Lituanistinės mokyklos iššūkiai: mokinių nuostatos ir kalbos vartojimo polinkiai

1. Lituanistinės mokyklos iššūkiai: mokinių nuostatos ir kalbos vartojimo polinkiai Aurelija Tamošiūnaitė Čikagos lituanistinė mokykla 2012 m. vasario 26 d.

2. iššūkiai arba Pranešimo Potemės • Nevienoda kalbos mokėjimo kompetencija; • Besikeičianti mokinių demografija; • Mokinių nuostatos lituanistinių mokyklų atžvilgiu; • Kalbos mokymo strategijos.

3. Kodėl skiriasi mokinių lietuvių kalbos žinios? (1) • Paveldėtoji kalba ir jos tyrimai; • Paveldėtosios kalbos kalbėtojas – tai asmuo, kuris pirmiausia namuose išmoko kitą nei anglų kalbą (ir ja kalba namuose) ir kuris tam tikra prasme yra dvikalbis, t. y. moka anglų ir paveldėtąją kalbą, tačiau anglų kalba, laikui bėgant, tampa jo/jos geriau mokama kalba; • Šiandien – tai didžioji dalis (jei ne visi) lituanistinių mokyklų mokiniai;

4. Kodėl skiriasi mokinių lietuvių kalbos žinios? (2) • Skiriamos kelios paveldėtosios kalbos kalbėtojų kartos: • K1 – pirmoji karta; • K1.5 – pusantrinė karta; • K2 – antroji karta; • K3 – trečioji karta. • JAV paveldėtoji kalba paprastai išlaikoma iki K3 kartos, ketvirtoji karta prosenelių kalba paprastai nekalba (todėl K4 neskiriama).

5. Kodėl skiriasi mokinių lietuvių kalbos žinios? (3) • Kartos skiriamos atsižvelgiant į atvykimo amžių ir ryšį su tėvų ar senelių emigracija; • K1 – į JAV atvykę vyresni nei 11–12 metų amžiaus asmenys; • K1.5 – į JAV atvykę nuo 5 iki 11–12 metų amžiaus asmenys; • K2 – į JAV atvykę iki 5 metų amžiaus asmenys, arba čia gimę pirmosios kartos emigrantų vaikai; • K3 –tėvų, kurie gimę JAV, vaikai.

6. Pirmasis Iššūkis mokyklai • Joje gali mokytis visų šių skirtingų kartų atstovai, vadinasi, nevienodą kalbos kompetenciją turintys vaikai; • 2007 ir 2009 metų dviejų lituanistinių mokyklų – Čikagos ir Maironio – tyrimai • Kokios kartos vaikų mokyklose daugiausia? Ar kinta šios kartos?

7. 2007 metų duomenys

8. 2009 metų duomenys

9. Abiejų mokyklų palyginimas

10. Keletas išvadų • Per porą metų pasikeitė mokinių demografija kartų atžvilgiu, mažėja pirmosios ir pusantrinės kartos mokinių, daugėja antrosios kartos, t. y. čia gimusių ar anksti atvažiavusių mokinių; • Silpnėja mokinių kalbos mokėjimo žinios; • Mažėja naujai atvažiavusiųjų skaičius (dėl gausios emigracijos į Europos šalis);

11. 2 Iššūkiai Lituanistinei mokyklai • Silpnėjant mokinių kalbos žinioms, turi kisti ir mokymo programos; • Dėl nevienalyčių klasių sunkėja mokytojo darbas.

12. Kaip mokyti skirtingų kartų vaikus? • Atsakymo, deja, nėra... • Įžvalgos: • mokinių nuostatos mokyklos atžvilgiu, • jų lūkesčiai, norai, • mokykla – jų akimis

14. Mokiniai nori... • būti sudominti; • suprasti lietuvių kalbos (kultūros) (praktinę) naudą; • kad būtų atsižvelgta į jų kartą (silpniau ir geriau mokančius); • diskutuoti jiems įdomiomis temomis.

15. Mokinių Nuostatos Lituanistinės mokyklos atžvilgiu (1) • 60 proc. mokinių mokyklą lanko dėl draugų; • Pusė apklaustųjų mokyklą lanko tam, kad patobulintų kalbos žinias ir galėtų išlaikyti lietuvišką kultūrą, papročius; • Lankydami mokyklą mokiniai tampa „lietuviškesni“; • Nemaža dalis mokinių į mokyklą teigė einantys savo noru; • 95 proc. mokinių teigė, jog į lituanistinę mokyklą ves savo vaikus;

16. Mokinių Nuostatos Lituanistinės mokyklos atžvilgiu (2) • Kodėl leistų vaikus į LM: a) kad vaikai mokėtų rašyti ir skaityti lietuviškai (taip atsakė dauguma vaikų); b) kad vaikai išmanytų Lietuvos istoriją, geografiją, žinotų papročius ir tradicijas; c) kad vaikai gebėtų lietuviškai susikalbėti su giminaičiais, gyvenančiais Lietuvoje; d) kad vaikai nepamirštų savo šaknų; e) būti dvikalbiu yra privalumas.

17. Lituanistinė mokykla vaikams yra: • jų socializacijos, draugų susibūrimo, susiradimo vieta, t. y. ta vieta, kur užsimezga draugystės (galinčios tęstis visą gyvenimą), susirandama bendraminčių; • vieta, kur išmokstama geriau kalbėti ir rašyti lietuviškai, t. y. kalbos mokymosi vieta; • vieta, kur sužinoma apie savo kilmę, papročius, kultūrą, istoriją; • vieta, kuri padeda formuoti, kurti „lietuvio“ tapatybę.

18. 4 Iššūkiai mokyklai arba Lituanistinės mokyklos trūkumai vaikų akimis • technologijų stoka; • skirtingai lietuviškai kalbantys mokiniai toje pačioje klasėje; • tinkamų šiuolaikinių vadovėlių, pritaikytų specialiai lituanistinei mokyklai, nebuvimas; • mokymo būdas.

19. Kalbos vartojimo polinkiai • Kalbos testo rezultatai

23. Galimi kalbos mokymo būdai arba į ką atkreipti dėmesį (1) • Dviejų metodikų – lietuvių kaip gimtosios kalbos ir lietuvių kaip užsienio kalbos dėstymo – kombinacija; • 4 kalbinės veiklos rūšys: • kalbėjimas; • klausymas/suvokimas; • skaitymas; • rašymas.

24. Galimi kalbos mokymo būdai arba į ką atkreipti dėmesį (2) • Ribotas žodynas: gerai moka kasdieninius, dažniausiai vartojamus, su šeima, namais, kasdienine buitimi susijusius žodžius; • Nežino: su studijomis, švietimu, mokykla, joje dėstomais dalykais susijusių žodžių, taip pat medicinos, darbo, profesijų, technologijų, politikos, geografijos ir kitų specifinių sričių terminų, žodžių;

25. Galimi kalbos mokymo būdai arba į ką atkreipti dėmesį (3) • Žodyno plėtimo būdai: žaidimai; pasakojimai pagal paveikslėlius; pasakų atpasakojimai; debatai; diskusijos tam tikromis temomis; įdomesnių straipsnių aptarimai; • Temas, ypač su vyresnių klasių mokiniais, galima būtų aptarti kartu, kad jos būtų įdomios ir aktualios, bet kartu ir lavintų, plėstų žodyną; • Lietuviškos audio knygos;

26. Galimi kalbos mokymo būdai arba į ką atkreipti dėmesį (4) • Neskiriami kalbos stiliai (oficialusis ir neoficialusis): išryškėjo tiek iš pokalbių, tiek iš laiško rašymo užduoties; • Per pamokas, žaidimo forma, galima būtų pabrėžti oficialesnės lietuvių kalbos bruožus, pvz., „tu“ ir „jūs“ vartoseną (jos dažniausiai neskiria antrosios ir trečiosios kartos mokiniai); pamokyti, kaip mandagiai parašyti laišką; pasimokyti įvairių laiško rašymo žanro pavyzdžių, nuo trumpos žinutės lietuviškai iki oficialesnio laiško; • Kalbosatmainos: slengas, lietuvių kalba Lietuvoje, tarmės, lietuvių kalba Amerikoje;

27. Galimi kalbos mokymo būdai arba į ką atkreipti dėmesį (5) • Situacijų imitavimas, vaidyba: kaip elgtis, atsakyti, pasiteirauti, užsisakyti tam tikrose situacijose (kavinėje, restorane, parduotuvėje, viešbutyje, ligoninėje); sukurti žinių programą, pranešinėti orus ir pan. (plečiamas žodynas, stiprinami kalbėjimo įgūdžiai, išmokstama naujų terminų, galimi palyginimai su anglų kalba); • Skaitymas (silpna sritis); • Rašymas (silpniausia kalbos sritis): supažindinimas su įvairesniais žanrais (žinutė, skelbimas, straipsnis į laikraštį, žurnalą, laiškas, CV, motyvacinis laiškas, esė ir pan.); tinklaraščio galimybė

28. Dėkui už kantrybę! Mokykla – tai dirbtuvės, kur formuojamas augančios kartos mąstymas. Reikia tvirtai laikyti ją rankose, jeigu nenorime paleisti iš rankų ateities (Henri Barbusse)