METAFOR Ų IR KITŲ TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI dr. Ona Petrėnienė 20 12 m. birželio 18 – 20 d.

1. LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS LITUANISTIKOS FAKULTETAS LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA METAFORŲ IR KITŲ TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI dr. Ona Petrėnienė 2012 m. birželio 18–20 d. Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas

2. METAFORŲ IR KITŲ TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI Seminaro tikslas – išsamiai aptarti tropų sampratą ir atskleisti šių raiškos priemonių vartosenos savitumą.

3. TROPO SAMPRATA Tropas (gr. tropos – ‘būdas, stilius’) – perkeltine, netiesiogine reikšme pavartotas žodis ar jo forma. Lietuvių kalbos enciklopedija / Sud. K. Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 566.

4. TROPAS IR STILIAUS FIGŪRA Tropais vadinamas žodžių – leksikos vienetų – perkeltinis vartojimas. Stiliaus figūros – ekspresyvios (sintaksinės) konstrukcijos, t. y. tam tikras pasakymas reiškiamas ne vienu žodžiu, bet žodžių junginiu, sakiniu ar keliais sakiniais. * * * * * Tropų ir stiliaus figūrų terminai neretai vartojami pramaišiui. Išplėtus figūrų terminą (figūros apima visus kalbos lygmenis), tropus linkstama skirti leksinėms semantinėms (arba tiesiog semantinėms (K. Župerka), leksinėms (V. Salienė, A. Smetona) stiliausfigūroms.

5. TROPAS IR STILIAUS FIGŪRA Ta pati figūra gali funkcionuoti skirtingai. Pvz.: (1) Gražus, gražus – būtum gera baidyklė į kviečius! (2) Maknok, maknok po purvyną! Tai apsidžiaugs tavo mama! Žodžio perkeltinio vartojimo lygmenyje (1) ironija yra semantinė figūra, tropas. Sakinio modalinės sandaros lygmenyje (2) ironija reiškiasi kaip sintaksinės konstrukcijos perkeltinė prasmė (sintaksinė ironija). Ironiją gali sudaryti ir ištisas tekstas. Župerka K. Stilistika. Šiauliai, 1997, 57.

6. SEMANTINĖS FIGŪROS (pagal K. Župerką)

7. TROPO SAMPRATA Tradiciškai linkstama skirti dvi pagrindines tropų – metaforos ir metonimijos – grupes.

8. TROPAS. METAFORA METAFORA yra žodžio reikšmės perkėlimas pagal panašumą: remiantis vieno daikto panašumu į kitą, pastarojo pavadinimas perkeliamas pirmajam. Dėl panašumu pagrįsto perkėlimo metafora vadinama sutrumpintu palyginimu, nes jis yra metaforos pagrindas.

9. TROPAS. METAFORA Metaforos schema: A yra kaip B B1 požiūriu A – tema, kuri vienanarėje metaforoje visai išnyksta, ji tik nuspėjama B – vaizdas, kuris visada išlieka B1 – lyginimo pagrindas, kurį kalbėtojas turi galvoje Pvz.: O! Kokia liepa užaugo! (kalbama apie merginą) Plg. Merginaliekna (grakšti, aukšta, graži) kaip liepa. A (tema) – mergina, B (vaizdas) – liepa , B1 (lyginimo pagrindas) – lieknumas, grakštumas, aukštumas, gražumas Skiriamos vienanarės (pvz., Už kaimo pamatysime ąžuolą, labai seną, išpuvusiu pilvu. J. Aput.) ir dvinarės (pvz., debesų laivai, varnėnų folkloras) metaforos.

10. TROPAS. METAFORA Reiškinių ar daiktų požymiai metaforose perkeliami keturiais būdais: 1. Iš gyvųjų – negyviesiems. Pvz.: Romanas suvalgo trečdalį leidinio ploto. 2. Iš gyvųjų – gyviesiems. Pvz.: Meno žmogui sparnų nepakirpsi. 3. Iš negyvųjų – negyviesiems. Pvz.: Žolė apsnigta saulėgrąžų lukštais. 4. Iš negyvųjų – gyviesiems. Pvz.: Komitete sėdi vien surūdiję varžteliai. Pirmasis perkėlimo būdas vadinamas personifikacija (įasmeninimu), jis teikia daugiausia gyvybės ir ekspresijos. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius, 2001, 206–207.

11. TROPAS. METONIMIJA METONIMIJA kaip ir metafora, yra žodžio reikšmės perkėlimas, bet skiriasi nuo metaforos tuo, kad perkėlimas grindžiamas ne sąvokų palyginimu, panašumu, o jų loginiu ryšiu, sąsaja. Pvz.: Gerves padangėj girdėjau. V. Myk.-Put. (loginis ryšys: veikėjas pasakytas vietoj veiksmo)

12. TROPAS. METONIMIJA Retorikos teorijoje skiriamos šios grynųjų metonimijų grupės: Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius, 2001, 222–225.

13. METAFORA AR METONIMIJA? http://visi-patarimai.blogspot.com/2012/05/2012-madingiausi-manikiurai.html http://v-mishakov.narod.ru A B

14. METAFORA AR METONIMIJA? http://ribotikas.blogas.lt/ar-pastebejote-3.html/tears http://www.foroswebgratis.com/ A B

15. METAFORA AR METONIMIJA? http://silenciar.tumblr.com/ http://www.photographyblogger.net/we-heart-smiles/ A B

16. METAFORA AR METONIMIJA? Modesto Gudonio nuotrauka Zenekos nuotraukaA B

17. METAFORA AR METONIMIJA? http://www.sissyspastime.info/2011/10/the-heart-of-the-matter/ http://gyvenimorytas.lt/myleti-savo-ego/ A B

18. TROPAS IR STILIAUS FIGŪRA Šiuolaikinėse lietuvių stilistikose tropais laikoma metonimija, antonomazija, sinekdocha, metafora, įasmeninimas, ironija, hiperbolė, litotė (J. Pikčilingis); be šių, dar alegorija ir perifrazė (K. Župerka). R. Koženiauskienė monografijoje „Retorika: iškalbos stilistika“ (2001) aptaria vienuolika retorikos teoretikų dažniausiai minimų tropų: metaforą, katachrezę, metonimiją, sinekdochą, antonomaziją, onomatopėją, perifrazę, emfazę, hiperbolę, litotę, ironiją, taip pat tropo ir semantinės figūros paribį – oksimoroną.

19. TROPAS IR STILIAUS FIGŪRA Tiek stilistikos, tiek retorikos darbuose neretai prie tropų, kad būtų išvengta kartojimosi, yra aptariama ir keletas semantinių (retorinių minties) figūrų. Jos taip pat remiasi perkėlimu, tačiau, tai ne žodžio, o minties tropai: viena mintis pakeičiama kita, perkeliama ne vieno žodžio, bet viso vaizdo, kartais viso sakinio ar net pasakojimo reikšmė. Pavyzdžiui, R. Koženiauskienė monografijoje „Retorika: iškalbos stilistika“ (2001) aptaria išplėtotas metaforas – alegoriją ir parabolę, to paties pavadinimo kaip ir tropai figūras – hiperbolę, ironiją, litotę, emfazę.

20. TROPAI. METAFOROS IR METONIMIJOS ATMAINOS (pagal K. Župerką)

21. METAFOROS IR METONIMIJOS ATMAINOS (pagal R. Koženiauskienę) (1)

22. METAFOROS IR METONIMIJOS ATMAINOS (pagal R. Koženiauskienę) (2)

23. TROPO SAMPRATA: KALBOS TROPAS Kalbos tropai dedami į žodynus kaip antrinės, išvestinės žodžių reikšmės. Vienos jų tėra buvę, galėtume sakyti, mirę tropai ir atlieka tik nominacinę (pavadinimo) funkciją (pvz., plunksna „rašomoji plunksna“). Tai tropai tik kalbos diachronijos atžvilgiu. Tikrieji kalbos tropai atlieka ne tiek nominacijos, kiek ekspresyvumo funkciją. Juose šalia naujosios, perkeltinės reikšmės išsaugota ir pirminė, tiesioginė. Žodynuose jie paprastai dedami su pažyma prk. Pvz.: Nebūk toks kiaulė! (prk. „nemandagus, begėdis, nešvarus žmogus“). Tai paplitę, visuotinai vartojami tropai, turintys tam tikrus tipinius kontekstus. Župerka K. Stiliaus figūros. Vilnius, 1980, 5–7.

24. TROPO SAMPRATA: STILIAUS TROPAS Stiliaus tropai – individualus reikšmės perkėlimas, susijęs tik su konkrečiu tekstu. Stiliaus tropų ekspresyvumas dėl reikšmės perkėlimo neįprastumo, nelauktumo yra ryškesnis negu kalbos tropų. Pvz.: Vasarėlės žydros akys mirga tarp žolių. Župerka K. Stiliaus figūros. Vilnius, 1980, 5–7.

25. KALBOS IR STILIAUS TROPŲ SAMPRATA (pagal K. Župerką) Župerka K. Stiliaus figūros. Vilnius, 1980, 9.

26. TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI MENINIAME STILIUJE Grožinė literatūra, ypač poezija, yra įprastinė metaforos ir kitų tropų vartojimo erdvė. Akivaizdi stiliaus tropų vartosena. Poezijoje daug pavyzdžių, kai sunku nustatyti tropo ribas, netgi tiksliau nusakyti tropo rūšį, nes perkeliama ne atskirų žodžių ar posakių reikšmė, o meniškai transformuojamas visas pasaulio suvokimas. Dabartinėje poezijoje tropai ypač sudėtingi, susipynę, juos ne visada reikia aiškintis lingvistiškai. Prozoje tropų vaidmuo ne toks reikšmingas kaip poezijoje; čia jie paprastai esti logiškesni, vartojami nuosekliau. Esama ir kūrinių, beveik neturinčių specifinių poetinės kalbos priemonių.

27. TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI BUITINIAME STILIUJE Šnekamojoje kalboje dažniausiai vartojami kalbos tropai – įsigalėjusios išraiškos priemonės. Šnekamosios kalbos metaforos ir kiti tropai „žemiški“, daugelis jų rodo artimumą kalbamajam dalykui, tiesioginį kalbančiojo sąlytį su juo, emocinį, neretai humoristinį, vertinimą. Metaforinis įprasminimas neretai susijęs su gamtos reiškiniais, kasdiene veikla. Šnekamajai kalbai ypač būdingi zoomorfizmai. Metoniminis reikšmės perkėlimas dažniausiai grindžiamas fizine patirtimi (bendravimu, kasdienybės daiktais, veiksmais, įvykiais ir kt.). Gyvojoje šnekoje vartojama ir individualių, situacinių tropų.

28. TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI PUBLICISTINIAME STILIUJE Publicistikoje stiliaus tropai taip pat palyginti reti, daugiau esama įprastinių žodžio reikšmės perkėlimo atvejų. Publicistiniame stiliuje metaforos ir kiti tropai dažniausiai neatlieka estetinės funkcijos (kaip meniniame stiliuje), o, sukurtos pagal analogiją ir tapusios šabloniškais pasakymais, įprastai didina sakinio ir viso teksto informacinį krūvį. Publicistika vartoja ir dalykinės, ir buitinės kalbos žodžių perkeltines reikšmes. Šių dienų publicistika ypač išsiskiria metonimijų gausa. Vis dažniau ne tik reklamoje, bet ir publicistinių tekstų antraštėse vartojama katachrezė.

29. TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI MOKSLINIAME STILIUJE Moksliniam stiliui emocinės ir vaizdinės kalbos priemonės nėra būdingos. Vis dėlto šiuose tekstuose tropų esama. Kaip teigia K. Župerka (1997, 83), kalbininkų požiūris į mokslo darbų kalbos ekspresyvumą nėra vienodas: vieni apgailestauja, kad mažėja išraiškingumo priemonių, kiti, pripažindami sodresnio žodžio teisę specialiajame mokslo darbe, mano, kad piršti jį moksliniam tekstui neverta. Dažniau tropai vartojami literatūros mokslo, filosofijos, pedagogikos darbuose. Tropų vartosenos dažnumu išsiskiria mokslo populiarinamieji tekstai.

30. TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI ADMINISTRACINIAME STILIUJE Vyrauja nuomonė, kad administracinio stiliaus rašytiniuose tekstuose tropai nėra vartojami.

31. FUNKCIONAVIMAS (pagal K. Župerką) MENINIS STILIUS • Jau kaip žodynas / ties L raide / aš atverstas esu. / Čia dega tavo vardas. J. Marc. PUBLICISTINIS STILIUS • Tamsios jos akys degė begaline panieka Danui. sp. BUITINIS STILIUS • Nedega čia tavo tas darbas, rasi rytoj. LKŽ • Vaikas nepabus namie – tik dega dega lėkti kur į sodžių. LKŽ

32. FUNKCIONAVIMAS

33. FUNKCIONAVIMAS • Šis kūrinys rodo, jog ir pačios pilietiškiausios temos tinka ne vien publicistikos tekstams. (sp.) • Pasakodamas gyvenimą, eilėraštis pasakoja ir poetą. Gilesnio pasakojimo nėra ir būti negali. V. Dauj. • Dešimt kartų prisidirbę įvairiausi lyderiai tesugeba mekenti, kad dėl visko kalta žiniasklaida. (sp.) • Nesąžiningi sportininkai tampa laboratorijų žiurkėmis (sp.) • Kelią į pergalę skynė ir lietuvio ranka (sp.) • Ir vėl paaiškėja, kad seimūnai – beraščiai. Visi jie ten baukučiai... (int.)

34. FUNKCIONAVIMAS • Privalai matyti ir jausti daugiau negu kiti. Neskandink savo minčių į kunkuliuojančią gyvastį, apsižvalgyk aplinkui... (sp.) • Šatrijos Ragana per visą XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpį aukštai iškėlusi nešė žmogaus vidinio pasaulio paveikslą. (raš.) • Šitie susitikimai duoda tokią sėklą mūsų tolesniam darbui. (rdj.) • Ištraukoje ironizuojama Onos Duonutės viltis būti išgelbėtai iš Skirgailos nasrų. (raš.) • Tai buvo balsas senos moters, kuri turbūt širdyje jaučia dvasinį įvykį, kuris ją labai prislėgė. (raš.) • Kažkur šypsena pelenais sutrupėjo saujoj. (raš.) • Atimk moteriai šypseną – ir ateis kapai. (sp.)

35. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Saikingai ir tinkamai vartojami tropai kalbamąjį dalyką padaro tarsi regimą, kalbai teikia naujumo, gyvybės, veržlumo, sutelkia dėmesį, savo ornamentine ir emocine informacija papildo loginį turinį, išryškina pagrindinę mintį ir įteigia ją, keldami estetinį pasigėrėjimą. Tropų galia tokia didelė, kad jie personifikuodami moka prašnekinti net negyvus daiktus ar reiškinius. Be to, tropai taurina kalbėjimą: nederamam, per daug drąsiam žodžiui jie suteikia švelnesnį pobūdį, padaro jį etiškesnį, mandagesnį. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 250.

36. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Svarbu, kad tropų kuriami vaizdai „negriūtų“ vienas ant kito, kitaip jie netenka stilistinės vertės ir efektas būna priešingas. Tropų perteklius kalbos ne tik nepuošia, bet netgi kenkia – ji užtemdoma, tampa neaiški, miglota, įmantri, nenatūrali, pretenzinga. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 250.

37. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Tropų kūrimas yra amžinas, kasdien atsinaujinantis procesas, jis neturi kokių nors apibrėžtų ribų. Tad ir tropų vartojimo, ir jų išmonės galimybės yra labai plačios. Jos atskleidžia lingvistinį ir intelektinį išradingumą, pastabumą, o dažnai ir sąmojį, šmaikštumą. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 250.

38. BAIGIAMOSIOS PASTABOS http://wakefelderman.blogspot.com/