1 / 48

SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

2 tema Tyrimų metodai sporto sociologijoje TRS-4 2012 09 26 trečiadienis paskaita vyksta 309 c.r. auditorijoje. SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.lkka.lt/ ir http://www.sportofeja.com/ arba

saber
Download Presentation

SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 2 temaTyrimų metodai sporto sociologijojeTRS-4 2012 09 26 trečiadienispaskaita vyksta 309 c.r. auditorijoje SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.lkka.lt/ir http://www.sportofeja.com/ arba s.kavaliauskas@lkka.lt

  2. Mokslo samprata Mokslas yra žinomas, daugelio vartojamas žodis, turintis labai skirtingas prasmes. Vieniems tai - mokymosi sinonimas, kitiems – išsilavinimo standartas (aukštasis mokslas), dar kitiems – konkreti veikla susijusi su tyrimais ir studijomis. Lietuvių kalboje šaknis mokyt’ turi pagrindinį patirties perdavimo aspektą (plg. žodžiai mokyti, išmokti, mokytojas. Lotynų kalbos žodis (scientia –žinojimas) iš kurio išsivystė anglų ir prancūzų science turi kitą–žinojimo, žinių turėjimo- aspektą, kuris dabar dažnai suprantamas kaip gamtamokslinis, praktinis žinojimas

  3. Mokslo samprata Wikipedijoje mokslas apibrėžiamas kaip “objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir eksperimentiškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę.” “Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo K.Popperio, drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei).”

  4. Sąvokos „mokslas” taikymas. Šiuolaikinė mokslo samprata labai įvairi. Galima jį (mokslą) suprasti kaip: • pažinimo būdą, • socialinį reiškinį ar socialinę instituciją, • teisinių ginčų objektą • žinių kaupimo priemonę, • gamybos ir visuomenės plėtros veiksnį • pasaulėžiūros veiksnį, formuojantį požiūrį į žmogų ar į pasaulį.

  5. Sporto mokslas-Sport science Sport Science is a discipline that studies the application of scientific principles and techniques with the aim of improving sporting performance. Human movement is a related scientific discipline that studies human movement in all contexts including that of sport. The study of Sport Science traditionally incorporates areas of physiology, psychology, motor control and biomechanics but also includes other topics such as nutrition and diet, sports technology, anthropometry, kinanthropometry, and performance analysis. Sport scientists and performance consultants are growing in demand and employment numbers, with the ever-increasing focus within the sporting world on achieving the best results possible. Through the study of science and sport, researchers have developed a greater understanding on how the human body reacts to exercise, training, different environments and many other stimuli.

  6. Vienas iš mokslo apibrėžimų Mokslas - tai toks reiškinys, kurio metu ją užsiimantys žmonės siekia gauti, teoriškai susisteminti objektyvias žinias apie mus supančią tikrovę.

  7. Mokslo ir visuomenės ryšys Lietuvoje daugelis mokslinių tyrimų finansuojami iš biudžeto – todėl visą laiką iškyla lėšų panaudojimo problema. Rinkos ekonomika visą laiką kelia mokslinio darbo efektyvumo ir užmokesčio už jį problema. Todėl per pastarąjį dešimtmetį mokslinių darbuotojų mokslų akademijos sistemoje sumažėjo per pus. Lietuvoje kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių vyksta „protų nutekėjimas” – gabiausi mokslui žmonės išvyksta iš šalies į Vakarų Europą, JAV, Australiją

  8. Mokslo ir visuomenės ryšys Todėl visą laiką iškylą mokslinio darbo efektyvumo (vertės) nustatymo problema. Šiuo metu naudojamos kelios metodikos: • Mokslinių publikacijų skaičius. Jis naudojamas daugelyje Lietuvos AM. • Citavimo indeksas (kaip vertinama publikacija kitų mokslininkų). Lietuvoje pirmauja gamtos mokslų (fizikos, matematikos atstovai) • Mokslininkų ar kitų organizacijų sprendimai . Lietuvoje teikiamos nacionalinės premijos, pasaulyje atskirų fondų, iš kurių žymiausia Švedų bankininko įsteigta Nobelio premija kurios vertė apie 1 milijoną USD.

  9. Sociologiniai klausimai susiję su sportu • Sociologinių tyrimų sporte užduotis- įžvelgti, kad glūdi už paviršinio kasdienio gyvenimo supratimo lygmens. • Gerai atliekamiems sociologiniams tyrimams būdingos pastangos kiek įmanoma tiksliau formuluoti klausimus, taip pat surinkti faktinius įrodymus, o tik po to daryti išvadas. • Norėdami pasiekti šių tikslų, privalome žinoti, kurie tyrimų metodai bus naudingiausi konkrečiai studijai ir kaip geriau analizuoti rezultatus. (A. Giddens, 2005)

  10. Klausimai sporto sociologijoje • Faktiniai klausimai – kas įvyko; • Lyginamieji klausimai – Ar tai įvyko visur?, kur tai įvyko?; • Raidos (pokyčių) klausimai – ar tai vyksta per tam tikrą laikotarpį?; • Empiriniai (gr. empeiria ‘- patirtis‘) klausimai – kaip tai vyksta? • Teoriniai klausimai. Kaip paaiškinti, interpretuoti kas vyksta? (A. Giddens, 2005)

  11. Tyrimo proceso dalys Problemos apibrėžimas Pasirinkite tyrimo temą Literatūros apžvalga Susipažinkite su esamais tyrimais pasirinktąja tema Hipotezės formulavimas Ką ketinate tikrinti? Apibrėžkite santykį tarp kintamųjų dydžių Tyrimo modelio pasirinkimas Pasirinkite vieną ar kelis tyrimų metodus: eksperimentą, apklausą, stebėjimą, esamų šaltinių naudojimą

  12. Tyrimo proceso dalys Tyrimo atlikimas Sukaupkite savuosius duomenis, užrašykite informaciją Gautų rezultatų interpretavimas Įvertinkite surinktų duomenų svarbą Gautų rezultatų publikavimas Koki jų reikšmė? Kaip susijęs su ankstesniais atradimais Gautų rezultatų interpretavimas, diskusijos Jūsų pateikiamus tyrimo rezultatus įtraukia ir aptaria platesnė akademinė bendruomenė – galbūt tai paskatins tolesnius tyrimus

  13. Tyrimo metodai • Stebėjimas. Pagal pasirinktą planą aktyviai įsitraukiant ar pasyviai stebint fiksuojami tam tikri įvykiai pvz.http://tv.delfi.lt/video/UfPTINBK/arkrepšinio (kitų sporto šakų) protokoluose ar statistikoje fiksuojami rezultatai. • Etnografija – (Field research- lauko tyrimai)- tai tiesioginiai tam tikrą laikotarpį apimantys žmonių ir grupių tyrimai, kai socialiniai elgsenai pažinti taikomas stebėjimas dalyvaujant arba interviu; • Apklausos. (Survey methodology) Tai klausimo-atsakymo būdu renkama socialinė informacija. Skiriami tokie apklausų būdai – anketavimas, interviu.

  14. Tyrimo metodai • Eksperimentas – Eksperimentas (lot. experimentum 'bandymas') [1] – tai empirinis tyrimas, tiriamojo reiškinio stebėjimas tiksliai apskaičiuotomis sąlygomis, leidžiančiomis stebėti reiškinio savybes, eigą ir, pakartojus tas sąlygas, jį vėl atkurti, turint tikslą – atrasti nežinomų savybių, patvirtinti ar paneigti hipotezes, ankstesnių bandymų rezultatus. Tai pastangos patikrinti hipotezę tokiomis sąlygomis, kurias nustato ir ypač kontroliuoja pats eksperimentatorius.

  15. Tyrimo metodai • Gyvenimo istorijos – Jas sudaro biografinė medžiaga apie atskirus individus – paprastai ji surenkama patiems individams prisimenant gyvenimą. • Istorinė analizė – Tai konkrečios problemos analizė laiko rakurse. Dokumentų analizė – asmeninių pasakojimų formalių ir neformalių dokumentų analizė

  16. Mokslinio darbo struktūra • Temos pasirinkimo problema • Problemos formulavimas • Įvadas • Literatūros apžvalga • Tyrimo rezultatai • Tyrimo rezultatų aptarimas • Išvados ir pasiūlymai • Naudotos literatūros sąrašas • Priedai

  17. Temos pasirinkimo problema • Pažintinių interesų ratas. (Tai kas jums įdomu); • Mokslinių temų, analizuojamų mūsų akademijoje pasiūla. • Vadovo pasirinkimas ir bendradarbiavimas su juo. • Finansinės ir laiko biudžeto išgalės. (Per plati tema, kurios studentas nagelės išnagrinėti).

  18. Problemos formulavimas • Situacijos įvertinimas „Narkotinių medžiagų paplitimas tarp N- mokyklos 10-12 klasių moksleivių”. • Dviejų reiškinių tarpusavio sąsajos nustatymas „N mokyklos moksleivių fizinio aktyvumo priklausomybė nuo gyvenamosios vietos (atstumo iki mokyklos)” • Eksperimentinė - poveikio „N mokyklos 10-12 moksleivių fizinio aktyvumo didinimas panaudojant svarsčių kilnojimą

  19. Įvade atsiskleidžia gali būti labai trumpai aptariamas pasirinktos temos aktualumas (kuo ji aktuali studento studijų procesui ir būsimo profesijos kvalifikacijos įgijimui), jos reikšmingumas, suformuluojama tyrimo problema. Taip pat dažnai įvadą papildo tyrimo tikslo, uždavinių, metodų ir organizavimo skyriai, bei nurodomos pagrindinės teorinės ir metodologinės nuostatos. Įvadas

  20. Tikslas turi būti artimas temos pavadinimui ir jame turi būti nurodoma ko siekiama atliekant tyrimą. Uždaviniaituri būti sunumeruoti, suformuluoti trumpai, aiškiai, naudojant veiksmažodžio bendratis; nustatyti, išanalizuoti, aptarti ir pnš. Jų turėtų būti 2-5. Tyrimo tikslas ir uždaviniai

  21. Tyrimo metodai turi būti parinkti tokie, kokius studentas pajėgus taikyti savo darbe: literatūros ir dokumentų analizė, stebėjimas, apklausa, eksperimentas, duomenų palyginimas, kitų tyrimų analizė (metaanalizė) Tyrimo organizacijoje aprašomi esminiai tyrimo organizavimo momentai: vieta, laikas, kontingentas, bendraautoriai Tyrimo metodai ir organizacija

  22. Tai skyrius, be kurio negali būti parašytas joks mokslinis darbas. Jame analizuojama, ką šiuo klausimu yra parašę kiti autoriai. Be abejo, šiuo laiku tiesiog neįmanoma išanalizuoti ką parašė visi autoriai, todėl reikia atsirinkti kas svarbiausia ir naujausia. Galimi 3 literatūros šaltinių analizės būdai: Chronologinis; Atskirų autorių Probleminis Literatūros apžvalga

  23. Kadangi studentai rašo daug referatų, keletą pastabų dėl literatūros studijavimo: Paieškos sistemų žinojimas bibliotekose ir internete Literatūros šaltinių paso sudarymas; Trigubas šaltinių skaitymas (pirmas etapas – susipažinimas, antras – analitinis ir paskutinis – citatų, kurios bus įtraukiamos į darbą sudarymas. Literatūros apžvalga 2

  24. Gali būti vienas ar du atskiri skyriai (pvz. „Tyrimo rezultatų analizė” ir „Tyrimo rezultatų aptarimas”). Pirmame skyriuje („Tyrimo rezultatų analizė”) įdedami „sausi” tyrimo faktai, antrajame („Tyrimo rezultatų aptarimas”). Gauti rezultatai palyginami su ankstesniais tyrimais (diplominio darbo variantas) arba su kitų autorių analogiškais (panašiais) tyrimais. Tyrimo medžiaga labai glaustai iliustruojama paveikslėliais ar lentelėmis. Naudojama daugiskaita: „nustatėme”, „ištyrėme” (taip nurodoma bendradarbiavimas su vadovu, arba dar geriau beasmenes formas :„nustatyta”, „ištirta”. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

  25. Išvados – svarbiausioji mokslinio darbo dalis. Tai atsakymas į darbo pradžioje iškeltus uždavinius. Išvados turi būti konkrečios – atitikti darbo pavadinimą, tikslą, uždavinius bei gautus rezultatus, patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę. Išvados turi būti sunumeruotos, o jų skaičius turi atitikti uždavinių skaičių (pageidautina). Pasiūlymai rašomi tuoj po išvadų ir turi būti ne „nukabinti iš lubų”, bet išplaukti iš darbo. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

  26. Jame tiksliai nurodomi tik tie literatūros šaltiniai, kuriais buvo pasinaudota rengiant darbą (atliekant literatūros šaltinių analizę ar lyginant tyrimų duomenis). Literatūros sąrašas atspindi studento sąžiningumą, kruopštumą, jo pagarbą kitų žmonių kūrybai. Nereikia manyti, kad darbo vertę nustato naudotų šaltinių skaičius. Ją daugiau sudaro mokslinis naujumas (metai), publikacijos vertė (mokslinis svoris), kalba. Jis turi būti sunumeruotas eilės tvarka pagal alfabetą. Laikraščiai ir žurnalai daugeliu atveju nelaikomi mokslinais šaltiniais. Moksliniai šaltiniai tai - straipsniai recenzuojamuose žurnaluose ar duomenų bazėse bei mokslinės monografijos Literatūros sąrašas

  27. Mokslinio darbo įforminimas • Antraštinis lapas • Darbo turinys. • Teksto pavyzdžiai • Nuorodų žymėjimas • Lentelės • Paveikslai • Literatūros sąrašas

  28. DARBO TURINYS • Įvadas 3 • Literatūros apžvalga 5 • 1.1. Sportas kaip žmonių vergovės ir prievartos priemonė 9 • 1.2 Prostitucija ir sportas – istoriniai aspektai 15 • 2. Tyrimo metodologinė dalis 18 • 3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas • 3.1. Prostitucija per Eurobasket 2011 • 3.2. Prostitucija per Londono Olimpines žaidynes 20 • Išvados 28 • Literatūros sąrašas 31 • Priedai 33

  29. Lentelės pavyzdys Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį 1 lentelė

  30. Paveikslo pavyzdys

  31. Citavimo pavyzdžiai • Galima nurodyti tik autoriaus pavardę ir šaltinio išleidimo metus Pvz. Širka (1995) teigė, kad...; • Jei autorius yra organizacija minimas tik organizacijos pavadinimas ir metai pvz. (Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, 1999) • Pateikiant tikslią citatą nurodomas tikslus šaltinio puslapis pvz. (Bartkienė, 1996, p.198) ; • Galima nurodyti tik šaltinio numerį ir puslapį (1,5);

  32. Literatūros sąrašo pavyzdžiai • Būtina literatūros sąrašo sudarymo sąlyga yra ta, kad kiekvienas cituotas ar aptartas šaltinis turi būti nurodytas literatūros sąraše ir atvirkščiai – kiekvienas literatūros sąraše paminėtas šaltinis turi būti paminėtas darbo tekste. • Literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, priklausomai nuo darbo pateikimo rašmenų. Jie sudaromi atskirai.

  33. Literatūros sąrašo pavyzdžiai 2 • Knygos aprašymas tarptautiniu standartu • Balsytė D. Aukime sveiki.- Vilnius, 1998.-73 p. • Knygos aprašymas amerikietišku standartu • Balsytė D.(1998) Aukime sveiki.Vilnius: Mokslas • Straipsnio iš žurnalo aprašymas tarptautiniu standartu • Balsytė D. Aukime sveiki// Sveikatos apsauga, 1998, Nr.5, p.15-16 • Straipsnio iš žurnalo aprašymas amerikietišku standartu • Balsytė D.(1998) Aukime sveiki.- Socialiniai mokslai: sociologija, 2 (3) 47-55.

  34. Mokslinio darbo pristatymas • Mokslinis darbas pristatymas vyksta dažniausiai viešai, mokslinėje konferencijoje arba gynimo mokslinėje institucijoje metu, kurioje dirba vadovas, katedros posėdžio metu. • Tokiu atveju mokslinis darbas pateikiamas spausdintas ir įrištas. Darbas įteikiamas daug anksčiau nei ginamas, svarstomas. Būtina pateikti darbą nevėluojant. • Jis dažnai ginamas komisijos (ne mažiau 3 žmonių komisijoje). Gynimo metu išklausomas 10 min. pranešimas, atsakymai į pateiktus klausimus, dažnai perskaitoma recenzento ir/ar oponento pastabos

  35. Mokslinio darbo gynimas 2 • Gynimo metu perskaitoma įžanga (įvado santrauka); • Tyrimo objektas, tikslai ir uždaviniai; • Tyrimo metodai ir organizacija; • Pristatomi esminiai tyrimo rezultatų aspektai; • Perskaitomos išvados; • Atsakoma į klausimus, recenzento ir /ar oponento pastabas. • Padėkojama komisijai ir vadovui.

  36. Sociologinių tyrimų, susijusiu su sportu tyrimo pavyzdžiai • Toliau pateikiu keletą pavyzdžių iš TV metrų tyrimų bei Virginijaus Savukyno interpretacijos jau atliktų tyrimų.

  37. 5 populiariausios Lietuvos televizijų laidos TNS GallupTV auditorijos tyrimai Rezultatai gauti TV Metrų metoduPeriodas: 2004.08.23-2004.08.29Tyrime dalyvauja daugiau nei 850 respondentų nuo 4 m. amžiaus

  38. TV auditorijos tyrimaiRezultatai gauti TV Metrų metoduPeriodas: 2008.08.04-2008.08.10 Vyrai

  39. TV auditorijos tyrimaiRezultatai gauti TV Metrų metoduPeriodas: 2008.08.04-2008.08.10 Moterys Šaltinis http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_news/lt_news_grp6_45

  40. Tyrimo aprašymas. V. Savukyno interpretacijos • Žmogus yra tinginys, neišskiriant ir lietuvio - todėl mes labiau linkę didžiuotis savo sportininkais ir Lietuva, nei patys sportuoti. Pusė lietuvių sakosi sportuojantys, tačiau, žinant polinkį perdėti, reikėtų šį procentą sumažinti. Sportuoja daugiau namuose, o ne sporto klubuose. Be to, geriantys vyną, turintys darbą ir automobilį sportuoja daugiau nei tie, kurie vyno negeria, neturi darbo ir automobilio. • Kiek lietuvių sportuoja? • Sociologinės apklausos rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų sportuoja. Bent taip jau patys sakosi. 15,4 proc. respondentų teigia sportuojantys kasdien ir tiek pat (15,3 proc.) - keletą kartų per savaitę. Vieną kartą per savaitę sportuoja 7,3 proc. apklaustųjų, o keletą kartų per mėnesį - 11,8 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.

  41. Tyrimo aprašymas Tačiau nereikėtų pasitikėti šiais skaičiais. Taip sako patys žmonės, tačiau ką jie sako, dar nebūtinai yra tiesa. • Sociologai ir antropologai jau seniai pastebėjo, kad žmonės ypač linkę meluoti, kai jų klausiama apie "garbingus" ar "gėdingus" dalykus. Jei kokia nors veikla, dorybės yra vertinamos, tai žmonės linkę jas padidinti, o tai, kas laikoma nelabai priimtina, linkę sumažinti. • Štai antropologai viename Kanados miestelyje atliko tokį tyrimą. Pirmiausia apklausė suaugusius gyventojus, kiek jie per savaitgalį išgeria alaus. Paaiškėjo, kad vidutiniškai išgeria po 4 skardines. Tačiau nuo antropologų nieko nenuslėpsi - jie po savaitgalio pasirausė po visas šiukšlines. Rezultatas - gyventojai gėrė vidutiniškai viena skardine daugiau, nei prisipažino.

  42. Tyrimo aprašymas . Kadangi sportuoti yra sveika, gera ir gražu, tai labai tikėtina, jog dalis Lietuvos gyventojų tiesiog šiek tiek perdėjo atsakinėdami į klausimus apie savo sportinius įpročius. • Kas sportuoja? • Aišku, daugiau sportuoja vyrai (56,0 proc.) nei moterys (44,4 proc.), daugiau miestiečiai (57,3 proc.) nei kaimiečiai (43,2 proc.) • Bent kelis kartus per mėnesį teigia sportuojantys 92,6 proc. 16-19 metų ir 63,8 proc. 20-29 metų apklaustųjų. Mažiausiai sportuojančiųjų yra tarp vyresnių nei 60 metų respondentų. • Lietuviai dažniau sportuoja namuose - 44 proc., nei sporto klube - 27 proc.

  43. Tyrimo aprašymas Beje, kuo didesnės pajamos, tuo daugiau sportuojama. Ir atvirkščiai - kuo mažiau uždirbama, tuo mažesnis procentas bent kartais pasportuojančių. Darbas, uždirbami pinigai verčia rūpintis savo sveikata. Be to, sportuoti kartais reikalauja net ne fizinė būklė, bet ir prestižas - gerą darbą dirbantis šiuolaikinis lietuvis privalo lankytis jo statusą atitinkančiame sporto klube. Antra vertus, mažiau atlyginamas darbas paprastai yra fizinis - tad kam dar sportuoti? • Sociologiniai tyrimai rodo, kad besimokantys lietuviai sportuoja daugiau už nesimokančius. Tai suprantama, nes besimokantys paprastai turi daugiau laiko. • Niekur nedirbantys sportuoja rečiau nei dirbantys. Čia tikriausiai tokia proporcija atsirado todėl, kad į nedirbančiuosius įrašyti pensininkai.

  44. Tyrimo aprašymas • Tačiau, kaip rodo sociologiniai tyrimai, didžiausias sporto priešas yra ne kas kita, o šeima. Nesusituokę asmenys daug daugiau sportuoja nei gyvenantys santuokoje. Ir tai suprantama - pirmiausia, jau nebereikia palaikyti savo formų norint ištekėti ar vesti. Kita vertus, sukūrus šeimą lieka mažiau laiko. Tad taip šeima skatina nelabai sveiką gyvenimo būdą. • Sunkiau suprasti, kodėl geriantys vyną sportuoja daugiau nei jo negeriantys. Ar todėl, kad vyną geria tie, kurie turi daugiau pajamų, ar todėl, kad geriant vyną blogėja fizinė būklė, kurią reikia gerinti liejant prakaitą? • Įdomu dar vienas dalykas - turintys automobilius sportuoja daugiau už neturinčius. Įsigijus automobilį vaikščioti tenka mažiau, todėl reikia sportuoti daugiau.

  45. Tyrimo aprašymas . Sportas - lietuvių tapatybės pagrindas • Tačiau sportas - ne tik prakaitas ir raumenų spazmai. Sportas - tai ne vien smagi pramoga su alaus buteliu prie televizoriaus. Sportas gelbėja mūsų patriotizmą. • Štai sociologiniai tyrimai rodo, kad labiausiai didžiuojamasi ne kuo kitu, o krepšiniu (35 proc. Lietuvos gyventojų), 34 proc. lietuvių didžiuojasi Lietuvos istorija, o lietuvių kalba - 22 proc. Aišku, šis sociologinis tyrimas nieko nauja nepasakė - jis patvirtino tai, ką visi ir taip žino. Krepšinis jau tapo lietuvių tapatybės dalimi. • Kiti sociologiniai tyrimai rodo, kad sportininkų pergalės net 88,9 proc. Lietuvos gyventojų skatina didžiuotis Lietuva. Ir tik 9,2 proc. Lietuvos sportininkų pasiekimai niekaip nesisieja su patriotizmu. Taigi 9 prieš vieną sporto naudai. Proporcija įtikinama. Sportas nėra vien tik pramoga. Jis tapo šalies pasididžiavimu, patriotizmo šaltiniu.

  46. Tyrimo aprašymas • Tad galime daryti išvadą - sportas sveika ne tik mūsų kūnui, bet dvasiai, t.y. tautiškumui. • Straipsnyje panaudoti rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT bei reklamos planavimo firmos "UniversalMcCann" duomenys. • Analizę parengė Virginijus Savukynas

  47. Klausimai apmąstymui • Kokias asociacijas jums sukelia žodis mokslas? • Kas yra bendro tarp sporto ir mokslo? Kaip nustatome geriausius sportininkus ir mokslininkus? • Kokius mokslinius tyrimus, susijusius su sportu jau esate atlikę vidurinėje mokykloje, gimnazijoje, akademijoje? • Kokie moraliniai, teisiniai apribojimai taikomi tiriant žmones, jų socialine elgsena? Kaip šie tyrimai atliekami sporto srityje? • Kokius žinote sociologinius tyrimus, susijusius su sportu Lietuvoje ir pasaulyje?

More Related