SĖJAMŲJŲ JUDRŲ AUGINIM AS VAKAR Ų LIETUVOJE : YPATUMAI IR GALIMYBĖS

1. SĖJAMŲJŲ JUDRŲ AUGINIMAS VAKARŲ LIETUVOJE: YPATUMAI IR GALIMYBĖS Danutė KARČAUSKIENĖ, Donatas KONČIUS, Regina REPŠIENĖ, Kazimieras KATUTIS, Gintaras ŠIAUDINIS Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas

2. Tyrimo vykdytojas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas Tyrimo objektas: Vasarinės judros, veislė BOROWSKA iržieminės judros, veislė PRZYBRODZKA Tyrimo tikslas: Sukurti vasarinių ir žieminių judrų auginimo technologiją, siekiant gauti maksimalų derlių Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis.

3. Tyrimo uždaviniai: • Nustatyti optimaliausių azoto trąšų normą vasarinųms ir žieminėms judroms; • Nustatyti tinkamiausią sėjos laiką ir sėklos normą vasarinėms ir žieminėms judroms.

4. Tyrimo sąlygos Tyrimų vieta:Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialas įsikūręsVakarinėje Lietuvos dalyje, rytinėje pajūrio žemumos dalyje (55o43‘N, 21o27‘E); Dirvožemis: vidutiniškai sukultūrintas epasotintas balkšvažemis (moreninis priemolis, molio kiekis - 14-16 %) vidutiniai organinės anglies (1.15 %), fosforo ir kalio kiekiai pH – 4.5-5.0; Klimatas:vidutiniškai šiltas ir drėgnas. Vidutinis kritulių kiekis – 800mm per metus, vidutinė oro temperatūra- 6.3-6.9°C.

5. Tyrimų schema: • Azoto trąšų įtaka sėklų derlingumui • Vasarinių judrų: • N0P0K0 • N30P60K60 • 3. N60P60K60 • 4. N90P60K60 • 5. N120P60K60 • Žieminių judrų: • 1. N0P0K0 • 2. N50P60K60 • 3. N100P60K60 • 4. N150P60K60 • Tyrimų laukeliai išdėstyti rendomizuotų blokų metodu 4 pakartojimais; • Apskaitinio laukelio plotas 3.0 x 11 ═33 m2

6. Sėklos normos ir sėjos laiko įtaka • sėklų derlingumui • Vasarinių judrų: • Sėklos norma (A veiksnys) • 1. 6 kgha-1 • 2. 8 kgha-1 • 3. 10 kgha-1 • Sėjos laikas (B veiksnys) • 1. Sėta kai tik buvo galima pradėti žemės dirbimo darbus • (2008.04.28; 2009.04.08; 2010.04.15; 2011.04.21) • 2. Sėta po 5 dienų (2008. 05.05; 2009.04.13; 2010.04.20; 2011.04.27) • 3. Sėta po 10 dienų (208.05.10; 2009.04.18; 2010.04.26; 2011.05.02)

7. Žieminių judrų: • Sėklosnorma (A veiksnys): • 1. 4 kg ha-1 • 2. 6 kg ha-1 • 3. 8 kg ha-1 • Sėjos laikas (B veiksnys): • Sėta rugsėjo pradžioje(2008.09.03;2009.09.02;2010.09.02) • 2. Sėta po 10 dienų(2008.09.13;2009.09.10;2010.09.12) • 3. Sėta po 20 dienų(2008.09.23;2009.09.21;2010.09.23)

8. Lauko bandymų dirvožemio charakteristika

9. Klimato sąlygos sėjamosios judros augimo metais

10. Vasarinių judrų pasėlis

11. REZULTATAI Azoto trąšų įtaka vasarinių judrų ankštarų skaičiui

12. Azoto trąšų įtaka vasarinių judrų 1000 sėklų masei

13. Azoto trąšų įtaka vasarinių judrų sėklų derliui

15. Ankstyviausio s sėjos įtaka vasarinių judrų derlingumui

16. Vasarinės judros pasėlis

17. Antrojo sėjos laiko įtaka vasarinių judrų derlingumui

18. Žieminių judrų sėklų derlius tręšiant skirtingomis azotinių trąšų normomis

19. Ankstyviausio sėjimo laiko įtaka žieminių judrų derlingumui

20. Antrojo sėjimo laiko įtaka žieminių judrų derlingumui

21. Peržiemojusių augalų skaičius

22. Sėjos laiko įtaka žieminių judrų vystymuisi ir augimui

23. IŠVADOS Vakarų Lietuvos klimatinėmis sąlygomis vidutiniškai sukultūrintame moreninio priemolio Nepasotintajame balkšvažemyje sėjamųjų judrų (Camelina sativa (L.) Crantz) žieminės ir vasarinės formų produktyvumas priklausė nuo sėjos laiko, sėklos normos ir azotinių trąšų normos: • Žiemines judras pasėjus iki rugsėjo vidurio galima gauti 0,79 - 0,90 t ha-1 sėklų derlių, išsėjant 6 kg ha-1 sėklų normą. Vasarines judras (normalaus drėkinimo metais) pasėjus anksti pavasarį, kaip tik galima įdirbti žemę, turtingame maisto medžiagomis ir vidutinio rūgštumo dirvožemyje, galima gauti 0,8-1,18 t ha-1 sėklų derlių, išsėjant 6 ar 8 kg ha-1 sėklų normą. Vasarinių judrų sėklos normos didinimas iki 10 kg ha-1, o žieminių iki 8 kg ha-1 bei sėjos laiko vėlinimas yra neefektyvus. ė

24. Žieminėms judroms optimali azotinių trąšų norma yra N100, nes esant tokiam tręšimui jų sėklų derlius gali siekti 1,20 - 1,60 t ha-1, azoto trąšų normos didinimas iki N150 yra neracionalus. Optimaliausia vasarinių judrų azoto trąšų norma yra N90, sėklų derlius gali siekti 1,28 - 1,29 t ha-1, o azotinių trąšų padidinimas iki N120 yra neefektyvus. Sėjamųjų judrų žieminės ir vasarinės formų derlius priklausė (r = 0,97) nuo šakų ir ankštarų skaičiaus. • Vasarines judras galima auginti grynas ir su antsėliniu augalu – žirniais. Auginant jas su žirnių antsėliu esminių judrų sėklų derliaus skirtumų tarp gryno judrų pasėlio ir su žirniais negauta. • Sėjamųjų judrų žieminės ir vasarinės formų fizinės savybės – 1000 sėklų svoris, lemiantis jų derlių, labiausiai priklausė nuo meteorologinių sąlygų. Optimalaus drėkinimo metais 1000-čio sėklų svoris buvo 1,29, o sausringais metais jis siekė tik 1,08 gramus

25. REKOMENDACIJA • Sėjamąsias judras (Camelina sativa (L.) Crantz) žieminės ir vasarinės formų rekomenduojame auginti vidutiniškai sukultūrintame dirvožemyje po žieminių javų (tręštų organinėmis trąšomis) ar daugiamečių žolių. Žiemines ir vasarines judras būtina pasėti optimaliu laiku nepiktžolėtame dirvožemyje. Vasarines judras būtina pasėti labai anksti pavasarį, kai tik galima paruošti dirvą (taupoma dirvos drėgmė ir pralenkiama vienmečių piktžolių dygimo pradžią), išsėjant 6 - 8 kg ha-1 sėklų normą, o azotinių trąšų norma per vegetaciją turi būti N90. Žiemines judras reikia pasėti rugsėjo pirmomis dienomis, išsėjant 6 kg ha-1 sėklų normą, o azotinių trąšų norma per vegetaciją turi būti N100. Norint užauginti gausų sėklų derlių reikia pasirinkti derlingesnes sėjamųjų judrų veisles.

26. Ačiū už dėmesį