1 / 10

Jonas Mačiulis- Maironis Biografija ir kūryba

Jonas Mačiulis- Maironis Biografija ir kūryba. Maironis. Kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. Tikrasis vardas-Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu.

Download Presentation

Jonas Mačiulis- Maironis Biografija ir kūryba

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Jonas Mačiulis- Maironis Biografija ir kūryba

  2. Maironis • Kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. • Tikrasis vardas-Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu. (anksčiau pasirašinėjo Zvalioniu, Stanislovu Zanavyku, St. Garniu)

  3. Biografija • Gimė Pasandravyje, Raseinių rajone. • Tėvai buvo valstiečiai. Turėjo tris seseris: Kotryną, Marcelę ir Prancišką. • Pusmetį mokėsis valdžios mokykloje, 1874 įstojo į Kauno gimnazijos parengiamąją klasę, kurioje mokėsi 2 metus, kol pramoko rusų kalbos. • Baigęs 4 klases, artimo draugo Antano Vytaro pakalbintas, norėjo stoti į kunigų seminariją, bet paklusęs tėvo valiai pasiliko gimnazijoje. Pasandravio dvaras

  4. 1883 baigęs gimnaziją įstojo į Kijevo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros. Išklausęs vieną semestrą, 1884 pavasarį ir vasarą dirbo namų mokytoju Žurovskio dvare Samhorodoke. Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kuria baigė 1888. • 1891 priėmė į kunigų šventinimus. Tais pačiais metais išspausdino pirmą eilėraštį Maironio pseudonimu. • 1892 grįžo profesorium į Kauno kunigų seminariją, kur praleido, kaip pats sakė „laimingiausius savo amžiaus metus“. • Nuo 1894 rudens Peterburgo katalikų dvasinės akademijos profesorius, dėstė dogmatinę ir moralinę teologiją. • Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomenės gyvenime: buvo Labdaringos lietuvių ir žemaičių draugystės narys ir rėmėjas, rašė rusų periodikoje lietuvių spaudos draudimo klausymais. • Susikūrus nepriklausomai valstybei, profesoriavo LU Teologijos-filosofijos fakultete, kurį laiką buvo dekanas. • Mirė 1932 birželio 28d. Kaune, palaidotas Katedros kriptoje.

  5. Kūryba • Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. • Maironio kūryba yra susijusi su XIX a. pab. ir XX a. pr. pokyčiais Lietuvių literatūroje. • Pirmuosius eilėraščius jaunas poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. • Žvalionio slapyvardžiu „Aušros“ laikraštyje pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“).

  6. 1891 m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu. • Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1895 m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.

  7. Maironio poezijos ypatybės • Maironis sukūrė patriotinės lyrikos, kurioje svarbiausia tema - Lietuvos praeitis. Kaip įprasta, Maironiui Lietuvos istorija tampa įkvėpimo šaltiniu ir skatina rašyti apie tuometinę, varganą Lietuvos padėtį. Bet vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai ir aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį. • Maironis sukūrė individualiosios poezijos tipą, “atvėrusį” kelią moderniajai XX a. poezijai. • Eilėraščiuose Maironis išreiškė jausmus. Vidinei lyrinio subjekto būsenai nusakyti jis dažnai pasitelkia gamtos foną: tai naktis, žvaigždėtas dangus ar audringa jūra. • Individualiojoje poezijoje vaizduojamas neramus, ieškantis, kenčiantis žmogus, kuris yra kūrybingas.

  8. Maironis vartojo įvairius poezijos žanrus: oratorinį eilėrštį, dainą, elegiją, satyrą, baladę, poemą. • Poeto posmai yra sklandūs, lengvai skaitomi ir suvokiami, vyrauja ketureiliai, kryžminis rimas. • Maironis lietuvių poezijoje įtvirtino ir ištobulino silabotoninę eilėdarą. Jo eilėraščiai buvo labai populiarūs ir virto dainomis. Tėvynės paveikslas Maironio kūryboje.

  9. Tėvynės paveikslas Maironio kūryboje • Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie Tėvynę. Jais poetas žadino lietuvių tautinę savimonę: poetizavo lietuvių kovas su kryžiuočiais, Vytautą Didijį, tvirtas pilis, kovas už laisvę. • Itin svarbus motyvas - nacionalinis savitumas. • Poetas aukštino tautines vertybes - kalbą, dainas, geltonkases lietuvaites, gražias sodybas ir darželius... • Maironio eilėse regima ir puikių Lietuvos peizažų su charakteringais kraštovaizdžiais. Eilėraščių lyrinis subjektas perteikia meilę tėvynei. Ši meilė yra ir asmeniškas ir tautą vienijantis aspektas. Tėvynė aukštinama ir tautos vardu. [”Graži tu mūsų, brangi tėvyne!”].

  10. Ačiū už dėmesį

More Related