Asmens ir asmenyb s brandos krik ioni koji samprata
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 67

Asmens ir asmenybės brandos krikščioniškoji samprata PowerPoint PPT Presentation


  • 59 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Asmens ir asmenybės brandos krikščioniškoji samprata. Žmogus – tai ilgesys. Šv. Kryžiaus Jonas. Mariaus Norkūno prane š imas Refleksija, artėjant stažuotės pabaigai. Aktualumas I. A smens samprata lemia jo santykį į save patį, į kitą žmogų ir į visą aplinką. Santykis lemia

Download Presentation

Asmens ir asmenybės brandos krikščioniškoji samprata

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Asmens ir asmenyb s brandos krik ioni koji samprata

Asmensir asmenybės brandoskrikščioniškoji samprata


Mogus tai ilgesys

Žmogus – tai ilgesys...

Šv. Kryžiaus Jonas


Mariaus nork no prane imas refleksija art jant sta uot s pabaigai

MariausNorkūnopranešimasRefleksija, artėjant stažuotės pabaigai


Aktualumas i

Aktualumas I

  • Asmens samprata lemia jo santykį į save patį, į kitą žmogų ir į visą aplinką.

  • Santykis lemia

    • jausmus,

    • asociacijas,

    • prisiminimus,

    • mintis ir

    • veiksmus.


Aktualumas ii

Aktualumas II

Gyvenime patys patiriame ir iš šalies stebime nesibaigiančias problemas:

  • fizinį ir psichologinį smurtą, patyčias;

  • priklausomybes;

  • skausmingas savo žmogiškosios tapatybės paieškas.


Aktualumas iii

Aktualumas III

  • Teorijoje irgi dar daug kas neišspręsta – asmuo ir asmenybės branda dar nėra galutinai apibrėžta net krikščioniškoje pasaulėžiūroje, jau nekalbant apie visos mūsų visuomenės postmodernistinę, pliuralistinę kultūrą bei mokslą.

  • O gal asmuo ir negali būti iki galo apibrėžtas?

  • Gyvas asmuo – taip, be abejonės, – tačiau gal net ir – asmens sąvoka?


U daviniai

Uždaviniai

  • Susipažinti su asmens sampratą formuojančiais mąstymomodeliais.

  • Studijuoti asmenybės psichologinio ir dvasinio brendimo dėsningumus.

  • Nagrinėti jau žinomas ir ieškoti naujų galimybių bei metodų minėtuosius dėsningumus taikyti ugdymo/si praktikoje.


Veiklos

Veiklos

  • Krikščioniškosios pedagoginės antropologijos studijoslaisvojo klausytojo teisėmis LEU IF KTK.

  • Savarankiški teoriniai ieškojimai.

  • Saviugdos praktika.

  • Kvalifikacijos kėlimastam skirtuose renginiuose.

  • Pranešimo apie stažuotės rezultatus rengimas irpasidalijimasjais su artimiausia akademine pedagogine bendruomene.


Pasiekimai i

Pasiekimai I

  • Gavaunaujų žinių apie tai, kas yra žmogus, kas yra asmuo, patyriau netgi tam tikrą pasaulėžiūrinį perversmą – naują atsivertimą to paties tikėjimo ribose.

  • Jis nesužlugdė mano ankstesnio tikėjimo ir pasitikėjimo Katalikų Bažnyčia, atvirkščiai – dar pagilino, padarė nuoseklesnį.


Pasiekimai i i

Pasiekimai II

  • Supaprastėjomanasisžmogaus prigimties ir Dievo malonės bei jų santykių suvokimas.

  • Pavyko labiau susieti savo žinias tarpusavyje, pagilinti, nuskaidrinti teoriją ir susieti ją su gyvenimo praktika – pasiekti didesnio vidinio savo asmenybės integruotumo, vadinasi, ir šiek tiek labiau subręsti...

  • Taip įgijau didesnę laisvę dirbti ir bendrauti: tiesa tikrai išlaisvina.


Perversmo turinys

Perversmo turinys

Daug metų aš gyvenau ir dėsčiau tikybą įsitikinęs, jog kiekvienas žmogus turi po dvi prigimtis: sutvertąją (kūrinio) ir Nesutvertąją – Kūrėjo, Dievo.

Šiemet klausytos paskaitos ir diskusijos su dėstytojais privertė susimąstyti šiuo klausimu iš naujo ir pasitikslinti terminų formuluotes: pagal katalikų teologiją sutvertoji ir Nesutvertoji yra Dievo Malonė, o žmogus, jo asmuo ir angelo asmuo yra kūrinys – sutvertoji malonė, arba sukurtoji dovana, kurią Dievas pašventina Savo Nesutvertąja Malone.

Taigi visi žmonės teturi po vieną – kūrinio – prigimtį, išskyrus Kristų, kuris yra ir tikras Žmogus, ir tikras Dievas, vadinasi, turi dvi prigimtis: sutvertąją kūrinio prigimtį ir Nesutvertąją, dieviškąją Kūrėjo Prigimtį.

Aš esu tik kūrinys. Man tai – perversmas...


Pagrindinis ugdymo d snis

Pagrindinis ugdymo dėsnis

Vis dėlto mes esame Kūrėjo kviečiami dalyvauti Jo kūryboje, netgi amžinajame Jo Šventos Šeimos Gyvenime, begalinėje laimėje ir nesibaigiančiame džiaugsme. Kad ir ką augintume, kad ir ką statytume, pieštume, dainuotume, grotume ar šoktume, kad ir ką gero veiktume, mes pirmiausia drauge su Dievu kuriame save patį. O jeigu ką nors griauname, griaunamepirmiausia save patį.


Pa inimo d sniai

Pažinimo dėsniai

Jeigu ieškau tiesos

Ir nepasitenkinu niekuo kitu,

Atrandu laisvę.

Jeigu ieškau laisvės

Ir nepasitenkinu niekuo kitu,

Atrandu meilę ir draugystę,

Dėl kurios verta paaukoti ir savo laisvę,

Ir pačią gyvybę, bet – tik

Savo...


Pa inimo d sniai1

Pažinimo dėsniai

Jeigu ieškau meilės ir draugystės

Ir nepasitenkinu niekuo kitu,

Atrandu,

Kad šiame pasaulyje nėra nieko brangesnio

Asmenį.


Pa inimo d sniai2

Pažinimo dėsniai

Jei ieškau asmens,

Atrandu,

Kad ir aš pats, ir visi kiti žmonės

Esame mirtingi,

Trapūs

Nusidėjėliai,

Kuriems labai reikia gailestingumo,

Kad yra labai lengva prarasti

Ir kitą, ir netgi

Patį save, kaipasmenį...


Pa inimo d sniai3

Pažinimo dėsniai

Jei ieškau gailestingumo, atrandu,

Kad pirmiausia aš pats turiu būti gailestingas

Kitam ir sau pačiam.

Ir vis dėlto niekaip nepajėgiu

To atrasti

Ir toks būti,

Iš viso – būti,

Kol nepatiriu gailestingumo

Iš Kito...


Pa inimo d sniai4

Pažinimo dėsniai

Kai patiriu gailestingumą

Ir pats juo gyvenu,

Kai išvis esu,

Imu suprasti,

Kad nesu nei pirmasis, nei paskutinysis,

Kad savo gyvybės ir gyvenimo semiuosi

Iš kitų ir dar iš Kažko Kito, Kuris

Turėtų būti

Pirmasis

Ir Paskutinysis...


Pa inimo d sniai5

Pažinimo dėsniai

O jeigu

Toks tikrai Yra,

Jis turėtų būti

Amžinas ir Nemirtingas.

Kas man pasakys,

Ar Jis

Yra?


Pa inimo d sniai6

Pažinimo dėsniai

Ar Tu man pasakysi Pats?

Pasakyk man taip, kad patikėčiau!

Aš noriu tikėti!

Trokštu žinoti tikrą Tiesą!

Trokštu gyventi Tiesa ir Dvasia!

Trokštu būti Tavo draugu ir gyventi

Bendrystėje su Tavimi...


Pa inimo d sniai7

Pažinimo dėsniai

Jei tai tiesa –

Jei Tu iš tikrųjų Esi,

Dėl draugystės ir meilės – dėl Tavęs

Ir drauge su Tavimi

Galiu įveikti net mirties baimę...

Štai iš kur – mano laisvė

Ir štai kam ji išvis reikalinga:

Kad būtume,

Kad gyventume drauge,

Nepaisant mirties...


Kas yra tiesa

„Kas yra tiesa?”

– retoriškai Kristaus paklausė poncijus Pilotas, tikriausiai nė nesitikėdamas, kad į šį klausimą išvis būtų įmanoma atsakyti.

Gal kaip tik todėl tąsyk Kristus nutylėjo... ir vis dėlto iškalbingai stovėjo – Jis Pats ir Jo kūriniai.

Jo mokiniai, net akmenys, visas pasaulis tyliai pačiu savo buvimu Jo Vardu šaukte šaukia:

Aš Esu! Aš – Dievo Žodis...


Pasiekimai iii

Pasiekimai III

Taigi

Vis dėlto

Tylų atsakymą

Kažkaip išsirinkau

Iš šio pasaulio

Viso, regis, kurtinančio ir neaprėpiamo

Triukšmo...


Absoliuti tiesa

Absoliuti Tiesa

Tiesa gali būti taiklus žodis, skaičius, melodija, ritmas, paveikslas, gestas, veiksmas ar judesys, kuriuo mes išsakome savo nuomonę apie tikrovę.

Visai kas kita – pati tikrovė: ji, kaip tiesa, dar svaresnė. Tačiau egzistuoja ir

Absoliuti Tiesa – visos sąlyginės tikrovės Absoliutus Šaltinis, kurį aš sau atpažinau kaip gyvą TriAsmenį Dievą, mūsų Kūrėją.


Asmens ir asmenyb s brandos krik ioni koji samprata

Dievo ir žmogaus pažinimas dar sykį minimas ir pabaigoje...


Apsisprendimas

Apsisprendimas

Tą supratęs,

aš apsisprendžiu

gyventi

Tiesa ir Dvasia,

šį Šaltinį pripažindamas, išpažindamas,

į Jį atsižvelgdamas.

O Tu..?


Pasirinkimas

Pasirinkimas

Taip arba ne...

Tai jau reikštų nebe vien pasirinkimą tarp Tiesos ir klaidos, ar dar blogiau – melo, bet ir

tarp Meilės

ir baimės, neapykantos, ar dar blogiau – abejingumo...

Tai reiškia pasirinkimą:

gyventi

ar

merdėti.

Nes


Dievas yra

Dievas Yra

Dievas Yra

Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.

Dievas Yra

Meilė.

Nes Dievas Yra.


Kod l meil

Kodėl – Meilė?

Aš tiesiog noriu meilės labiau nei pinigų ar ko nors kito.

Aš dirbsiu, ieškosiu, galvosiu ir viską darysiu, kad atrasčiau tikrą meilę ir ją pasilikčiau, o ne tam kad ją parduočiau ir įsigyčiau ką nors kita...

O Jūs?


Kod l dievas

Kodėl – Dievas?

Kodėl ne „niekas“,

Ne „kažkas“,

Ne kosmosas, materija, energija,

Ne politinė ar dar kokia nors kitokia jėga..?

Kodėl?..


Potencija

Potencija

Kas turi didesnes potencijas ir energiją – mūsų saulė ar Paukščių takas, sudarytas iš daugybės saulių?

Kas gali daugiau – žmogus ar žmonija?

Kas sugeba daugiau – žmonija ar Būties Visuma, kad ir kaip ją pavadinsim?

Aišku, kas...

Nagi pažiūrėkim, ką sugeba vienas žmogus...


K sugeba mogus

Ką sugeba žmogus?

Taigi gyvasžmogus jaučia ir užjaučia, suvokia savo jausmus , būsenas ir išgyvenimus, mąsto, tariasi su savo sąžine, renkasi ir apsisprendžia, planuoja savo tikslus ir veiksmus, šitaip įgyvendindamas savo laisvę ir transcenduodamas šio pasaulio ribotumą, jo laiką ir erdvę, šitaip pasiekdamas patį Dievą, pačią Būtį, patį Gėrį, amžinąjį gyvenimą, arba... sąmoningai pasirinkdamas blogį – amžiną slydimą į nebūties prarają.


Laisv

Laisvė

Svarbiausia, kas žmogų išskiria iš kitų gyvūnų:

žmogus ir angelas, ir Pats Dievas, kiekvienas

asmuoturi protą, o tai reiškia, ir valią –

laisvę rinktis daryti gera ar bloga.

Gyvūnai niekada nedaro nieko „blogo”, nes jie nesuvokia, kas tai yra, jie neturi sąvokų, neturi proto, tokio sąvokinio mąstymo, kaip žmogus; jie visada renkasitik „gera”: kas jiems atrodo geriau pagal savo pojūčius ir instinktus,– jieniekadnesirenka „blogio”. O žmogusgalinepaklustisavoinstinktams, jis gali tarsi pasitraukti į šalį ir pažvelgti į save iš šalies. Todėl jis suvokia save ir pasaulį kitaip nei kiti gyvūnai – jis iš viso turi sąvokas, o tarp jų – Gėrio ir blogio, nuodėmės, gyvenimo ir mirties sąvokas. Jis gali daryti savo sprendimus, remdamasis kažkuo daugiau – ne vien instinktais.


Stebuklas

Stebuklas

Ši žmogaus laisvė: gebėjimas pažvelgti į save iš šalies ir galimybė apsispręsti remiantis ne vien instinktais, o laisvai renkantis absoliutų Gėrį – nesavanaudišką draugystę ir visišką pasiaukojimą iš meilės, – kitaip tariant, tai, kad žmogus yra asmuo, man yra vienas iš stipriausių Dievo egzistavimo įrodymų.

Tai ne mokslinis įrodymas – jis man būtų per silpnas... Tai – „asmeninis įrodymas”, įtikinantis mane asmeniškai. Nors iš tikrųjų drauge tai yra ir stebuklas–gamtos dėsnių peržengimas, transcendavimas.


Antgamt

Antgamtė

Kiekvienas asmuo, net ir sukurtasis, yra antgamtė – transcendencija visos gamtos atžvilgiu ir vienas kito atžvilgiu.

Žmogaus ir angelo asmuo yra sutvertojiantgamtė.

Dievas, Trys Jo Asmenys, yra NesutvertojiAntgamtė.


Atvirumas

Atvirumas

Asmuo yra ir pati transcendencija, ir transcendavimo veiksmas– savęs peržengimas dėl Kito.

Jei asmuo nesiryžta peržengti savęs dėl Kito, jis žūsta kaip asmuo: jis užsidaro savyje, savo egoizme, o tai asmeniui yra amžinoji mirtis, amžinas merdėjimas, nebe gyvenimas.

Tai byloja apie asmens atvirumą ir kryptingumą, slypintį pačioje asmens prigimtyje.


Kryptingumas

Kryptingumas

Aptariamas toliau...


Prigimtis

Prigimtis

Aptariama toliau...


Asmuo yra pati laisv

Asmuo yra pati laisvė

Mėginti valdyti kitą asmenį, mėginti manipuliuoti asmeniu tarsi daiktu, laikyti jį priemone kokiam nors kitam tikslui yra nuodėmė.

Įdomu, kad tai neįmanoma iš viso!Neįmanoma valdyti kito asmens! Neįmanoma tiesiogiai paveikti kito asmens, neįmanoma už jį ko nors panorėti ir pasirinkti, nukreipti jo valios. Įmanoma tik išgąsdinti, ką nors padaryti su kito žmogaus kūnu, jo juslėmis, jo turtu. Įmanoma jį tik pakviesti vardu ar be vardo, „užkrėsti“ jį savąja būsena per bendrystę ar priešiškumą.


Kalinti laisv

Įkalinti laisvę?

Bet nuodėmė, deja, yra įmanoma, nes asmenį įmanoma apvogti, įkalinti ar kaip nors kitaip pasikėsinti į jo laisvę, netgi žudyti.

Dar įdomiau: iš esmės neįmanoma nužudyti, t. y. sunaikinti kito asmens. Mes galime pasikėsinti tik į jo kūną ar turtą, į jo jausmus ar pojūčius, net į atmintį ar ryšius.


Velgti

Žvelgti

Tačiau iš tikrųjų žudyti įmanoma tik save, kaip asmenį, nes įmanoma apsispręsti tik už save:

  • peržengti savo egoizmą ir atsiverti Meilei, Tiesai, Gyvenimui, ar

  • užsiverti ir niekuo tuo netikėti, nesivilti, neieškoti, neigti save ir kitą, kaip asmenis, o tai reiškia žvelgti į kitą ir tuo pačiu neišvengiamai į save patį tik kaip į priemones, įrankius kažkokiems kitiems tikslams siekti. O tai ir yra savęs, kaip asmens, žudymas.


Nuod m

Nuodėmė

Kai žudome kitą, iš tikrųjų žudome tik save... Bet vis dėlto žudome iš tikrųjų. Kai vagiame, meluojame, kai darome bet kurią iš nuodėmių, kai paminame kito ar savo paties laisvę, mes visada iš tikrųjų tuo žudome save ir Dievą savo širdyje. Mes Jį kalame prie kryžiaus ir tyčiojamės, vainikuodami erškėčiais. Iš tikrųjų.


B ties visuma

Būties Visuma

Taigi Būties Visumą vadinu ne kosmosu ar materija, nes Ji juk sugeba daugiau nei vienas žmogus, kuris yra asmuo, ir netgi daugiau nei visa žmonija drauge. O tai reiškia, jog Ta Būties Visuma Jaučia ir Užjaučia, Suvokia Savo Jausmus, Būsenas ir Išgyvenimus, Mąsto, Tariasi su Savo Tobula Sąžine (aišku, gerokai kitaip nei žmogus), Renkasi ir Apsisprendžia, Planuoja Savo Tikslus ir Veiksmus, šitaip Apreikšdama mums Savo Absoliučią Laisvę.

Būties Visuma yra Gyva ir Asmeniška,

o iš Jos Pačios Apreiškimo sprendžiant, būtent –

TriAsmenė: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.

Ji yra „dar labiau Asmuo” negu aš...


Absoliuti tiesa1

Absoliuti Tiesa

Taigi Absoliuti Tiesa – aukščiausioji Tikrovė – man yra Gyvas Asmeniškas Dievas.

Dievas Yra Trys Asmenys.


S lygin tiesa

Sąlyginė tiesa

Dievo kuriamą tikrovę, sąlyginę tiesą,visai pagal Dievo „paveikslą ir panašumą” irgi sudaro trys būties sferos:

  • laikui pavaldi ir erdvės ribojama reiškinių tikrovė,

  • asmuo ir

  • jo santykis į kitą asmenį bei visą likusią reiškinių tikrovę.


Santykis

Santykis

  • Asmens santykis į kitą asmenį turėtų būti besąlyginė pagarba ir meilė, dėmesys iki savo sveikatos, netgi gyvybės aukojimo už artimą, o Dievo Asmenų atžvilgiu – garbinimas ir meilė iki visiško atsidavimo.

  • Asmens santykio į visą reiškinių pasaulį esmė turėtų būti to reiškinių pasaulio – tarsi laiško ar knygos – skaitymas ir rašymas, tarsi meno kūrinio stebėjimas ir paties kūryba bei darbas, kaip atsiliepimas į kito asmens laišką, pašaukimą.


Santykio nutraukimas

Santykio nutraukimas

Tikras, teisingas, adekvatus santykis reiškia gyvenimą ir gyvybės palaikymą, bendravimą, vienijimąsi su Dievu ir kiekvienu asmeniu.

Požiūris į bet kurį asmenį kaip į daiktą, energiją, informaciją – kaip į reiškinį, o ne jo šaltinį, tolygus žudymui: žudome jau vien šitaip mąstydami, tačiau puikiai žinome, kad mintys ir jausmai anksčiau ar vėliau išsilieja ir žodžiais, ir veiksmais...

Nutraukdami santykį su asmeniu, su Dievu, mes nutraukiame Gyvybės Giją.


M stymo modeliai

Mąstymo modeliai

Iš santykio ir jo nutraukimo kyla

du esminiai mąstymo modeliai:

  • Subjektinis– ieškantis Tiesos ir gerbiantis Tiesą – gerbiantis tikrovę, kuri yra vientisa, gyva ir asmeniška (šia prasme subjektyvi, bet ne iliuzinė); turintis viltį atrasti ir bent kiek suprasti Tiesą; grindžiamas išankstiniu tikėjimu, jog Tiesa išvis egzistuoja, ir valios apsisprendimu vienytis su Ja.

  • Objektinis – netikintis nei Tiesa, nei Meile, nei laisve, nei draugyste; į viską žvelgiantis kaip į daiktus, kaip į negyvą mechanizmą ir jo dalis, infomaciją, jėgas, egoistiško pažinimo ir vartojimo objektus.


Elgesio modeliai

Elgesio modeliai

Iš dviejų mąstymo modelių kyla du esminiai elgesio modeliai –

  • Bendravimas: Meile grindžiamas tikėjimas ir pagarba asmeniui bei jo gyvybei verčia elgtis atsargiai, kad nesužeisčiau ir neįžeisčiau, taigi sutelkia visas jėgas ir gebėjimus stebėti, suprasti, užjausti, pažinti savo ir kito poreikius ir jų paisyti, atsižvelgti į tam tikrus dėsningumus ir laikytis žodžio, sutartų taisyklių dėl ryšio su asmeniu.

  • Vartojimas: Netikėjimas viską abejingai skaldo, valdo ir vartoja.


K renkam s

Ką renkamės?

  • Kuris iš šių dviejų modelių atitinka krikščioniškąjį?

  • Kuris iš šių dviejų yra adekvatus, t. y. atitinka Tiesą?

  • Pagal kurį Jūs norėtumėte, kad kiti elgtųsi su Jumis?


Giliausi tro kimai

Giliausi troškimai

Giliausi, slapčiausi, autentiškiausi

mūsų troškimai atspindi

ir giliausią mūsų

prigimtį...


Prigimtis1

Prigimtis

Nors mes ir esame kūriniai, bet pats Dievas sumanė mus pašventinti, perkeisti ir įvaikinti – padaryti savo dieviškosios prigimties ir amžinojo gyvenimo dalininkais, Savo Šventos Šeimos nariais. Todėl Jis ne vien mąsto apie mus kurdamas, bet liečia mus Savo Rankomis ir palieka Savo Pirštų Atspaudus ant mūsų kaktų ir širdžių. Jis mus daro panašius į Save.


Dievo prisilietimas

Dievo prisilietimas

Dievo ir žmogaus prigimtis ne susiliejo, o tik susilietė viename Asmenyje – Jėzuje Kristuje, – tačiau to užtenka, kad mes gyventume Jame ir džiaugtumės amžinu, nesunaikinamu džiaugsmu, nes Dievas yra begalinis, visa apimantis ir visa persmelkiantis...

„Aš Esu Tikrasis Vynmedis, o jūs – šakelės...”


Dievo velnumas

Dievo švelnumas

„Mano našta lengva, Mano jungas švelnus”,– sako mums Dievas, merdėdamas ant kryžiaus, kentėdamas fizines, emocines ir dvasines kančias, kurių net rafinuočiausio sadisto ar mazochisto fantazija nepajėgtų įsivaizduoti...

Jis mums tą sako čia ir dabar, iš amžinybės, žinodamas ir netgi jausdamas, ką kenčiame mes.

Jis dalijasi su mumis Savo Meile, Kančia ir Prisikėlimu tik tiek ir tik taip, kad mes maksimaliai patirtume Gyvenimą, o ne mirtį...


Dievo pa inimas

Dievo pažinimas

Dievas

Mus pažįsta

Tobulai,

Nes Jis Yra

Tobulai

Su mumis susivienijęs:

„Ką padarėt vienam iš mažiausiųjų brolių,

Man padarėte...”


Mogi kasis pa inimas

Žmogiškasis pažinimas

prasideda nuo atskirų, padalintų juslių, tada ilgai ilgai tęsiasi suvokimo procesas, ir iki gyvenimo pabaigos pasiekia – arba ne – tą suvienijimą.

Juslės tėra penkios. Tačiau iš tikrųjų žmogus pažįsta, mąsto, suvokia visu savimi, visomis savo asmens dimensijomis – ne vien juslėmis, ne vien smegenimis, ne vien protu.

Pažinimas yra tikras, neklaidingas, tik tuomet, kai jis vieningas, kai mano „žinios” neprieštarauja viena kitai ir tikrovei.


Asmens dimensijos

Asmens dimensijos

Pažindamas save ir pasaulį, žmogus pradeda nuo išorės ir eina link vidaus arba pasiklysta ir vėl sugrįžta į išorę.

Asmens išorė – tai reiškiniai.

Asmens vidus – tai, ką jie reiškia...

Tyrinėdamas save ir pasaulį iš išorės, žmogus gali atrasti kiek tik nori „dimensijų” – žvilgsnio krypčių ir „kampų”, požiūrio atskaitos taškų.


Esmin dimensija

Esminė dimensija

Žvelgdamas jau iš vidaus, žmogus ima regėti palaimintuoju regėjimu – Dievo Žvilgsniu, – susivienijęs su Dievu taip, kaip Dievas Yra Susivienijęs su žmogumi.

Žvelgdamas šitaip, žmogus, kad ir į ką žiūrėtų, kiaurai per viską regi galutinę visa ko prasmę – Dievą.

Tai ir yra esminė, pati giliausia asmens dimensija – Dievas.

Dievas yra žmogaus sielos Siela.


Kryptis

Kryptis

Tai yra ir esminė kryptis – asmens kryptis, asmens vidinio žvilgsnio kryptis, kuri išsaugo tikrąją asmens tapatybę, išugdo ir subrandina tikrą asmenybę ir galiausiai – vienijantis su Vieninteliu Šventu Dievu per vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią, per Mistinį Kristaus Kūną – išugdo šventąjį.


J ga ir veiksmas

Jėga ir Veiksmas

Anot šv. Tomo Akviniečio: DeusestActus purus,– Dievas yra grynas Veiksmas, absoliutus Veiksmas, kitaip tariant, absoliuti, asmeniška, sąmoninga Būtis, Pirmasis Judintojas, kuris „išjudina“ visa kita. Tačiau šio Akto absoliutumas reiškia ir visišką sutapimą su absoliučia Potencija, todėl galime sakyti, kad Dievas peržengia akto ir potencijos perskyrą ir Savyje visiškai suvienija absoliutų Aktą ir absoliučią Potenciją. Tai reiškia, kadDievasyra ne tik absoliutus, grynas Aktas, bet ir absoliuti, gryna Potencija, bet, manyčiau, nei aktas, nei potencija atskirai paėmus. Tai priklauso nuo žvilgsnio krypties...

Ką tik aptarėme, ką sugeba žmogus. Apie ką čia kalbėjome? – Apie potencijas...


Asmuo

Asmuo

  • Nesukurtasis Asmuo yra absoliučiai įgyvendinta , absoliučiai Save aktualizavusi Dievo Potencija – Visagalybė. Dievo Antrasis Asmuo Amžinybėje nuolat gimsta iš Pirmojo, o Trečiasis kyla iš Abiejų Kitų – Jie Vienas Kito atžvilgiu yra ir Aktas, ir Potencija.

  • Kiekvienas asmuo kyla iš kitų asmenų ir vėl veržiasi pas juos bendrauti, gyventi bendrystėje, vienybėje, meilėje.

  • Aš, žmogus, sukurtasis asmuo, kaip ribota potencija, ribotai aktualizuojuosi siekdamas tikslo – kito asmens gerovės ir meilės. Taip išmokstu mylėti ir iš tikrųjų būti – gyventi transcendencijoje: transcenduoju, pranokstu pats save, bręstu, tampu asmenybe.


Asmenyb

Asmenybė

yra asmuo, kurio gyvenimas ne tik siurbia gyvybinius syvus bei informaciją iš kitų, bet jau duoda, kuria, gimdo, maitina, palaiko ir kitų kūno, sielos bei dvasios gyvybę ir gyvenimą. Asmenybė yra tiesos ieškantis ir ją pažįstantis bei išpažįstantis asmuo, kurio santykis į kitus asmenis bei reiškinių pasaulį yra adekvatus, pagarbus. Asmenybė – dar ne šventasis: jis gali klysti, neištvėręs gali netgi nusikalsti, bet ir čia jis išpažįsta tiesą...


Asmens ir asmenyb s brandos krik ioni koji samprata

Asmenybė yra tas asmuo, kuris yra potencijų aktualizacijos kelyje.

Iš tikrųjų asmenybė yra kiekvienas žmogus – net ir ką tik pradėtas.

Apie asmenybės brendimo pakopas reikėtų daugiau – ne tik apie paskutinę, šventumą...


Ventasis

Šventasis

Net ir šventasis, kol dar keliauja šia žemele, dar gali klysti ir netgi nusidėti. Tik tuo jis tesiskiria nuo viltį apleidusio nusidėjėlio, kad nesustoja: toliau ieško tiesos, toliau ją išpažįsta, – kiek kartų puola, tiek kartų ir vėl keliasi...

Kas yra Kelyje, tas jau yra Dieve. Kas vienijasi su Tiesa, tą Dievas ir laimina, šventina, perkeičia. Ir bėda, ir ne bėda, kad tai dar nesibaigė...

Dievo Pažinimas yra Amžinasis Gyvenimas.


I vados

Išvados

Tiesa

Išlaisvina,

Jei Ją pažįsti –

Ne vien sužinai apie Ją, bet

Vienijiesi su Ja savo gyvenimu,

Visu savimi.

Kas ieško, randa.

Tik

Niekada nesustok...

Nes Tiesa yra begalinė – tai

TriAsmenis

Dievas.


D iaugsmas

Džiaugsmas

Nuo pat ryto,

Kad ir kada pabusčiau, ir

Iki pat vakaro ar paryčių,

Kad ir kur būčiau, keliaučiau

Kad ir ką dirbčiau,– viskas man „laisvalaikis”:

  • Šventė...

  • Mąstymas – tiesos ieškojimas...

  • Bendravimas – ir su žmonėmis, ir su Trimis Dievo Asmenimis – malda, kontempliacija...


Tobul ti

Tobulėti

man tikrai reikia,

ypač – mokytis apsiriboti:

atkakliai ieškoti konkrečių

formų mintims ir jausmams išreikšti,

o ne vien – pačių įžvalgų ir būsenų...

nepamiršti, kad visa yra skirta

ir kitam asmeniui, kad

viskas – ir mokslas,

ir menas, ir pati realybė –

yrabendravimas...


S kla

Sėkla

Ši įžvalgų grandinė yra lyg sėkla, lyg DNR, kuri, tikiuosi, padės dabar išnešioti „embrioną”, padės suformuoti stuburą – veiksmo atramą, raumenis, smegenis, virškinimo sistemą, juslių ir visus kitus „organus”, kurių mums reikia šiame kūniškame, žemiškame gyvenime, kad apsireikštų mūsų asmeniškumas...


  • Login