ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO PLĖTRA

1. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO PLĖTRA Anicetas Ignotas

2. NACIONALINĖ ENERGETIKOS STRATEGIJA • Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20% (šiuo metu ~9%) • Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrosiose elektros energijos sąnaudose 2025 m. turi padidėti iki 10%(šiuo metu ~4,5%) • Biodegalų dalį šalies degalų, skirtų transportui, rinkoje 2020 m. padidinti iki 15%, o 2025 m. – iki 20% (šiuo metu ~4%) • Elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse 2025 m. padidinti iki 35% (šiuo metu ~17%)

3. NAUJOSIOS ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS KRYPTYS (PROJEKTAS) • Pasiekti, kad 2020 m. kogeneracinėse jėgainėse gaminama šiluma sudarytų ne mažiau kaip 75% į aprūpinimo šiluma sistemas tiekiamos šilumos (šiuo metu ~50%) • Siekti kad šiluma, pagaminta iš vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių, 2010 m. sudarytų 17%, 2020 m. – 40% bendro šilumos gamybos balanso (šiuo metu ~16%) • Šilumai ir elektrai gaminti naudoti atliekinę šilumą, netinkamas perdirbti, turinčias energetinę vertę komunalines ir kitas atliekas, atliekinius energijos išteklius, numatant galimą atliekų deginimo įrenginių statybą: - iki 2011 m. – Vilniuje (numatomas metinis pajėgumas ~200 tūkst. tonų netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių ir kitų atliekų), Kaune ir Klaipėdoje - iki 2025 m. – Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose miestuose

4. NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2008–2012 METŲ PLANAS • Pastatyti kombinuotojo ciklo blokus: • 400 MW elektrinės galios Lietuvos elektrinėje • du po 35 MW elektrinės galios ir 33 MW šiluminės galios kogeneracinėje elektrinėje Panevėžyje • 20 MW elektrinės galios ir 30 MW šiluminės galios Alytuje • 20 MW elektrinės galios ir 30 MW šiluminės galios Marijampolėje • du bendros 326 MW elektrinės galios Kauno termofikacinėje elektrinėje • Pastatyti biokurą naudojančias kogeneracines elektrines: • 9 MW elektrinės galios ir 20 MW šiluminės galios Šiauliuose • 2 MW elektrinės galios ir 8,5 MW šiluminės galios Utenoje • Modernizuoti Petrašiūnų elektrinę (pritaikyti naudoti biokurą) • Pastatyti naujas kogeneracines elektrines (bendros 100 MW elektrinės galios) kitose vietovėse, turinčiose išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas • Parengti ir įgyvendinti bendros 100 MW elektrinės galios kogeneracinių elektrinių statybos pramonės įmonėse programą

5. ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ 4,5*% * Išankstiniais duomenimis

6. VĖJO ENERGETIKOS PLĖTRA

7. ŠILUMOS GAMYBA IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ

8. KOGENERACIJOS POTENCIALAS

9. BIOKOGENERACIJOS PLĖTRA

10. KURO KAINŲ KITIMAS 1996-2007 M.

11. Naftos kainos 2007m. ir 2008 m. sausio-balandžio mėnesiais

12. ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ AEI SKATINIMAS • Supirkimo kainos: - vėjo energija – 22 cnt/kWh (30 cnt/kWh nuo 2009-01-01) - hidroenergija – 20 cnt/kWh - biokuras – 22/24 cnt/kWh • Supirkimo kainos garantuojamos iki 2020-12-31 • 40% elektrinės prijungimo prie tinklo mokesčio nuolaida • Mokesčio už aplinkos teršimą lengvata: • fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamus į atmosferą teršalus, susidarančius naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių yra atleidžiami • Pagamintos elektros energijos supirkimas neviršijant nustatytos metinės apimties (kai biomasė ir biodujos sudaro ≥ 70% kuro balanso ir elektrinės nominalių elektros ir šilumos galių santykis ≥ 0,23) • Pirmenybinis elektros energijos persiuntimas elektros energijos perdavimo ar skirstymo tinklais (kai laidumas ribotas)

13. E S tikslas - iki 2020 metų sumažinti išskiriamo anglies dioksido kiekįneatneš tiek daug naudos • Naujausių tyrimų, kuriuos atliko nepriklausomas Europos Aplinkos apsaugos politikos Institutas (IEEP), išvadose teigiama, kad itin aktyvus biokuro naudojimo skatinimas tik padidins išskiriamo CO2 kiekį į atmosferą. • Europos Sąjungos tikslai - iki 2020 metų sumažinti išskiriamo anglies dvideginio kiekį 20 procentų, o biokuro naudojimą padidinti 10 proc. • Aplinkos apsaugos politikos instituto išvadose teigiama, tam techninėms kultūroms ES reikėtų paskirti teritoriją, prilygstančią Airijos plotui.Tai nuo 4,1 iki 6,9 mln. ha žemės. • Norint tai įgyvendinti, tektų kirsti miškus ir arti pievas, kurių dirvožemyje šiuo metu yra saugiai užkonservuotas anglies dioksidas. Tai padidintų anglies dioksido išskyrimą nuo 80 iki 167 proc., • Anot mokslininkų, ne toks stiprus poveikis aplinkai būtų naujos kartos biokuro gamybai naudojant įvairias atliekas arba medieną. • Jau šiuo metu kai kurios šalys pradeda importuoti biokuro gamybai tinkamus augalus iš Afrikos ar Brazilijos.

14. ES STRUKTŪRINIAI FONDAI 2007-2013 M.SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMA

15. PASKIRSTYTOJI GENERACIJA 1 • Privalumai - savalaikės investicijos, mažesnės energijos transportavimo sistemų vystymo investicijos, efektyvesnis energijos tiekimas, geresnė tiekiamos energijos kokybė, išaugęs energijos tiekimo patikimumas ir generavimo efektyvumas bei sumažėjusi tarša • Trūkumai - palyginti didelės kapitalinės investicijos, mažesnis generavimo efektyvumas nei stambių kogeneracinių elektrinių, didesnė kuro kaina nei stambioms elektrinėms, elektros energijos tiekimo į bendrą sistemą problemos, dideli galios rezervavimo mokesčiai ir energetikos sistemos darbo režimų ir parametrų išlaikymo problemos • Paskirstytojo generavimo šaltinių, ypač vėjo elektrinių, galiai pasiekus 15% elektros sistemos galios sistemos stabilumas gali būti pažeistas

16. PASKIRSTYTOJI GENERACIJA 2 • Savarankiškai dirbančios Baltijos šalių elektros energetikos sistemos vėjo elektrinių galiai viršijus 8,6% nuo dažnio reguliavime dalyvaujančių generatorių įrengtosios galios, pirminio dažnio reguliavimo sistema bus nepajėgi išlaikyti sistemos dažnį nustatytose ribose • Nedalyvaujant mažiesiems generatoriams pirminiame dažnio reguliavime, energetikos sistemos galių balanso valdyme, bendra instaliuota mažųjų generatorių galia turėtų būti ribojama ir turi neviršyti 10-20 % elektros galių balanse • Didelis finansiškai remiamų paskirstytosios generacijos šaltinių kiekis gali išstumti stambiąsias elektrines, todėl, mažėjant dirbančių didelių generuojančių šaltinių kiekiui, mažės reaktyviosios galios ir įtampos reguliavimo galimybės aukščiausios įtampos tinkluose. Dėl to, perdavimo sistemos operatoriui gali reikėti papildomai investuoti į reaktyviosios galios kompensavimo priemonių įdiegimą perdavimo tinkluose

17. EUROPOS SĄJUNGOS TIKSLAI 2020 METAMS

18. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ DALIS GALUTINĖS ENERGIJOS BALANSE 2020 M.

19. ES VALSTYBIŲ NARIŲ PARAMOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI IŠ AEI SISTEMOS Pastaba: valstybėse narėse taikomos ir kitos papildomos paramos rūšys (mokesčių lengvatos, finansinė parama investicijoms ir pan.)