Kokiais principais remiantis reikėtų formuoti šalies biudžetą?

1. Kokiais principais remiantis reikėtų formuoti šalies biudžetą? Ramūnas Vilpišauskas, Prezidento patarėjas, Pagal Prezidento kanceliarijos Ekonomikos ir regioninės plėtros grupės analitinę medžiagą

2. Pagrindinė problematika: Nors Lietuvoje programinio biudžeto principai diegiami nuo 1998 m., o nuo 2000 m. jo formavimas derinamas su strateginio planavimo priemonėmis, tačiau kol kas programavimo, poveikio vertinimo ir atskaitomybės visuomenei principai taikomi formalistiškai ir fragmentiškai.

3. Geopolitinė padėtis Ilgalaikiai prioritetai Ilgalaikės sektorių vizijos Ilgalaikiai tikslai (vizija) (daugiau nei 6 metams) Valstybės ilgalaikės raidos strategija Sektoriaus strategija Sektoriaus strategija Sektoriaus strategija Pagrindiniai strateginiai dokumentai: • ILGALAIKIAI: Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 strategija; Nacionalinė darnaus vystymosi strategija; Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas; • VIDUTINĖS TRUKMĖS: Vyriausybės programa; Regionų plėtros planai; BPD Vidutinės trukmės tikslai (nuo 3 iki 6 metų) Fiskalinė strategija ir ribiniai ministerijų biudžetai Vyriausybės strateginiai prioritetai Strateginis veiklos planas Strateginis veiklos planas Strateginis veiklos planas Trumpalaikiai tikslai (nuo 1 iki 3 metų) Programa Nr.1 Programa Nr… Programa Nr.1 Programa Nr… Programa Nr.1 Programa Nr… INTEGRUOTO PLANAVIMO MODELIS “IŠ VIRŠAUS Į APAČIĄ” PLANVIMO SVARBA Šaltinis: Finansų Ministerija

4. LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 m. BIUDŽETO VERTINIMAS DABARTINĖ BIUDŽETO PRIĖMIMO IR SVARSTYMO PROCEDŪRA NESKATINA DISKUSIJOS DĖL VISUOMENĖS PROBLEMŲ SPRENDIMO IRILGALAIKIŲ VALSTYBĖS PRIORITETŲ Esama situacija Analizės galimybės • BIUDŽETO PROCESAS FAKTIŠKAI YRA “IŠ APAČIOS Į VIRŠŲ” APIBRĖŽTAS TIK 3% BVP DEFICITO RIBA, PRIEŠTARAUJANT PLANAVIMO MODELIUI • Orientuojamasi į jau egzistuojančias institucijas, sektorius, bet ne į visuomenės problemas • METINIS PALYGINIMAS YRA PAVIRŠUTINIŠKAS • PROGRAMŲ APRAŠYMAS YRA BENDRAS IR NESUSIETAS SU IŠORINIAIS RODIKLIAIS • Programų skaidrumas menkas (YPAČ STAMBIOS >60 MLN AR SMULKIOS<1.0 MLN) • SĄSAJOS SU STRATEGINIAIS PLANAIS YRA NEIŠPLĖTOTOS • TECHNINĖS KLIŪTYS: • Biudžetas pateikiamas spausdinta knyga, o ne excell’io aplinkoje. • Biudžetas pateikiamas vėlai, todėl sunku kokybiškai įsigilinti visoms suinteresuotoms pusėms. Laiko trūkumas suteikia pranašumą prašančioms, ypač “stipriosioms” institucijoms. • Biudžeto tikslai, priemonės, rodikliai pateikiami kartu, o ne etapais ir nėra aiškiai susieti. • Lyginamasis metodas • Praėjusieji metai • Panašios funkcijos vidinių organizacijų struktūrose • Kitos valstybės institucijos • Konkurentai, kitos valstybės (benchmark) • Santykio (ratio) analizė • Pvz. Skirstomų pinigų ir susijusių kaštų (darbo užmokesčio) santykis • Funkcinė analizė • Koks santykis tarp: Paramos (IT ir pan) / Pagrindinės veiklos/ ir Klientų-Piliečių aptarnavimo.

5. VADYBINĖS KONTROLĖS (MANAGEMENT CONTROL) PROBLEMAVIEŠAJAME SEKTORIUJE - 1 VARTOTOJAI RINKOJE PARODO KOKIŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ JIEMS REIKIA SĄNAUDOS (INPUTS) PREKĖS IR PASLAUGOS VARTOTOJAI RESURSŲ TIEKĖJAI ĮMONĖ BALANSAS $$$ KAŠTAI $$$ PAJAMOS $$$

6. VADYBINĖS KONTROLĖS (MANAGEMENT CONTROL) PROBLEMAVIEŠAJAME SEKTORIUJE - 2 VALSTYBĖS FINANSUOJAMOS INSTITUCIJOS SAVO PROGRAMAS TURI VERTINTI PAGAL POVEIKIO INFORMACIJĄ GAUNAMĄ IŠ PILIEČIŲ SĄNAUDOS (INPUTS) VIEŠOS GĖRYBĖS IR PASLAUGOS VYRIAUSYBĖS VIENETAS PILIEČIAI RESURSŲ TIEKĖJAI POVEIKIO INFORMACIJA FINANSAVIMAS KAŠTAI $$$ MOKESČIAI IŽDAS Efektyvus biudžetas = išlaidos + poveikio vertinimas (įskaitant išorinį)

7. LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 m. BIUDŽETO VERTINIMAS LR 2005 M. BIUDŽETO PROCESAS NEPARODO POVEIKIO VERTINIMO NE ? TAIP EX-ANTE KLAUSIMAI: AR PROGRAMOS/STRATEGIJOS PASIEKS KELIAMUS TIKSLUS? AR PROGRAMOS/STRAGEGIJOS BUVO SUKURTOS REMIANTIS GERIAUSIU KAŠTŲ-NAUDOS SCENARIJUMI? AR INVESTICINIAI PROJEKTAI YRA SOCIALIAI NAUDINGI? EINAMIEJI IR EX-POST KLAUSIMAI: AR PROGRAMOS/STRATEGIJOS/INVESTICIJOS VEIKĖ TAIP KAIP PLANUOTA? AR VIEŠOS GĖRYBĖS IR PASLAUGOS BUVO SUTEIKTOS SKAIDRIAI IR NEŠALIŠKAI? AR PROGRAMOS/STRATEGIJOS PASIEKĖ SAVO TIKSLUS? AR VISAS RINKINYS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ YRA NEPRIEŠTARAUJANČIOS VIENA KITAI? AR REIKALAI GERĖJA? AR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO VADOVŲ IR PAVALDINIŲ INDĖLIS YRA TINKAMAI PRIPAŽINTAS/ĮVERTINTAS?

8. VYKDYMO (PERFORMANCE) BIUDŽETAVIMAS VYRIAUSYBĖ SEIMAS TVIRTINIMAS VIDAUS AUDITAS IR VALSTYBĖS KONTROLĖ TAI TEISĖTUMO IR FINANSŲ, O NE VEIKLOS AR POVEIKIO AUDITAS. JIE NETURI POLITINIO MANDATO IR GEBĖJIMŲ KOKYBIŠKAI ATLIKTI ŠIUOS VERTINIMUS VYKDYMAS PARUOŠIMAS MINISTERIJOS MINISTERIJOS VERTINIMAS DAUGIAUSIA MINISTERIJŲ PAREIGŪNAI VALSTYBĖS KONTROLĖ ?

9. LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 m. BIUDŽETAS: SIŪLYMAI Išvados dėl metodinių pastabų Išvados dėl esamos situacijos Siūlymai • Apsvarstyti nepriklausomos ekspertų tarybos, vertinančios biudžeto vykdymą šalies prioritetinių tikslų įgyvendinimo ir poveikio visuomenei atžvilgiais, įkūrimą. Taryba pateiktų programų vertinimus Vyriausybei ir Seimui, o pastarasis turėtų apsispręsti dėl tolesnio finansavimo. • Apsvarstyti vykdymo poveikio kontrakto mechanizmo sukūrimą(pvz. ministerijos pasirašytų vykdymo poveikio kontraktus, tam tikra dalis darbo užmokesčio būtų rezervuojama skatinimui, jei sutarti išoriniai poveikio rodikliai, kurie būtų susieti su strateginiu planavimu, pasiekiami). • Biudžeto pateikimo forma ir laikas, skiriamas svarstymui, turi būti palankūs susipažinimui ir skatinti viešas diskusijas, visuomenei pristatyti ankstesnių metų lėšų panaudojimo vertinimo rezultatai. • Integruoto planavimo modelis yra tinkamas būdas planuoti ilgalaikius valstybės prioritetus, tačiau nėra aiškių bešališkų (ne vidinio audito) procesų, kurie padėtų valdyti ir vertinti pasiekiamus rezultatus. • 2005 m. biudžetas formaliai parodo kaip institucijų programos susisieja su ilgalaikiais prioritetais, bet iš pateiktų programų pavadinimų negalima pasakyti, kokios priemonės bus taikomos, koks bus jų efektyvumas ir poveikis. • Asignavimų valdytojų programų uždavinių vertinimo kriterijai yra vidiniai ir formalūs ir dažnai nėra vadybinės informacijos sistemų (MIS) patikrinti jų pasiekimą.

10. LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 m. BIUDŽETAS: SIŪLYMAI 2005 m. biudžetas yra orientuotas į kuo didesnį ES lėšų įsisavinimą bei egzistuojančių institucijų poreikius, o ne visuomenės problemų sprendimą ir ilgalaikes reformas Siūlymai Išvados • Sukurti darbo grupę, kuri parengtų vertinimo procedūras ir jų įgyvendinimą, trijų pakopų vertinimo modelį (effect, result, output) įgyvendinti jau 2006 m biudžetui. • Numatyti asignavimus administraciniams gebėjimams ir skaidrumui didinti įdiegiant IT platformą, kuri leistų lanksčiai ir skaidriai kontroliuoti lėšų panaudojimą, o taip pat gerintų valstybės institucijų gebėjimą tiekti paslaugos e-valdžios moduliu. • Asignavimus skirti priklausomai nuo problemų aktualumo ir prioritetinių tikslų įgyvendinimo, t.y. realiai taikyti programinio biudžeto (bei strateginio planavimo apskritai) principus. • Numatyti programų pabaigos laiką, kuriam atėjus institucijos turėtų įrodyti poreikį jas pratęsti. • Nors biudžetas yra programinis, tačiau vertinimo kriterijai ir procedūros yra daugiau formalaus pobūdžio, akcentuojamas lėšų panaudojimo teisėtumas ir efektyvumas, bet ne poveikis, tinkamumas, našumas ar tęstinumas, sudėtinga tinkamai įvertinti programų naudą siekiant Lietuvos ilgalaikių prioritetų. • Finansų ministerijoje tik dabar yra kuriama IT strategija. Dėl šios priežasties biudžetavimo procedūra yra imli darbui, pateikiamas biudžetas yra spausdintame, o ne excell formate, kas sunkina analizę ir tolesnę vykdymo kontrolę.