Download
1 / 98
990 likes | 1.61k Views
Kritinio mąstymo ugdymo principų integravimas į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą. Tyrimo pristatymas. Tyrimo vykdytojas – Šiuolaikinių didaktikų centras Tyrimą atliko: prof. dr. Valdonė Indrašienė (Mykolo Romerio universitetas)
E N D
Kritinio mąstymo ugdymo principų integravimas į Lietuvosbendrojo ugdymo sistemą Tyrimo pristatymas Tyrimo vykdytojas – Šiuolaikinių didaktikų centras Tyrimą atliko: prof. dr. Valdonė Indrašienė (Mykolo Romerio universitetas) Violeta Suboč (Vilniaus pedagoginis universitetas) Daiva Penkauskienė (Šiuolaikinių didaktikų centras) Asta Matonytė (Šiuolaikinių didaktikų centras) Tyrimas atliktas finansuojant Atviros visuomenės instituto fondui (Zug)
išanalizuoti kritinio mąstymo principų raišką švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose ir ištirti kritinį mąstymą skatinančių metodų panaudojimo ugdymo procese prielaidas kritinio mąstymo ugdymo principai Tyrimo Objektas Tikslas
Tyrimo uždaviniai (1) • Išryškinti kritinio mąstymo ugdymo prielaidas švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose; • Atskleisti ekspertų – švietimo politikų – požiūrį į kritinio mąstymo dimensijas, reikšmingas ugdymo proceso organizavimui; • Empiriškai patikrinti kritinio mąstymo ugdymo metodų panaudojimo raišką bendrojo lavinimo mokyklų gimnazijinėse klasėse.
Tyrimo uždaviniai (2) • Išanalizuoti kritinio mąstymo ugdymo principų raišką pamokose pamokos planavimo, organizavimo ir vertinimo aspektu; • Palyginti mokytojų ir mokinių požiūrį į kritinio mąstymo ugdymo metodų panaudojimą ugdymo procese.
Tyrimo metodai (1) • Kokybinio ir kiekybinio tyrimų metodų sinergijos metodologija. • Dokumentų analizė atviro kodavimo programa „Kokybis“. • Apklausa, siekiant empiriškai patikrinti kritinio mąstymo ugdymo prielaidų raišką ir galimybes mokymosi procese.
Tyrimo metodai (2) • Lyginamoji tyrimo duomenų analizė. Siekiama palyginti mokytojų ir mokinių požiūrį į kritinio mąstymo ugdymo praktines prielaidas ugdymo procese. • Statistinių tyrimo duomenų analizė. Tyrimo statistiniai duomenys apdoroti SPSS programa. Tyrimo statistinių dydžių reikšmingumui patikrinti nustatyti santykinių (procentinių) dažnių 95 proc. pasikliautinieji intervalai.
Tyrimo imtis • 419 vidurinių mokyklų ir gimnazijų 10–11 klasių mokinių; • 185 vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokytojai; • 10 ekspertų (LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, LR Seimo švietimo komiteto atstovai, universiteto dėstytojai dalyvavę “Kritinio mąstymo ugdymo skaitant ir rašant” projekte).
Turinys • Kritinio mąstymo ugdymo prielaidų švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose analizė. • Kritinio mąstymo ugdymo galimybės šiuolaikinėje mokykloje: ekspertų požiūris. • Kritinio mąstymo ugdymo principų raiška pamokose. • Kritinio mąstymo ugdymo tyrimų 1999 m. ir 2010 m. palyginimas. • Diskusiniai klausimai.
Kritinio mąstymo ugdymo prielaidų švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose analizė I
Kritinio mąstymo ugdymo prielaidų švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose analizė (1)
Kritinio mąstymo ugdymo prielaidų švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose analizė (2)
Dalinės išvados (1) • Svarbiausi Lietuvos švietimą reglamentuojantys dokumentai įgalina ir įpareigoja kurti ugdymo aplinką, orientuotą į praktinį žmogaus patirties formavimosi kontekstą, ugdymo procesą grįsti interpretaciniais metodais, kuriuos įmanoma įgyvendinti ir praktiškai pritaikyti mokymui, grindžiamam kritinio mąstymo ugdymu. • Dokumentuose išryškėja svarbiausia nuostata, kad kritinio mastymo ugdymas sudaro visas būtinas prielaidas parengti ir užtikrinti žmogaus sėkmingą adaptaciją atviroje ir demokratinėje visuomenėje, nuolat kintančiomis sociokultūrinėmis sąlygomis.
Dalinės išvados (2) Kritinio mąstymo ugdymo svarba pabrėžiama šiuose dokumentuose: • Valstybinėje švietimo strategijoje 2003–2012 m.; • Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose; • Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose; • Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose XI–XII klasėms; • Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metų programoje; • Pradinio ugdymo bendrųjų programų pritaikomumo rekomendacijose specialiųjų poreikių mokinių kalbiniam, matematiniam ir socialiniam bei gamtamoksliniam ugdymui; • Gimnazijos koncepcijoje; • 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose.
II Kritinio mąstymo ugdymo galimybės šiuolaikinėje mokykloje: ekspertų požiūris
Uždaviniai • Nustatyti švietimo politikų požiūrį į šiuolaikinės mokyklos galimybes ugdyti būtinus asmens gyvenimui gebėjimus; • Išsiaiškinti ekspertų nuostatas į kritinio mąstymo ugdymą mokykloje.
Tyrimo metodai • Nestruktūruotas interviu su ekspertais; • Kokybinių duomenų analizei taikytas kokybinės turinio (kontentinės) analizės metodas.
Tyrimo imtis Švietimo ir mokslo ministerija – 4 Ugdymo plėtotės centras – 2 LR Seimas – 1 Universitetai – 3
Išskirtos kritinio mąstymo dimensijos • Kritinio mąstymo gebėjimai; • Kritinio mąstymo gebėjimų ugdymas; • Kritinio mąstymo gebėjimų ugdymo priemonės.
Svarbiausi gebėjimai • Informacijos atranka, analizė ir apibendrinimas; • Mokėjimas adekvačiai vertinti situaciją; • Sprendimų paieška, gebėjimas priimti pagrįstus ir kūrybiškus sprendimus; • Nuolatinis savęs ir savo veiklos vertinimas; • Bendravimas ir bendradarbiavimas.
...suprasti savo situaciją, sėkmės veiksnius ir kaitos procesus, įvertinti visas aplinkybes ir numatyti pasekmes ir galimus sprendimo būdus... ...sėkmės asmeniniame gyvenime trokšta kiekvienas ir siekia kiekvienas, nepriklausomai nuo to, kokių gebėjimų jis turi. Bet tam, kad jis jaustų sėkmę, iš esmės yra svarbiausia kritinis ir kūrybinis mąstymas... ...lanksčiai, sklandžiai, originaliai mąstyti ir veikti, greitai keistis, priimti iššūkius, sudaryti galimybes turėti platesnį kontekstą sprendimams priimti...
Poveikio paradigma paremtos mokymo tradicijos, vertinimo, orientuoto į teisingą atsakymą ir traktuojamo kaip atlygis, supratimas trukdo mokytojams suvokti kaitos esmę ir keisti savo mąstymą bei darbo stilių.
Mokytojas – gebėjimų ugdytojas ...realios galimybės priklauso nuo konkrečios mokyklos ir joje dirbančių mokytojų pasirengimo ir požiūrio... ...deklaruojame svarbiausiuose dokumentuose, bet kiek tai yra realizuojama mokykloje, priklauso nuo mokytojo... ...trūksta tų pačių gebėjimų pedagogams... ...daug mokėsi įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, tačiau jiems (mokytojams) sunku pasiryžti keisti savo veiklos praktiką...
Mokytojų kompetencijos ugdyti mokinių gebėjimus stoka ...neišmano konstruktyvaus ugdymo, neišmano konstruktyviosios filosofijos, kaip pritaikyti ją praktikoje ir tokiu atveju, stengiamasi remtis į nusipirktus vadovėlius... ... po universiteto suolo paleidžiami į gyvenimą be šiuolaikinės didaktikos ir edukologijos, praktikų, mokinių įdarbinimo, mokinio kaip besimokančiojo pažinimo... ...atėję iš tos sovietinės mokyklos ir tai, kaip jie mokomi buvo, tai ta tradicija labai yra gyva ir šiandien...
Orientacija į dalykų mokymą ...neužtenka išmokyti dalyko pagrindų ar suteikti būtinų žinių... ... vaiką reikia ruošti gyvenimui besikeičiančiame pasaulyje, o ne ruošti egzaminui... ... perdėm orientuota į dalykų mokymą ir per mažai į mokinį, jo poreikius... ...mokytojų kompetencijos ir požiūris, kuris dažnai yra orientuotas tik į dalyko žinių perteikimą...
Teisinio sureguliavimo problemos ...neaiškus tokios veiklos apmokėjimas, nėra tikro etatinio apmokėjimo... ...mokykla neturi sisteminio palaikymo iš steigėjų ir valstybės pusės... ...gebėjimai per mažai akcentuoti bendrosiose programose... ...griežtas mokyklos ir mokytojų veiklos reglamentavimas...
Šiuolaikiniam asmeniui būtinus gebėjimus įgalina ugdyti (1) aktyvų mokinių dalyvavimą, tyrinėjimus ir praktines veiklas skatinančių mokymo(-si) metodų panaudojimas: ...aktyvūs mokymosi metodai, mokymasis bendradarbiaujant, mokymasis porose... ... galimybė atlikti projektinius darbus, tiriamuosius darbus... ...turi metodika labai keistis ir iš dalies daugelyje mokyklų pasikeitę...
Šiuolaikiniam asmeniui būtinus gebėjimus įgalina ugdyti (2) pagalba mokytojui ir mokiniui: ...mokykloms padėti kuriant ir pritaikant ugdymo turinį individualiems mokinių poreikiams... ...mokyti reflektuoti ir tyrinėti savo darbą ir atsakingai jį tobulinti, realiai, o ne “fasadiškai” bendradarbiauti tarpusavyje ir su mokiniais, tėvais... ...mokiniui pagalbą, kuriant mokymo procesą..
Šiuolaikiniam asmeniui būtinus gebėjimus įgalina ugdyti (3) viso ugdymo proceso orientavimas į norimų gebėjimų ugdymą: ...jeigu gamtos mokslai, tai gamtos mokslų, kad ne iš vadovėlių gamtą mokytųsi, o jeigu literatūra, tai ne apie literatūrą mokytųsi, o pačią literatūrą... ...integruotas į ugdymo procesą: pamokoje užduotyse, popamokinėje veiklojetaip pat...
Šiuolaikiniam asmeniui būtinus gebėjimus įgalina ugdyti (4) politiniai sprendimai: ...dėl mokyklos kaitos orientuojantis į mokinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymą... ...dėl pusiausvyros tarp šių dienų mokinių ir visuomenės poreikių, tarp bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymo, tarp valstybės apibrėžto ir mokyklos kuriamo ugdymo turinio...
Mokinių gebėjimų ugdymo problemai ekspertai skiria dėmesį tiesioginiame darbe, mokydami kitus ir inicijuodami bei dalyvaudami projektinėje veikloje.
...čia yra X skyriaus žmonės atsakingi už ugdymo turinį... ...rengiant mūsų skyriaus strateginius planus prioritetas į tai, kad mokinys mokymosi centre... ...rašau straipsnius, kitas publikacijas, vadovėlius... ...inicijuojant konkrečius projektus ugdymo programų tęstinumui... ...stengiuosi visais įmanomais atvejais atkreipti švietimo vadų dėmesį, kad mokykla turėtų ne tik suteikti žinių, bet, pagal savo galimybes, ir padėti bręsti asmenybei...
Nors šiuolaikinėje pamokoje vadovėlis nėra pagrindinis informacijos šaltinis, vadovėliai, kaip ir kitos mokymo priemonės, tik iš dalies pritaikyti mokymui, orientuotam į gebėjimų ugdymą. Stokojama vadovėlių autorių, kurie būtų susipažinę su šiuolaikine didaktika ir gebėtų pritaikyti jos principus rengiant mokymo ir mokymosi priemones.
...ugdomi gebėjimai nėra vadovėliniai gebėjimai tradicine prasme, tačiau literatūros tam galėtų būti ir tinkamos galima rasti knygynuose... ...vadovėliai gali būti ir geri ir blogi, bet svarbiausia kad juos naudotų kaip šaltinį, o ne kaip pagrindinį mokymosi objektą... ...vadovėlių klausimai reikalauja tikslių atsakymų, tekste pateiktų žinių atkartojimo, o ne svarstymų, įtikinamų argumentų, alternatyvų, gebėjimo oponuoti kitai nuomonei, ieškoti sąlyčio taškų, stinga praktikos, kad būtų prašoma paties vaiko klausti ir formuluoti klausimus...
Atnaujintos Bendrosios programos duoda bendrąją kryptį, bet kiek tas dokumentas bus gyvas mokyklose, priklausys nuo mokytojo kompetencijos ugdyti mokinių gebėjimus. Mokytojui ir mokyklai turi būti teikiama pagalba suprasti ir realizuoti atnaujintas Bendrąsias programas.
...bendrosios programos gali užduoti toną... ...mokytojų būtų suprastos ir jos būtų realizuotos... ...turi būti kvalifikuotai padedama jas suprasti ir pasiruošti su jomis dirbti... ...turi eiti daugybė talkos mokytojui, visokios medžiagos darbui su mokiniais gabumų, lūkesčių ir aspiracijų prasme...
Šiuolaikinė mokykla sudaro prielaidas kritinio mąstymo ugdymui, tačiau tik iš dalies pajėgi ugdyti kritinį mąstymą. Mokyklos pajėgumą ugdyti kritiškai mąstančius žmones didina kritiškai mąstantys mokytojai, mokinių, mokytojų ir tėvų mokymasis bendradarbiaujant.
...šiandien dar stokojama realaus gyvenimo su vaikais mokyklose... ...tik dalis mokytojų įtraukia mokinius į aktyvų mokymąsi, tikras diskusijas, debatus, mokytojai pernelyg orientuoti į dalyko žinių perteikimą... ...mokyklų,pajėgių ugdyti gebančius kritiškai mąstyti, yra kur kas mažiau nei nepajėgių...
...kalbų mokytojai visuomet ugdė kompetenciją... ... mokytojas turi nepakartoti bendrųjų programų įvaduose parašytas mintis, bet tai konkrečiai realizuoti savo darbe... ... išmokyti ne vieną mokytoją, bet mokyti mokyklos komandą... ... mokykla turėtų keistis iš esmės, pradedant mokymosi erdvėmis ir baigiant mokytojo ir mokinio, mokytojo ir mokytojo, mokytojų ir tėvų mokymusi bendradarbiaujant...
Mokytojai turi žinių apie kritinio mąstymo ugdymą, metodus, tačiau dėl įvairių priežasčių (inercija, nepasitikėjimas savo jėgomis, netikėjimas, kad tai svarbu, kolegų paramos nebuvimas ir pan.) netaiko arba retai taiko tai praktikoje.
...sprendžiant iš tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų, situacija Lietuvoje yra įvairi... ... paskutiniuosius mokymosi metus visas mokyklos ir mokytojo darbas „pajungiamas“ egzaminų rezultatams... ...galima taikyti metodą dėl metodo ir jis tada neduos jokios naudos... ...metodas pats savaime nieko neduoda, jei yra taikomas ne laiku ir ne vietoje...
III-1 Kritinio mąstymo ugdymo principų raiška pamokose: mokytojų požiūris į kritinio mąstymo ugdymo galimybes pamokose
Mokytojų pasiskirstymas pagal dalyvavimą kritinio mąstymo seminaruose
Kvalifikacijos tobulinimo seminarai kritinio mąstymo ugdymo tematika mokytojams dažniausiai buvo organizuojami 1997–1999 m. ir 2000–2005 m. Šia tema seminarai organizuojami vis rečiau.
Rengdamiesi ir planuodami pamoką, mokytojai įvertina individualias besimokančiųjų savybes, poreikius bei galimybes, fizinę ir psichologinę aplinką. Mokytojai tik iš dalies vertina savo darbo patirties analizę ir reflektavimą, kaip galimybės tobulėti prielaidą, mažai dėmesio skiria gerosios patirties su kolegomis pasidalijimui, ugdymo proceso organizavimo aptarimui, t. y., galimybei tobulinti ugdymo procesą bendradarbiaujant su kolegomis.
