„MINERALINIAI IŠTEKLIAI – RACIONALUS NAUDOJIMAS IR ŠALIES VISUOMENĖS GEROVĖ”

1. VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti „MINERALINIAI IŠTEKLIAI – RACIONALUS NAUDOJIMAS IR ŠALIES VISUOMENĖS GEROVĖ” dr. Skirmantas Skrinskas, habil.dr. Alfredas Laurinavičius 2008–10–28 1/21

2. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas IŠTEKLIAI – GEROVĖ IR RACIONALUMAS. AKCENTAI TARPTAUTINIU MASTU Per metus žmonija sunaudoja daugiau, kaip 30 milijardų tonų gamtinių išteklių. Naudą Žemės gyventojams sukuria ne išteklių egzistavimas, o jų fizinių bei cheminių savybių pritaikymas kuriant visuomenės gerovę. Racionalus mineralinių išteklių naudojimas suprastinas kaip: • neigiamo poveikio aplinkai bei išteklių eikvojimo gavyboje, perdirbime ir naudojime mažinimas, • išgautų medžiagų panaudojimo visuomenės gerovei visuomeninis – ekonominis vertinimas, • svarbiausių išteklių savybių išnaudojimo gerinimas, • panaudotų medžiagų perdirbimo skatinimas ir technologinė pažanga*. * Štai 1885 m statant Eifelio bokštą buvo sunaudota 8000t plieno, dabar gi taikant modernias technologijas ir racionaliai naudojant gamtinius išteklius jam pastatyti užtektų tik 2000t. 2/21

3. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas LIETUVOS TEISĖ APIE ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIUS • Lietuvos Respublikos Konstitucija, 47 straipsnis: „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.“ • Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis: „1. Teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. 2. Visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo sprendiniai ir jų poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.” • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus nuostatos žemės savininkui, naudotojui draudžia išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviniuose naudingųjų iškasenų plotuose statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius. Perspektyviniuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė. • Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnis: „Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo nustatyta tvarka, reikalinga: <...> 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; <...> “ 3/21

4. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ VERTĖS SANTYKINIS EKONOMINIS PALYGINIMAS LIETUVOS NACIONALINIO TURTO VERTĖS PAGRINDU Naudingosios iškasenos pagal vertę tenkančią užimamam ploto vienetui Lietuvoje lenkia net valstybinius kelius. 4/21

5. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOS VALSTYBEI ASPEKTAI* • STRATEGINIS • FINANSINIS • VISUOMENINIS * Šiame pranešime detalesnis naudos vertinimas valstybės bei visuomenės mastu siesis tik su duomenimis apie dolomito, smėlio bei žvyro išteklių naudojimą. Kitų gamtos išteklių nauda skaičiuotina papildomai. 5/21

6. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas STRATEGINĖ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NAUDA VALSTYBEI • Nerūdinės statybinės medžiagos – gausiausiai ir seniausiai pasaulyje naudojami bei išliekamąją vertę po panaudojimo turintys gamtos ištekliai • Gavybos pramonė – sunkiosios pramonės dalis yra valstybių ekonomikų pagrindas. • Lyginant su kaimyninėmis šalimis dolomitu, smėliu ir žvyru Lietuva santykinai gerokai turtingesnė nei kaimyninės Latvija, Lenkija ar Estija. • Vienas svarbiausių valstybės nepriklausomybės pagrindų – saugus ir racionalus apsirūpinimas pagrindinėmis žaliavomis. Jos yra viena iš svarbiausių dabartinės politikos –geopolitikos – svertų. • Naudingosios iškasenos 2007m duomenimis sudaro 30,5 % šalies nacionalinio turto (vertinant tik detaliai išžvalgytus išteklius). Ir tai yra pati vertingiausia valstybėje žemė. 6/21

7. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas FINANSINĖ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NAUDA VALSTYBEI • Visada, o ypač sunkmečio laikais, ir žmogui, ir valstybei svarbu turėti pinigų išgyvenimui. Jie naudotini racionaliai. • Naudojant maksimaliai perdirbtas vietines nerūdines statybines medžiagas (dolomito ir žvirgždo skaldą bei plautą žvyrą) Lietuvos gamintojai, turintys modernius ir brangius įrengimus ir pakankamus tokioms investicijoms naudingųjų išteklių telkinius, pakeičia didelį kiekį brangios atvežtinės granito skaldos. Šios santaupos yra ne tik ekonominės, bet ir finansinės: šalies piniginiai srautai neiškeliauja į užsienį, o pasilieka šalies ekonomikoje ir mokesčių sistemoje. Šalies dolomito bei žvirgždo skaldos ir žvyro gamintojai 2007 m sutaupė virš 0,5 mlrd. Lt. O jei palygintume per metus šalyje reikalingo/ suvartojamo smėlio kiekį su jo importavimo kainomis suskaičiuotume, kad Lietuvos Respublikos biudžetas vien nuosavo smėlio naudojimo sąskaita sutaupo dar apie 1 mlrd. Lt/m. • Šalies piniginius srautus ženkliai papildo ir Lietuvoje išgaunamų mineralinių medžiagų eksportas. Vien Latvija už aukštos kokybės dolomitą kasmet Lietuvos įmonėms perveda per 50 mln. Lt. • Lietuvoje kasmet sunaudojama 800 000 – 1 mln. t. ir daugiau granito skaldos (iš užsienio įvežamos žaliavos). Šos žaliavos kaina Lietuvos pasienyje viršija 50 litų už toną ir kol kas pastoviai auga. Tad po 50 mln. litų kasmet ir vis daugiau iškeliauja iš Lietuvos į Baltarusiją, Ukrainą ar Švediją (per 10 metų tai viršija 0,5-0,6 mlrd. Lt). Apie 30% dabar keliams naudojamos granito skaldos dar papildomai gali būti pakeista vietine kiek silpnesne, bet pakankamai stipria ir gerokai pigesne dolomito arba žvirgždo skalda. Tada per dešimtmetį užsienio šalių ekonomikoms remti nebūtų sumokama per 200 mln.lt. O šie pinigai liktų šalies ekonomikos srautuose, didintų gyventojų perkamąją galią, mažintų biudžeto deficitą, augintų mokestines pajamas. • Nedideliems karjerams į kokybę investuoti neapsimoka, tad jie šalies piniginių srautų netaupo bei nepateikia visuomenei platesnio gaminamų produktų spektro bei pakankamos medžiagų kokybės. 7/21

8. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas VISUOMENINĖ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NAUDA VALSTYBEI Akmens medžiagos daugiausia naudojamos viešiesiems statiniams: - namams; kelių tiesimui; tiltams ir viadukams; elektrinėms, sąvartynams. • Nauda visuomenei paprasta aiškinti nustatant naudą, kurią gauna kelio naudotojai važiuodami mineralinių medžiagų pagalba patobulinta kelio danga. • Tradicinis investicinių projektų ekonominio tikslingumo vertinimo principas yra visų išlaidų ir santaupų, kurios atsiranda lyginant su vadinamąja nieko nekeitimo situacija, palyginimas. Kelių investicinių projektų ekonominis vertinimas skiriasi nuo įprasto privačios įmonės investicijų vertinimo tuo, kad vertinamos tik ekonominės (visuomeninės), o ne finansinės išlaidos bei santaupos. Ekonominės išlaidos nuo finansinių skiriasi tuo, kad jomis stengiamasi nustatyti realias kainas visos ekonomikos (o ne atskiro jos subjekto/įmonės) mastu. • Šalyje išgaunamos mineralinės medžiagos yra pagrindas visuomeninei naudai gauti. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos žvyrkelių asfaltavimo programoje per 8 metus investavus 750 mln. LTL į statybos pradžios metu diskontuotomis kainomis, valstybė vien iš santaupų transporto priemonių naudotojams sukaupė 1,1 mlrd. LTL naudą. • Tačiau visuomeninis interesas kartais maišomas su privačiu interesu. Dėl to neretai naudingosios iškasenos prarandamos arba gerokai apsunkinama jų gavyba ateityje. Kai dėl nepagrįstai privačių žemės paviršiaus savininkų biurokratinių procedūrų vilkinimo valstybė pati nebegali pasinaudoti jai priklausančiais gamtiniais ištekliais žala daroma valstybei ir visuomenei tampa gerokai didesnė nei žemės virš išteklių vertė. Tokiu atveju problema spręstina paimant žemę virš naudingųjų iškasenų visuomenės poreikiams teisingai atlyginant. 8/21

9. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas NAUDOS VISUOMENEI EKONOMINIO VERTINIMO PAVYZDYS LYGESNIU KELIU VAŽIUOJANTYS ĮVAIRIŲ AUTOMOBILIŲ NAUDOTOJAI SUTAUPO EILĘ IKI KELIO PAGERINIMO BUVUSIŲ IŠLAIDŲ. PAGRINDINĖS SANTAUPOS: autotransporto priemonių eksploatacinių išlaidų (kuras, tepalai, remonto išlaidos ir kt.) sumažėjimas bei laiko santaupos. Schemoje pateiktos suminės skaičiuojamosios skirtingų autotransporto priemonių eksploatacinės išlaidos prie skirtingo kelio dangos lygumo. Santaupos nustatomos įvertinant išlaidų sumažėjimą (skirtumą) lyginant jas prieš rekonstrukciją buvusiame nelygiame kelyje ir po pvz. asfaltavimo tapusiame lygesniu. ŠIOS SANTAUPOS YRA VISUOMENINĖS NES PRAKTIŠKAI VISA ŠALIES VISUOMENĖ YRA KELIŲ NAUDOTOJAI. O SANTAUPAS/NAUDĄ GAUNA KIEKVIENAS VISUOMENĖS NARYS ASMENIŠKAI. KELIO BŪKLĖS PAGERINIMAS NAUDOJANT MINERALINES MEDŽIAGAS (Pvz. Plauto smėlio sluoksnis, dolomito skaldos sluoksnis, asfaltbetonio iš žvirgždo skaldos ir bitumo danga). ESMINIS KELIŲ NAUDOTOJŲ SANTAUPŲ ŠALTINIS - RACIONALUS MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ BEI JŲ SPECIFINIŲ SAVYBIŲ PANAUDOJIMAS. 9/21

10. ištekliai 1* 2* 4* 6** 6 6 3*3333 5** 5 plautas žvyras žvirgždo žvirgždo žvirgždo žvirgždo žvirgždo optimalūs sausai karjerinis karjerinis karjerinis sausai smėlis skalda skalda skalda skalda skalda mišiniai sijotas gruntas gruntas gruntas sijotas fr. 2/5 fr. 5/8 fr. 8/11 fr. 11/16 fr. 11/22 smėlis smėlis Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas RACIONALAUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO FINANSINĖS IR VISUOMENINĖS NAUDOS AIŠKINIMĄ PAPILDANTI SCHEMA * 1,2, 3, 4 – racionaliausias ir pilniausias išteklių panaudojimas. Tai maksimali nauda vastybei ir visuomenei, kai maksimaliai racionalizuotas išteklių perdirbimas į galutinius kokybės ir įvairovės reikalavimus atitinkančius produktus, naudojamus atsakingiausiems valstybinės ir visuomeninės reikšmės objektams. Taip pakeičiant apie 50 Lt/t brangesnę importuojamą granito skaldą. ** 5, 6– neracionalus valstybės turto – naudingųjų išteklių – panaudojimas, kad gaunami ne galutiniai galimi gauti produktai. 10/21

11. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas APLINKAI SAUGI NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO BŪTINYBĖ • Racionalus išteklių naudojimas apima moderniausių, mažiausiai aplinką teršiančių technologijų bei mechanizmų naudojimą; • Būtinumą pilnai išbaigti naudojamų naudingųjų iškasenų telkinius, o pabaigus juos nedelsiant rekultivuoti į aplinkosaugos bei visuomenės požiūriu optimaliausią paskirtį; • Karjerų rekultivacijos metu atstatomas dirvožemio derlingumas turi viršyti 90 % buvusio derlingumo, o rekultivacijos technologijos – moksliškai pagrįstos; • Sveikintinas racionalų išteklių naudojimą skatinantis veiksnys yra antrinis statybinių medžiagų atliekų bei griovimo laužo perdirbimas bei panaudojimas. Tai taupo išteklius. 11/21

12. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas RACIONALUS LIETUVOS MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS VERTINANT VALSTYBĖS BEI VISUOMENĖS NAUDOS POŽIŪRIU Racionalus gelmių išteklių naudojimas visuomenės bei valstybės prasme apima A. IŠTEKLIŲ TAUSOJIMĄ UŽTIKRINANČIĄ IR SKATINANČIĄ JUOS RACIONALIAI NAUDOTI TEISINĘ BAZĘ; B. PERDIRBAMŲ VIETINIŲ NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS OPTIMIZAVIMAS SKATINANT: 1. medžiagų pasiūlos įvairovę; 2. sertifikuotų kokybės reikalavimus atitinkančių medžiagų prioritetą prieš nesertifikuotų nekokybiškų medžiagų kiekybę; 3. investicijas į pažangias technologijas, galinčias užtikrinti pastovią aukščiausios kokybės produktų gamybą; 4. racionalų naudingųjų iškasenų telkinių panaudojimą užkertant kelią jų skaidymui į mažesnius karjerus („duobes“) ir tokiu būdu sudarant prielaidas aukštos kokybės ir didesnės įvairovės medžiagų gamybai; 5. vietinių statybinių medžiagų panaudojimo prioritetą lyginant su atvežtinėmis neprarandant galutinio produkto (pvz.: kelio, viaduko) kokybinių parametrų; 6. aplinkosauginiu požiūriu pažangių technologijų bei gamybos būdų taikymą; 7. virš išžvalgytų racionaliai naudojamų naudingųjų iškasenų telkinių privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisingai atlyginant inicijavimas. C. NERACIONALAUS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ PANAUDOJIMO RIBOJIMAS: 1. aktyviau saugant naudingųjų iškasenų telkinius bei valstybės lėšas nuo praradimo ar apsunkinto naudojimo baigiamuose Žemės reformos etapuose; 2. neskatinant kokybės reikalavimų neatitinkančių medžiagų gamintojų, bei poreikio, nes jų gaminamos medžiagos panaudojimo efektyvumas valstybiniu ir visuomeniniu požiūriais yra neoptimalus, o žemės gelmių naudojimo požiūriu – neracionalus. 12/21

13. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas GERBIAMI MOKYTOJAI, Skatinkite moksleivių pastangas mokytis, tirti, detalizuoti bei vertinti žemės gelmių išteklių naudą valstybės geopolitinio, strateginio ir finansinio valdymo požiūriu bei visuomenei kuriamą gerovę racionaliai jais naudojantis. Padėkite jaunimui suprasti, kad kiekvienas esam atsakingas ir už save, ir už didžiuosius mūsų namus – Žemę. Žinios, sveikas protas bei nuoširdi ir suprasta iniciatyva kuriančiam žmogui padės ne tik dabar, bet ir ateityje. Ačiū. Geri norai ir pastangos yra gerbtini ir skatintini. Pasidžiaukime drauge. 13/21

14. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas PRISIMINKIME ŽEMĖS PLANETOS PAMOKĄ... Akmenės rajono Ventos gimnazijos 1 klasėje: • JŪRATĖ: MES VISADA SUTINKAME TVARKYTI SAVO MIESTO IR JO APYLINKIŲ TERITORIJAS, KAD VENTOS REGIONINIS PARKAS BŪTŲ MIELAS NE TIK MUMS, BET IR KIEKVIENAM ŽMOGUI, KURIS APSILANKYS JAME. • GINTA: TODĖL MES PASIŽADAME: SAUGOTI IR GLOBOTI TUOS, KURIEMS REIKALINGA GLOBA. • JŪRATĖ: NELAUŽYSIME MEDELIŲ IR KRŪMŲ • DONATA: NEARDYSIME SKRUSDĖLYNŲ. • MONIKA: NEŠIUKŠLINSIME. • SIGITA: NETERŠIME UPIŲ. • MARTYNAS: NEPLAUSIME AUTOMOBILIŲ UPĖJE AR PRIE UPĖS. • VIKTORIJA: NEARDYSIME PAUKŠČIŲ LIZDŲ. • MARILĖ: LAISTYSIME AUGALUS VAKARE, NES TAI GERAI AUGALAMS. • DOVILĖ: RODYSIME GERĄ PAVYZDĮ JAUNESNIEMS. • BIOLOGIJOS MOKYTOJA METODININKĖ ZITA VAITKEVIČIENĖ: APSIKABINKI SODRIĄ ŽEMĘ,- MES JOS VAIKAI. TAI JI ...TAI JI, TAI MŪSŲ ŽEMĖ! 14/21