110 likes | 256 Views
Vals tybės skola ir jos valdymas . Darbą parengė: 4 kurso vakarinių studijų studentė Galina Krasovska. Kai valstybės išlaidos tampa didesnės nei pajamos, šį skirtumą valstybė būna priversta dažniausiai dengti skolintomis lėšomis. Visa valstybės skola skirstoma į :
E N D
Valstybės skola ir jos valdymas Darbą parengė: 4 kurso vakarinių studijų studentė Galina Krasovska
. • Kai valstybės išlaidos tampa didesnės nei pajamos, šį skirtumą valstybė būna priversta dažniausiai dengti skolintomis lėšomis. • Visa valstybėsskola skirstoma į : tiesioginę - įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu, ir netiesioginę - įsipareigojimai, dėl kurių buvo suteiktos valstybės garantijos. • Valstybė savo skolai formuoti pasitelkia vertybinius popierius (VP), kuriuos platina tiek vietos, tiek užsienio rinkose • Valstybės skolą sudaro trumpalaikės ir ilgalaikės skolos, už kurias mokamos palūkanos.
Valstybės skolą sudaro valdžios sektoriui priskirtų subjektų skola: • centrinės valdžios (Vyriausybė ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai); • vietos valdžios (savivaldybės ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai); • ir valstybės socialinės apsaugos fondų(Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai)sektorius.
Pagrindiniai skolinimosi poreikio finansavimo šaltiniai gali būti vidaus ir užsienio. Valstybės skolos santykio su BVP kitimas 2005-2008 m., proc.
. Lietuvos valstybės skolos valdymo procese dalyvauja tokios institucijos: • Lietuvos Respublikos Seimas; • Vyriausybė per Finansų ministeriją; • kitos Vyriausybei pavaldžios institucijos, iš kurių aktyviausios yra Ūkio ministerija ir Statistikos departamentas; • Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė.
Išvados: • Lietuvos Vyriausybė dar niekada neturėjo perteklinio biudžeto, todėl valstybės skola kasmet didėja. • 2008 metų pradžioje tarptautinės kreditų reitingų agentūros „Fitch“ ir „Standard & Poor‘s“ sumažino Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyvą. • Prisiimami vis nauji galimi įsipareigojimai, kurie laikui bėgant gali tapti valstybės įsipareigojimais. Šie argumentai leidžia daryti išvadą, kad didės valstybės skolinimosi ir skolos valdymo išlaidos. • Didėjanti valdžios sektoriaus skola, už ją mokamos palūkanos yra našta, kuri padidėjusių mokesčių pavidalu užkraunama ateities mokesčių mokėtojams. • Visgi valstybė gali skolintis tik iki tam tikros ribos, nes atitinkamu momentu valstybės skola gali tapti nepriimtina šalies ekonomikai.
. AČIŪ UŽ DĖMESĮ