T ę sinys Nr.3 Dr. V. Smalskys

1. Tęsinys Nr.3 Dr. V. Smalskys

2. Analizuojant valstybės tarnybos reformas Vidurio ir Rytų Europos šalyse reikia pastebėti, kad per paskutinius 16 –17 metų įvyko žymūs poslinkiai transformuojant valstybės valdymą demokratinių reformų linkme.

3. Iki 2001 m. priimtų „Valstybės tarnybos (Civil Service) įstatymo“ pakeitimų, Vengrijos valstybės tarnybos sistema buvo skirstoma į 4 kategorijas. • Kiekvienoje klasėje buvo keletas lygių. Trijų metų laikotarpyje valstybės tarnautojas buvo perkeliamas į kitą lygmenį ( ir dabar tai daroma savo klasės ribose). • 2001 m. įgyvendinti „Valstybės tarnybos įstatymo“ pakeitimai valstybės tarnautojams priskyrė tik 1 ir 2 klases.

4. Kaip ir daugelyje pokomunistiniųšalių, Vengrijoje, nuo 1996 m., yra bandoma sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Nuo 1996 iki 1997 metų valstybės tarnautojų skaičius buvo sumažintas 3 procentais. • Dabartiniu laikotarpiu valstybės tarnautojų skaičius yra maždaug 112 tūkst. Tarnautojų (po 2001m. „Valstybės tarnybos įstatymo“ pakeitimo, pperžiūrėjus 3ir 4 klasės tarnautojų statusą šis skaičius sumažėjo dar 14 000 asmenų).

5. 1996 – 1997 m. reformų laikotarpiu valstybės tarnautojų atlyginimų sistema Vengrijoje buvo decentralizuota. Valstybės įstaigų vadovai nelabai noriai priima žmones į laisvus etatus. • Vengrijoje, atlyginimų srityje, vyrauja didelį skirtumai tarp viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų. Valstybės tarnautojų atlyginimas yra 10 proc. mažesnis lyginant su privačiu sektoriumi.

6. Senasis (1992 m.) „Valstybės tarnybos įstatymas“ įstatymiškai patvirtino karjeros ir pakėlimo pareigose galimybę atsižvelgiant į tarnautojo darbo efektyvumą. • Tai buvo pirmas toks modernus įstatymas Vidurio ir Rytų Europoje. Šis įstatymas rėmėsi tokiomis nuostatomis: gebėjimai, politinis neutralumas, personalui buvo nustatyti stabilūs atlyginimai, vertinimo sistema.

7. 2001 m. Vengrijos Vyriausybė inicijavo „Valstybės tarnybos įstatymo“ pakeitimus. Buvo sumanyta valstybės tarnybą paversti uždara sistema. Buvo sumažinta galimybė patekti į valstybės tarnybą iš „ išorinės aplinkos“. Tai vadinama „ karjera tarnyboje iki gyvos galvos“. • Šių pakeitimų tikslas yra suteikti valstybės tarnybos pareigūnams stabilumą, numatyti karjeros etapus, pensijų garantijas.Šį įstatymą galima lyginti su Vokietijos ir Prancūzijos valstybės tarnybų įstatymais.

8. Už valstybės tarnautojų lavinimą atsakingos dvi institucijos: Ministro pirmininko Kanceliarija ir Vidaus reikalų ministerija. • Naujas Vengrijos valstybės tarnybos įstatymas yra konservatyvesnis už senajį.

9. Lenkijoje, naujas „Valstybės tarnybos įstatymas“ buvo priimtas 1999 metais. Pagal jį, visi tarnautojai, dirbantys valstybės administracijoje, tapo valstybės tarnybos sistemos dalimi. • Naujo įstatymo tikslas – sukurti valstybės tarnautojų korpusą su nauja atlyginimų sistema, nauja karjeros sistema, orientacija į rezultatus, įvesti daugiau skaidrumo valstybės tarnyboje.

10. Valstybės tarnautojų korpusas apima įvairių inspekcijų, pagalbinių tarnybų, vaivadijų apsaugos, pavietų tarnybų valdytojus, gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojus ir t.t. • Valstybės tarnautojų korpusas yra suskirstytas į dvi grupes: samdomi valstybės tarnybos darbuotojai (dirbantys pagal kontraktą) ir valstybės tarnautojai (dirbantys pagal paskyrimus).

11. Pagal dabar veikiantį Valstybės tarnybos įstatymą: visos neužimtos vakansijos (etatai) turi būti publikuojami „Valstybės tarnybos biuletenyje“. Nauji, samdomi tarnautojai pasirašo kontraktą trejiems metams. Jų veikla vertina spec. komisija. • Kandidatai į valstybės tarnybos pareigybes turi būti samdomais valstybės tarnybos darbuotojais, baigti parengiamąją valstybės tarnybos praktiką, turėti dviejų metų darbo patirtį valstybės tarnyboje.Turi būti baigęs magistro studijas, mokėti vieną užsienio kalbą ir kt.

12. Skyrimai į svarbiausias valstybės tarnybos pareigybes vykdomi konkursų pagalba (panašiai kaip anglosaksų šalyse. • Konkursai apima tokias pareigybes: kabineto sekretorius, tarnybos generalinis direktorius, departamento direktorius(pavaduotojas), skyriaus direktorius (pavaduotojas) ar analogiškos pareigybės vaivadijose.

13. Lenkijos ministras pirmininkas (pagal Konstituciją) yra atsakingas už valstybės tarnybą. Tačiau pagrindiniu asmeniu vyriausybės administracijoje, atsakingu už valstybės tarnybos klausimus yra valstybės tarnybos vadovas. • Tarybą sudaro 16 asmenų: pusė jų yra viešojo administravimo teoretikai ir praktikai, kita pusė – sudaryta iš parlamento frakcijų atstovų. Tarybos nariai skiriami Ministro pirmininko.

14. Valstybės tarnautojų atlyginimas nustatomas pagal atlyginimų vidurkį vyraujantį viešajame sektoriuje. Atlyginimų didinimas, kiekvienais metais, derinamas Trišalėje komisijoje, dalyvaujant viešojo sektoriaus darbuotojams, profsąjungoms ir Vyriausybės atstovams. • 1997 m. Seimas priėmė įstatymą apribojantį valstybės tarnautojų veiklą. Kaip ir kitose pokomunistinėse šalyse valstybės tarnautojai neturi teisės turėti akcijų ar dalies privačiose kompanijose; deklaruoti savo turtą.

15. Netiesiogiai už valstybės tarnybą Lenkijoje atsakinga Vidaus reikalų ir administracijos ministerija. • Lenkijoje pradėjo veikti inovacinis, tarpinis postų ir karjeros valstybės tarnybos istatymas.

16. Latvijos valstybės tarnybos įstatymas buvo priimtas 2000 m. rugsėjo 7 d. Čia yra nurodomos keturios pagrindinės valstybės tarnautojo pareigos, t.y., vadovautis Konstitucija, įstatymais, poįstatyminiais aktais ir tarptautinės teisės normomis. • Būti lojaliam valdžiai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų, rodyti asmeninę iniciatyvą, veikti vadovaujantis visuomenės interesais

17. Akcentuojama pareiga nuolat kelti kvalifikaciją (profesinės žinios ir praktiniai gebėjimai). Įstatymas apriboja valstybės tarnautojams užsiimti kita veikla, gaunant papildomų pajamų.Latvijoje valstybės tarnautojo pareigos sietinos su konkrečia pareigybe. • Latvijos valstybės tarnautojo priesaikos tekste minimas sąžiningas, teisingas ir lojalus pareigų atlikimas. Latvijoje numatyti apribojimai valstybės tarnautojams reiškiant oficialią valstybės poziciją. Latvijos valstybės tarnybos įstatymas yra iš dalies yra artimas kontinentinės Europos šalių valstybės tarnybos koncepcijai bei yra socialiai orientuotas.

18. Ukrainos valstybė dar tik dabar bando žengti pirmuosius žingsnius reformuodama savo valstybės tarnybą. Valstybės tarnybos reformose trūksta konkretumo ir efektyvumo. • Valstybės ir sričių tarnautojų etatai mažinami ne ten kur reikia, bet atvirkščiai, jie dažnai didinami sričių administracijose. • Administracinių gebėjimų stoka viena iš rimtesnių Ukrainos valstybės tarnybos problemų.

19. Ukraina yra susiskaldžiusi į daug sričių ir regionų. Rytiniuose regionuose valstybės tarnautojai ne visada yra pakankamai lojalūs centrinei valdžiai, dažnai nesuvokia savo valstybės egzistencijos prasmės. Sričių vadovai priklausomai nuo oligarchinių – pramoninių grupių. • Valstybės tarnautojų lavinimas tampa pagrindiniu valdymo modernizavimo komponentu. Teigiama, kad valstybės tarnautojų lavinimas turibūti siejamas su aukštojo mokslo bei praktinių kursų sinteze.

20. Ukraina valstybės tarnautojų atrankos ir rengimo srityje susiduria su panašiomis problemomis, būdingomis daugeliui pokomunistinių valstybių. Kas penktas aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojas yra pensijinio ar priešpensijinio amžiaus. • Nelabai efektyvi yra konkursinės atrankos į valstybės tarnybą sistema. Didelė dalis naujai paskirtų valstybės tarnautojų viešajame sektoriuje išdirba tik dvejus ar trejus metus. Valstybės tarnyboje yra didelė personalo kaita.

21. Labai aktuali yra kvalifikacijų ir kompetencijų problema tarp regioninių ir rajoninio lygio valstybės ir savivaldos tarnautojų Didelė dalis sričių ir savivaldos tarnautojų turi techninį ir humanitarinį išsilavinimą. Valstybės tarnybos sistema yra nemotyvacinė. • Ukrainos valstybės tarnautojų atlyginimo vidurkis (vietiniu lygiu) yra labai žemas. Iš dalies tai suponuoja neskaidrius sprendimus ir jų įgyvendinimą.

22. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimas turi būti paverstas strategine valdymo reformų kryptimi. Tam tikslui dirba Ukrainos valstybės valdymo akademija prie Prezidento administracijos ir 4 jos regioniniai institutai. • Valstybės tarnautojų rengimas ir koordinavimas iš vieno centro (Ukrainos sąlygomis) gali išugdyti lojalius savo valstybei tarnautojus.

23. Dar viena aktuali Ukrainos valstybės tarnybos (ypač šalies rytuose) problema yra „kalbinė kompetencija“. Yra siūloma ukrainiečių kalbos diegimą valstybės institucijose susieti su valstybės tarnautojo karjeros galimybėmis. • Ukrainiečių kalbos mokėjimas būtų stimulas siekti karjeros valstybės tarnyboje. Šiuo metu yra aktualu sustiprinti valstybinės kalbos vartojimą centrinės ir kai kuriose šiaurės Ukrainos regionuose ir valstybės įstaigose.

24. Trumpas palyginimas • Vengrijos valstybės tarnybos įstatymas (2001 m.) atstovauja socialinei kontinentinei valstybės tarnybai ir yra artimas karjeros sistemai. Valstybės tarnautojų teisės ir pareigos yra griežtai reglamentuotos. 1992 m. valstybės tarnybos įstatymas buvo modernesnis ir iš dalies buvo orientuotas į tarnautojo darbo rezultatus.

25. 1999 m. Lenkijos valstybės tarnybos įstatymas valstybės tarnautojų korpusą suskirsto į dvi kategorijas: dirbantys pagal kontraktus ir dirbantys pagal paskyrimus tai mišrus postų ir karjeros sistemų modelis. Valstybės tarnautojai vertinami pagal darbo rezultatus. • Lyginant su Vengrijos valstybės tarnyba, Lenkijos valstybės tarnautojai dirba modernesnėje įstatyminėje aplinkoje, labiau orientuotoje į „naujosios viešosios vadybos“ principus.

26. Latvijos valstybės tarnyba yra artima karjeros sistemai bei yra kontinentinės tradicijos įtakoje. Jame yra ir modernesnių aspektų, kaip antai rodyti iniciatyvą darbe tarnautojų ir piliečių bendradarbiavimas . Latvijos valstybės tarnybos įstatymas artimesnis vengriškajam. Visų išvardintų šalių valstybės tarnautojai pradėdami tarnautojo karjerą duodą priesaiką valstybei ir piliečiams.

27. Ukrainos valstybės tarnybos dar laukia ilgas reformų kelias, ypač kvalifikacijų ir kompetencijų bei „kalbinės kompetencijos“ tobulinimo srityje. Reikia sukurti efektyvią motyvavimo ir skatinimo sistemą, kad valstybės tarnybos nepaliktų geriausi žmonės (ši problema aktuali visoms Vidurio Europos šalių valstybės tarnyboms).

28. Brazilijos prezidento F. Colloro (1990 m.) pasiūlytas valstybės tarnybos reformos planas buvo labai paprastas. Jis pasiūlė sumažinti valdymo aparatą. • Reformos kūrėjas buvo prezidento administracijos sekretorius H. Santana ir jo komanda. • Dalis administracinių agentūrų buvo išformuotos prezidento įsakais. Kiekvienas ministras gavo nurodymą sumažinti ministerijos etatus 30 proc.

29. Buvo bandoma sumažinti valstybės tarnybai skirtas išlaidas. Dalis tvirtas socialines garantijas turinčių valstybės tarnautojų buvo priversti išeiti priverstinių atostogų (em disponibilidade). • Tačiau Brazilijos įstatymai teikė tvirtas garantijas taip atostogaujantiems tarnautojams. • Prezidentas Colloro pabandė priverstinai atostogaujantiems sumažinti atlyginimus. Brazilijos Aukščiausiasis Teismas jo įsakymą pripažino kaip antikonstitucinį

30. Vyriausybė užšaldė valstybės tarnautojų atlyginimus iki 1990 m. galo. Didžiuliai infliacijos tempai Brazilijoje pakirto valstybės tarnautojų perkamąją galią. Atlyginimas nuvertėjo 70 proc. • Tokia atlyginimų politika sudavė skaudų smūgį valstybės tarnybai. Labiausiai patyrę ir kvalifikuoti tanautojai perėjo dirbti į privatų sektorių. • Radikalios ir dažnai neapgalvotos prezidento F. Colloro reformos sumažino valstybės tarnautojų skaičių, tačiau valstybės tarnyba tapo mažiau kvalifikuota ir kompetetinga.

31. Prezidento Colloro bandymai sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, nesiremiant objektyviais kriterijais ir veikiant autoritariškai turėjo katastrofinių padarinių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kokybei Brazilijos viešajame sektoriuje. • Kitas prezidentas I. Franco, 1994 m., „amnestavo“ visus valstybės tarnautojus nukentėjusius nuo Colloro reformų. Pagal galimybes daugelis šių tarnautojų buvo atstatyti savo ankstesnėse pareigose.

32. Naujasis prezidentas Cardosso pasiūlė konstitucinę pataisą dėl administracinių reformų (anglosaksų šalių įtaka).: • Buvo leidžiama atleisti valstybės tarnautojus už nepatenkinamą darbo atlikimą ar sumažinti atlyginimus tiems kurių jie buvo labai dideli.; • Federalinei vyriausybei buvo uždrausta skirti lėšas valstijų vyriausybėms ir savivaldybėms, kad padengtų darbo jėgos išlaidas. • Restruktūrizuojant įstaigas buvo siūloma tarnautojus išleisti priverstinių atostogų ir mokėti jiems atlyginimą priklausomą nuo ištarnauto laiko.

33. Valstybės tarnautojų bandomasis laikotarpis buvo pratestas nuo 2 iki 5 metų. • Buvo planuojama dalį tarnautojų priimti pagal darbo sutartis. • Buvo panaikinta paritetinė algų ir pensijų kėlimo sistema. Tai leido kelti atlyginimus valstybės tarnautojams, nekeliant pensijų buvusiems valstybės tarnautojams. • Viešąsias paslaugas galėjos teikti ir privačios kompanijos (pagal sutartis). • Buvo įvestos atlyginimų „lubos“ valstybės tarnautojams.

34. Pagal tuometinius Brazilijos Federalinio viešojo administravimo sekretoriato skaičiavimus trūko 143 tūkst. tarnautojų. Valstybės tarnautojų skaičius nebuvo per didelis. • Valstybės tarnybos reformos prioritetu buvo paskelbtas lavinimas ir kvalifikacijos kėlimas. Valdymas turėjo būti orientuotas į rezultatus.

35. Po 1973 m. perversmoČilės karinė vyriausybė smarkiai sumažino valstybės tarnautojų skaičių (buvo atleista 27 500 tarnautojų). • Per 17 valdymo metų A. Pinočetas sistemingai mažino centrinių ministerijų tarnautojų skaičių, dalį funkcijų perduodamas vietos savivaldai ir privatizuodamas viešojo sektoriaus kontroliuojamas įmones. • Po demokratinių reformų šalyje visos civilinė vyriausybės nekėlė tikslo mažinti valstybės tarnautojų skaičių. Jos didino viešojo sektoriaus darbuotojų etatų skaičių sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.

36. Pinočeto vyriausybė įgyvendindama valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo strategiją, norėdama sumažinti biudžeto išlaidas dažnai atidėdavo tarnautojų atlyginimo kėlimą. Vyriausybė ėmė kelti atlyginimus tik tada kai žemas valstybės tarnautojų skaičius ėmė grėsti reformų įgyvendinimui. • 1980 m. vieninga valstybės tarnautojų atlyginimų skalė buvo peržiūrėta ir imta kelti atlyginimus valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į atlyginimus privačiam sektoriuje. Šis procesas truko iki 1985 m., kada atlyginimų vidurkis valstybės tarnyboje ėmė nesiskirti nuo atlyginimų privačiame sektoriuje.

37. Trumpas palyginimas • Brazilijoje, nepamatuotas valstybės tarnybos mažinimas, neatsižvelgiant į valstybės poreikius, sudavė skaudų smūgį valstybės tarnybos prestižui. Daug aukštos kvalifikacijos personalo perėjo dirbti į privatų sektorių ir atsirado kompetencijų trūkumas , kurį kompensuoti Brazilijos valstybės tarnybai dar ir šiandien pakankamai sunku. Čilė įgyvendino efektyvesnes reformas

38. Palyginimui, Čilėje, generolo A. Pinočeto valdymo metais, valstybės tarnautojų skaičius buvo ženkliai sumažintas, bet tai buvo daroma ne populistiniais sumetimais, o vykdant liberalias rinkos reformas ir perduodant dalį centrinių ministerijų funkcijų savivaldai bei privatizuojant viešojo sektoriaus įmones. Valstybės tarnautojųvidurikis 1985 m. ėmė prilygti privataus sektoriaus tarnautojų vidurkiui. • Šiandien, demokratinės Čilės administracijos siekiai padidinti valstybės tarnautojų skaičių socialinių paslaugų administravimo ir švietimo srityse, kurios valdant A. Pinočetui buvo iš dalies „apleistos“. Šis procesas permanentinis, jis neturi populizmo atspalvio.

39. 1982 m., 1988 m., 1993 m., ir 1998 m. Kinijos Vyriausybė vykdė plačias administracines reformas, kurios turėjo racionalizuoti šalies valdymą. Antai, 1982m. Valstybės Taryboje tarnautojų skaičius buvo sumažintas atleidžiant 51 tūkst. žmonių. • Tarnautojų mažinimas ministerijose ir savivaldos struktūrose vyko iki 1998 metų. Ministerijų skaičius buvo sumažintas. Daugelis atleistų valstybės tarnautojų įsiliejo į privatų sektorių. • Negalima tvirtinti, kad valstybės tarnautojų skaičius Kinijoje sumažėjo, jis augo kitose valstybės valdymo įstaigose.

40. Vyriausybė siekė pakeisti valstybės tarnautojų amžiaus struktūrą. Daugeliui vyrų buvo nustatytas amžiaus limitas. • Pagal Laikinąsias valstybės tarnautojų taisykles (1993 m.) priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas atviruose konkursuose. Valstybės tarnautojų atlyginimas neturi būti daug mažesnis negu jų vadovų.

41. Naujoji atlyginimų politika orientuota į tai, kad valstybės tarnautojų darbas apmokamas panašiai kaip gauna valstybinių įmonių menedžeriai. Tai į rezultatus orientuota atlyginimų sistema. Vykdomos kasmetinės tarnautojų atestacijos. • Kinijoje valstybės tarnautojai nėra politiškai neutralūs, kaip daugelyje Vakarų šalių. Pagal Laikinąsias valstybės tarnautojų taisykles, priimant į darbą atsižvelgiama ir į nuopelnus. Papildomi ir labai svarbūs kriterijai yra narystė komunistų partijoje ar ištikimybė KPK (komunistiniams) idealams.

42. Paskutiniais metais Kinijoje buvo įvestas „personalo atsakomybės“ principas. Daugelis valstybės tarnautojų pasirašo darbo sutartis, kur nurodomi konkretūs jų darbo tikslai ir uždaviniai. • Vyriausybė moka premijas tiems tarnautojams, kurie jiems suformuluotus uždavinius įvykdė. Tokių darbo sutarčių sudarymo pavyzdžių galima rasti ne tik centriniame, bet ir lokaliniame valdymo lygyje. Pvz.: jie paplitę aplinkosaugos srityje.

43. „Tarnavimas savo liaudžiai, liaudies kontrolė, nuolatinis ryšys su liaudimi“ šios formuluotės, skirtos valstybės tarnautojams, parodo komunistinį Kinijos valstybės pobūdį. Valstybės tarnautojai gali reikšti tik oficialią komunistų partijos aprobuotą nuomonę ir negali dalyvauti protesto demonstracijose. • Per paskutinius 20 metųvalstybės tarnautojų kvalifikacijos ir kompetencijos smarkiai išaugo. Šiandien apie 80 proc. centrinės administracijos (ministerijų ir jų padalinių) tarnautojų yra baigę aukštąsias mokyklas ar net stažavosi užsienyje.

44. Valstybės tarnybos reformos P. Korėjoje siejamos su 1999 m. pradėta įgyvendinti „ atvirų pareigų sistema“ Į aukštas valstybės pareigybes buvo paskirti bešališki kandidatai. Šios sistemos priežiūrą vykdo Valstybės tarnybos komisija. • Ministrai turi daugiau kaip 20 proc. pareigūnų 3 ir aukštesnėse kategorijose priimti atviro konkurso keliu ir nustatyti kvalifikacinius reikalavimus pretendentams suderindami juos su Valstybės tarnybos komisija.

45. 1995 m. P. Korėjoje buvo įvesta valstybės tarnautojų vertinimo sistema, atsižvelgiant į darbo rezultatus. Priemokos aukštiems pareigūnams priklauso nuo jų veiklos efektyvumo. • Pietų Korėjos valstybės tarnybos reformos buvo nukreiptos prieš klaninę valstybės tarnybos struktūrą, paveldėtą iš autoritarinės praeities. Atviri konkursai eliminuoja savo regiono atstovų protegavimą valstybės tarnyboje.

46. Trumpas palyginimas • Kinijoje, valstybės tarnybos reformų srityje irgi orientuojamasi į darbo rezultatus bei atvirus konkursus. Atlyginimų srityje taip pat orientuojamasi į valstybinių įmonių menedžerių algas. Kinijos valstybės tarnybos sistema yra labai politizuota ji veikia totalitarinės valstybės sąlygomis ir priklausoma nuo KPK (komunistinio) aparato. Dalis tarnautojų mokosi partinėse mokyklose. Kita vertus, komunistų partija iš dalies riboja traibalizmą ir regioninį bei klaninį nepotizmą valstybės tarnyboje. Neleidžia konkretaus regiono atstovams užimti vadovaujančias pareigybes centrinėe valdžios struktūrose.

47. Palyginimui, P. Korėjoje valstybės tarnybos sistemoje tarnautojų vertinimo sistema įvesta atsižvelgti į darbo rezultatus ir kontraktus. Priemokos aukštiems pareigūnamspriklauso nuo darbo efektyvumo. Regioninį protegavimą valstybės tarnyboje eliminuoja Valstybės tarnybos komisija ir atrankos komisijos kur vyrauja išeiviai (dirbantys centrinėse struktūrose ) iš visų regionų. P. Korėjos valstybės tarnyba dabar jau veikia demokratijos sąlygomis ir lyginant su Kinijos valstybės tarnyba nėra tokia politizuota.

48. Olandijoje, per devintą dešimtmetį, buvo įvykdyta valstybės tarnautojų atlyginimo reforma. Buvo pakeista automatinė atlyginimų pakėlimo sistema į priemokas prie atlyginimo atsižvelgiant į galutinius darbo rezultatus. • Stiprios socialinės garantijos neleisdavo keisti vadovaujančių darbuotojų. Šiai problemai spręsti buvo įkurta Aukščiausiųjų Vadovų Tarnybos Valdyba.

49. Valstybės tarnautojų skaičiaus augimas priklausę nuo derybų tarp Finansų ministerijos ir suinteresuotųjų ministerijų. Paskutinį dešimtmetį daugiausia tarnautojų buvo atleista gynybos ministerijos struktūrose. • Valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindines tarnautojo teises ir pareigas. Kaip ir kitose šalyse yra kategorijų skirtumai. Paskutiniais metais daug dėmesio kreipiama darbuotojų disciplinai.

50. Karjeros sistema Olandijoje priklauso nuo valstybės tarnautojo gebėjimų ir nuopelnų. Taip pat yra trys karjeros ir motyvavimo kriterijai. • Anglosaksų šalių įtakoje esančios „Naujosios viešosios vadybos“ elementų diegimas personalo valdyme į valstybės tarnautojų veiklą įnešė daug nestabilumo ir sumaišties. Atsirado galimybės atleisti tarnautojus reorganizuojant įstaigas.