Sveikatos priežiūros žmonių išteklių politika ir planavimas Lietuvoje ir pasaulyje

1. Sveikatos priežiūros žmonių ištekliųpolitika ir planavimas Lietuvoje ir pasaulyje Dr. doc. Danguolė Jankauskienė MRU Paruošta pagal dr. Liudvikos Starkienės medžiagą

2. Kodėl ši tema tokia svarbi? • PSO paskelbė, jog 2006 m. pasaulinės sveikatos dienos tema bus“Sveikatos priežiūros žmonių ištekliai“ • Sveikatos priežiūros žmonių išteklių planavimas - prioritetinė sritis PSO bendrojoje 2006-2015 m. veiklos programoje • 2006 m. PSO metinė ataskaita bus skirta sveikatos priežiūros žmonių išteklių temai

3. Kas yra sveikatos priežiūros žmonių ištekliai (ŽI)? • Į šią sąvoką įeina visi sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys specialistai: gydytojai, slaugytojos, odontologai, vaistininkai, visuomenės sveikatos specialistai ir t.t.

4. Kas yra sveikatos priežiūros žmonių išteklių planavimas? • Tai procesas, kuriuo siekiama nustatyti: • Koks bus specialistų skaičius(pasiūla) ateityje? • Koks bus jų pasiskirstymas: • Specialybėse • Regionuose • Amžiaus grupėse • Pagal lytį • Koks bus specialistų poreikis ateityje? • Ar ateities pasiūla atitiks ateities poreikį?

5. Esama situacija • Ilgą laiką ŽI planavimas nebuvo laikomas sveikatos politikos prioritetu • Šiuo metu planuojama labai nedaugelyje šalių, pvz. Olandijoje, Australijoje, Lietuvoje • Turtingos šalys kompensuoja specialistų trūkumą pritraukdamos specialistus iš kitų šalių, pvz. Didžioji Britanija, Norvegija

6. Esama situacija • Neturtingose šalyse stebimas katastrofiškas specialistų trūkumas • Afrikos šalyse gydytojų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. svyravo nuo 3 iki 82 • Palyginimui, Europos Sąjungos šalyse ir Šiaurės Amerikoje 2004 m. šis rodiklis svyravo nuo 230 iki 400

7. Gydytojų skaičius 100 tūkst.gyv.

8. Slaugytojų skaičius 100 tūkst.gyv.

9. Išlaidų sveikatos priežiūrai dalis nuo BVP 2002 m.

10. Slaugytojų skaičius tenkantis 1 gydytojui 2003 m.

11. Šalys, kurių slaugytojos dirbo Jungtinėje Karalystėje 2002 m.

12. Užsieniečių gydytojų dalis nuo visų gydytojų 2000 m.

13. KMU Mokslinis tyrimasPadaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership (2008). • Tikslas: • išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų ir odontologų) migracijos apimtis per pirmuosius dvejus įstojimo į ES metus (2004 m. gegužės 1d. – 2006 m. balandžio 30 d.).

14. 2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. SAM išduotų pažymų slaugytojams, odontologams, gydytojams sąrašas Slaugytojai n=273 Gydytojai n=543 Odontologai n=123 Kitose ES/EEE šalyse regis- truotų specialistų sąrašai ir užsienio kompetentingų institucijų informacija SVEIDRA Kitose ES/EEE šalyse regis- truotų specialistų sąrašai ir užsienio kompetentingų institucijų informacija Nedirba Lietuvos SPĮ Registruoti kitoje šalyje Registruoti kitoje šalyje Gydytojų migracijos tyrimų duomenų palyginimas

15. Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai Išvykusių Lietuvos gydytojų pasiskirstymas pagal šalis

16. Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai:Duomenų tikrinimas kitų šalių duomenų bazėse • 2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 67,5 proc. pažymas gavusių gydytojų • 2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 54,3 proc. pažymas gavusių gydytojų Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

17. Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai:Išvykusių gydytojų pasiskirstymas pagal amžių Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

18. Pažymas gavusių ir išvykusių gydytojų dalis nuo bendro skaičiaus pagal specialybes Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

19. Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (1): 2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 60,7 proc. pažymas gavusių slaugytojų 2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 45,2 proc. pažymas gavusių slaugytojų Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

20. Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (2):Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal šalis Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

21. Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (3):Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal amžių Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

22. Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (1) 2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 75,3 proc. pažymas gavusių odontologų 2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 69,1 proc. pažymas gavusių odontologų Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

23. Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (2):Kitose šalyse registruotų odontologų pasiskirstymas pagal šalis Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

24. Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (3):Kitose šalyse registruotų odontologų pasiskirstymas pagal amžių Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

25. Tyrimų apribojimai Slaugytojai ir odontologai Duomenų prieinamumas Tarpinstitucinio susitarimo nebuvimas Gydytojai Sudėtingumas - taikant du metodus gauti papildantys duomenys Tolimesnių tyrimų būtinybė Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

26. Išvados (1) 2004–2005 m. beveik pusė procento (0,4 proc.) visų Lietuvos slaugytojų buvo gavę pažymas, o išvyko 0,3 proc. visų Lietuvos slaugos specialistų. 2005–2006 m. pažymų buvo išduota beveik dvigubai daugiau (0,7 proc.), o išvyko 0,3 proc. visų Lietuvos specialistų. 2004–2005 m. 3,6 proc. visų Lietuvos odontologų buvo gavę pažymas, o išvyko 2,7 proc. visų Lietuvos odontologų. 2005–2006 m. pažymų buvo išduota beveik dvigubai mažiau (1,7 proc.), tuo tarpu išvyko 1,2 proc. visų Lietuvos odontologų. Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

27. Išvados (2) 2004–2005 m. beveik trys procentai (2,7 proc.) visų Lietuvos gydytojų buvo gavę pažymas, o išvyko beveik vienas procentas (0,7 proc.) visų Lietuvos gydytojų. 2005–2006 m. pažymų buvo išduota beveik dvigubai mažiau (1,4 proc.), tuo tarpu išvyko mažiau nei pusė procento (0,3 proc.) visų Lietuvos gydytojų. Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008). Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

28. Planavimo problemos • Strateginio planavimo nebuvimas • Ryšio tarp “produkto” ir “proceso”stoka • Patikimų duomenų stoka • Netinkami, sudėtingi planavimo metodai • Silpni ryšiai tarp planuotojų ir įstatymų leidėjų • Sprendimai, susiję su ŽI, labai prieštaringi: • Konfliktai su profesinėmis draugijomis • Konfliktai su mokymo institucijomis • Konfliktai su darbuotojais

29. Duomenys

30. Kokie turi būti duomenys? • Tikslūs ir patikimi • Nuolatos atnaujinami • Išsamūs • Apimantys pakankamai ilgą laikotarpį

31. Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI? • Visuotinis gyventojų surašymas • Nėra informacijos pagal specialybes • Vyksta tik kas 10 metų • Licencijų registrai • Gydytojų, odontologų, vaistininkų, slaugytojų • Atnaujinamitik kas 5 metus • Ne visose specialybėse licencijavimas privalomas, kai kurios specialybės licencijuojamos tik privačiai veiklai • Licencijų (ne fizinių asmenų ar etatų) pasiskirstymas pagal lytį, amžių

32. Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI? • Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų bazė • Nuo 1993 m. • Informacija apie gydytojus, odontologus, slaugytojas, vaistininkus (fizinius asmenis ir etatus) • Pasiskirstymas pagal specialybes ir regionus • Nėra informacijos apie pasiskirstymą pagal amžių, lytį, suteiktas paslaugas

33. Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI? • Valstybinė ligonių kasų informacinė sistema (SVEIDRA) • Nuo 1999 m. • Renkami duomenys tik apie gydytojus, turinčius sutartis su VLK • Profesinių draugijų duomenys • Ne visi specialistai yra draugijų nariai • Farmacinių firmų atstovybių informacija apie gydytojus ir vaistininkus • Kohortiniai tyrimai, naudojant universitetų absolventų duomenų bazes

34. Kokios sudėtinės ŽI planavimo dalys? • Pasiūlos prognozė • Poreikio prognozė • Skirtumo tarp pasiūlos ir poreikio analizė • Sprendimų analizė

35. Pasiūlos prognozė

36. Pasiūlos prognozės elementai Esamas aktyvių specialistų skaičius (pasiūla) Prognozuojamas pasitraukimas Dėl mirties Pensijos Migracijos Profesijos pakeitimo Prognozuojamas absolventų skaičius Pasitraukimas studijų metu Aktyvių specialistų skaičius (pasiūla) ateityje

37. PASIŪLOS PROGNOZĖ • Tikslas - prognozuoti aktyvių ŽI* skaičių ateityje • Aktyvūs ŽI – tai specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros sistemoje pagal įgytą išsilavinimą • Prognozės variantai • Status quo prognozė (prielaida, kad priėmimas į studijas ir pasitraukimas nepasikeis) • Alternatyvios prognozės (įvairios studentų priėmimo ir pasitraukimo prielaidos)

38. Pasiūlos prognozavimo metodai: • Taikant absoliučius absolventų ir nubyrančių specialistų skaičius • Taikant vidutinį metinį procentinį nubyrėjimą ir absoliučius absolventų skaičius

39. PASIŪLOS PROGNOZĖS PAVYZDYS (taikant absoliutų nubyrėjimą) Pasiūla AbsolventųPasitraukia Pasiūla 2005 m. skaičiusiš profesijos 2006 m. Gydytojai2000 +100 -50 =2050 Slaugytojos3000 + 80 -50 =3030 Odontologai 200 + 50 - 20 = 230

40. PASIŪLOS PROGNOZĖS PAVYZDYS (taikant vidutinį metinį procentinį nubyrėjimą) Pavyzdys:Atskaitos metų (2005 m,) pasiūla = 10000 slaugytojų Metinis pasitraukimas dėl įvairių priežasčių = 5 proc. Absolventų skaičius per metus 850 (atmetus studijų nebaigiančius studentus 50) = 800 Prognozuojama pasiūla 2005 m. (0,95 x 10000) + 800 = 10300 Prognozuojama pasiūla 2006 m. (0,95 x 10300) + 800 = 10585 Ir t.t., laikant, jog metinis pasitraukimas yra 5 proc. (išlikimas profesijoje 95 proc.)

41. Kasmet pasitraukiantys specialistai • Kiek specialistų miršta? • Kiek specialistų išeina į pensiją? • Kokio vidutiniškai amžiaus išeinama į pensiją? • Kiek specialistų išvyksta? • Kiek specialistų dirba ne pagal įgytą išsilavinimą?

42. Specialistų mirtingumo nustatymas • Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis 25-64 m. amžiaus grupėje: • Moterų mirtingumas: 0,37 proc. • Vyrų mirtingumas: 1,1 proc. • Pvz., šeimos gydytojų mirtingumas: 0,47 proc. • 85 proc. šeimos gydytojų yra moterys

43. Vyresnių nei 60 m. gydytojų dalis kai kuriose specialybėse

44. Atvykstantys ir išvykstantys specialistai • Duomenų šaltiniai • Pasikeitimas informacija tarp šalių • Kiek specialistų išvyksta iš šalies? • Kiek specialistų atvyksta į šalį? • Kokios migracijos priežastys? • Kokios pagrindinės traukos šalys?

45. Lietuvos gydytojų, medicinos rezidentų ir vaistininkų, ketinančių dirbti užsienyje, skaičius proc. (2005 m.)

46. Migracija Išvykimo priežastys: Didesnis atlyginimas- >70 proc. Geresnė gyvenimo kokybė ->50 proc.Geresnės profesinės galimybės - >40 proc. Populiariausios šalys: Šiaurės šalys (Danija, Norvegija, Švedija), Jungtinė Karalystė,Vokietija

47. Nuo ko priklauso būsimas absolventų skaičius? • Kiek kasmet priimama studentų? • Kuri dalis nebaigia studijų? • Didžiojoje Britanijoje studijų nebaigia apie 10 proc. medicinos studentų • Vokietijoje – apie 20 proc. • Meksikoje – net 25 proc.

48. Lietuvos studentų pasitraukimas studijų metu

49. Kaip nustatyti aktyvių specialistų skaičių? • Geriausias šaltinis būtų nuolatos atnaujinama registracijos sistema • Kohortiniai tyrimai

50. Kohortiniai tyrimai • Būtini nesant tikslių duomenų apie specialistų pasitraukimą • Kohorta– tam tikrą laiką stebimų asmenų grupė, pvz. gydytojai, baigę studijas 1980, 1985 m. • Absolventų duomenys tikrinami esamose duomenų bazėse, siekiant nustatyti aktyvių specialistų skaičių • Nustatomas dirbančių absolventų dalis pagal lytį ir amžių