1 / 48

EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA ( 6 )

EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA ( 6 ). Virgilijus Skulskis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Paskaitos tema: ES strukt ū riniai fondai ž em ė s ū kiui ir kaimo pl ė trai naryst ė s laikotarpi u. Kaimo plėtros 2004 – 2006 metais planas. NUMATOMOS LĖŠOS 2004 – 2006 M.

beulah
Download Presentation

EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA ( 6 )

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA (6) Virgilijus Skulskis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

  2. Paskaitos tema: ES struktūriniai fondai žemės ūkiui ir kaimoplėtrai narystės laikotarpiu • Kaimo plėtros 2004 – 2006 metais planas - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  3. NUMATOMOS LĖŠOS 2004 – 2006 M. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  4. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (1) Paramos gavėjas: • žemdirbys, apsisprendęs atsisakyti prekinės žemės ūkio gamybos ir perleidžiantis valdą arba jos dalį tam tikrus reikalavimus atitinkančiam perėmėjui; • smulkaus pieno ūkio savininkas, apsisprendęs atsisakyti prekinės žemės ūkio gamybos ir perleidžiantis individualią pieno kvotą į bendrosios nacionalinės kvotos rezervą; • ūkio darbuotojas, dirbęs nutraukusio prekinę žemės ūkio gamybą ūkininko ūkyje. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  5. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (2) Tinkamumo kriterijai paraiškos padavimo datai Paramos gavėjui – žemdirbiui, apsisprendusiam atsisakyti prekinės žemės ūkio gamybos ir perleisti valdą arba jos dalį : • vyrai nuo 55 iki 62,5 metų amžiaus ir moterys nuo 55 iki 60 metų amžiaus; • užsiimantys žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 10 metų; • ne mažiau kaip 4 metus deklaravę pasėlius arba gyvulius; • ūkininkaujantys ne mažesniame kaip 1 ha ŽŪN plote; • turintys teisę, sulaukę nustatyto pensinio amžiaus, gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją; • valdą įregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  6. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (3) Tinkamumo kriterijai paraiškos padavimo datai Paramos gavėjui – ūkio darbuotojui • Vyrai – 55-62,5, moterys – 55-60 metų amžiaus; • Per paskutinius 5 metus daugiau kaip pusę darbo laiko yra išdirbę ūkio darbininkais; • Per keturis paskutinius metus daugiau kaip pusę laiko išdirbę perdavėjo ūkyje, t.y. jų darbo stažas perdavėjo ūkyje turi sudaryti ne mažiau kaip 2 pilnus metus; • Turi būti socialiai apdraustas per paskutinius 5 metus 0,5 bazinės pensijos arba per paskutinius 2,5 metų pilnai bazinei pensijai. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  7. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (4) Tinkamumo kriterijai paraiškos padavimo datai Paramos gavėjui – smulkaus pieno ūkio savininkui • jau sulaukęs 55 metų, bet dar nesukakęs 70 metų amžiaus; • turi ne daugiau kaip 4 melžiamas karves, įregistruotas Gyvulių registre (2004 m. paraiškoms – 2003-01-01 data, 2005 m. paraiškoms – 2004-01-01 data, 2006 m. paraiškoms – 2005-01-01 data); • turi priskirtą individualią pieno gamybos kvotą (išmoka mokama už kvotą, galiojančią paraiškos padavimo datai); • ne trumpiau kaip 10 metų užsiima žemės ūkio veikla; • valdą įregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  8. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (5) Paramos gavėjas privalo: nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą. Paramos trukmė: Parama teikiama 15 metų arba iki paramos gavėjui sukaks 75 metai, išskyrus ūkio darbuotojus - jiems parama mokama iki jie sulauks pensinio amžiaus, bet ne ilgiau kaip 7,5 metų. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  9. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (6) Reikalavimai perėmėjui, perimančiam ūkį prekinei žemės ūkio gamybai: (paraiškos padavimo datai) • Iki 50 metų amžiaus. Perėmėju negali būti perleidėjo sutuoktinis. • Turi žemės ūkio išsilavinimą; • Neturi mokestinių įsiskolinimų; • Įsiregistruoja Žemės ūkio ir kaimo verslo registre • Įsipareigoja ūkininkauti perimtame ūkyje bent 5 metus, šio laikotarpio pabaigoje įrodo ūkio ekonominį gyvybingumą, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius, kad (vieną iš šių): • lankė tobulinimosi kursus (bent 100 valandų); • darbų apimtis padidėjo (lyginant su pirmaisiais ūkio perėmimo metais); • padidėjo pajamos; Padidėjo ūkio dydis – 5 procentais (specializuotiems ūkiams), 10 proc. (nespecializuotiems ūkiams) - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  10. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (7) Reikalavimai perėmėjui, perimančiam ūkį prekinei ne žemės ūkio gamybai(paraiškos padavimo datai): • Iki 50 metų amžiaus. Perėmėju negali būti sutuoktinis. • Neturi mokestinių įsiskolinimų; • Įsiregistruoja Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • Įsipareigoja bent 5 metus užsiiminėti ne ž. ū. veikla, laikydamasis aplinkosauginių reikalavimų; po penkerių metų nuo perėmimo įrodo ūkio ekonominį gyvybingumą, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius, kad (vieną iš šių): • lankė tobulinimosi kursus (bent 100 valandų); • darbų apimtis padidėjo (lyginant su pirmais metais); • padidėjo pajamos; • padidėjo ūkio dydis – 5 procentais. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  11. ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS (8) Išmokų dydžiai: Parama skirstoma į pastoviąją ir kintamąją dalis. Pastovioji dalis (atitinkanti pensiją ir paskaičiuota pagal SoDros prognozes vidutinės pensijos dydžiui 2004-2006 m. LR) sudarė 4454 Lt metams. Jei paramos gavėjas gauna pensiją ar kitas socialines išmokas, pastovioji dalis mažinamą metine šių pajamų suma. Jei paramos gavėjas turi išlaikomą sutuoktinį, mokamas 2225 Lt priedas prie pastoviosios dalies. Kintamoji dalis priklauso nuo: • perleistos žemės - mokama po 310 Lt už perleistos žemės ha per metus. Mokama už ne daugiau kaip 24 ha (t.y. maksimali suma - 7640 Lt per metus). • individualios pieno kvotos dydžio – mokama kiekvienais sekančiais metais: 600 Lt/t, 520Lt/t, 430 Lt/t. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  12. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS (1) Paramos gavėjas: • ūkininkas, • žemės ūkio bendrovė, • kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), • ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  13. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS (2) Tinkamumo kriterijai: • ūkis arba jo dalis turi būti mažiau palankioje ūkininkauti vietovėjearba vietovėje su aplinkosaugos apribojimais; • žemės ūkio naudmenos turi būti deklaruotos, o valda įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • ūkio dydis mažiau palankioje ūkininkauti vietovėjearba vietovėje su aplinkosaugos apribojimais turi būti ne mažesnis nei 1 ha; • ūkininkas įsipareigoja ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal šią priemonę; • ūkininkas privalo laikytis Geros ūkininkavimo praktikos taisyklių, žemė turi būti geros agrarinės būklės; • neturi mokesčių nepriemokos (juridiniai asmenys). - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  14. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS (3) Parama suteikiama, jei pareiškėjas dalyvauja priemonėje “Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos”.  Mažiau palankios ūkininkauti vietovės yra atrinktos vadovaujantis 2004 m. vasario 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-72, kuris pataisytas 2004 m. gegužės 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-287. IŠMOKOS: • Didelio nepalankumo vietovė – 260 Lt/ha/per metus; • Mažo nepalankumo vietovė – 195 Lt/ha/per metus. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  15. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  16. MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS (5) Pagal priemonę “Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais” suteikiama parama ir Natura 2000 teritorijoms – paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Šiuo metu yra išskirtos 17 paukščių saugomos buveinės. Kompensacinė išmoka už aplinkosauginių apribojimų laikymąsi (neželdinti pievų mišku, jų nesuarti ir nekeisti hidrologinio režimo) - 137 Lt/ha/per metus. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  17. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (1) • Paramos gavėjai: • ūkininkai, • žemės ūkio bendrovės, • kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), • žemės ūkio moksloir mokymo įstaigos, • kiti žemės ūkio veiklos subjektai, žemės ūkio veiklai naudojantys nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties žemę (ne mažiau kaip 5 metus) - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  18. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (2) • Tinkamumo kriterijai: • paramos gavėjas turi būti įregistravęs savo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • žemės ūkio veikla vykdoma ne mažesniame kaip 1 ha ŽŪN plote; • ūkis atitinka Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus; • paramos gavėjas gali pasirinkti vieną ar daugiau agrarinės aplinkosaugos priemonės programų, kurios bus taikomos ūkyje, tačiau išmokos bus mokamos už veiklą, atliekamą skirtinguose ūkio laukuose (išskyrus Retų gyvulių veislių programą) - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  19. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (3) Paramos gavėjas įsipareigoja laikytis prisiimtų įsipareigojimų mažiausiai 5 metus. Kompensuojama: Negautos pajamos ir papildomi kaštai. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  20. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (4) • Priemonę sudaro šios programos: • Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos programa; • Kraštovaizdžio priežiūros programa; • Ekologinės žemdirbystės programa; • Retų gyvulių veislių programa. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  21. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (5) • Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos programa • Tikslas – paviršinių ir gruntinių vandenų kokybės gerinimas. • Išmokos bus mokamos už: • apsauginės kranto juostos tvarkymą; • papildomai pievojeįrengtos apsauginės kranto juostos tvarkymą; • papildomai ariamoje žemėjeįrengtos apsauginės kranto juostos tvarkymą. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  22. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (6) • Kraštovaizdžio tvarkymo programa • Tikslas- išsaugoti pievas, pelkes ir šlapžemes, išlaikyti ekstensyvias ūkininkavimo sistemas pievose ir mažinti žemdirbystės intensyvumą. • Paramos gavėjas privalo: • pievose, pelkėse ir šlapžemėse nenaudoti pesticidų ir trąšų, jas kasmet šienauti, šienavimą pradėti ne anksčiau nei rugpjūčio 15 d., bet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.; • nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis; • išvežti nušienautąžolę, iškirsti ir pašalinti krūmus (iki spalio 15 d.); • nesausinti ūkyje esančių pelkių ir šlapžemių; • pievose išsaugoti pavienius medžius; • paramos gavėjas kartu su savivaldybės melioracijos specialistu nustato šlapynių plotą, pažymi jas žemėlapyje. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  23. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (7) • Ekologinio žemės ūkio programa • Tikslas – plėsti žemės ūkio produkcijos asortimentą, skatinant paklausios produkcijos augimą, plėsti žemės ūkio gamybą. • Parama teikiama už sertifikuotą ir deklaruotą žemės, naudojamą ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai. • Paramos gavėjas privalo: • pateikti ekologinio ūkio sertifikatą, išduotą ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos; • deklaruoti pasėlius; • nemažinti sertifikuoto ekologinei gamybai naudojamų ūkio naudmenų ploto. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  24. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (8) • Retų veislių programa • Pagal šią programą bus finansuojamas į FAO Nykstančių rūšių sąrašą įtrauktų gyvulių veislių, t.y. veislių, kurioms grėstų išnykimas, jeigu parama nebūtų suteikta pagal kitas programas, laikymas. • Programos sąlygos: • dalyvauti nykstančios gyvulių veislės, kurios gyvulius jis laiko, selekcinėje programoje; • pateikti pažymą iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos dėl dalyvavimo šioje programoje; - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  25. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (9) Paramos gavėjas privalo: • laikytis gyvulių sveikatos ir zoohigienos reikalavimų, o taip pat gyvulių gerovės normų; • išlaikyti nustatytą paraiškoje gyvulių skaičių paraiškos galiojimo laikotarpiu; • paramos gavėjas kasmet turi pristatyti pažymą iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos dėl retų gyvulių veislių skaičiaus ūkyje; • gyvuliui kritus pateikti veterinarijos gydytojo pažymą, kurioje nurodyta kritimo priežastis. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  26. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (10) • Ekologinio ūkininkavimo programa • Išmokos mokamos už: • daugiametes žoles 468 Lt/ha; • varpinius ir ankštinius javus 1346 Lt/ha; • daržoves, bulves 2028 Lt/ha; • vaistažoles 1601 Lt/ha; • uogynus 2534 Lt/ha; • sodus 2591 Lt/ha - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  27. AGRARINĖ APLINKOSAUGA (11) • Retų gyvulių veislių programa • Išmokos mokamos užnykstančias vietinės veisles : • Žemaitukų veislės arklius –1234 Lt • Lietuvos sunkieji arkliai – 1234 Lt • Lietuvos šėmieji ir baltnugariai galvijai – 935 Lt • Lietuvos juodmargiai ir žalieji galvijai (senojo genotipo)–935 Lt • Lietuvos baltosios kiaulės (senasis genotipas) – 489 Lt • Lietuvos vietinės kiaulės – 489 Lt • Lietuvos šiurkščiavilnės avys – 141 Lt • Lietuvos juodgalvės avys (senasis genotipas) – 141 Lt • Vištinės žąsys – 111 Lt • Nurodytossumosparamosgavėjams bus išmokamos 1 kartą per metus - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  28. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (1) Šią priemonę sudaro trys išmokų schemos: Miško įveisimo išmokų schema - pagal ją kompensuojamos miško įveisimo išlaidos, Įveisto miško priežiūros išmokų schema - pagal ją 5 metu kompensuojamos apželdinto miško priežiūros išlaidos, Prarastų pajamų kompensavimo išmokų schema - pagal ją 20 metų ūkininkams ar kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie naudojo žemę, kurioje veisiamas miškas žemės ūkio produkcijos gamybai, bei kitiems privatiems fiziniams ir juridiniams subjektams mokama metinė išmoka prarastoms pajamoms įveisus mišką kompensuoti. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  29. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (2) Paramos gavėjai: Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai, • bet kurie kiti fiziniai asmenys, nuosavybes teise turintys žemės ūkio paskirties žemę, • ar jų asociacija, savivaldybė arba jų asociacija. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  30. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (3) Pareiškėjas turi gauti: a) leidimą miškui veisti (išduoda Teritorinis žemėtvarkos skyrius) b) miško želdinimo projektą (jį tvirtina valstybinių miškų pareigūnai) Numatytos kompensuoti išlaidos: a) želdinimo projekto parengimas, b) dirvos paruošimas, c) sodmenų/sėklų įsigijimas ir sodmenų transportavimas, d) sodinimo/sėjimo darbai - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  31. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (4) Miško įveisimui kompensuojamos faktiškai padarytos išlaidos neviršijant 5345 Lt/ha miško įveisimo išlaidų. 5 metų miško priežiūros išlaidų maksimali kompensuojama suma skirsis kiekvienais metais atsižvelgiant į svarbiausius darbus. Maksimali kompensavimo suma per 5 metus – 6084 Lt/ha. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  32. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (5) Ūkininkas ar asociacija – fizinis arba juridinis asmuo, kuris bent dvejus metus iki miško įveisimo deklaruodavo nuosavą žemę, kuri bus apželdinta (žemė turi būti geros agrarinės būklės), bei valda yra užregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Bent dvejus metus vykdė buhalterinę apskaitą pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką ar gali pateikti seniūno pažymą ar kitus dokumentus tiesiogiai įrodančius, kad žemės sklypas, kuriame veisiamas miškas, iki apželdinimo buvo naudojamas žemės ūkio produkcijos gamybai. Pareiškėjas neturi turėti mokestinės nepriemokos, bei įsipareigoja vykdyti buhalterinę apskaitą. Asociacija šiame kontekste reiškia miško ar žemės savininkų asociacijas, kooperatyvus ir panašias struktūras. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  33. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU (6) Prarastų pajamų kompensavimo išmoka Ūkininkų ir asociacijos atveju Nuo 250 Lt/ha/per metus iki 510 Lt/ha/per metus Kitu atveju Nuo 62,5 Lt/ha/per metus iki 127,5 Lt/ha/per metus - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  34. PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS (1) Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas pusiau natūriniams ūkiams tapti komerciniais. Pusiau natūriniais ūkiais laikomi tokie ūkiai, kurie nesispecializuoja prekinėje žemės ūkio gamyboje, gamina žemės ūkio produkciją savoms reikmėms, ir dalį jos parduoda. Iš parduotos produkcijos realizavimo tokiuose ūkiuose lieka lėšų ir smulkioms investicijoms. • Mišri gamyba – 5-20 ha ir 5-10 karvių; • Daržininkystė – 4-8 ha; • Sodininkystė, uogininkystė – 1-4 ha. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  35. PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS (2) Paramos gavėjas privalo (paraiškos padavimo datai) : • atitikti pusiau natūrinio ūkio dydžio kriterijus; • būti įregistravęs savo žemės ūkio ir kaimo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • įsipareigoti tvarkyti buhalterinę apskaitą; • neturėti mokesčių nepriemokos; • parengti tinkamą verslo planą. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  36. PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS (3) Paramos mokėjimo laikotarpis numatomas iki 5 metų, po 3 metų patikrinant, kaip įgyvendinamas verslo planas ir nusprendžiant, ar skirti tolesnę paramą. Paramos suma - 3453 Lt metams, panaudojant šią sumą investicijoms į ūkį. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  37. PARAMA DIEGIANT ES REIKALAVIMUS (1) • Tikslas - suteikti paramą ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) ar kitiems žemės ūkio veiklos subjektams įgyvendinant ES keliamus veterinarijos ir higienos reikalavimus pieno ūkiams (Pieno direktyva) bei reikalavimus ūkiams mažinti užterštumą azoto junginiais (Nitratų direktyva). - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  38. PARAMA DIEGIANT ES REIKALAVIMUS (2) • 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva Nr. 92/46/EEB dėl higienos reikalavimų žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai ir realizavimui reikalavimų • 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva Nr. 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimų - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  39. PARAMA DIEGIANT ES REIKALAVIMUS (3) Tinkamumo kriterijai paramos gavėjui: • užsiimti žemės ūkio veikla nemažesniame kaip 3 ha ŽŪN plote; • užsiimti žemės ūkio veikla ne trumpiau nei 1 metus; • pateikti veiklos planą, kuriame numatytos būtinos investicijosnorint atitikti minimalius standartus; • neturėti mokestinių nepriemokų; • įsipareigoti tvarkyti buhalterinę apskaitąnuo paraiškos pateikimo dienos; • įregistruoti savo žemės ūkio ir kaimo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • pieno ūkių savininkai ar nuomininkai turi turėti ne mažiau 5 karvių (diegiant Pieno direktyvą); • Ūkiai, diegiantys Nitratų direktyvą, turi turėti ne mažiau 10 sąlyginių gyvulių (SG). - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  40. PARAMA DIEGIANT ES REIKALAVIMUS (4) Veterinarijos ir higienos reikalavimai pieno ūkiams (Pieno direktyva) • Patalpos, kuriose gyvuliai melžiami ar laikomas, apdorojamas arba šaldomas pienas, turi būti išdėstytos ir įrengtos taip, kad būtų išvengta pieno užteršimo. Jos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Patalpose turi būti: • sienos ir grindys lengvai valomos tose vietose, kur jos gali būti suterštos; • taip sudėtos grindys, kad lengvai galėtų nutekėti skysčiai ir būtų lengva pašalinti atliekas; • pakankamas vėdinimas ir apšvietimas; • tinkamas ir pakankamas aprūpinimas geriamuoju vandeniu, naudojamu melžimo metu ir įrangai plauti; • lengvai plaunami, valomi ir dezinfekuojami įranga bei įrengimai. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  41. PARAMA DIEGIANT ES REIKALAVIMUS (5) • Pieno laikymo patalpos privalo turėti tinkamą pieno šaldymo įrangą, būti apsaugotos nuo parazitų ir tinkamai atskirtos nuo bet kokių gyvulių laikymo patalpų; • Sergančių ar įtariamų infekcija gyvulių atskyrimas nuo likusios bandos yra įmanomas ir efektyvus; • Visi gyvuliai atskirti nuo patalpų, kuriose laikomas, apdorojamas ar šaldomas pienas; • Pieno laikymo patalpos turi būti naudojamos tik pienui ir melžimo įrenginiams tvarkyti ir laikyti; • Melžėjai laikosi švaros ir higienos reikalavimų. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  42. PARAMA DIEGIANT ES REIKALAVIMUS (6) Tinkamos išlaidos (Pieno direktyva) • pieno melžimo ir šaldymo įrangos įsigijimas; • elektros ir ventiliavimo sistemų įrengimas ar rekonstrukcija; • specializuotų transporto priemonių įsigijimas; • gamybinių pastatų ir /ar patalpų statyba ar rekonstrukcija; • vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų įrengimas; • gyvulių laikymo vietų įrengimas; • kenkėjų naikinimo priemonių įsigijimas. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  43. PARAMA DIEGIANT ES REIKALAVIMUS (7) Nitratų direktyvos reikalavimai • Mėšlidėse turi tilpti bent 6 mėnesius kauptas gyvulių mėšlas (8 mėnesius jei kiaulininkystės ūkis). • Gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą kiekvienais metais, įskaitant gyvulių mėšlą, patenkantį į dirvą ganant gyvulius, neturi viršyti 170 kg azoto 1 ha ž.ū. naudmenų kartu su azoto kiekiu, gaunamu iš mineralinių trąšų (bendras azotas). • Gyvulių tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,7 sąlyginio gyvulio vienam hektarui ž.ū. naudmenų. Jeigu gyvulių tankis ūkyje yra didesnis kaip 1,7 SGV vienam hektarui ž.ū. naudmenų, reikia įsigyti papildomai žemės arba mėšlo perteklių perduoti kitam ūkiui, kuriame gyvulių tankis yra mažesnis negu nustatyta norma. • Mėšlu ir srutomis laukus tręšti šiltuoju metų laiku: nuo balandžio 1 d. iki – gruodžio 1d. Atskirais atvejais leidžiama tręšti mėšlu dirvas, kai nėra sniego dangos ir dirva nėra įšalusi. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  44. Išmokos (Nitratų direktyva) (9) • Mokama už sąlyginį gyvulių vienetą (turimą arba numatomą laikyti); Investicijos daromos 3 metus. Kasmet: Ūkiai nuo 10 iki 29 SG gauna 961 Lt; Ūkiai nuo 30 iki 99 SG gauna 948 Lt; Ūkiai 100 SG ir daugiau gauna 805 Lt; • Tačiau į metus gaunama suma negali viršyti 86 320 Lt - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  45. Išmokos (Pieno direktyva) (10) • Mokama už melžiamą arba numatoma laikyti karvę; Investicijos daromos 2 metus. Kasmet: Ūkiai nuo 5 iki 19 karvių gauna 975 Lt; Ūkiai nuo 20 iki 39 karvių gauna 1214 Lt; Ūkiai nuo 40 iki 59 karvių gauna 1312 Lt. Investicijos daromos 3 metus. Kasmet: Ūkiai nuo 60 iki 89 karvių gauna 929 Lt; Ūkiai nuo 90 iki 200 karvių gauna 825 Lt. • Tačiau į metus gaunama suma negali viršyti 86 320 Lt - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  46. Kontrolė (11) • Visuose ūkiuose, kurie per metus investuoja daugiau nei 34 528 Lt, kasmet bus atliekama patikra vietoje, siekiant nustatyti, kaip vykdomas veiklos planas. Patikrą vykdys NMA; • Visi ūkininkai kasmet turės pateikti NMA ataskaitą, kurioje būtų nurodytos jau padarytos investicijos už ataskaitinį laikotarpį. - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

  47. Paraiškos paramai pagal KPP priemones 2005-11-01 duomenimis

  48. Dėkoju už dėmesį... - LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS-

More Related