1. Anykščių regioninio parko lankytojų centras (LC).

1. Maršrutas automobiliu Maršruto ilgis 44 kilometrai. Trukmė 6 val. Rekomenduojame ir dviratininkams 1. Anykščių regioninio parko lankytojų centras (LC). 2. Vorutos (Šeimyniškėlių) piliakalnis. (2,5 km. nuo LC)Vienas garsiausių ir žinomiausių regioniniame parke esančių piliakalnių dunkso netoli Anykščių. Šį vieną didžiausių ir įspūdingiausių Aukštaitijos piliakalnių supa du gilūs slėniai, kuriais teka Vorelio ir Volupio upeliai. Kai kurie istorikai mano, jog čia XIII a. stovėjusi karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. Šiandien tai plačiausiai tyrinėtas piliakalnis Lietuvoje ir visame Rytų Pabaltijyje. 3. J. Biliūno sodyba – muziejus. (6 km. nuo LC) Keliaudami nuo Anykščių link Niūronių k., pasieksite J.Biliūno gimtąjį sodžių. Išvysite, kur augo būsimasis literatūros klasikas, užkopsite ant jo pamėgto beržų kalnelio, pabuvosite nepaprastą talentą subrandinusioje 200 metų senumo sodyboje. 4.Variaus atodanga. (9 km. nuo LC) Siūlome Variaus atodangą aplankyti pirmiausia, o Arklio muziejų grįžtant. Ją pasieksite pasukę rytų kryptimi nuo Niūronių k. ir nuvažiavę 2 km. Atodanga yra Variaus upelio kairiajame krante apie 2,3 kilometro nuo jo santakos su Šventąja. Ji yra 15 metrų aukščio ir 26 metrų ilgio, šlaite atsidengia 11,6 metro storio kvarcinio smėlio sluoksniai. Variaus atodangos kvartero storymei būdingos ledyno sustumtos ir suraukšlėtos nuogulos. Atodanga nuo 1987 m. yra valstybės saugomas geologijos paminklas. 5. Arklio muziejus. (7 km. nuo LC). Pasakojama, kad kadaise prof. P. Vasinauskas visą Lietuvėlę apkeliavo, kol rado kur pririšti žirgelį. Pririšo Niūronyse ir 1978 m įkūrė Arklio muziejų. Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės - iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai. Muziejuje galima pajodinėti ir pasivažinėti žirgais – tiek ilga kaimo gatve, tiek romantišku žirgo taku (12 km trasa), paglostyti poniuką ar asilą, įsigyti suvenyrų žirgo tema... Šalia muziejaus, Aukštaičių etnografinėje sodyboje įgyvendinamos edukacinės programos - norintys supažindinami su lietuviškomis tradicijomis, šventėmis. 6. Pavarių liepa. (5 km. nuo LC) Pavarių liepą ir Pavarių akmenį siūlome aplankyti grįžtant iš Niūronių. Pasukus link Pavarių girininkijos pastato galėsite pasigrožėti įspūdingo dydžio 4 m 70 cm apimties mažalape liepa. Medžio aukštis 20 m, lajos aukštis – 12 m. Sakoma, menkas parkas be tėvulio ąžuolo, bet ne mažiau jis skurdus be motušės liepos. 7. Pavarių akmuo. (5 km. nuo LC) Visai šalia Pavarių liepos stūkso Pavarių akmuo. Riedulio matmenys (virš žemės esančios jo dalies): aukštis – 2 m, ilgis – 4,35 m, plotis – 3,89 metrai. Didžiausia horizontali apimtis yra 13,8 metrai. Riedulį sudaranti uoliena yra juosvai rudas granitas su biotitu, kitaip dar vadinamas rapakiviu. Saugomas nuo 1964 m., o 1985 m. paskelbtas gamtos paveldo objektu. Riedulį paliko iš šiaurės per Suomiją ir Latviją atslinkęs paskutinis Nemuno ledynas.

2. 8. A. Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus. (1,7 km. nuo LC)Rašytojas A.Vienuolis, paveldėjęs sodybą, 1927 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje memorialinį muziejų. Muziejaus teritorijoje - A.Baranausko klėtelė, joje rašytojas sukūrė poemą ,,Anykščių šilelis" (1858-1859), kurioje apdainavo miško grožį. Ji statyta tik kirviu, be pjūklo, nenaudojant geležinių vinių, šiaudais dengtu stogu. Jame saugomi Baranauskų šeimos ir poeto asmeniniai daiktai. Šalia klėtelės - rašytojo A.Vienuolio namas. Muziejaus pirmame aukšte - ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią. Antrame aukšte - memorialiniai kambariai su autentiškais baldais ir asmeniniais daiktais. A.Vienuolis labai brangino Anykščius, savo sodybą, todėl ir palaidotas šalia namo, tarp jo paties sodintų obelų. 9. Anykščių šv. Mato bažnyčia. (1,6 km. nuo LC)Paėjus iki Anykščių miesto centro ir pasukus Vilniaus gatve, vos už 200 m, pasieksite paminklą A.Baranauskui, pastatytą pačioje gražiausioje miesto vietoje. Šalia paminklo, ant Šventosios kranto – neogotikinio stiliaus Šv.Mato bažnyčia (statyta 1909 m). Jos bokštų aukštis 79 m. Tai aukščiausia dvibokštė bažnyčia Lietuvoje. Dešiniajame bažnyčios bokšte, 33 m aukštyje, įrengta apžvalgos aikštelė. Nepraleiskite progos į ją užlipti ir pasigrožėti nuostabia Anykščių apylinkių panorama. 10. Puntuko brolis. (5 km. nuo LC) Akmuoyramaždaug pusiaukelėjtarp Ažuožerių k. ir Anykščių, Pašventupio šile. Ant kalvos, netoli Šventosios, eglių ir pušų užstotas atrodo lyg didelis žvėris, iškišęs galvą iš žemės ir išsižiojęs. Vienas jo kraštas įskilęs, tad iš tiesų panašu į prasižiojusį, suakmenėjusį žvėrį. Tinka šis akmuo Puntukui į brolius: jeigu atkastum žemes, savo dydžiu galėtų varžytis su Puntuku. Akmens matmenys: 6 m, 4 m, 1,7 m.Luitas plokščias, įspūdingas. Rašytojas A.Vienuolis pasakodavo, kad prie Puntuko brolio buvusi senovės lietuvių šventykla. 11.Vetygalos atodanga. (14 km. nuo LC) Vetygalos kaime, įsikūrusiame už 5 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kavarsko rasite Lietuvos gamtos geologinį paminklą – didingą ir vaizdingą Vetygalos atodangą. Tai 90 metrų ilgio ir apie 20-30 metrų aukščio skardis dešiniajame Šventosios upės krante. Jame galima įžiūrėti ikiledyninius, maždaug 400mln. metų senumo šviesaus kvarco ir žėručio smėlio sluoksnius, kuriuose aptinkamos šarvuotųjų žuvų liekanos. Vetygalos atodanga kartais vietinių gyventojų dar vadinama Žėbos kalnu, nes ji sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį, kurį nuolatos plauna pro šoną tekanti Šventosios upė. Seniau atodangą žmonės vadindavo "Laumės pečiumi", nes tokią įdomią vietą siejo su laumėmis, kurias kaimiečiai pasakojo regėdavę šalia atodangos tekančioje Šventosios upėje skalbiančias rūbus. Nuo atodangos viršaus atsiveria labai graži panorama į apylinkės miškus ir Šventosios upės vingį. 12. Kavarsko šv. Jono šaltinis. (18 km. nuo LC)Anykščių rajono Kavarsko miestelyje trykšta legendomis apipintas šv. Jono šaltinis. Kai kas iki šiol tiki, kad jo vanduo turi gydomųjų savybių - ypač Joninių naktį. Šaltinis nuo Šventosios upės lygio į kalno viršų savo vagą tiesia net 134 metrus. Dar prieškariu jo vanduo laikytas šventu ir gydančiu. Dabar daugelis Kavarsko svečių tiesiog pripažįsta,  jog šio šaltinio vanduo toks skanus, kad vien jo paragavęs pažvalėji ir bent trumpam pamiršti ligas ir kitas negandas.