti tau darytų.


Teis v moral

Teisė v. Moralė

  • Moralė išreiškia vidinę, teisė – išorinę pareigą.

  • Teisės tikslas – apibrėžti žmonių (išorinį) elgesį.

  • Būtini du teisinio santykio subjektai.

  • Teisinės pareigos vykdymas yra privalomas (užtikrintas prievarta); galima reikalauti ją įvykdyti.

  • Vykdyti teisės nurodymą privalu nepaisant asmens požiūrio į jį.

  • Moralės sfera platesnė; ji - teisės pagrindas.


Visuomen s sutartis3

Visuomenės sutartis

Visuomenės sutartį sudaro du aktai: susitarimas įsteigti bendruomenę ir susitarimas paklusti.

Valstybė – iš žmonių prigimties kylanti bendruomenė, kurioje aukščiausioji valdžia užtikrina bendrąjį gėrį ir naudą.

Visuomenės sutarties pagrindu sukuriamas neribotas imperium; valdovas nustato taisykles.

Atsiradus valstybei, pareigų vykdymas tampa privalomas.


  • Login