1 / 57

3-paskaita Sąveika ir socialinė organizacija sporte. Agresija kaip sąveika Žaidimas kai sąveika

3-paskaita Sąveika ir socialinė organizacija sporte. Agresija kaip sąveika Žaidimas kai sąveika. Saulius Kavaliauskas 2012 09 25 s.kavaliauskas @lkka.lt Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.lkka.lt/PSK ir http://www.sportofeja.lt. LITERATŪRA.

esben
Download Presentation

3-paskaita Sąveika ir socialinė organizacija sporte. Agresija kaip sąveika Žaidimas kai sąveika

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 3-paskaita Sąveika ir socialinė organizacija sporte. Agresija kaip sąveikaŽaidimas kai sąveika Saulius Kavaliauskas 2012 09 25 s.kavaliauskas@lkka.lt Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.lkka.lt/PSK ir http://www.sportofeja.lt

  2. LITERATŪRA • Paskaita parengta pagal Konrad Lorenz (1903-1989) knygą Zur naturgeschicte der Agresion Das sogenannte Böse • http://www.muskingum.edu/~psych/psycweb/history/lorenz.htm • Rusų kalba išleista 1994 metais Progress leidykloje. • S. Šukys (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas.:LKKA. P. 39-49. • Europos konvencija "Dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes“ http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=104182&Condition2=

  3. SOCIALINĖ SĄVEIKA (interakcija) • Elgesys atsižvelgiant į kitų žmonių buvimą ir su jais elgiantis taip, kaip jie elgiasi su tavimi (Broom, Bonjean, Broom, 1990) • Socialinio veikėjo, ar grupės veikėjų buvimas tarp kitų socialinių veikėjų, atsižvelgiant į konkrečią socialinę situaciją (Sedov, 1990). • Socialinė sąveika, tai procesas, kuris apima mūsų veiksmus ir atoveiksmius, bendraujant su aplinkiniais žmonėmis. (A. Giddens, 2005)

  4. SOCIALINĖ SĄVEIKA (interakcija) Nuo socialinių sąveikų optimalaus (nei per daug, nei per mažai) skaičiaus ir apimties priklauso mūsų socialinės integracijos laipsnis. Kitaip tariant, mūsų dalyvavimas (to dalyvavimo trukmė, intensyvumas) socialinėse organizacijose (tarp jų ir sporto) priklauso tiek nuo socialinių sąveikų pobūdžio, apimties, tiek nuo socialinių sąveikų intensyvumo.

  5. Socialinių sąveikų rūšys • Verbalinės – neverbalinės (gestai, veido išraiškos, kūno laikysenos); • Fokusuotos- nefokusuotos (minioje, autobuse); • Betarpiškos – netiesioginės (vyksta per įvairias media priemones). Netiesioginės sąveikos SMS, pokalbių svetainės, skambučiai į radiją, televiziją ypač sparčiai plinta.

  6. MAINŲ TEORIJA – SPORTO SOCIALUMO AIŠKINIMAS • Mes sportuojame (treniruojamės, dalyvaujame varžybose) , jei mums buvo atlyginta už mūsų veiklą praeityje. Atlyginimas įvairus (varžybos, apdovanojimai, pinigai); • Jei atlyginimas už sąveikas didelis, sportuojantis žmogus stengsis susikurti sąlygas, kuriomis atlyginama už tas sąveikas. (treniruočių vieta, varžovai, varžybų sistema) • Jei atlyginimas už sąveikas didelis, sportininkas nesigaili sąnaudų atlygiu pasiekti. Jis intensyviai treniruojasi, reguliuoja svorį, naudoja medikamentus (legalius ir nelegalius), papirkinėja varžovus ir teisėjus ir kt. • Jei poreikiai šioje srityje patenkinti, sportininkai mažina sąnaudas atlygiui pasiekti. mažiau treniruojasi, rečiau dalyvauja varžybose, baigia sportinę karjerą. • Pagal Gouldner, sportininkai kaip ir kiti mirtingieji, neturėtų sąveikauti (norėti sąveikauti) su žmonėmis kurie juos įžeidinėja (treneriai, žurnalsitai, aistruoliai)

  7. Simbolinis sąveikavimas - SPORTO SOCIALUMO AIŠKINIMAS • Individai renkasi sportines veiklas, visų pirma, pagal tai, kokią reikšmę (sveikatinimo, pasiekimo, socialinio statuso ir kt.) tos veiklos turi jiems patiems; • Reikšmes taip pat formuoja ir kitų žmonių (visų pirma „reikšmingų kitų) įtaka sportuojantiems žmonėms (sporto specialistams) • Reikšmės nuolat interpretuojamos (sveikatos pokyčiai, pasiekimai, kultūrinės aplinkos kaita ir kt,) • Nevienodas situacijos apibrėžimas sukelia svarbiausius konfliktus sporte (trenerio sportininko konfliktas, žiūrovų konfliktai, teisėjavimo skandalai)

  8. ETNOMETODOLOGIJA - SPORTO SOCIALUMO AIŠKINIMAS • 1. Formalių ir neformalių taisyklių kūrimas, interpretavimas ir laužimas; Trenerių ir sportininkų dažnai taikomas metodas, stengiantis sukurti sau palankias taisykles, pagal kurias socialiniai veikėjai kuria sąveikas. Varžybų metu pastebėtas taisyklių sulaužymas reikalauja nutraukti žaidimą, nubausti “nusikaltusį asmenį, iš naujo atkurti tvarką. • 2. Pokalbių ir tekstų analizė. Kiekviena sporto šaka sukuria savitą kalbėjimo formą ir reikšmes. Ypač tai pasakytina apie specialistų kalba, kuri dažnai kitiems žmonėms (netgi kitų sporto šakų specialistams) yra nesuprantama. Panaši situacija yra moksle ir mene. Kitas įdomus aspektas – komentatorių kalba, kuria iš vienos pusės varžo kalbininkų keliami reikalavimai, o iš kitos-sporto šakos specifika • 3. Kūno kalbos, kitų neverbalinių sąveikų analizė. (trenerių, sportininkų, teisėjų gestai, laikysena, veido išraiškos). • Sporto grupė kuriama (identifikuojama), kai nariai vienodai supranta ir taiko pokalbių ar elgesio taisykles, vienodai įveikia kylantį nerimą dėl nuolatinės situacijos kaitos

  9. Sportas sukuria situacijas, kuriose žmonės gali išreikšti simbolines reikšmes ir patys geriau gali pasirodyti tokiose sąveikose. “Sporto ir teatro ryšys - treneris – režisierius, sportininkas – aktorius, žiūrovai - spektaklio žiūrovai”. Sportininkai tampa herojais, kuriais žavimasi, siekiama panašiai atlikti socialinius ir sportinius vaidmenis DRAMATURGINIS POŽIŪRIS - SPORTO SOCIALUMO AIŠKINIMAS Sportininko (trenerio, teisėjo, žiūrovo) vaidmuo pateikia šabloną, pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. Vaidmuo sporte nėra kažkas “duota” bet įgyjamas socialinio pripažinimo veiksmais. „Pripažįsta varžovai, komandos draugai, žiūrovai) Sportininko įvaizdis labai susijęs su jo kontrakto verte, o taip pat sporto šaka tokiu būdu įgyja socialines reikšmes ir atlieka apibrėžtas funkcijas visuomenėje. Grupės kuriamos, kai grupių nariai vienodai supranta aktorinio žaidimo taisykles, kai žmonės-aktoriai ir žmonės žiūrovai nei per daug, nei per mažai vaidina.

  10. Socialinė padėtis (statusas) Socialinė padėtis - buvimo visuomenėje būdas Įgimtos padėtys:gaunamos gimus (lytis ir rasė) Įgytos padėtys:gaunamos pasirenkant ir asmeninių pastangų dėka ( Amžius, išsilavinimas, profesija, šeimyninė padėtis, partinė priklausomybė, sporto šakos, pasiekimai) Svarbiausios socialinės padėtys įteisinamos dokumentuose. varžybų protokolas įteisina sportininko socialinius statusus Šeimininko padėtis - tai tokia padėtis kurią žmogus gali apibūdinti atsakydamas į klausimą sau pačiam “kas aš esu?” SOCIALINĖ STRUKTŪRA Socialinė struktūra -tai daugiau ar mažiau stabilaus ryšio tarp individų ir tarp grupių visuomenėje modelis.

  11. Socialinis vaidmuo. Socialinis vaidmuo - “dinaminis padėties aspektas” ( Linton, 1936). Vaidmenų rinkinys - kiekvienos socialinės padėties sukuriama vaidmenų visuma. Sportininko statusas sukuria visą spektrą socialinių vaidmenų Priskirti vaidmenys - grindžiami tradicija, paplitusiais įsitikinimais, socialiniais lūkesčiais (ekspektacijomis). Suvokti vaidmenys - grindžiami individualiu socialinės padėties vertinimu. Vaidmens našta - individo išgyvenimas dėl to, kad jis nesugeba pateisinti visų lūkesčių, susijusiu su vaidmeniu. Vaidmenų konfliktas kyla tada, kai vaidmenys varžosi tarpusavyje bei remiasi skirtingais lūkesčiais. Socialinis vaidmuo (rolė)

  12. Socialinių statusų ir socialinių vaidmenų rinkiniai Statusai (socialinės padėtys) Sporto grupės treneris Tėvas vaikams Vyras žmonai Tėvas Treneris Nacionalinės rinktinės treneris Sporto teisėjas Aikštės teisėjas Linijos teisėjas Vaidmenys Vaidmenų rinkiniai

  13. SOCIALINĖ STRUKTŪRA Santykiai kaip idealūs tipai Pagrindiniai santykiai. • Viso asmens reikšmė; • Gilus ir intymus bendravimas; • Pirmiausia siekiama asmeninio pasitenkinimo; • Sąveika yra unikali, nes reikšmingas būtent šitas asmuo; • Sąveikos yra pilnos, nes jų dalyviai suvokia vienas kitą kaip įvairiapusę asmenybę. • Šalutiniai santykiai • Reaguojam tik į dalį asmenybės; • Bendraujama paviršutiniškai; • Sąveikų metu nesistengiama atskleisti partnerio asmenybės; • santykiai yra tik priemonė pasiekti kitiems tikslams; • Santykiai lengvai perteikiami kitiems asmenims. Sutuoktiniai Broliai ir seserys Geriausi draugai Jaunimo kompanija Kariuomenės dalinys Dėstytojai ir mažų grupių studentai Pirkėjai ir pardavėjas kaimyninėje parduotuvėje Banko tarnautojas ir klientai Vadovas ir sekretorė, Gydytojas ir seselė Pagrindiniai santykiai šalutiniai santykiai

  14. SOCIALINIŲ GRUPIŲ SAMPRATA • Grupė – tai žmonės, kurie sąveikauja apibrėžtu (tam tikru) būdu, suvokia ir pripažįsta savo priklausomybę grupei, bei kiti žmonės juos suvokia (pripažįsta) kaip tos grupės narius. • Požymiai • Apibrėžtas sąveikų tipas • Narystė • Identitetas pašalinių žmonių akimis • R. Merton. 1968 Grupė – tai žmonės, kuriuos suartina bendri interesai arba bendra priklausomybė, o jų santykiai ir lūkesčiai skiria nuo kitų. Vieno amžiaus, profesijos žmonės arba tie, kurie praleidžia laisvalaikį sudaro statistines visumas, arba socialinę kategoriją. (sporto šakos aistruoliai) Kartais socialinės kategorijos pereina (suformuoja) socialines grupes. Pvz. Senyvo amžiaus turistų grupės, sportuojančių klubai, politinės partijos ir t.T. L.Broom, CH.M. Bonjean, D.H.Broom, 1988.

  15. PAGRINDINĖS IR ŠALUTINĖS GRUPĖSCHARLES HORTON COOLEY (1864-1929) • Šalutinės grupės • Beveik nėra emocionalių santykių; • Pagrindinis dėmesys skiriamas ne asmeninėms savybėms, bet sugebėjimams • Centre - gamybiniai santykiai • ( jie dažniausiai beasmeniai); • Komunikacija - formali, grindžiama valdžios hierarchija; • Konfliktai dažni, bet negilūs ir neilgai trunkantys. Pagrindinės grupės (šeimos, žaidėjų komandos, besibičiuliaujantys kaimynai, kartais kolegos) • Dydis (paprastai nebūna didelės); • Formuoja individo socialinę prigimtį • Individualybių ištirpimas grupės gyvenime; • Sąveikos, grindžiamos individų sugebėjimais ir ypatumais; • Įvardijama „MANO”, „ MES”, „MŪSŲ”; • Remiasi pagrindiniais santykiais; • Konfliktai gilūs ir ilgai trunkantys.

  16. PAGRINDINĖS IR ŠALUTINĖS GRUPĖS SPORTE • Sportas sukuria galimybę būti pagrindinėse grupėse (komanda, klubas), miniose ir šalutinėse grupėse (sporto šakos federacija), miniose (sporto aistruoliai).

  17. Pagal vaidmenį individui Instrumentinės Ekspresyvios (Statybininkų brigada), (Draugų kompanija) Stambesnės grupės Daug žmonių daugiau problemų. Porinis ir neporinis grupės narių skaičius Penkių narių grupės fenomenas Absenteizmas . Komunikacijos būdai grupėje (J. Leavitt, 1951) GRUPIŲ KLASIFIKACIJA (N. SMELSER, 1988) Pagal individų skaičių Ypatumai DiadosLabai trapios, grupės nariai privalo palaikyti pastovius santykius. Sukuria gilų emocinį pasitenkinimą . TriadosCentrinis trečiojo asmens vaidmuo: “Tarpininkas”, Oportunistas”, “Skaldyk ir valdyk” D E C C C C B D B D B D B A E A E A E A Ratas “Y” Grandinėlė Apskritimas

  18. SOCIALINIŲ SISTEMŲ (ORGANIZACIJŲ) TIPAI • Stichiškai besiformuojančios žmonių bendrijos (minia). • Bendruomenės, savanoriškos organizacijos (pvz. Klubai ir asociacijos) • Totalinės organizacijos (armijos, kalėjimai, vienuolynai) • Biurokratinės (apibrėžtų tikslų siekiančios) organizacijos

  19. Apibendrinimas • Iš kasdieninių, kiekvieną valandą, minutę vykstančių socialinių sąveikų (interakcijų) vystosi socialiniai santykiai, savo ruožtu grindžiantys socialinių grupių ir sistemų atsiradimą. • Bendruomenė kaip viena iš socialinių organizacijų formų dažniausiai laikoma tradicinės visuomenės (kultūros) organizavimo forma, tačiau ir postmodernioje visuomenėje žmonių noras turėti kažką savo, paremto juos jungiančiomis vertybėmis, o ne vien materialine nauda, sukuria labai įvairias ir galingas bendruomenes. Kai kurios bendruomenės yra virtualios (egzistuoja per netiesioginius ryšius)

  20. 6 tema. Agresijos samprata • (agresija - lot. užpuolimas) sąveikų tarp žmonių rūšis, kai vieni žmonės arba grupė žmonių taiko smurtą kitų žmonių atžvilgiu. • Agresija gali būti fizinė, psichinė, seksualinė, verbalinė, komunikacinė. • Agresijos daugeliu atveju tampa priemone siekiant aukštesnės vietos valdžios hierarchijoje, tenkinant esminius fiziologinius poreikius, didinant grupės solidarumą, o taip pat siekiant patirtį malonumą.

  21. LITERATŪRA • Paskaita parengta pagal Konrad Lorenz (1903-1989) knygą Zur naturgeschicte der Agresion Das sogenannte Böse • http://www.muskingum.edu/~psych/psycweb/history/lorenz.htm • Rusų kalba išleista 1994 metais Progress leidykloje. • S. Šukys (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas.:LKKA. P. 39-49. • Europos konvencija "Dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes“ http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=104182&Condition2=

  22. Agresijos priežastys Biologinės • Genetinės (Tam tikras chromosomų išsidėstymas ar tam tikros rūšies padarų genuose užprogramuota elgsena) • Nervinės (Agresija sukeliama dirginant tam tikrus centrus. Pvz. garso poveikis) • Biocheminės (Vyriški hormonai, alkoholis)

  23. Agresijos priežastys Socialinės - psichologinės • Frustracijos (vilčių sudužimo) fenomenas • Anomija ( kultūros ir socialinių struktūrų išsireguliavimas, socialinių siekių ir priemonių jiems pasiekti neatitikimas) kitaip tariant situacijos neapibrėžtumas. • Pastovios uždaros socialinės sistemos (totalinės institucijos) (kalėjimai, armija, maži būstai) • Laikinos uždaros erdvės (autobusai, stadionai ) • Apibrėžtos laiko ir erdvės charakteristikos (kelionės, tamsus metas, geležinkelio stotys yr t.t.)

  24. Instinktų parlamentas • Instinktų grupės • Lytinis potraukis (giminės pratesimas) • Alkis ir troškulys • Agresija (užpuolimas, gynyba ar bėgimas) esant normalioms sąlygoms tuo pat metu dominuoja kuris nors vienas iš instinktų.

  25. Teigiamos funkcijos • Socialinės grupės viduje • Tolygus individų pasiskirstymas • Individų atranka • Palikuonių apsauga • Hierarchija (socialinė) • Socializacija (mokymasis iš kitų) • Įtampos tarp individų slopinimas • Socialinės grupės išorėje • Apginama erdvė • Apginami individai ir palikuonys • Užimama nauja erdvė

  26. Neigiamos apraiškos • Sunaikinami (sužalojami) individai; Nužudoma kasmet apie 500 žmonių Lietuvoje • Sunaikinami palikuonys (kasmet apie 50-100 kūdikių); • Sukuriama nepakeliama komunikacinė atmosfera (Individai ir žmonės bėga (vengia) iš tų vietų, kuriose pasireiškia agresyvūs veiksmai.

  27. Anoniminė banda - minia Požymiai : • Didelis individų skaičius vienoje vietoje (masė) • Reakcija vienas į kitą • Judėjimas viena kryptimi

  28. Anoniminė banda - minia • Trūkumai : • Sunku surasti maisto • Sunku pasislėpti nuo priešų • Epidemijų (ligų) pavojus • Nėra valdžios struktūros • Privalumai • Jei dalinai ginkluoti - jėga • Tampama dideliu objektu • Sargyba ir žvalgyba iš visų pusių • Užpuolikui (agresoriui) puolant sunku susikoncentruoti; • Galima pasislėpti tarp minios – užpuolikui sunku identifikuoti konkretų asmenį.

  29. Anoniminė banda – minia • Kitos teorijos • Socialinės veikla kaip užkrato perdavimas (Le Bon, 1895) Hipnotinis poveikis. • Konvergencijos teorija (Į minią renkasi žmonės, linkę tam tikrai veiklai) Berk 1974) • Normų formavimo teorija ( Socialinės veiklos neįmanoma visiškai numatyti, nes dalis žmonių turi labai neapibrėžtus veiklos motyvus, sunkiai gali laikytis normų, ribojančių tą ar kitą elgseną (Turner&Kilian, 1972))

  30. Anoniminė banda – minia • Struktūrinės įtampos teorija (N. Smelser, 1962) • Atsiranda struktūrinio ypatumo veiksnys – žmonės suvokia turį tam tikrų problemų); • Struktūrinė įtampa tarp socialinių sluoksnių • Problemos suvokimas arba jos mitologizavimas • Problemos katalizatoriai (atskiri įvykiai) • Mobilizacija veiklai • Socialinės kontrolės nebūvimas arba silpnumas (neryžtingumas)

  31. Anoniminė banda - minia • Sportinė veikla • Žiūrovų masinė agresija sportinių ar kitų renginių metu • Vykimas į renginius • Panika renginiuose • Specialios provokacijos

  32. Anoniminė banda - minia 2004 09 15 Rungtynėse Romoje tarp “AS Roma” bei Kijevo “Dinamo” užfiksuotas beprecedentinis atvejis. Varžybos buvo nutrauktos, kai pasibaigus pirmajam kėliniui buvo sužeistas mačo arbitras švedas Andersas Friskas. Ukrainos čempionai po taiklaus gynėjo Gorano Gavrančičiaus smūgio 29-ąją min. pirmavo 1:0. Nuaidėjus švilpukui, skelbiančiam susitikimo pertrauką, "AS Roma" gynėjas prancūzas Philippe Mexesas įspyrė Kijevo komandos puolėjui latviui Mariui Verpakovskiui ir už šį veiksmą prieš savo akis išvydo raudoną kortelę. Po šio incidento iš žiūrovų tribūnų į aikštę buvo paleistas žiebtuvėlis, kuris pataikė į A.Friską ir prakirto kaktą. Arbitrui iš Švedijos buvo suteikta medicininė pagalba, o po 40 min. delsimo buvo nuspręsta mačą nutraukti.

  33. Anoniminė banda - minia . Už šį incidentą "AS Roma" klubui buvo taikytos griežtos sankcijos, tarp kurių ir galimas stadiono diskvalifikavimas. Galutinį sprendimą, atlikęs nuodugnų tyrimą, priims UEFA drausmės komitetas. Trečiadienio įvykis dar kartą patvirtino besitęsiančią smurto Italijos stadionuose problemą. 2004-2005 metų sezone Romos derbyje tarp "AS Roma" ir "Lazio" ekipų, kilo konfliktas tarp futbolo aistruolių ir policijos po to, kai mačas buvo nutrauktas dėl pasklidusių melagingų gandų, jog policijos automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo vaiką.

  34. Teritorinė grupė “Barakas”(mano pasiūlytas pavadinimas)– gervės, gandrai • Požymiai : • Teritorija • Agresija dėl kiekvieno erdvės taško (laikas nesvarbus)- tarp tos pačios biologinės ir socialinės grupės individų. Gandrienės kovoja su kitomis į tą teritoriją atskridusiomis gandrienėmis. • Barake taip pat kovojama dėl tam tikrų vietų (tualetas-paraša, dušas, poilsio, laisvalaikio leidimo vietos • Išorinė agresija neegzistuoja arba nėra kolektyviškai išreikšta, nes individai atpažįsta ir būna agresyvūs prieš tos pačios grupės narį.

  35. Teritorinė grupė “Barakas” ir sportas • Požymiai : • Daug agresijos sporto aikštelėse būna tam tikrose zonose (pvz. baudos aikštelės). • Agresija reiškiasi tarp tam tikros pozicijos arba tą teritoriją saugančių individų (krepšinis, regbis); • Agresija tarp žiūrovų dėl “savos” teritorijos

  36. Biologinė šeima - Žiurkės • Požymiai : • Giminystės linija (vienas požymis) • Vidinė agresija šeimos formavimosi metu • Išorinė agresija susiformavus šeimai

  37. Formavimosi stadijos Pradžioje - atsitiktinės agresijos Sunaikinami tos pačios lyties individai -paruošiama erdvė palikuonims Agresija pagal vieną iš požymių. Naikinami kiti individai. Nuolatos ginama sava teritorija ir kariaujama su svetimais. Biologinė šeima - Žiurkės

  38. Biologinė šeima ir sportas • Sportinė veikla • Integracija į sporto ir žiūrovų grupes pagal vieną iš požymių (gyvenamoji vieta, odos spalva, mokymosi įstaiga). Tuo pačiu žmogus save susitapatina su makro socialine struktūra –miestu, valstybe, rase) • Jaunų, stipriausių patinų atranka teritorijos saugojimui ir gynimui (armija, mafija, skinai);

  39. Sąjunga (artimiausių individų grupė) • Požymiai : • Nedidelės ir pastovios grupės; • Konkretus tarpasmeninis ryšys; • Atpažįstamos sąjungos partnerio individualios savybės; • Atpažinimas (identifikacija)- nuolatinis procesas, kurį veikia aplinkos sąlygos ir kitų individų elgesys; Klausimas pamąstymui – kaip tėvai atpažįsta savo vaikus?

  40. Atpažinimo procesas sąjungoje • Pradžioje - pyktis ir atsitiktinės agresijos aktai. • Komunikacinės teritorijos apibrėžimas • Pratinimasis prie sąveikos partnerio. • Priešo imitacija. (agresijos nukreipimas į kitą individą. Tai daroma provokuojant, naudojant įvairias simbolių sistemas) • Poravimosi poreikio aktualizacija: partnerio prisileidimas į labai artimą zoną, silpniausių ir intymiausių vietų parodymas ir ritualiniai veiksmai

  41. Sąveikos ir agresija • Poravimosi poreikio patenkinimas • Triumfo šūksnis-agresijos instinkto perjungėjas. Tam tikro tono garsai (dažniausiai – aukšti) padidina arba sumažina agresija (riksmas, verksmas, spiegimas, daina, juokas); • Naujai atsiradusio individo veiksmai slopinantys „tėvų” agresija • Tolimesnį sąveikavimą veikia: • Nuolatinis “kito” ieškojimas agresijai perorientuoti. • Nuolatinis ištikimybės demonstravimas. • Triumfo šūksnis atliekantis solidarizuojančią funkciją. • Ritualizacija. Tam tikrų ritualinių veiksmų sistemingas atlikimas.

  42. Sportinė veikla ir agresija Sąjungoje • Bendravimas mažose (pagrindinėse) sportininkų grupėse sukuria agresijos riziką. (pvz. Prievarta šeimoje prieš vaikus ar prieš silpnesnius); • Bendravimo tėvai- vaikai analogas treneris – sportininkas, mokytojas – mokinys; • “Užvedimo” sportinei kovai metodikose taikoma agresijos kryptingas orientavimas į buvusį, esamą ar būsimą varžovą • Triumfo šūksnis - savos komandos palaikymo ir priešininkų paniekinimo vienas iš efektyviausių būdų sporte ir kare

  43. Klausimai pakartojimui+15 tšk. • Kokia “savaime suprantama” įžvalga jūs dažniausiai aiškinate agresijos apraiškas sporte? Kokiais etnocentriniais subjektyviais vertinimais (stereotipais) tokie aiškinimai grindžiami • Kokiose bendruomenėse (socialinėse grupėse) dalyvaujant jums dažniausiai tenka būti agresyviu ar patirti agresiją sportinėje veikloje? • Ką pasiūlytumėte, kad sumažėtų vaikų ir paauglių agresija sportinėje veikloje?

  44. Žaidimas kaip sąveikaLiteratūra • Dambrauskas, J (2006) Žaidimas ir kultūra Lietuvoje. Echoes; • Ramanauskaitė E. (2004) Subkultūra: fenomenas ir modernumas VDU, Kaunas • Huizinga J. HOMO LUDENS. ПРОГРЕСС ТРАДИЦИЯ, Москва 1997

  45. Erving Goffman Dramaturginis Požiūris. Bendravimo ritualai Tarpusavio ritualai. Socialinė grupė yra pagrįsta tarpusavio ritualais - pasisveikinimais, atsisveikinimais, merginimais, komplimentais, atsiprašymais ir rankų padavimais, kurie vyksta kasdien. “Gestai, kuriuos mes retkarčiais pavadiname tuščiais, ko gero yra pilniausi dalykai. ŽAIDIMAS KAIP RITUALAS PAGRĮSTAS TAM TIKROMIS CEREMONIJOMIS Religine prasme “ritualas” yra standartinis elgesys, kuriuo individas išreiškia pagarbą ir atsidavimą aukščiausios vertybės objektui (paprastai antgamtiniai būtybei) arba jo atstovams (pvz., stabui ar kunigui). Kitaip sakant, ritualai dažniausiai reiškia ceremoniją, o ne praktinę naudą. ŽAIDIMAS NESUSKURIA JOKIOS PRAKTINĖS NAUDOS. Žaidimą galimą geriau suprasti analizuojant jį kaip ceremoniją, kurios paskirtis įtvirtinti socialinę tvarką.

  46. Mitas, Žaidimas, Tikrovė (pagal. E. Ramanauskaite-Kiškina) • Mitas – fantastinis pasakojimas, išreiškiantis tam tikrą pasaulėjautą, nusakantis sinkretinius gamtos reiškinius, apibūdinantis visuomeninio gyvenimo vaizdus. • Mito turinys – vaizduotės sukurta tikrovė, kuri privalo ne vien ką nors paaiškinti, bet ir pateisinti, įtvirtinti kokį nors elgesį. • Jaunimas, nors ir suprasdamas mito iliuziškumą ir fantastiškumą visgi įsitraukia į “žaidimą”, juos tarsi užburia su mitu susiję ritualai, magija, hipnozė. Nebepaisoma visuomenėje nusistovėjusių normų, tabu, tradicijų. • Sukuriama sava erdvė ir laikas esamajame laike ir erdvėje. • Žaidimas pašalina įtampą, leidžia susikurti norimą esatį, taip pasiekiamas dvasinis išsivadavimas.

  47. Žaidimo archajiškumas (senumas)paskaita parengta pagal olandų kultūrologo J. Huizinga knygą HOMO LUDENSПРОГРЕСС ТРАДИЦИЯМосква 1997 • Žaidimas senesnis už kultūrą, nes žaidžia gyvuliai ir paukščiai; • Primityviose kultūrose žaidimas turi ritualinį pobūdį (žaidžiama religinių švenčių metų); • Žaidimas reikalauja nutraukti visas kitas veiklas (mokymąsi , darbą ar net karą); Heladės olimpinių žaidynių pavyzdys; • Ypatingas žaidimo vaidmuo kitų socialinių reiškinių (filosofijos, teisės, karybos, ekonomikos ir kt.) raidoje. • Ypatinga žaidimo padėtis kalboje.

  48. Ypatinga padėtis kalboje • Visose kultūrose aptinkame žaidimo apraiškų, tačiau labai skirtingai tokios veiklos įvardijamos. • Huizinga neaptiko nei vienos religijos ar kulto, kur būtų žaidimo Dievas, tačiau dievai labai dažnai vaizduojami žaidžiantys. • Dažniausiai žaidimas nusakomas kaip vaikiška, varžybinė, vaizduojamoji ar malonumą teikianti veikla. • Tačiau dažnai kalboje žaidimas turi ir vyriškos kovos (karo) aspektus.

  49. Žaidimo funkcijos • Perteklinės energijos išsiliejimas • Mėgdžiojimo instinkto apraiška • Treniruotė prieš rimtą veiklą • Siekimo lyderiauti (pirmauti) ar varžytis patenkinimas • Žalingų įpročių kompensavimas • Nepasiekiamų tikslų tariamas (virtualus) patenkinimas • Reabilitacija po monotoninės, vienpusiškos veiklos (relaksacija) • Laiko „užmušimas”

  50. ŽAIDIMO POŽYMIAI IR ELEMENTAI POŽYMIAI • Laisva veikla (negalime priversti žmogų žaisti) • Varžymasis su tikru (arba tariamu) varžovu. • Personifikacija (vaizdavimas) į kitą socialinį subjektą. Vaidinimas-žaidimo atmaina. • Atstovavimas socialinei kategorijai (klasei, miestui, komandai) • Įtampa, nežinia, azartas

More Related