PROFESINIO
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 78

EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas PowerPoint PPT Presentation


  • 124 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

PROFESINIO MOKYMO METODIKOS CENTRAS. EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA. Mokymo-mokymosi priemonių Lietuvos profesiniame mokyme išteklių įvertinimas: tyrimo rezultatų apibendrinimas. Tyrimo vykdytojai:

Download Presentation

EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Europos s junga europos socialinis fondas

PROFESINIO

MOKYMO

METODIKOS

CENTRAS

EUROPOS SĄJUNGA

Europos socialinis fondas

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

Mokymo-mokymosi priemonių

Lietuvos profesiniame mokyme išteklių įvertinimas: tyrimo rezultatų apibendrinimas

Tyrimo vykdytojai:

Doc. dr. ŽYDŽIŪNAITĖ Vilma (grupės vadovė)

(Kauno technologijos universitetas)

MIKIPARAVIČIUS Jeronimas

(Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla)

DAUJOTIENĖ Nijolė

(Profesinio mokymo metodikos centras)

MONTVILIENĖ Vilija

(Šiaulių profesinio rengimo centras)


Tyrimo realizuotas trimis etapais

Tyrimo realizuotas trimis etapais

  • 1 etapas: kiekybinis vertinamasis tyrimas, naudojant vertinimo matricą

  • 2 etapas: kokybinis tyrimas – interviu bei kokybinė turinio (content) analizė

  • 3 etapas: kiekybinis tyrimas - apklausa raštu, naudojant mišruas tipo klausimyną


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Tyrimo rezultatai


Europos s junga europos socialinis fondas

  • PROFESIJAI SKIRTŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ APRŪPINIMO PROFESINĖJE MOKYKLOJE ORGANIZAVIMAS


Organizavimo procesas

Organizavimo procesas

Pradedamas nuo poreikių nustatymo:

  • mokytojų apklausos (augalininkystė ir gyvulininkystė);

  • sudaromi trūkstamų mokymo(si) priemonių sąrašai (transporto paslaugos);

  • aptarimas metodinėse komisijose (dailieji amatai, kompiuterio panaudojimas, maisto produktų gamyba)


Mokymo si priemoni pirkimo prioritet nustatymas

Mokymo(si) priemonių pirkimo prioritetų nustatymas

  • Mokyklos taryba (dailieji amatai);

  • Administracija (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas);

  • Skyrių vedėjai su bibliotekininku (mažmeninė ir didmeninė prekyba).


R eikaling mokymo si priemoni s ra sudarym as ir tvirtinim as

Reikalingų mokymo(si) priemonių sąrašų sudarymas ir tvirtinimas

Atsakingi skirtingi asmenys ir / ar jų grupės:

  • svarsto mokyklos taryba(dailieji amatai ir kompiuterio panaudojimas),

  • sąrašą koreguoja mokyklos bibliotekininkas ir pakoreguotą atiduoda profesinės mokyklos direktoriaus pavaduotojui profesiniam mokymui (dailieji amatai).

    Galutinis pageidaujamų mokymo(si) priemonių sąrašas atiduodamas direktoriaus pavaduotojui profesiniam mokymui, siekiant „atrinkti, ką iš įvardytų priemonių mokykla gali įsigyti“(didmeninė ir mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba) arba - mokyklos administracijai (dailieji amatai, kompiuterio panaudojimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto paslaugos).

    Už galutinį reikalingų mokymo(si) priemonių sąrašą atsakingi metodinių komisijų pirmininkai (augalininkystė ir gyvulininkystė).


Mokymo si priemon ms skirt l valdymas

Mokymo(si) priemonėms skirtų lėšų valdymas

  • Direktoriaus pavaduotojas profesiniam mokymui (statyba ir inžinerija)

  • Mokyklos taryba (maisto produktų gamyba ir dailieji amatai)

  • Mokyklos administracija (transporto paslaugos; viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas; kompiuterio panaudojimas)

  • Mokyklos taryba kartu su direktoriumi (kompiuterio panaudojimas)

  • Buhalterija (didmeninė ir mažmeninė prekyba).


Mokymo si priemoni sigijimo iniciatoriai

Mokymo(si) priemonių įsigijimo iniciatoriai

  • Bibliotekininkai (transporto paslaugos; viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas).

  • Profesijos mokytojai (didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto paslaugos).

  • Transporto paslaugų programai mokymo(si) priemonės įgyjamos iš projektinių veiklų gaunamų lėšų ar padedant darbdaviams.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • PROFESINĖJE MOKYKLOJE ATSAKINGAS UŽ PROFESIJAI SKIRTŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ APRŪPINIMĄ ...


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Asmenys, atsakingi už profesijai skirtų mokymo(si) priemonių aprūpinimą, priklauso trims grupėms: bibliotekos darbuotojai, mokyklos vadovai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai ar jų grupės -

  • mokyklos bibliotekininkas (didmeninė ir mažmeninė prekyba; maisto produktų gamyba; kompiuterio panaudojimas; viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas);

  • mokyklos bibliotekininkas(vedėjas) su profesijos mokytojais (statyba ir inžinerija, mechanika ir metalo darbai);

  • informacinio centro vedėja (mechanikos ir metalo darbai);

  • mokyklos direktorius ir metodinės komisijos pirmininkas(dailieji amatai);

  • direktoriaus pavaduotojas ugdymui(augalininkystė ir gyvulininkystė);

  • skyrių vedėjai(didmeninė ir mažmeninė prekyba);

  • mokyklos taryba(kompiuterio panaudojimo programa);

  • mokyklos bibliotekininkas autonomiškai su finansininku(transporto paslaugos).


Iliustruojantis pvz

Iliustruojantis pvz.

„...mokykloje už profesijai skirtų mokymosi priemonių aprūpinimą yra atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Informacinio centro vedėja pastoviai domisi informacija apie naujas mokymosi priemones ir formuoja sąrašus. Šiuos sąrašus ji pateikia direktoriaus pavaduotojui ugdymui. Pastarasis supažindina profesijos mokytojus tiesiogiai arba per metodinių komisijų pirmininkus ir vėliau yra suformuojamas galutinis mokyklai reikalingų įsigyti mokymo priemonių sąrašas...“


Europos s junga europos socialinis fondas

  • MOKYKLOJE YRA POTENCIALAS PEDAGOGŲ, RENGIANČIŲ MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONES...


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Profesinėse mokyklose yra pakankamas potencialas pedagogų, galinčių parengti mokymo(si) priemones.

  • Išryškėjo kelios problemos...


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Nepakankamai aktyviai rengiamos mokymo(si) priemonės: visi pedagogai mokymo(si) priemones rengia tik dviejuose - transporto paslaugų ir maisto produktų gamybos - posričiuose, o didmeninės ir mažmeninės prekybos posrityje mokymo(si) priemonių rengimas aktyvėja, artėjant atestacijai.

  • Kituose posričiuose (mechanikos ir metalo darbų) nors potencialas yra, tačiau nepakanka mokymo priemonių bei sąlyginai nedidelė dalis pedagogų rengia mokymo(si) priemones, t.y. jaučiama pedagogų aktyvumo stoka.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo ir statybos ir inžinerijos posrityje esant potencialui, neaišku, kiek pedagogų realiai dalyvauja mokymo(si) priemonių rengime.

  • Profesijos naujumą atitinkančias kompetencijas turinčių asmenų stokos problema (kompiuterio panaudojimas), nors yra daug aukštos kvalifikacijos pedagogų.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Paradoksas, tačiau kliuviniu gali būti būtent pedagogų amžius ir jų didelis pedagoginis stažas („vyrauja didelį pedagoginį darbo stažą (apie 30 metų) turintys mokytojai“).

  • Minėtasis mokymo(si) priemonių rengimo trikdys - nedaug mokykloje dirbančių jaunų pedagogų – aktualus ir viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posričiui, kur jauni pedagogai anksti palieka profesinę mokyklą ir pedagoginis personalas – sensta („darbo stažas apie 30 metų“).

  • Pedagogų įvairovė, atsižvelgiant į jų pedagoginės veiklos patirtį, egzistuoja tik transporto paslaugų ir statybos ir inžinerijos posričiuose, kur mokytojų darbo stažas svyruoja nuo 3 iki 30 metų.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • KOKIAS MOKYMO(SI) PRIEMONES IR KOKIOMIS FORMOMIS DAŽNIAUSIAI RENGIA PEDAGOGAI, SIEKIANT PALENGVINTI PROFESINIO MOKYMOSI PROCESĄ MOKINIAMS?


Europos s junga europos socialinis fondas

Egzistuoja mokymo(si) priemonių įvairovė ir jų formų priklausomybė nuo profesijos posričio:

  • Mokomieji vadovėliai įvardinti tik vieno respondento, atstovaujančio mechanikos ir metalo darbų profesijos posričiui.

  • Populiariausia priemone išlieka konspektas, tačiau jie rengiami tiek popierine, tiek ir elektronine formomis (paminėjo dauguma apklaustųjų).

  • Vien popierine forma konspektai naudojami tik transporto paslaugų bei viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo profesiniuose posričiuose.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Kiekviename profesijos posrityje yra išskirtinių, specifinių priemonių, pvz.:

  • skaičiavimo kortelės (didmeninė ir mažmeninė prekyba),

  • etalonai (dailieji amatai),

  • muliažai ir nuotraukos (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas),

  • plakatai (kompiuterio panaudojimas bei statyba ir inžinerija).

  • Vertinimo testus naudoja transporto paslaugų, dailiųjų amatų, didmeninės ir mažmeninės prekybos profesijos posričiuose dirbantys pedagogai.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Kai kur taikomos ir inovatyvios mokymo(si) priemonės: naudojama pačių mokinių ir pedagogų filmuota medžiaga (statyba ir inžinerija), infotestai virtualioje aplinkoje (kompiuterio panaudojimas).

  • Augalininkystės ir gyvulininkystės profesijos posrityje dirbantys pedagogai medžiagą talpina mokyklos tinklalapyje, tačiau ši praktika dar nedažna.

  • Dažniau mokiniams duodama dalomoji medžiaga (kompiuterio panaudojimas, mechanikos ir metalo darbai, didmeninė ir mažmeninė prekyba).

  • Mokiniams sudarytos sąlygos nusikopijuoti mechanikos ir metalo darbų, augalininkystės ir gyvulininkystės posričio specialistų rengiamus aktyvaus mokymo ir mokymosi rinkinius.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • KAIP INICIJUOJAMAS PEDAGOGŲ BENDRADARBIAVIMAS, RENGIANT MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONES?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Mokykloje išorinio skatinimo bendradarbiauti nėra: tai yra individualus kiekvieno reikalas (akcentavo visų, išskyrus augalininkystės ir gyvulininkystės bei dailiųjų amatų profesijų posričių, atstovai).

  • Bendradarbiavimas būna fragmentinis ir priklauso nuo projektinės veiklos (kompiuterio panaudojimas, transporto paslaugos, mechanikos ir metalo darbai),

  • Daro įtaką atestacijos (kompiuterio panaudojimas ir dailiųjų amatų) bei svarbios pačių pedagogų iniciatyvos (didmeninė ir mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba, transporto paslaugos).


I ry k jusios problemos yra

Išryškėjusios problemos yra:

  • Pedagogų tarpusavio konkurencija (didmeninė ir mažmeninė prekybos profesija);

  • Neadekvatus darbo krūvio paskirstymas profesijos pedagogams (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • KIEK MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONIŲ PARENGTA KOOPERUOJANTIS SU PEDAGOGAIS IŠ KITŲ MOKYKLŲ, RENGIANČIŲ TO PATIES PROFESIJOS POSRIČIO DARBININKUS PER PASTARUOSIUS 10-15 M.?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Per paskutinius 10 – 15 m. apklaustų profesinių mokyklų pedagogai dėl konkurencijos tarp mokyklų (pvz., statybos ir inžinerijos posritis) ar dėl nepaaiškintų priežasčių nesikooperavo su kitų mokyklų, ar paties profesinio posričio pedagogais (didmeninė ir mažmeninė prekyba, dailieji amatai, kompiuterio panaudojimas, transporto paslaugos, mechanikos ir metalo darbai).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Iki šiol, jei ir parengtas, tai – menkas mokymo(si) priemonių kiekis, pvz.: transporto paslaugų, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo, maisto produktų gamybos posričiuose išleista vos po vieną bendrą su kitų mokyklų pedagogais mokymo(si) priemonę.

  • Didmeninės ir mažmeninės prekybos posrityje išleisti du vadovėliai.

  • Šiuo metu mechanikos ir metalo darbų posrityje kuriami bendri kelioms institucijoms moduliai.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Tokių pavienių atvejų negalima vadinti sistema, o tik atskirais fragmentais, nes jei kooperuojamasi, tai tik atskirose disciplinose.

  • Šiuo metu egzistuoja dvi prielaidos kooperacijai:

  • bendri projektai (pvz., kompiuterio panaudojimo posritis) arba

  • bendradarbiavimas asmeniniu lygmeniu.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • KAIP VYKSTA PARENGTŲ MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONIŲ TURINIO VERTINIMAS?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Dažniausiai parengtų mokymo(si) priemonių turinį vertina metodinės komisijos: jose mokymo(si) turinys aptariamas (visuose posričiuose).

  • Augalininkystės ir gyvulininkystės posrityje turinį pirmiausiai vertina du metodinės komisijos nariai ir tik vėliau – visa komisija.

  • Kompiuterių panaudojimo posrityje metodinė komisija teikia išvadas atestacinei komisijai.

  • Kompiuterio panaudojimo ar transporto paslaugų posričiuose mokymo(si) priemonės turinį vertina atestacinė komisija ar jos paskirti ekspertai.

  • Egzistuoja ir mokyklos vadovų vertinimas (pvz.,viešbučių ir restoranų, statybos ir inžinerijos posritis) bei vertinimas vidinio audito metu (statybos ir inžinerijos posritis).


I ry k jo skirtingi mokymo si turinio vertinamieji aspektai

Išryškėjo skirtingi mokymo(si) turinio vertinamieji aspektai

  • Dailiųjų amatų posrityje vertinamos mokymo medžiagos perteikimo formos;

  • Didmeninės ir mažmeninės prekybos ar maisto produktų gamybos profesijos posričiuose vertinamas - atitikimas veiklos sritims, kompetencijoms, mokymo ir dalyko tikslams.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • KAS VERTINA PEDAGOGO PARENGTOS MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONĖS TURINĮ?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Didmeninės ir mažmeninės prekybos posričio pedagogų mokymo(si) „priemonės turinį vertina komisija, į kurios sudėtį įeina direktorė, jos pavaduotoja ugdymui, atitinkamo skyriaus vedėjas, metodinės komisijos pirmininkė ir tos pačios profesijos mokytojai“. Kartais į vertinimą įtraukiami pedagogai ir mokiniai.

  • Vertina ir pats autorius (autoriaus vertinimas būdingas transporto paslaugų posričiui).

  • Augalininkystės - gyvulininkystės ir transporto paslaugų posričių pedagogų priemonių turinį vertina to paties profesijos posričio pedagogai pagal nusistatytus kriterijus, kartais – neoficialiai - darbdaviai (kvalifikacijos egzaminų komisijų nariai).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo bei kompiuterio panaudojimo posričiuose – to paties posričio pedagogai metodinėse komisijose.

  • Dailiųjų amatų posričio pedagogų priemonių turinį vertina mokyklos vadovai, o prieš atestaciją (kaip ir kompiuterių panaudojimo bei transporto paslaugų posričiuose) - tos pačios srities pedagogai, turintys aukštesnę kvalifikacinę kategoriją – atestacinės komisijos ekspertai.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • KAIP SKATINAMI PEDAGOGAI RENGTI MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONES?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Svarbiausias veiksnys, skatinantis pedagogus rengti mokymo(si) priemones, yra pedagogų atestacija ir noras įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (visi profesiniai posričiai).

  • Nematerialūs motyvuojantys veiksniai: projektinė veikla (kompiuterio panaudojimas), pedagogų garbės reikalas ir noras, kad mokykla turėtų gerą vardą (didmeninė ir mažmeninė prekyba), siekis sėkmingai dirbti darbą (transporto paslaugos ir dailieji amatai).

  • Iš materialių skatinančių veiksnių paminėtas pirminių sąlygų dirbti sudarymas - aprūpinimas popieriumi ir sąlygų naudotis kompiuterine technika sudarymas (posritis - mechanikos ir metalo darbai).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • KOKS PRELIMINARUS PROCENTAS PEDAGOGŲ MOKYKLOJE PRAEITAIS MOKSLO METAIS PARENGĖ ARBA ATNAUJINO MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONES IR KOKIO POBŪDŽIO?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Masiškai (t. y. visi arba beveik visi mokyklos pedagogai) mokymo(si) priemones atnaujino viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo, dailiųjų amatų, kompiuterio panaudojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto paslaugų posričių pedagogai: pakoreguoti konspektai, atnaujinta dalomoji medžiaga su individualiomis užduotimis mokiniams.

  • Daugiau nei pusė mokyklos pedagogų (50 – 70 %) atnaujino statybos ir inžinerijos posričio: atnaujinti užduočių rinkiniai, mokomieji testai, konspektai.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Transporto paslaugų posrityje mokymo(si) priemones taip pat nuolat atnaujina toks procentas pedagogų dėl to, kad „...maždaug pusės pedagogų dėstomų dalykų užduotys įtraukiamos į kvalifikacinių egzaminų užduotis...“.

  • Kas penktas mokyklos pedagogas, dirbantis mechanikos ir metalo darbų ar augalininkystės ir gyvulininkystės posričiuose, atnaujino dalomąją medžiagą ir savarankiško mokymosi priemones.

  • Tik kas dešimtas (10 %) dailiųjų amatų profesijos posričiui priklausančių pedagogų parengė arba atnaujino metodinei komisijai dalomąją medžiagą bei plakatus.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Nepaisant, kiek procentų mokyklos bendruomenės atnaujino priemones, dažniausiai tai buvo konspektai, dalomoji medžiaga ir savarankiškos užduotys.

  • Respondentai nurodė priežastis, skatinančias mokymo(si) priemonių atnaujinimą – technologijų kaita ir metodinės komisijos sprendimas, kurį pedagogai privalo vykdyti.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR KAUPIAMA STATISTIKA, KIEK IR KOKIŲ MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONIŲ MOKYKLOS PEDAGOGAI YRA PARENGĘ? JEI TAIP, KUR ŠI STATISTIKA PATALPINAMA (LAIKOMA)?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Statistika apie tai, kiek ir kokių mokymo(si) priemonių mokyklos pedagogai yra parengę, kaupiama:

  • metodiniame kabinete (posričiai: transporto paslaugos, maisto produktų gamyba),

  • mokymo kabinetuose (viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posritis),

  • skaitykloje - metodiniame kampelyje, informaciniame centre (mechanikos ir metalo darbų posritis),

  • mokyklos bibliotekoje (posričiai: dailieji amatai, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posritis ir kompiuterio panaudojimas),

  • metodinėje komisijoje (kompiuterio panaudojimo posritis).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Statistikos formos – įvairios:

  • dažniausiai mokyklos bibliotekoje ar metodiniame kabinete yra visų mokyklos pedagogų parengtų mokymo(si) priemonių sąrašas,

  • mokymo kabinetuose - kiekvieno pedagogo – kabineto vedėjo parengtų mokymo(si) priemonių sąrašas,

  • skaitykloje – metodiniame kampelyje kaupiamos mokymo(si) priemonės, o informaciniame centre – kaupiami mechanikos ir metalo darbų posrityje dirbančių pedagogų geriausi darbai, rengiamos jų parodos,

  • dailiųjų amatų ir kompiuterio panaudojimo posričių pedagogai informaciją apie jų mokymo(si) priemones sistemina savianalizės ataskaitoje.

  • Statistika nekaupiama augalininkystės ir gyvulininkystės, didmeninės ir mažmeninės prekybos posričiuose.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR ATLIEKAMI IR KAS KIEK LAIKO PROFESIJAI SKIRTŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ POREIKIO TYRIMAI PROFESINĖJE MOKYKLOJE? KAS ATSAKINGAS UŽ TOKIO POBŪDŽIO TYRIMUS?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Profesinėse mokyklose profesijai skirtų mokymo(si) priemonių poreikio tyrimai nerealizuojami.

  • Egzistuoja tik fragmentinė jų raiška, iššaukta išorinių aplinkybių (pvz., augalininkystės ir gyvulininkystės posrityje dirbančiai mokyklai siekiant akreditacijos) arba pagrindinėms valstybės institucijoms siekiant tikslų nacionaliniu mastu (pvz., LR Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamas kasmetinis duomenų rinkimas apie techninių mokymo priemonių poreikį, kuriame dalyvauja pedagogas, dirbantis kompiuterio panaudojimo profesijos posrityje).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Vykdomos mokytojų apklausos dėl literatūros, neįtraukiant kitų mokymo(si) priemonių poreikių analizės (tai daroma dailiųjų amatų, transporto paslaugų posričiuose).

  • Pedagogai tariasi tarpusavyje (didmeninės ir mažmeninės prekybos posritis).

  • Metodinėse komisijose aptariant mokymo(si) priemonių poreikį (kompiuterio panaudojimo, transporto paslaugų, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posričiai).

  • Mechanikos ir metalo darbų posrityje spec. technologijų mokytojo iniciatyva realizuotas vienkartinis tyrimas, tačiau jis nekartotas.

  • Maisto produktų gamybos posrityje dirbantiems pedagogams tokių tyrimų realizavimas – beprasmiškas, nes nėra išleista reikalingų mokymo(si) priemonių.


Atsakingi asmenys

Atsakingi asmenys

  • Pedagogai (dailieji amatai, didmeninė ir mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba);

  • Metodinės komisijos pirmininkas (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas);

  • Direktoriaus pavaduotojas ugdymui (transporto paslaugos).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR ATLIEKAMI IR KAS KIEK LAIKO TYRIMAI DĖL MOKINIŲ IR PEDAGOGŲ PASITENKINIMO NAUDOJANT PROFESIJAI SKIRTAS MOKYMO(SI) PRIEMONES? KAS ATSAKINGAS UŽ TOKIO POBŪDŽIO TYRIMUS?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Šiuo metu reguliarūs tyrimai (kas 5 metus) atliekami viename profesijos posrityje – augalininkystės ir gyvulininkystės. Už šiuos tyrimus atsakingi direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir bendrojo lavinimo skyriaus vedėja.

  • Iš esmės šiuo metu tyrimai neatliekami, nes jie, respondentų nuomone, - nereikalingi: maisto produktų gamybos posrityje svarbu savalaikė mokymo(si) korekcija ir orientacija į mokymo(si) proceso gerinimą, o ne ilgalaikiai tyrimai, transporto paslaugų posrityje poreikis neegzistuoja dėl skurdžios mokymo(si) priemonių bazės, o kompiuterio panaudojimo posričiui atstovaujančio asmens nuomone, mokytojas pats įgalus įvertinti savo parengtą priemonę.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR KONSULTUOJAMASI SU IŠORINIAIS EKSPERTAIS DĖL TYRIMŲ ATLIKIMO?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Daugumoje profesijos posričių, išskyrus augalininkystės ir gyvulininkystės bei (dailiųjų amatų, kompiuterio panaudojimo, transporto paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, maisto produktų gamybos) su išorės ekspertais nesikonsultuojama.

  • Augalininkystės ir gyvulininkystės posrityje numatyti „3 seminarai, kurių metu buvo susipažinta su tyrimų metodologija ir instrumentais“. Konsultuojasi su žemės ūkio specializacijose dirbančiais mokslininkais, tačiau tai daro asmenine iniciatyva ir asmeninių kontaktų pagalba. Tai, kad nesikonsultuojama ir viskas paliekama mokytojui, akcentavo dauguma respondentų.


Konsultacij nebuvimo prie astys

Konsultacijų nebuvimo priežastys

  • Už konsultavimąsi svarbiau – mokymo(si) priemonių trūkumas ir rengimas (posritis: kompiuterio panaudojimas);

  • Dėstytojai mokymo(si) priemonėmis nesidalija.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR EGZISTUOJA PROFESINĖJE MOKYKLOJE PROFESINIO MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ RENGIMO SISTEMA?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Profesinio mokymo(si) priemonių rengimo sistema egzistuoja tik vienoje profesiniame posrityje, tačiau ja laikoma vien mokymui(si) naudingos medžiagos sukaupimas.

  • Dažniausiai pasitaiko sistemos fragmentiškumas, kai metodinėse komisijose aptariama, kokias mokymo(si) priemones galima atnaujinti, parengti patiems pedagogams, o kokias -įsigyti kitur (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas, transporto paslaugos).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Dailiųjų amatų, kompiuterio panaudojimo ir maisto produktų gamybos posričiuose mokymo(si) priemonių rengimo procesas yra padrikas, nes sprendžia kiekvienas pedagogas individualiai.

  • Transporto paslaugų posrityje mokytojai patys įsigyja literatūros ar savo iniciatyva atnaujina mokymo(si) priemones.

  • Daugeliu atvejų respondentai akcentavo sistemos nebuvimą ir jos reikalingumą.


Sistemos fragmenti kum tiksliausiai iliustruoja citata

Sistemos fragmentiškumą tiksliausiai iliustruoja citata:

  • „...kiekvienais mokslo metais planuojama metodinės komisijos veikla, į ją įtraukiant ir mokymo-mokymosi priemonių rengimą. Gegužės mėnesį vyksta parengtos mokymo medžiagos pristatymas, vyksta jos vertinimas. Šio proceso koordinatorė yra direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o stebėsena užsiima metodinės komisijos pirmininkas. Bet manau, kad šio proceso sistema dar negalima pavadinti, nes negalėčiau įvardinti jos lygmenų ir elementų, nežinau, kaip užtikrinamas veiksmingumas pedagogų ir mokinių atžvilgiu...“


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Profesinio mokymo(si) priemonių rengimo sistemos kūrimui / tobulinimui profesinėje mokykloje siūloma šią sistemą centralizuoti: suvienodinti, standartizuoti profesinio mokymo programas bei centralizuotai aprūpinti mokyklas mokymo priemonėmis (viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo posritis).

  • Rekomenduojama organizuoti tikslinius mokymus profesijos pedagogams: apie mokymo(si) priemonių rengimą (posričiai: kompiuterio panaudojimas; transporto paslaugos), teikti aukštesnės kvalifikacijos kolegų parengtos metodinės rekomendacijos bei skatinti bendradarbiauti su aukštesnio lygmens institucijomis.

  • Augalininkystės ir gyvulininkystės posrityje reikalingi tyrimai apie mokymo(si) priemones ir informacijos sklaida, įvertinant mokymo(si) priemonių poreikį ir rinkos pasiūlą bei informuojant mokyklos lygmeniu apie jau parengtas


Europos s junga europos socialinis fondas

  • KAIP FINANSUOJAMAS APSIRŪPINIMAS MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONĖMIS PROFESINĖJE MOKYKLOJE?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Pagrindinis mokymo(si) priemonių finansavimo šaltinis profesinėje mokykloje – moksleivio krepšelio lėšos. Jas gauna visos profesinės mokyklos, tačiau šios lėšos naudojamos tik bendrojo lavinimo vadovėliams pirkti, techninėms priemonėms ir įrankiams, po vieną vadovėlį profesijos mokytojui, aukštųjų mokyklų vadovėliams (augalininkystė-gyvulininkystė) įsigyti.

  • Profesinės mokyklos mokymo(si) priemonėms įsigyti turi ir kitų šaltinių, pvz.: kompiuterio panaudojimo profesijos posritis gauna papildomų pajamų iš mokytojų ir tėvų pajamų mokesčio (2 %) ir rėmėjų (dažniausiai - darbdavių); dailiųjų amatų, kompiuterio panaudojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos posričiai turi specialių lėšų; transporto paslaugų posritis specialių lėšų gauna per projektus ir socialinius partnerius.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR PROFESINĖ MOKYKLA TURI PATIRTIES RENGIANT SPECIFINIUS PROJEKTUS, KURIE YRA TAIP PAT VIENA IŠ GALIMYBIŲ APSIRŪPINTI REIKIAMOMIS MOKYMO – MOKYMOSI PRIEMONĖMIS?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Visos tyrime dalyvavusios mokyklos turi patirties, t. y. yra dalyvavę nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Iš tarptautinių paminėtini PHARE ir dabar – ES struktūrinių fondų projektai.

  • Visų mokyklų dalyvavimas projektuose leido parengti mokymosi priemones atitinkamoms mokymo programoms, pvz.: baldžių ir miško ruošos darbuotojo mokymo programai įrengta baldžių ir miško ruošos darbuotojo mokymo bazė; mechanikos ir metalo darbų posrityje parengta metodinė medžiaga: konspektai, užduočių sąsiuviniai ir pan.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • BAZINIŲ MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONIŲ PRIEDAI, KURIŲ LABIAUSIAI TRŪKSTA


Europos s junga europos socialinis fondas

Profesinėse mokyklose stokojama tokių mokymo(si) priemonių priedų pagal posričius:

  • mokytojo knygų (transporto paslaugos, dailieji amatai, didmeninė ir mažmeninė prekyba, viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas, kompiuterio panaudojimas),

  • vadovėlių su CD, užduočių rinkinių ir plakatų (transporto paslaugos, mechanika ir metalo darbai, dailieji amatai, didmeninė ir mažmeninė prekyba, kompiuterio panaudojimas),

  • skaidrių (dailieji amatai, viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas, kompiuterio panaudojimas),

  • nuotraukų (maisto produktų gamyba),

  • filmų (didmeninė ir mažmeninė prekyba).


Europos s junga europos socialinis fondas

Išryškėjo dvipusis mokymo(si) priemonių priedų neatitikimas kriterijams:

  • mokymo(si) priemonių priedų neatitikimas mokinių gebėjimams (augalininkystė, gyvulininkystė);

  • mokymo(si) priemonių priedų neatitikimas laikmečio reikalavimams (kompiuterio panaudojimas).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • PAPILDOMOS MOKYMO-MOKYMOSI PRIEMONĖS, KURIŲ LABIAUSIAI TRŪKSTA


Europos s junga europos socialinis fondas

Labiausiai trūksta spausdinto formato leidinių:

  • plakatų, spalvotų nuotraukų albumų (dailieji amatai),

  • enciklopedijų (mechanika ir metalo darbai, transporto paslaugos, dailieji amatai, didmeninė ir mažmeninė prekyba),

  • žinynų (mechanika ir metalo darbai, kompiuterio panaudojimas, transporto paslaugos, dailieji amatai, didmeninė ir mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba),

  • žodynų (didmeninė ir mažmeninė prekyba),

  • reprodukcijų, iliustracijų (dailieji amatai).

  • mokomųjų kompiuterinių programų (mechanika ir metalo darbai, augalininkystė, gyvulininkystė).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR PROFESIJOS MOKYTOJAI DALIJASI SAVO KONSPEKTAIS SU KOLEGOMIS? AR JAIS GALIMA LAISVAI NAUDOTIS MOKYKLOS BIBLIOTEKOJE?


Europos s junga europos socialinis fondas

Problemos:

  • Egzistuoja mokymosi priemonių pasiekiamumo problemos: jų kopijos laikomos ne bibliotekoje, o kiekvieno pedagogo kabinetuose (tai akcentavo mechanikos ir metalo darbų, augalininkystės ir gyvulininkystės, kompiuterio panaudojimo, transporto paslaugų atstovai);

  • Kolegų tarpusavio konkurencija, todėl bibliotekoje kaupiamos tik anksčiau parengtos mokymo(si) priemonės, o naujos laikomos mokytojo kabinete (didmeninės ir mažmeninės prekybos profesijos posritis);

  • Bibliotekoje laikomos tik tos mokymo(si) priemonės, kurios išleistos už Phare lėšas.

  • Mechanikos ir metalo darbų profesijos posričio mokiniams prieinamos mokymo(si) priemonės, esančios informaciniame centre (vos apie 3 proc. visų parengtų priemonių).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Mokymo(si) priemonių nelaikymo bibliotekoje priežastys:

  • teisiškai nereglamentuotas ir tradicijomis negrindžiamas mokymo(si) priemonių kaupimas bibliotekoje (kompiuterio panaudojimas),

  • mokytojų tarpusavio konkurencija (didmeninė ir mažmeninė prekyba),

  • dalies pedagogų polinkis nebendradarbiauti ir nesidalinti mokymo(si) priemonėmis (kompiuterio panaudojimas).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • DĖL KOKIŲ PRIEŽASČIŲ MOKYKLOS BIBLIOTEKOJE TRŪKSTA LEIDINIŲ PROFESINIAM MOKYMUI?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Visose tirtose profesinėse srityse akcentuojama viena esminė problema – ne lėšų stoka, o naujų mokymo(si) priemonių stoka ir nepakankama naujų priemonių leidyba.

    „...seniau išleistų mokymo priemonių bibliotekoje yra pakankamai ir net per daug. Mokslinės literatūros, skirtos mokytojui užtenka įsigyti tik po 1 egz.. Vadovėlių perkama po 60 - 70 vnt., kad būtų bibliotekoje ir kabinete. Vadovėlius imti į namus mokiniai nenori. Brangūs enciklopediniai leidiniai (1-2 egz.) yra bibliotekoje, o turėti didesnį jų kiekį nėra poreikio. Mokymo priemonių trūksta dėl nepakankamos leidybos...“,

    „...nepakankama leidyba, nes nėra tų mokymo(si) priemonių rinkoje. Šiuo metu finansai tikrai nėra problema.

    Didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje „...šiuo metu labai trūksta mokymo(si) priemonių, mokantis apie maisto ir ne maisto prekes...“


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR INFORMACIJA IŠ INTERNETO GALI KOMPENSUOTI VADOVĖLIŲ IR KITŲ MOKYMO PRIEMONIŲ STOKĄ?


Problemos

Problemos

  • Internete daug „žalios“ informacijos, nepritaikytos mokytis (didmeninė ir mažmeninė prekyba, dailieji amatai, transporto paslaugos).

  • Internete talpinama informacija mokymuisi nepakankamai detali ir jos stokojama(viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas, mechanikos ir metalo darbai).

  • Mokytojų ir mokinių užsienio kalbos barjeras, trukdantis gauti naudingos informacijos(mechanikos ir metalo darbai).

  • Mokiniai neturi gebėjimų savarankiškai atrinkti naudingą informaciją(didmeninė ir mažmeninė prekyba, kompiuterio panaudojimas, dailieji amatai).

  • Skurdus apsirūpinimas kompiuteriais namie ir mokykloje (didmeninė ir mažmeninė prekyba, dailieji amatai).

  • Galimybių mokytojams ir mokiniams naudotis internetu nebuvimas (viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas bei maisto produktų gamyba).

  • Profesijai naudingos informacijos apmokestinimas ir brangumas (statyba ir inžinerija).


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR (NE)POPULIARU PROFESINĖS MOKYKLOS MOKINIAMS DARYTI ASMENINES VADOVĖLIO DALIŲ KOPIJAS?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Dailiųjų amatų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei mechanikos ir metalo darbų posričių pedagogai patys ir mokiniai kopijuoja mokymo(si) medžiagą.

  • Transporto paslaugų posrityje mokymo(si) medžiagos kopijavimas aktyvėja prieš kvalifikacinius egzaminus.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Kompiuterio panaudojimo, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo profesijų posričiuose kopijuoti – nepopuliaru.

  • Kopijavimo paslaugų nepopuliarumo prielaidos: nekopijuojama, nes tai – mokama paslauga, kopijavimui nepritaria profesijos mokytojas dėl mokinių mokymosi motyvacijos stokos, mokinių mokymosi motyvacijos stoka (augalininkystė, gyvulininkystė).

  • Didmeninės ir mažmeninės prekybos posrityje nėra poreikio, nes pamokose taikomi informacijos užsirašymo metodai.


Europos s junga europos socialinis fondas

  • AR PROFESINĖS MOKYKLOS MOKYTOJAMS ATESTUOJANTIS YRA PRIVALOMAS PUNKTAS DĖL MOKYMO – MOKYMOSI PRIEMONĖS PARENGIMO IR PUBLIKAVIMO KONKREČIAI PROFESINIO MOKYMO PROGRAMAI?


Europos s junga europos socialinis fondas

  • Kuo aukštesnė kvalifikacija, tuo svarbesnis mokymo(si) priemonės ne tik rengimas, bet ir publikavimas.

  • Atestuojantis pirmą kartą mokymo(si) priemonė - neprivaloma, bet yra svarus rodiklis, siekiant vyr. profesijos mokytojo kvalifikacijos augalininkystės ir gyvulininkystės profesijos posrityje būtinas konspektas.

  • Metodinis leidinys reikalaujamas siekiant profesijos mokytojo- metodininko kvalifikacijos (augalininkystės ir gyvulininkystės profesijos posritis).

  • Mokymo(si) priemonės publikavimas kitose srityse (pvz., transporto paslaugų, dailiųjų amatų, kompiuterio panaudojimo, maisto produktų gamybos) reikalaujamas tik atestuojantis mokytojo-eksperto kvalifikacinei kategorijai.


  • Login