1 / 60

Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu Metodinė diena 2013-03-25 II dalis

Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu Metodinė diena 2013-03-25 II dalis Vilija Janu šauskienė. Balys Sruoga Būki laiminga – Vėlei ir vėlei Tyliai kartoju – Būki laiminga... Noriu be galo Būti – gyventi, Tave sapnuoti, Tave dainuoti, Baltų lelijų

diallo
Download Presentation

Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu Metodinė diena 2013-03-25 II dalis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu Metodinė diena 2013-03-25 II dalis Vilija Janušauskienė

  2. Balys Sruoga Būki laiminga – Vėlei ir vėlei Tyliai kartoju – Būki laiminga... Noriu be galo Būti – gyventi, Tave sapnuoti, Tave dainuoti, Baltų lelijų Vainiką pinti – Tai kam gi klaiku Per visą naktį, Tai kam gi dėmės Švytruoja lange, Šešėliai slanko... Tave godoju, Tave sapnuoju Ir savo sielą Padovanoju... Vytautas Mačernis Esi tik mažas vaikas pajūry, Statąs iš smėlio namelius. Iš saujos smiltis purstanti, laki Išbyra pro sugniaužtus pirštelius. Numojęs vėl į viską su ranka, Eini bastytis pajūriais. Eini, viską stebėdamas širdim lengva: Tau noris švilpauti ir žaist. Prie kranto drumsčias vilnys, o toli Už horizonto kyla laivas neryškus. Taip gera ir ramu širdy: Net pamiršti, jog tu – žmogus. ĮVADAS1. Permeskite akimis pateiktus poezijos tekstus ir išsirinkite vieną – pagal intuityvaus susidomėjimo / artumo kriterijų – ir parašykite trumpą impresiją-komentarą, siedami su savo – mokytojų – darbo siekiais: kodėl (ne)svarbu sudaryti sąlygas mokiniams ir mokytojams mokykloje būti laimingiems?

  3. A. Nyka-Niliūnas Gnoseologija Nežinau, kas esu. Neradęs atsakymo į baisų Klausimą, kas aš esu, Nematęs ir nematomas Bandau išspręsti Lygtis, kuriose Vienintelis nežinomasis – Aš. Mirti gimimu, Gimti ir gyventi Mirtim, nežinant savo ir Ir Dievo vardo, Nes žodis Yra daugiau Negu būtis. Henrikas Nagys *** Niekad neparduok savęs. Tegu išrinktieji ieško išrinktųjų. Tu palik tarp paprastų ir tarp pilkųjų, būk pažemintųjų broliu ir draugu. Dalią jų ir duoną jų priimk. Neišsižadėk jų lig paskutiniosios. Ir kalbėk tik jiems ir tikk už juosius. Būki nebylio burna ir neregio akim. Būki dulke dulkėse ir pelenu tarp pelenų. Vienišų viltim ir paliktų paguoda. Tuo, kurs nieko neima ir visa atiduoda: nuolat alkanu tarp nuolat alkanų. Poezijos tekstai (2) ir Jūsų komentarai...

  4. 3. Pabaikite pradėtus sakinius... • Kalbos gebėjimai – tai.... • Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai..... • Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali.... • Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra..... • Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai....................................... Kalbos gebėjimai – tai.... Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai..... Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali.... Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra..... Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai....................................... Kalbos gebėjimai – tai.... Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai..... Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali.... Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra..... Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai....................................... Kalbos gebėjimai – tai.... Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai..... Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali.... Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra..... Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai.......................................

  5. 3. Mąstydami apie metodinės dienos galimybes užpildykite ŽNS lentelės pirmąsias dvi skiltis.

  6. Nusibraižykite Jums šiandien artimiausią pagal nuotaiką grafinį pradinių žinių žemėlapio modelį (pvz., viduryje gali būti saulė, debesis, žaibas, medžio kamienas, verba ar kt.) ir pasižymėkite savo ir kolegų svarbiausias –atramines šios įtraukiančios paskaitos žinias.

  7. Mano individualūs didaktinės kompetencijos plėtojimo siek(sn)iai Norėčiau savo požiūrį / žvelgti į mokinių kalbos gebėjimų ugdymą ir veiksmingą taikymą per savo dalyko pamokas………………………………………………………………………………………………………………… Tikiuosi įgyti naujų žinių apie……………………………………………………………………………………. Būtų gerai patobulinti šiuos savo didaktinius gebėjimus:…………………………………………….trimis pasiūlytais aspektais. Metodinės dienos tikslas – pasidalyti informacija ir patirtimi apie skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo metodų ir interaktyviųjų strategijų svarbą ugdant dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Veiklos planas I. 11.45-13.15. Dalykinio teksto supratimo strategijos: kaip pasitikrinti, ar mokiniai supranta mokomuosius tekstus, ir kaip to mokyti (įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė) II. 14.15-15. 45. Dalykinio teksto supratimo strategijos: kaip pasitikrinti, ar mokiniai supranta mokomuosius tekstus, ir kaip to mokyti (įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė) III. 16.00 – 16.30. Užduočių ir klausimų formulavimas: mokymo priemonėse pateiktų užduočių analizė ir mokymas formuluoti užduotis. Argumentavimo būdai (įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė) IV. 16.30 -17.15. Kaip pateikti ir pristatyti darbus (prezentacija) (įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė) V. 17.15 -17.30. Apibendrinimas (refleksija) 5. Susipažinkite su šios metodinės dienos tikslu ir II dalies veiklos planu ir apgalvokite bei suformuluokite savo asmeninius dalykinius siek(sn)ius

  8. I pavyzdys Peržvelkite tekstų pasiūloslapuose pateikiamus grožinius ir dalykinius tekstus ir iš jų išsirinkite labiausiai sudominsį dalykinį tekstą ir atlikite tris užduotis. Prisiminkite savo mokyklinius metus ir pirmąkart skaitydami pasirinktą tekstą pritaikykite tų metų patį veiksmingiausią teksto supratimo / įsiminimo būdą.Koks jis? (Užrašykite)…………………………………………………….... Įsivaizduokite, kad tai Jūsų dėstomo dalyko tekstas ir Jūs norėtumėte, kad Jūsų mokiniai jį labai gerai suprastų, todėl parenkite šio teksto skaitymo didaktinį modelį (užduotis). Įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizėTradicija ir modernumas: dalykinių tekstų skaitymo kodai (I)Į(SI)TRAUKIMAS (EGO ir KOGNITYVINĖS sistemos prakalbinimas)

  9. Neefektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl Efektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl 3. Pasidalykite savo idėjomis su kolegomis ir išklausykite jų – kuo ypatingi pasiūlytieji skaitymo modeliai? Parašykite savo pastabas jėgos lauko lentelės modelyje.Dalykinių tekstų skaitymo modelių analizė (jėgos laukas)

  10. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (I) Pagrindinės šiuolaikinės didaktikos sąvokos

  11. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (II)

  12. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (III)

  13. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (IV)

  14. II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (V)

  15. 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė?Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkitepraktiko žvilgsniu (I) Mokymo(si) mokytis kompetencijos aprašas (pagal Mokėjimo mokytis komptetencijos ugdymas, 2012)

  16. 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė?Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkitepraktiko žvilgsniu (II)

  17. 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė?Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkitepraktiko žvilgsniu (III)

  18. 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė?Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkitepraktiko žvilgsniu (IV)

  19. Taip (argumentai)... Ne (argumentai)... 3. Diskusija “Ar kalbos gebėjimų ugdymas – tik lituanistų rūpestis, brandinantis vaisius tik jų dalyko sodams?”

  20. Tikslas – sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai mokymosi, visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai. Uždaviniai Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai: kuria įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose; ugdosi poreikį sąmoningai skaityti, gebėjimą kritiškai vertinti įvairaus pobūdžio tekstus ir įvairias kultūrinio gyvenimo formas; ugdosi poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, įgunda tikslingai taikyti įvairias strategijas; pažįsta grožinės literatūros savitumą, patiria estetinių išgyvenimų, supranta esminių vertybių prasmę; pažįsta kalbą ir literatūrą kaip tautos kultūros dalį, suvokia kultūros tradicijas ir jas kūrybingai plėtoja. Struktūra Lietuvių gimtosios kalbos dalyko turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos veiklos sritys: kalbėjimas ir klausymas; skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas; rašymas. Lietuvių gimtosios kalbos dalyko tikslas, uždaviniai, struktūra ir integravimo galimybės (pagal pagrindnio ugdymo BP, 2008)Kalbinis ugdymas – svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai.

  21. Lietuvių gimtosios kalbos dalyko tikslas, uždaviniai, struktūra ir integravimo galimybės (pagal pagrindnio ugdymo BP, 2008)Kalbinis ugdymas – svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai. Integravimo galimybės • Integracinius lietuvių kalbos ryšius lemia keletas esminių bruožų, kuriais šis dalykas išsiskiria iš kitų. Vaikai ateina į mokyklą mokėdami gimtosios kalbos tiek, kiek nė vieno kito mokomojo dalyko (ja reiškia mintis, mąsto). Be to, kalbos nuolat mokomasi per kitų dalykų pamokas. Mokinių kalbos gebėjimai yra svarbi sąlyga sėkmingai mokytis kitų dalykų. Lietuvių kalbai svarbūs keli integravimo aspektai: • Kalbos ugdymosi ir asmenybės brendimo integralumas. Humanistinėmis vertybėmis pagrįstas kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina mokinio asmenybę, kita vertus, ir mokinys, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro įtaką ir kalbos ugdymo turiniui, ir pačiam ugdymo(si) procesui. • Ryšiai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo sąsajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia bendroji kultūrinė kalbos paskirtis: kalba kuriamas ir perteikiamas kitų dalykų turinys. Skaitydami ir aptardami grožinius ir negrožinius tekstus, mokiniai remiasi istoriniu, socialiniu bei kultūriniu kontekstu, kitų mokomųjų dalykų žiniomis, mokosi atpažinti ir kvestionuoti tekstuose teigiamas vertybes, pasaulėžiūros bei kultūros ženklus. Kalbos ugdymo veikla (kalbinių situacijų modeliavimas ir tekstų kūrimas žodžiu bei raštu) derintina su kitų dalykų tematika bei problematika. Mokytojams numačius ir susitarus, mokantis kalbos gali būti rengiamasi ir kitų dalykų pamokoms (pvz., straipsnio, pranešimo rašymas ir pristatymas, diskusijų, aptarimų rengimas). • Kalbėdami, diskutuodami, rašydami, pristatydami savo darbus mokiniai mokosi argumentuoti remdamiesi kitų dalykų mokymosi patirtimi, mokosi tikslingai pasirinkti informaciją iš įvairių šaltinių, paaiškinti įvairių dalykų sąvokas, taisyklingai jas tarti ir rašyti, tinkamai pateikti citatas, nurodyti šaltinius. • Informacijos apdorojimas, tekstų pateikimas glaudžiai sietinas su informacinėmis technologijomis. Mokiniai mokosi vertinti informacijos patikimumą, tikslumą, tinkamumą, skaityti ir suprasti interaktyviuosius tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne tik žodiniais ženklais. Skaitydami, sudarydami ir pildydami lenteles, braižydami diagramas ir grafikus mokiniai gali pritaikyti matematikos, informacinių technologijų ir kalbos patirtį. Rašant ir redaguojant kompiuteriu reikia išmanymo, kaip sutvarkyti pastraipas, kokius rašmenų šriftus, stilius pasirinkti, kaip tikrinti rašybą, įterpti paveikslą, paaiškinimą. • Kalbos gebėjimų plėtojimo motyvacija gali būti stiprinama mokantis kitų dalykų. Siektina, kad ir per kitų dalykų pamokas (ir gyvenime) būtų laikomasi pagrindinių kalbinio raštingumo reikalavimų.

  22. 4. Šiuolaikinio mokymo(si) proceso kaitos kryptys ir mokymo(si) tikslų samprata Bloom’o ir Marzano mokymo(si) tikslų taksonomijų lyginimas: kas tarp jų bendra, kuo jos skiriasi? Išanalizuokite ir įvertinkite.Mokymo(si) tikslų tipologijos sampratas- kas tarp jų bendra, kas skiriasi? Kodėl, Jūsų manymu? Kuria taksonomija remiatės savo praktikoje, kodėl?

  23. 4. Šiuolaikinio mokymo(si) proceso kaitos kryptys ir mokymo(si) tikslų samprata Bloom’o ir Marzano mokymo(si) tikslų taksonomijų lyginimas: kas tarp jų bendra, kuo jos skiriasi? Išanalizuokite ir įvertinkite.Mokymo(si) tikslų tipologijos sampratas- kas tarp jų bendra, kas skiriasi? Kodėl, Jūsų manymu? Kuria taksonomija remiatės savo praktikoje, kodėl? (II)

  24. 5. Optimalaus mokymosi lygtis (formulė) (pagal E. Jensen, 2001) • Asmeninė istorija (įsitikinimai, patirtis, vertybės, žinios) + • Dabartinės aplinkybės (aplinka, jausmai, kontekstai, tikslai, nuotaikos) + • Gaunama informacija (5 pojūčiai) (regėjimas, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis) • Apdorojimas (tai, kam mokantis teikiama pirmenybė) (būsenos, kairiojo ir dešiniojo purutulio, limbinės sistemos, abstraktaus ar konkretaus mąstymo dominavimas) + • Prasmė (patirties, informacijos ir stimulų susiejimas darant išvadas ir sukuriant pavyzdžius, suteikiančius mūsų gyvenimui prasmę) + • Atsakas (7 protinių gebėjimų rūšys) (žodiniai-lingvistiniai, erdvės suvokimo, kinesteziniai, muzikiniai-ritminiai, refleksijos, loginiai-matematiniai, tarpasmeninių santykių gebėjimai) = • Optimalus mokymasis

  25. 6. Tai kokius metodus ir strategijas taikyti? Iš kurios klasifikacinės sistemos rinktis?Mokymo(si) metodų klasifikacija – tai atvira šiuolaikinės didaktikos problema, nes yra daugybė klasifikacinių sistemų, su kuriomis vertėtų susipažinti, norint išvysti platesnius didaktikos horizontus: • Pagal santykį su teorija ir praktika • Pagal mokytojo ir mokinio vaidmenų dominavimą įsisavinant žinias • Pagal informacijos teikimo / gavimo šaltinį • Pagal mokymo(si) proceso dalyvių žodinę raišką • Pagal pažinimo (taksonomijos) lygius • Pagal mokomosios veiklos turinį ir pobūdį • Pagal didaktinius tikslus ir uždavinius • Pagal autoritarizmo ir humaniškumo laipsnį • Pagal pedagogo ir ugdytinių veiklos pobūdį • Pagal ugdytinių protavimo operacijų logiką • Pagal naujumą ir kt.

  26. Susipažinkite su pirmąja metodų klasifikacine lentele naudodamiesi teksto žymėjimo sistema (Paskaitos priedas nr.1)

  27. 7. II pavyzdys (metakognityvinė veikla)Drauge pabandykime sukurti vieno laisvai pasirinkto dalykinio teksto skaitymo modelį naudodamiesi Bloom‘o ir Marzano taksonomijų žingsniais ir jiems realizuoti parinktais metodais ar strategijomis.

  28. II. DIDAKTIKOS PRAKTIKA: dalykinių tekstų skaitymo modelių rengimasĮtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizėTradicija ir modernumas: dalykinių tekstų skaitymo kodai (II) I. Pradinės praktikos darbų įžvalgos: perskaitykite pateikiamus teiginius ir parašykite savo nuomonę – pritariate ar ne, kodėl (argumentuokite)

  29. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (I)

  30. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (II)

  31. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (III)

  32. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (IV)

  33. 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (V)

  34. Susipažinkite su pirmąja, antrąja ir trečiąja metodų lentelėmis ir paaiškinkite jų parengimo principus: kokiems teksto skaitymamsjos tiktų, kodėl? (Paskaitos priedai nr.1, 2 ir nr.3)

  35. Klasifikacija (I) I. Informaciniai Teikiamieji 1. Pasakojimas (siužetinis, aprašomasis, aisškinamasis) 2. Paskaita (mokyklinė, akademinė) 3. Teikiamasis pokalbis (genetinis, analitinis-sintetinis) 4. Demonstravimas 5. Literatūros naudojimas Atgaminamieji 1. Atpasakojimas (raštu, žodžiu) 2. Kartojimo pokalbis (atkūrimo, apibendrinimo) 3. Tikrinamasis pokalbis (apklausa, kolokviumas, įskaita, egzaminas) 4. Rašiniai (kontrolinis, įspūdžių ir kt.) 5. Iliustravimas II. Praktiniai operaciniai Pratybų 1. Treniruotė 2. Kontekstinės pratybos 3. Grafiniai darbai Praktiniai darbai 1. Instruktažas 2. Techninis darbas 3. Mašinų darbas Žinių apie metodus lentelė-žemėlapisKaip mokyti(s)? (paskaitos priedas)(I skiltis 1) Tradiciniai / klasikiniaimokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)

  36. Laboratoriniai 1. Bandymų demonstravimas 2. Iliustraciniai laboratoriniai darbai 3. Eksperimentiniai laboratoriniai darbai 4. Techninis modeliavimas 5. Kūrybiniai rašiniai 6.Algoritmavimas III. Kūrybiniai Euristiniai 1. Euristinis pokalbis 2. Loginis įrodymas 3. Paieškos Probleminiai 1. Probleminis dėstymas 2. Probleminis pokalbis 3. Uždavinių sprendimas Tiriamieji 1. Stebėjimas 2. Eksperimentas 3.Tiriamasis pokalbis 4. Darbas su moksline literatūra 5. Statistiniai skaičiavimai Žinių apie metodus lentelė-žemėlapisKaip mokyti(s)? (paskaitos priedas)(I skiltis, 2) Tradiciniai / klasikiniaimokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)

  37. Klasifikacija (II) I. Informacijos šaltinių naudojimo metodai 1. Percepciniai (suvokimo) a) klausymas; b) skaitymas. 2. Mneminis (atminties) mokymosi metodas: a) mokymasis iš vadovėlio (įsiminimas, išsaugojimas, atgaminimas, analizė, sintezė, abstrakcija, apibendrinimas); b) mokymasis mintinai 3. Mentaliniai (protinis) mokymosi metodai: a) planavimas; b) darbas su knyga (orientacinis susipažinimas, apžvalga, atrankinis skaitymas, ištisinis metodas, mišrus). II. Praktiniai operaciniai 1. Pratybos / pratimų atlikimas 2. Praktikos darbai 3. Laboratoriniai darbai III. Kūrybiniai metodai 1. Uždavinių sprendimas 2. Problemos / uždavinio paieškos 3. Sumanymo / idėjos įgyvendinimo Žinių apie metodus lentelė-žemėlapisKaip mokyti(s)? (paskaitos priedas)(I skiltis, 3) Tradiciniai / klasikiniaimokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)

  38. Aktyvieji metodai 1. Mokymosi kontraktas 2. Skaitymas 3. Rašymas 4. Įtraukianti paskaita 5. „Minčių lietus“ 6. Klausimų pateikimas 7. Svarbus įvykis 8. Atvejo analizė 9. Jėgos lauko analizė 10. Diskusija mažose grupėse 11. Klasės diskusija 12. Debatai 13. Grupės pranešimas 14. Mokinių interviu 15. Vaidmenų atlikimas Šiuolaikiniai didaktikos metodai I. Skaitymo metodai 1. Mokausi raidžių 2. Mano žodžių sąsiuvinis 3. Paskutinis žodis priklauso man 4. Teksto žymėjimas 5. „Ištęsta“ paskaita 6. IDEAL 7. Dviejų pusių dienoraštis II. Rašymo metodai 1. Kryžminė diskusija 2. Nebaigti sakiniai 3. Žodžių žemėlapis 4. Tinklo nėrimas 5. Piramidės .istorija 6. Penkiaeilis 7. Laisvasis rašymas (esė) 8. Rašymo procesas III. Klausinėjimo metodai 1. Klausiamieji žodžiai 2. „Stori“ ir „ploni“ klausimai 3.6W 4. Klausimų ramunė (arba Bloom‘o ramunė) Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996)Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 1)

  39. IV. Mokymosi bendradarbiaujant metodai 1. Kompozicija (durstinys) 2. Abipusis mokymas 3. Diskusija 4. Debatai 5. Sakyk ir klausyk 6. „Apskritasis stalas“ ir „Suk ratą“ 7. Kampai 8. Mokymas(is) grupėmis 9 Projektai V. Įvairias veiklas jungiantys metodai 1. Raktiniai (svarbiausi) terminai 2. Sumaišytas loginis eiliškumas 3. Žinau – Noriu sužinoti - Išmokau 4. Akvariumas 5. Situacijų žaidimas 6. Minčių lietus 7. Ledlaužis 8. Minčių ežys 9. Testai 10. Nuo visumos prie dalių 11. Interviu 12.Argumentai „už“ir „prieš“ 13. Inscenizavimas 14. Sutarčių sudarymas 15. Žaidimai 16. Atvejo analizė 17. Dėstymas periodais 18. Projektai 19. Užmokyklinės užduotys 20, Autoriaus kėdė 21. Euristinis mokymas („Vee“ diagrama) 22. Venno diagrama 23. Sąvokų (koncepcijų) žemėlapis 24. Klausimai ir užuominos 25. Mokslinė chronologinė horizontalė. 26. Kurso portfelis (krepšys, dalyko aplankas) 27. Kompetencijos portfelis (krepšys, aplankas) Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996)Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 2)

  40. Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996)Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 3) VI. Mokymosi įsivertinimo būdai (Teigiamų jausmų piramidė, Vainikėlis, Lagaminas, Veidelio piešimas, Nuotaikų kaleidoskopas, Pedagoginė saulutė, Pyragas) VII. Diferencijuoto mokymo(si) būdai (Orientuokis, Klausyk ir galvok, Vertink save, Pasirink pagal save, Mokomės patys, Prisimink, ką žinai, Sena+ nauja, Žinių tinklinio varžybos) VIII. Mokymą(si) skatinantys būdai 1. Susipažinimo būdai (Žaidimas vardais, Vardo istorija, Keičiu savo vardą, Aš po dešimties metų, Mėgstami gyvūnai, Noriu Jums pristatyti, Mano vaikystės akmenėlis, Mano balionas, Popierinė išdaiga, Mano vardas) 2. Sudominimo būdai (Paslaptingas vokas, Pasakojimo dalys, Žaidimas abėcėle, Geras žodis, Balionų sprogdinimas, Vien dėl smagumo, Juokai, Netikėta, Pertraukėlė nieko neveikiant, Raktas) 3. Relaksacijos būdai (Pagauk pelę, Pasiek žvaigždes, Dirigentas, Kaukės, Paukščiai, Pulsas, Žodžiai ar skaičiai) IX. Informacinių technologijų panaudojimas (vaizdai, medijos, prezentacijos, animacija, videofilmai, videosiužetai etc)

  41. I. Būdai, padedantys mokytis naujų žodžių, sąvokų, charakteristikų, apibrėžimų 1. Grafinis analogijos atvaizdavimas 2. Sąvokos ir apibrėžimo schema 3. Frayerio modelis 4. Lygių žymėjimas 5. Semantinės ypatybės analizė 6. Būdas žodžiams įsidėmėti 7. Žodžio genealoginis medis II. Būdai, padedantys pradėti mokytis naują medžiagą, intriguojantys, sutelkiantys vaizduotę ir dėmesį prieš tekstų skaitymą ar naują veiklą 1. Išankstiniai orientyrai 2. Idėjų kūrimas remiantis turimomis žiniomis 3. Teksto gidas 4. Kryptingas įsivaizdavimas 5. Interaktyviojo skaitymo gairės 6. Įmagnetintos santraukos 7. Teksto raktas 8. Minčių žemėlapis 9. Galimi sakiniai 10. Probleminės situacijos 11. Išankstiniai įspūdžiai 12. Struktūruoti užrašai 13. Įsivaizduok save nuotraukoje Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 1)

  42. III. Būdai įsigilinti, atidžiau skaityti ir suprasti tekstą 1. Veikėjų citatos 2. Veikėjų stebėjimas 3. Klausimai autoriui 4. Sąsajų apžvalga 5. Pasakojimo planas IV. Būdai tekstams analizuoti, tirti, įsiminti 1. Įvairios perspektyvos 2. Nuodugnus klausinėjimas 3. Istorinių pokyčių schema 4. Schema istorijos faktams įsiminti 5. Tyrimo lentelė 6. Požiūrio nagrinėjimo gairės 7. Teiginio ir patvirtinimo struktūra 8. Piramidės formos diagrama V. Būdai tekstams aptarti, aiškintis, diskutuoti, įvertinti 1. Diskusijos tinklas 2. ŽNS plius (žinau, noriu sužinoti, sužinojau) 3. Kartojimas poromis 4. Mokymosi dienoraštis 5. Klausimo analizė 6. Savo skaitymo ir mąstymo stebėsena VI. Būdai, susiję su raiškiu skaitymu, teksto citavimu, sava nuomone 1. Skaitymas balsu 2. Paskutinį žodį suteikite man VII. Būdai, padedantys planingai rašyti, sisteminti medžiagą 1. Durstinys 2. Klausimo ir atsakymo santykis 3. VAFT (vaidmuo – adresatas – forma – tema) 4. Šablonai Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 2)

  43. Šių strategijų pagrindinis tikslas – išmokti mokyti(s) skaitant, sisteminant, rašant – taigi mąstant. Šiose strategijose pateikiama strategijos rodyklė, kurioje aiškinamas šia strategija pasinaudosiančio pažintinių procesų sužadinimas: aktyvinimas ir dėmesio sutelkimas (pvz., prieš pradedant skaityti dalyko testą); atranka ir sisteminimas (pvz., skaitant dalyko mežiagą); integravimas ir taikymas (pvz., jungiant kelis dalykus) Šioje rodyklėje nurodoma, kokios struktūros tekstus skaitant galima būtų pateiktąja strategija naudotis. Tekstai skiriami pagal struktūras: priežasties ir padarinio (pvz., apžvalginiai dalyko straipsniai); sąvokos ir apibrėžimo (pvz., dalyko teorijos); problemos ir sprendimo (pvz., dokumentų tekstai); palyginimo ir supriešinimo (pvz., dokumentų tekstai); teiginio ir patvirtinimo (pvz., dalyko teorijos ar dokumentų tekstai); tikslo, veiksmo ir rezultato (pvz., direktyviniai tekstai su užduotimis). Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 3)

  44. Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 4) Taipogi nurodoma mokinio veiklos būdai, susieti su ta strategija siekiamų tikslų: 1) žodyno turtinimas, 2) idėjų kūrimas, 3) mokymasis bendrauti, 4) diskutavimas, 5) interaktyvusis skaitymas, 6) rašymas (pvz., konspektuojant, išsirašant sąvokas), 7) grafinis informacijos pateikimas (pvz., mokantis dalyko teorijos sąvokų), 8) mokymosi įgūdžių formavimas (pvz., atliekant šablonines užduotis).

  45. 3. III pavyzdys Pasidalykite grupėmis (siūloma po 7-10 žmonių) ir kiekviena grupė pasirinkite dalykinį tekstą, kuriam, remdamasi Marzano elgsenos modeliu, laisvai pasirinktais ir lanksčiai suderintais aktyviaisiais metodais / interaktyviomis strategijomis ir (jei reikia) grožiniais tekstais, sukurkite didaktinį dalykinio teksto skaitymo modelį. Grupei rengiant bendrą projektą, pasižymėkite svarbiausius dalykus dvipusiame darbo dienoraštyje.

  46. Mano grupės pavadinimas………………………………………………………….Pasirintas tekstas………………………………………………………………………..

  47. III. DIDAKTIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA: užduočių ir klausimų formuluotės - kolegų parengtų skaitymo modelių bei įvairių dalyko mokymo(si) priemonių analizė argumentuojant(pavyzdžių analizė, žinių gilinimas, plėtotė) • Klausydamiesi grupių pristatymų, vertinkite jų darbą pagal pagrindinius pradinius kriterijus – Marzano elgsenos modelio ir lanksčiai suderintų aktyviųjų metodų /interaktyviųjų strategijų – naudojimą bei pagal pagalbinį kriterijų – užduočių ir klausimų formuluotes (ar tinkamai jos suformuluotos, kodėl?). Savo vertinimus surašykite individualiai lentelėse.

  48. Grupių darbų pristatymų vertinimo aspektai • Grupės ir teksto pavadinimas • Ar atsižvelgiama į Marzano elgsenos modelį?Taip / iš dalies / ne • Ar lansčiai naudojami aktyvūs metodai / interaktyvios strategijos? Taip / iš dalies / ne • Kaip suformuluotos užduotys ir klausimai?Tiksliai / tikslingai / nelabai aiškiai /prastai • Kaip parengta dalyko mokymo(si) priemonių analizė? • Argumentuotai /iš dalies/ nepagrįstai • Neformalios pastabos, komplimentai

  49. 2. Susisteminkite savo ir kolegų atradimus, atsižvelgdami į B. C. Charlton (2007)patarimus: • išsiaiškinus numatyti mokymo(si) / skaitymo tikslus ir veiklos strategiją; • pasirengti skaitymo suvokimo vertinimo lygių aprašą; • išsiaiškinti mokinių naudojamas mokymo(si) /skaitymo strategijas; • tikslingai pasiūlyti mokiniams naujų mokymo(si) /skaitymo būdų, metodų, strategijų; • sudaryti sąlygas pačiam mokiniui susieti žinomą informaciją su naują; • ugdyti mokinio gebėjimus numatyti teksto perspektyvą; • skatinti jungti mokinio pradinius spėjimus su atradimais perskaičius tekstą; • sudaryti sąlygas mokiniui mokantis /skaitant susikurti naudingų juntamųjų vaizdų; • skatinti mokinį išmokus / perskaičius padaryti išvadas; • būtinai kiekvieną mokymo(si) / skaitymo etapą baigti pokalbiu / refleksija. 3. Ar tai būdinga Jūsų darbui? Kodėl?

More Related