1 / 31

4 paskaita. K alėjimo subkultūra

4 paskaita. K alėjimo subkultūra. Sąvokos Ištakos Funkcijos ir bruožai Teorijos Kontrolė. 1. Sąvokos. Kultūra ( lot.cultura ) - apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas.

silas
Download Presentation

4 paskaita. K alėjimo subkultūra

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 4 paskaita. Kalėjimo subkultūra Sąvokos Ištakos Funkcijos ir bruožai Teorijos Kontrolė

  2. 1. Sąvokos • Kultūra (lot.cultura) - apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas,vystymas, garbinimas. G.b. žmogaus ir visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kuriųfunkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines bei dvasinesvertybes; tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo arba veiklos srityje; išprusimas, auginamas, kultivuojamas augalas ir t.t. Sociologijoje: tam tikros socialinės terpės charakteristika.

  3. Subkultūra (lot. subcultura) - papročių, elgesio normos, principai, priimti ir privalomi kurioje nors visuomenės grupėje, sudarančioje didesnės bendrijos dalį, ir nesutampantys su visos bendrijos normomis. • Kriminalinė subkultūra  - tai nusikaltimus padariusių asmenų grupėms arba anksčiau teistų asmenų grupėms būdingų elgsenos modelių, vertybių bei nuostatų sistema, veikianti kaip organinė bendrosios kultūros dalis. Kriminalinės subkultūros pagrindą sudaro nusikaltėlių vertybių sistema, kurią suformavo ilgametė nusikalstama veikla (Petkus, 2005)

  4. Kalėjimo subkultūra • Santykinai uždaros kalinių bendruomenės socialinė-psichologinė charakteristika, aprėpianti jai būdingą struktūrą ir santykius, vertybes ir nuostatas, elgesio normas, taisykles ir tradicijas

  5. 2. Socialinės - psichologinės kalėjimo subkultūros ištakos • Grupavimosi ir saviorganizacijos dėsningumai socialinės izoliacijos sąlygomis • Konkurencija dėl valdžios ir galios • Subkultūra – bendrosios organizacinės kultūros komponentas

  6. Grupavimasis ir savaiminė organizacija socialinės izoliacijos sąlygomis • Socialinė izoliacija skatina intensyviau bendrauti, grupuotis, o būtinybė derinti veiksmus – struktūruoti santykius, nustatyti elgesio standartus. • Ir jeigu kokia nors pašalinė jėga bando įsiterpti, primesdama savas taisykles ir normas, jos suvokiamos kaip svetimos, kyla konfrontacija (pozicijų susidūrimas). Konfrontacijos pasekmės gali būti įvairios – diskusijos, ginčai, derybos arba atviras konfliktas. • Tačiau jeigu išorinės jėgos turi akivaizdų pranašumą (pavyzdžiui, valdžią, represines priemones), reakcijų pasirinkimo galimybės (diskutuoti, atvirai priešintis) apribojamos (arba jų objektyviai nėra), gali būti pasirenkama elgesio strategija – susitelkti ir „eiti į pogrindį“, kur vyksta nuomonių poliarizacija, pasislinkimas link kraštutinumų, grupės elgesys tampa ryškiau ekstremistinis (Irwin ir Cressey, 1962).

  7. išvados • subkultūros atsiradimas izoliacijos sąlygomis yra natūralus reiškinys, pagrįstas spontaniškais socialiniais-psichologiniais procesais; • stipresnis, brutalesnis spaudimas laikytis kitų, valdžia ir represinėmis priemonėmis disponuojančių jėgų, nustatytų standartų, paskatina grupės susitelkimą, didesnį atotrūkį tarp „savų“ ir „svetimų“ standartų.

  8. Konkurencija dėl valdžios ir galios • dauguma kalėjimo gyvenimo įvykių sukasi apie kovą dėl valdžios ir viršenybės. Ji gali įgyti įvairiausias formas, pasireikšti fizine, seksualine, verbaline agresija, savo pranašumo demonstravimu. • P. Zimbardo Stanfordo kalėjimo eksperimentas (1973)

  9. išvada • valdžios ir galios pranašumas leidžia atkurti prarastą savigarbą ir orumą. Įtvirtindami savo (kalinių) subkultūrą nuteistieji kompensuoja savo socialinio vaidmens menkavertiškumą.

  10. Subkultūra – organizacinės kultūros komponentas • natūraliai egzistuojanti organizacinė kultūra yra formaliosios ir neformaliosios kultūrų sąveikos rezultatas; • kuo formalesnis, griežtesnis ir biurokratiškesnis organizacijos valdymas, tuo reikšmingesnis yra subkultūros vaidmuo ir jos poveikis atskiro individo elgesiui (Stone ir kt., 2000); • neformali kalinių bendruomenės kultūra yra sudėtinė bendros kalėjimo kaip institucijos kultūros dalis, funkcionuojanti joje kaip subkultūra, todėl tarp jų vyksta neišvengiama sąveika, dažnai įgyjanti konfrontacijos pobūdį. Dėl specifinių izoliacijos sąlygų konkrečioje PĮ subkultūra įgyja ir specifinių ypatumų.

  11. išvada • kalėjimo subkultūra yra kriminalinės subkultūros variantas, adaptuotas prie įkalinimo sąlygų konkrečioje pataisos įstaigoje

  12. 3. Subkultūros funkcijos ir bruožai • Integruoja, vienija, palaiko tarpusavio priklausomybę • Palengvina komunikaciją • Paslepia individualumą, sunaikina atskiro asmens tapatybę, stigmatizuoja • Kontroliuoja elgesį ir santykius, kuria ir įtvirtina elgesio taisykles • Stiprina pasipriešinimą išoriniam poveikiui ir kontrolei • Įtvirtina tam tikrą socialinę struktūrą, hierarchiją

  13. Būdingieji bruožai: • Išoriniai ženklai (žargonas, tatuiruotės); • Socialinių santykių struktūra (socialiniai sluoksniai, kastos); • Kalėjimo moralės (“garbės”) kodeksas (nuostatų, vertybių, elgesio taisyklių rinkinys); • Kalėjimo tradicijos (folkloras, naujokų išbandymai, „bendras iždas“, lošimai, nusikaltimų „reitingavimas“, jautrumas gėdai ir pažeminimui, pagarba asmens jėgai ir galiai).

  14. žargonas ir tatuiruotės kaip kalėjimo subkultūros reiškiniai atlieka svarbias komunikacines, tapatumo nustatymo, vienijimosi tarpusavyje ir išsiskyrimo iš likusiosios visuomenės dalies funkcijas. • T.y. simboliai – kalėjimo (ir kriminalinės) subkultūros ženklai, kurie padeda išsiskirti ir atsiskirti, komunikuoti ir tarpusavyje, ir su visuomene, pranešant jai apie savo tapatumą nuteistųjų grupei. Todėl, sąmoningai to norėdamas ar ne, kiekvienas nuteistasis, naudodamas kalinių subkultūros žargoną ir tatuiruotes, paženklina pats save, t.y. pats save stigmatizuoja.

  15. Žargonizmų pavyzdžiai • atmarozkas banditas • bazaras pokalbis • birka nešiojama identifikavimo kortelė • bulkos užpakalis, pasturgalis • chodkė teistumas • čefyras stiprus arbatos nuoviras • češinti tauzyti, kalbėti niekus • činarikas nuorūka • dūchas tarnas • dūla šaunamasis ginklas • dūrą stumti kvailioti • gaidys homoseksualas • įsišauti susileisti narkotikų • išlominti išmesti (iš kameros) • kešaras siuntinys

  16. Santykiai ir bendravimas • Hierarchinė santykių struktūra, t.y. griežtas susiskirstymas į tam tikrus sluoksnius, apimančius nevienodo statuso ir privilegijų grupes (“klases”, “kastas”) • Moralinis (“garbės”) kodeksas – neformalūs kalėjimo įstatymai (“zonos zakonai”), diktuojantys nuteistųjų elgesio normas ir taisykles

  17. Hierarchija • Clemmer (1940): kalėjimo socialinėje struktūroje išsiskiria trys sluoksniai – “klasės”: elitas, vidurinioji ir dugnas (šiuolaikiniai atitikmenys “autoritetai”, “neutralai”, “atstumtieji”). Kiekvienoje iš jų gali būti kelios subordinuotos “klasės”. • Kalėjimo kasta –nuteistųjų grupė, užimanti santykinai fiksuotą padėtį neformalios kalėjimo subkultūros struktūroje, turinti jai būdingas elgesio normas ir taisykles, nustatytas privilegijas ir pareigas.

  18. Tradicinės kastos iš tarybinių DPK: • „ Bachūrai“ („putiovi“, „blatni“, „bradiagos“, „žulikai“) • „Neutralai“( „rabatiagos”, „mužikai“, „velniai“, „bitlai“, „džiumbrai“, „putiovi”, dūchai“,“chaziaikos“,“šustriakai” ir kt.) • „ Ožiai“ (‚stukačiai, „kaziolai“) • „Gaidžiai“ („nuleistieji”, „nuskriaustieji”, „pyderai”, „ „petuchai”, „faršmakai“) • Moterims būdingos kastos, jų viduje “šeimos” ir kiti socialiniai vaidmenys • Ypač griežta ir ciniška hierarchija nepilna- Mečių PĮ

  19. Kalėjimo “moralinio kodekso” veikimo sritys: • Santykiai su oficialia visuomene ir jos teisėsaugos institucijomis, policija, pataisos įstaiga ir administracija. Pamatinė nuostata – nebendradarbiavimas ir priešiškumas. • Socialinės hierarchijos įdiegimas ir palaikymas pataisos įstaigoje. • Artimiausios aplinkos valdymas: bendrų elgesio taisyklių nuteistiesiems nustatymas ir jų pažeidimų kontrolė.

  20. Neformalios elgesio taisyklės • nepažeidinėti kalėjimo “garbės kodekso” ir juo nustatytų elgesio taisyklių • nebendradarbiauti su administracija, neskųsti • būti solidariu, garbingu su kitais nuteistaisiais (nevogti, laikytis duoto žodžio) • gerbti neformalius autoritetus, besąlygiškai paklusti jiems, atsainiai elgtis su žemo statuso asmenimis • reaguoti į bet kokį įžeidimą ar agresiją, nenusileisti • valdyti save, nerodyti baimės, silpnumo • nesikišti į kitų pokalbį, nesmalsauti, neatvirauti • nedirbti arba nedirbti tam tikrų darbų ir kt.

  21. Kaip subkultūra kontroliuoja savo narių elgesį? • Sankcijos už taisyklių pažeidimus gali būti labai griežtos: mirtis, kraujas, išžaginimas, statuso pažeminimas. • Sprendimus dažniausiai priima “autoritetas” arba jo vadovaujama “taryba”. • Sprendimus (bausmes) dažniausiai vykdo arba jų vykdymą kontroliuoja artimiausios “autoriteto” aplinkos žmonės. • Tačiau nepaisant kontrolės griežtumo, pažeidimų būna: nuteistieji vagia, skundžia ir t.t. Kodėl? Kaip ir kitose socialinėse terpėse, pažeidimams įtaką daro: - nuteistųjų grupių heterogeniškumas; - grupių narių kaita; - individualios ydos: godumas, savanaudiškumas, nepaklusnumas, maištingumas, neracionalumas

  22. Subkultūros vertybės • galia/įtakingumas, “stogas” • fizinė jėga • naudingi ryšiai, išskirtiniai gebėjimai • kriminalinis patyrimas • bebaimiškumas ir kt.

  23. Tradicijos/papročiai (lot. traditio – perdavimas) • naujokų išbandymai • pažeminimo (“nuleidimo”) būdai • bendras iždas (“kasa”) • susidorojimas su “pažeidėjais” • proginiai ritualai • tam tikros pramogos, azartiniai žaidimai • nusikaltimų “reitingai” ir kt.

  24. 4. Kalėjimo subkultūros teorijos / modeliai • “Importo modelis” (kalėjimo subkultūra yra bendresnės kriminalinės kultūros perkėlimo iš laisvės rezultatas, kadangi tie patys nusikaltėliai gyvena ir veikia pagal tas pačias taisykles ir laisvėje) • “Deprivacijos modelis” (subkultūra gimė izoliacijos sąlygose, t.y. “vietinis” produktas, nuteistųjų atsakomoji reakcija į socialinį atstūmimą, atskyrimą ir poreikių deprivaciją)

  25. Kalėjimo subkultūrą palaiko: • Nuteistieji ne savo noru patenka į formalias grupes. • Netinkami nuteistųjų diferenciacijos kriterijai. • Recidyvistų, nusikaltėlių “autoritetų” migravimas. • Nuteistųjų neužimtumas, nedarbas. • Agresijos, smurto ir prievartos galimybės. • Seksualinė deprivacija, heteroseksualių santykių apribojimai. • Ištobulinti neformalios nuteistųjų komunikacijos būdai. • Pataisos įstaigųperpildymas. • Netinkami administracijos veiksmai ir pataisos įstaigos prioritetai. • Reiškinio ir su juo susijusių problemų nutylėjimas. • “Bausmės skriauda”.

  26. Bausmės skriauda(angl. penal harm) (Zamble & Porporino, 1988;Johnson & Toch, 2000 ir kt.). • “Bausmės skriauda” - tyčinis laisvės atėmimo bausmės apsunkinimas pataisos įstaigoje, pagrįstas įsitikinimu, kad nuteistieji bausmės laikotarpiu turi patirti papildomą skausmą ir kančias, ne tik įstatymais numatytus pagrindinius laisvės ir teisių apribojimus

  27. Pataisos įstaigos perpildymas • Empiriniai tyrimai rodo teigiamą ryšį tarp perpildymo ir neigiamų įkalinimo pasekmių: streso, nerimo, įtampos, depresijos, priešiškumo, beviltiškumo jausmo, emocinių sutrikimų (Paulas, 1988; Bartol & Bartol, 1994). • Perpildymas didina nuteistųjų neužimtumą, mažina priežiūros ir individualaus rebilitacinio darbo efektyvumą (Bartol & Bartol, 1994). • Perpildymas susijęs su agresyvesne subkultūra

  28. Administracijos veiksmai ir pataisos įstaigos prioritetai • Subkultūra aktyvesnė, brutalesnė, priešiškos administracijai nuostatos stipresnės tose pataisos įstaigose, kurių prioritetas – kontrolė ir baudimas, negu tose, kurios labiau orientuotos į reabilitaciją ir pataisą (Grusky, Berk ir Vinter, 1988) • Subkultūros gyvavimą pataisos įstaigoje ypač pastiprina pavyzdžiai, kai administracija panaudoja subkultūrą valdymo efektyvumui didinti (pvz., deleguoja “autoritetams” nuteistųjų tarpasmeninių konfliktų, narkotikų vartojimo, tvarkos ir kt. problemų sprendimą)

  29. 5. Kalėjimo subkultūros kontrolė Svarbu: • ne siekti sunaikinti, o kontroliuoti ir silpninti subkultūros poveikį; • kiek įmanoma mažinti socialinę izoliaciją, plėsti nuteistųjų kontaktus su šeima ir visuomene; • pataisos įstaigos administracijai ir personalui labai svarbu būti „griežtais, bet teisingais“, suprantamais ir neatsiribojusiais nuo nuteistųjų problemų; • tarpusavio santykius reikėtų grįsti ne skirtumų tarp pozicijų (vaidmenų) akcentavimu, o bendrais sąlyčio taškais (A. Liebling , 2004)

  30. Subkultūrą valdyti / silpninti padėtų: • (a) sisteminiai pokyčiai, • (b) konkrečios priemonės (sąlygos), mažinančios socialinę izoliaciją, • (c) kontrolė ir režimas, nesukeliantis neproporcingos žalos, • (d) administracijos ir personalo nuostatų bei elgesio, pagrįsto bendromis vertybėmis – mandagumu, supratimu, žmoniškumu - įtvirtinimas.

  31. Literatūra • Petkus A. (2004). Kriminalinės subkultūros penitencinėse įstaigose genezė, raida ir struktūra. Jurisprudencija, 51 (43), 124 -136. • Clemmer, D. (1940). The prison community. New York: Holt, Rinehart & Winston. • Haney, C., Banks, W., & Zimbardo, P. (1973). Interpersonal dynamics in a simulated prison. International Journal of Criminology and Penology, 1, 69-97.

More Related