Atkuriamojo teisingumo samprata

1. Baigiamoji projekto “Vaikų, iškrentančių iš bendrojo lavinimo sistemos, skaičiaus mažinimas, stiprinant prevencinių grupių veiklą ugdymo įstaigose”konferencija“Vaiko gerovės mokykla”VAIKŲ DEVIACIJOS PREVENCIJA TAIKANT ATKURIAMOJO TEISINGUMO MODELIUSAndrejus Piliavecas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius2008 m. kovo 20 d.viešbutis “Conti”, Raugyklos g. 7/2, Vilnius

2. Atkuriamojo teisingumo samprata Atkuriamasis teisingumas – tai procesas, per kurį atgailaujantis pažeidėjas prisiima atsakomybę už jo poelgį, padarytą žalą nukentėjusiesiems ir bendruomenei, kuri jo nesmerkia, o leidžia pažeidėjui integruotis į ją. Ypač pabrėžtinas santykių atkūrimas tarp pažeidėjo ir aukos, pažeidėjo savigarbos palaikymas bendrijoje. Pagrindiniai šio proceso elementai: • konfliktas tarp individų, kurio pasėkoje padaroma žala aukoms, bendruomenėms, patiems pažeidėjams; • taikos atstatymas bendruomenėse, sutaikant šalis ir atstatant/atlyginant konflikto sukeltą žalą; • pažeidėjo nepriverstinis atsakomybės prisiėmimas už jo poelgį, sukeltą žalą, nuostolius; • į pažeidimo nagrinėjimą įtraukiamos abi šalys (auka bei pažeidėjas) ir bendruomenė; • konstruktyvus spendimas pasiekiamas per šalių ir bendruomenės/valdžios institucijų atstovų geranorišką bendradarbiavimą; • pastangos ženkliai sumažinti galimybę ateityje daryti pažeidimus/patirti žalą.

3. Atkuriamojo teisingumo modeliai • Spendimo priėmimas “apskritojo rato” principu (angl. circle sentencing) • Bendruomenės nuostolių atlyginimo modelis (angl.community reparative board) • Konferencijos–pasitarimai (angl.conferencing) • Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio mediacija

4. 1. Spendimo priėmimas apskritojo rato principu – tai atkuriamojo teisingumo modelis, kuris pagrįstas apskritojo rato principu, kai kiekvienas dalyvis, t.y. auka, pažeidėjas, valstybės suinteresuotų institucijų (VTAT, policijos, mokyklos ir pan.) atstovai turi teisę pareikšti savo nuomonę, pateikti pageidavimus, prašymus. Teisėsaugos institucijos nėra nuošalyje, nes dalyvauja restituciniame procese.

5. 2. Bendruomenės nuostolių atlyginimo modelis Jį įgyvendina Bendruomenės nuostolių atlyginimo tarybos (BNAT), sudarytos iš bendruomenės narių, kurios siekia išspręsti ginčą kompromiso būdu. Šis modelis kaip taisyklė taikomas nepilnamečiams už nesunkius nusikaltimus. BNAT paskiria atitinkamą nuobaudą nusikaltimą padariusiam asmeniui ir stebi, kaip jis vykdo paskirtus įsipareigojimus. Šio modelio tikslas – užtikrinti bendruomenės įtraukimą į teisingumo vykdymo procesą. Be to, siekiama padrąsinti nusikaltėlį prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už nusikaltimu padarytą žalą aukai ir bendruomenei.

6. 3. Konferencijos–pasitarimai Tai atkuriamojo teisingumo principais pagrįstas nusikaltimo nagrinėjimo procesas, kuris pasižymi dalyvių gausa, t.y. konflikto nagrinėjime dalyvauja ne tik auka ir nusikaltėlis, bet ir jų šeimos, taip pat socialinės palaikymo grupės, policija, kiti pareigūnai, dirbantys nepilnamečių justicijoje.

7. 4. Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio mediacija Tai tarpininkavimo procesas, pagrįstas savanoriškumo bei konfidencialumo principais, kurio metu tarpininkas (mediatorius, bet tai ne teisėjas) padeda dviems ar daugiau šalių išnagrinėti probleminę situaciją, gauti atsakymus į kilusius klausimus, išspręsti konfliktą bei priimti konstruktyvų sprendimą.

8. Pagrindiniai mediacijos principai Europos Tarybos dokumentas dėl atkuriamojo teisingumo baudžiamojoje teisėje yra Rekomendacija Nr. R(99) 19 „Mediacija baudžiamosiose bylose“. Skirtingoms mediacijos programoms populiarėjant valstybėse, šia rekomendacija bandyta išskirti pagrindinius mediacijos principus bei jos organizavimo ir vystymo gaires: 1) Savanoriškumas. Mediacija byloje turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai šalys savo noru sutinka dalyvauti joje. Abi šalys turi turėti teisę savo sutikimą atšaukti bet kuriuo momentu. Prieš nukreipiant atvejį į mediaciją, šalims turi būti suteikiama visapusiška informacija apie jų teises, mediacijos pobūdį, jų sprendimo galimas pasekmes. Nė vienai šaliai negali būti daromas neteisėtas poveikis, siekiant kad ji pasirinktų mediaciją. 2) Konfidencialumas. Diskusijos, vykstančios mediacijos metu, yra konfidencialios ir negali be šalių sutikimo vėliau būti atskleistos ir panaudotos. Konfidencialumas užtikrina, pirma, šalių interesų apsaugą, antra, produktyvų apsikeitimą nuomonėmis ir konstruktyvias pasekmes, rezultatą. 3) Prieinamumas. Nepaisant to, ar valstybė pasirenka privačių ar viešų mediaciją teikiančiųįstaigų sistemą, ji turi būti valstybės pripažįstama kaip galimybė, alternatyva arba tradicinę baudžiamosios justicijos sistemą papildanti priemonė. 4) Autonomiškumas. Jis yra būtinas, kad mediacijos tarnybos galėtų veikti lanksčiai ir atsakingai šalių atžvilgiu. 5) Taikymas visose baudžiamojo proceso stadijose. Pagal Rekomendaciją numatyta galimybė taikyti mediaciją bet kurioje proceso stadijoje svarbi todėl, kad pirminėse proceso stadijose šalys (ypač auka) gali būti nepasiruošusios pasinaudoti mediacijos teikiamais privalumais, tačiau kai kuriais atvejais klausimą išspręsti reikia kaip galima greičiau.

9. Mediacijos procesas

10. I. Bylos, atvejo registravimas (mediacijos inicijavimas) Atsižvelgiant į konkretų atvejį, nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio mediaciją inicijuoti (kreiptis) bei atsiųsti atitinkamą dokumentaciją gali a) teisėsaugos institucija, kurios kompetencijai priskiriama byla (policija, prokuratūra, teismas, pataisos reikalųįstaigos, jų padaliniai ir pan.), b) nusikaltimo auka arba nusikaltėlis, jų advokatas, atstovas, c) savivaldybių, kitų municipalinių tarnybų atstovai, d) NVO, teikiančios pagalbą ir paramą nusikaltimo aukoms ir kiti. Mediacijos procesas

11. II. Bylos, atvejo analizė mediacijos centre Susipažįstama su teisėsaugos institucijų persiųsta ir/ar šalių pateikta medžiaga (byla), atliekama jos analizė, sprendžiamas mediacijos modelio parinkimo bei konkretaus mediatoriaus (-ių) skyrimo, co-mediatorių reikalingumo klausimas, taip pat susitikimų apklausų vieta, apklausų taktika ir pan. Mediacijos procesas

12. III. Individualūs (priešmediaciniai) mediatoriaus pokalbiai su nusikaltimo auka ir nusikaltusiu 1. Susipažinimas ir emocinės įtampos nuėmimas. 2.Pateikiamos “žaidimo taisyklės”: šalims pateikiami proceso principų išaiškinimai; tiek auka, tiek nusikaltęs gauna atsakymus į visus klausimus, susijusius su mediacijos procedūromis; šalys gali išsakyti savo pageidavimus, lūkesčius. Mediacijos procesas

13. IV. Bendri susitikimai ir bendro sprendimo priėmimas Tikslas – aptarti konflikto sprendimo būdus bei priimti konstruktyvų susitarimą. Mediatoriaus funkcijos/pereigos šiame etape yra šios: - padėti šalims įsisąmoninti ir pasiekti savanorišką sprendimą, garantuoti sąmoningą dialogą; - skatinti dalyvių apsisprendimą (sprendimo priėmimą); be to, mediatoriaus pareiga – padėti dalyviams sužinoti ir išsiaiškinti šalių poreikius ir bendrus interesus; - padrąsinti dalyvius gauti nepriklausomų ekspertų išvadas, patarimus, reikalingus pasiekti sąmoningą susitarimą ar apginti savo teises bei teisėtus interesus; - pateikti informaciją tik pagal savo kvalifikaciją; - užtikrinti „proporcingas” derybas, neleisti šalims panaudoti manipuliacinę ar bauginančią (grasinančią) derybų taktiką. Mediacijos procesas

14. Mediacijos procesas V. Susitarimo dėl susitaikymo pasirašymas • Sutartį dažniausiai sudaro 5 dalys: • žalos atlyginimas; • 2) reikalavimai, keliami tolesniam nusikaltėlio elgesiui (pvz., pagalbos aukai finansavimas, dažniausiai reabilitacijos laikotarpiu); • 3) įpareigojimai nusikaltėliui gydytis (dažniausiai nuo priklausomybės narkotikams, alkoholiui), lankyti atitinkamą terapijos kursą, konsultacijas; • 4) kontrolės priemonės, užtikrinančios įsipareigojimųįvykdymą ir galimų konfliktų ateityje prevenciją; • 5) nusikaltimo aukos įsipareigojimai (atsiimti pareiškimą, inicijuoti baudžiamosios bylos nutraukimą kaltininkui ir aukai susitaikius ir t. t.).

15. VI. Susitarimo įvykdymo kontrolė Susitarimų stebėseną atlieka: Mediacijos centrų (tarnybų) darbuotojai; Probacijos centrų pareigūnai; Policijos ar prokuratūrų pareigūnai; Vaikos teisių apsaugos tarnybos; Stebėtojų tarybos ir kt. Mediacijos procesas

16. Atkuriamojo teisingumo modelių paplitimas ES: ES šalys – narės, kurios yra įdiegusios atkuriamojo teisingumo modelius baudžiamojoje justicijoje. ES šalys – narės, kurios dar nėra įdiegusios atkuriamojo teisingumo modelių baudžiamojoje justicijoje.

17. Mediacijos bei baudžiamojo proceso palyginimas

18. Išvados ir pasiūlymai • Atkuriamasis teisingumas – tai bet kuris procesas, kuriame teisės pažeidėjas (dažniausiai – vaikas), jo auka, suinteresuoti tretieji asmenys, taip pat bendruomenė aktyviai dalyvauja bendrame konflikto, kylančio iš teisės pažeidimo, sureguliavime, kaip taisyklė su tarpininko pagalba. • Atkuriamojo teisingumo koncepcija turi daug sėkmingų realizacijos formų Europoje. Stebimas spartus atkuriamojo teisingumo modelių plėtojimas baudžiamojoje justicijoje, akcentuojant aukos ir nusikaltėlio mediaciją. • Tarptautiniuose dokumentuose ypač akcentuojamas atkuriamojo teisingumo modelio taikymas nepilnamečių baudžiamojoje justicijoje. • Tarp ES šalių narių yra tik trys valstybės, t.y. Lietuva, Latvija ir Estija, kurios neturi teisiškai reglamentuotos aukos ir nusikaltėlio mediacijos. • Atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas Lietuvoje būtina sukurti ir įdiegti atkuriamojo teisingumo modelį numatant teisės aktuose bylos nukreipimo į jį sąlygas, galimybes jį taikyti visose baudžiamojo proceso stadijose, taip pat supažindinant ir pareigūnus, ir visuomenę su juo bei jo privalumais. Paminėtina ir tai, kad Lietuvoje atliktos atskiros studijos (pvz., Teisės instituto 2006 m.) parodė, kad Lietuvoje yra tikslingas nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio mediacijos įdiegimas.