Bendrųjų programų atnaujinimo kryptys

1. Bendrųjų programų atnaujinimo kryptys Subalansuojama turinio apimtis, mažinami krūviai Pritaikoma diferencijavimui ir individualizavimui - skirtingiems mokinių poreikiams, galioms ir mokymosi stiliams Pritaikoma mokinio kompetencijų ugdymui pabrėžiama mokinio ir mokytojo sąveika, aktyvus mokymasis ir mokytis padedantis vertinimas orientuojama į ugdymo rezultatus stiprinama dalykų integracija ir ryšys su gyvenimu Parengė Danguolė Gižienė ir Roma Karpovičienė

2. Bendrosiose programose stiprinami tarpdalykiai ryšiai ir dalykų integracija Pradinis ugdymas • Pasaulio pažinimas 1-4 klasėse – neišskaidytas integruotas socialinių ir gamtos mokslų kursas Pagrindinis ugdymas • Gamtos mokslų programoje neišskiriami dalykai, tik veiklos sritys • integruotas gamtos mokslų kursas 5-6 klasėse: vadovėliai, kompiuteriniai mokymosi objektai. • planuojamas integruotas gamtos mokslų kursas ir 7-8 klasėse, kaip alternatyva atskiriems dalykams.

3. Gamtamokslės kompetencijos struktūra: Apibrėžiant gamtamokslės kompetencijos struktūrą mokinių gebėjimai išskirstomi į grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygmens gebėjimai), problemų sprendimas, praktiniai gebėjimai, gamtamokslis komunikavimas, mokėjimas mokytis.

4. BP struktūra. Mokinių gebėjimų raida 9. Paskirtis - parodyti mokymosi tęstinumą ir spirališkumą

5. 2. Veiklos sritis. Organizmų sandara ir funkcijos. 5-6 klasė Mokinių pasiekimai - kompetencija/kompetencijos sudedamosios dalys – orientyras visiems mokiniams

6. Bendrųjų programų struktūra 10.2. Turinio apimtis –indėlis - ko ir kiek mokyti Pvz., Veiklos sritis: 3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė • Tema: Evoliucija ir fosilijos. Paskirtis – nusakytine tik tematiką, bet ir kaip plačiai, kiek giliai reikėtų mokyti(is),pvz.Evoliucijos mokomasi tik labai bendrais bruožais, kaip nuolatinės gyvybės kaitos keičiantis aplinkos sąlygoms, stebimos, aptariamos fosilijos, kaip evoliucijos įrodymas. • Diskusija – 30min.

7. Bendrųjų programų struktūra 10.3. Vertinimas.Diskusija – 20min. Paskirtis – aprašyti bendrąsias vertinimo nuostatas, bendrais bruožais apibrėžti vertinimo rodiklius, kurie rodo patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį mokinių pasiekimų lygį. Aptarti vertybinių nuostatų, požiūrių vertinimą.

8. Piltuvo principas Diskusija -20

9. Visiškai įsigilinti mokiniai gali: • kai užduotis atitinka mokinio žinių ir įgūdžių lygį; • aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti tikslai; • atitinkamas ir prasmingas grįžtamasis ryšys.

10. Mokinių žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų vertinimo rodikliai

11. Rengėjų grupės tikslas sukurti IKT pagrindu integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasėms mokymosi objektų turinį, atitinkantį Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, pritaikytą planuoti, diferencijuoti ir individualizuoti mokymą, įvairių poreikių mokiniams aktyviai mokytis, vertinti ir įsivertinti.

12. Mokymosi objektų turinys: • mokytojo biblioteka, kurią sudaro pamokų planų, laboratorinių darbų, vertinimo užduočių pateiktys ir pavyzdžiai su trumpais metodiniais komentarais; • laboratoriniai darbai;• testai, iliustruoti paveikslais, schemomis, diagramomis; • enciklopedija, • gyvosios ir negyvosios gamtos objektų (pvz., augalų ir gyvūnų vidaus sandaros, dangaus kūnų ir kt.) bei prietaisų demonstracijos;• žodynas, kuriame maždaug 500 sąvokų su trumpais paaiškinimais.

13. GEROS pamokos ypatybės • Intriga, netikėtumas; • Aktuali gyvenimui tema; • Sutampa mokytojų ir mokinių interesai; • Įdomi informacija, bet jos ne per daug; • Priemonių ir metodų įvairovė; • Aktyvūs mokiniai; • Pasiektas pamokos uždavinys.

14. Dažnai taikomi metodai Diskusija • Interviu • Ledlaužis • Grupinis tyrimas • Svarbus įvykis • Žaidimų • Inscenizavimas • Durstinys • Galerija • Darbas porose Turnyras • Karuselė • Projektas • Dienoraštis

15. Mokymosi motyvacija – sėkmingo mokymosi garantas Motyvacija: troškimo sukelta reakcija; akstinas, skatinantis veikti. (Websterio II naujasis Riverside žodynas) Motyvacija – procesas, skatinantis elgtis taip, kad būtų pasiekta svarbių žmogui tikslų arba būtų patenkinti poreikiai ir motyvai. (Richard I. Arends “Mokomės mokyti”)

16. Aplinką pažįstame jutimoorganais

17. Pamoka vedama dirbant mažose grupėse po (4 – 5 mok)

18. Mokymosi uždaviniaiNaudodamiesi vadovėliu ir virtualiais MO, nurodys jutimo organus: akis, ausis, nosį, liežuvį, odą ir paaiškins jų reikšmę pažįstant aplinką ir jos pokyčius. • Motyvacija: • Pamoką siūlome pradėti žaidimu. Kiekvienai grupei ant stalo padėti nepermatomą maišiuką, kuriame įdėti 2 – 3 tarpusavyje surišti žaislai. Užduočiai atlikti skiriamos 2 + 3 min. Per tą laiką kiekvienas grupės narys nežiūrėdamas apčiupinėja kas yra maišelyje. Grupė trumpai pasitaria ir pasako klasei, kas yra paslėpta maišelyje. Tada maišelis atrišamas ir parodoma, kas iš tikrųjų te buvo įdėta. Apibendrindamas mokytojas pasinaudodamas vaizdo projektoriumi, pristato virtualų DO_920(Odos receptoriai reaguoja į prisilietimą)

19. Galimas MO metodinis panaudojimas pamokoje • Raktiniai žodžiai: • Lytėjimas, galvos smegenys, oda, nosis, liežuvis, ausis, akys, nervai, jutimo organai, receptorius. • 1. Žaidimas mokiniams parodė lytėjimo svarbą orientuojantis situacijoje. Grupėms skiriama savarankiška užduotis, savarankiškai (naudojantis raktiniais žodžiais) enciklopedijoje surasti MO_613; 523; 612; 611; 530; ir paskaityti apie jutimo organus. Trumpą diskusiją reiktų nukreipti taip, kad mokiniai prieitų išvadą, jog visi jutimo organai yra vienodai svarbūs.

20. 2. Grupės daro laboratorinį darbąMO_1120(Liežuvio skonio receptorių tyrimas) Atliekant darbą reikia dar kartą prisiminti kai kuriuos mokslininko žingsnius – duomenų rinkimą, išvadų formulavimą.. Mokiniai daro virtualų skonio receptorių tyrimą remdamiesi savo darbo lapais ir taip parodo savo supratimą kaip žmogus jutimo organų ir smegenų pagalba orientuojasi aplinkoje ir ją pažįsta. Modeliavimas leidžia pabandyti dar kartą, kas motyvuoja mokinius, jeigu iš pirmo karto nepavyksta. Mokytojas stebi, reikalui esat įsikiša į grupės darbą.

21. MOKINIO ATSISKAITYMO LAPAS TEMA Liežuvio skonio receptorių tyrimas DARBO TIKSLAS Nustatyti kokiose liežuvio srityse yra jaučiami saldus, kartus, rūgštus ir sūrus skoniai. PRIEMONĖS 4 stiklinės lazdelės, stiklinė su vandeniu, stiklinaitė su druskos tirpalu, stiklinaitė su citrinos sultimis , stiklinaitė su chinino tirpalu, stiklinaitė su Tonico gėrimu, stiklinė panaudotoms lazdelėms sudėti. HIPOTEZĖ ..................................................................................................................... ........................................................................................................................................... REZULTATUS PAŽYMĖKITE LIEŽUVIO PIEŠINYJE: IŠVADA ........................................................................................................................................................................................................................................

22. Kur jaučiamas skirtingas skonis: • Saldus - ............................................................ • Sūrus - ............................................................ • Kartus - ............................................................... • Rūgštus - ............................................................. Ar tokias išvadas būtumėtę padarę, jeigu tyrimui būtumėte naudoję tik Toniko gėrimą. Paaiškinkite, kodėl. .............................................................................................................. Kodėl po kiekvieno bandymo reikėjo praskalauti burną vandeniu .............................................................................................................. Kokia reikšmę turi skonio pojūtis .............................................................................................................. Įvardykite tris profesijas, kurioms ypač svarbus gerai išlavėjęs skonio pojūtis? • ....................................................................... • ....................................................................... • ....................................................................... ĮVERTINIMAS................................................................................................................ PASTABOS ............................................................................................................ (pildo mokytojas)

23. 3. Apibendrinant bandymo rezultatus svarbu akcentuoti ne tik skonio jutimo svarbą, bet ir smegenų (atminties) reikšmę atpažįstant mėginius. Reikėtų pabrėžti, kad anksčiau valgytų skonių įsiminimas padeda juos atpažinti net nematant valgomo daikto, vien pagal skonį. Įtvirtinti supratimą, kad kiekvieno j. organo receptoriai yra specifiški. Tai labai svarbu aplinkos pažinimui, sveikatos išsaugojimui.....

24. 4. Vertinimas.. Jutimo organų reikšmę pažįstant aplinką mokiniai dar kartą aptaria atlikdami interaktyvų testą MO_913 Reikia susieti su jutimo organais paveiksliukus, sudėliojant juos tuščiame plote rodyklės kryptimi Aptarime akcentuoti, jog visi jutimo organai yra vienodai svarbūs, bet daugiausiai informacijos gauname akimis. • 5. Diferencijuojant darbą, siūlome panaudoti darbo sąsiuvinį. Tinka testai: • MO_ 150; 153; 156; 161. • 6.. Visus MO galima panaudoti pakartojimui namuose, grįžtamajam ryšiui ir padedant tiems mokiniams, kurie praleido pamoką. • 7. Refleksija

25. Patarimai mokytojui • Mokymas klausiant geriau, negu mokymas sakant. Ieškodami atsakymo mokiniai turi priežastį mokytis ir kurti savo supratimą. • Užduokite klausimus, reikalaujančius ne tik atsiminti ir suprasti, bet ir pagrįsti, vertinti alternatyvas, pateikti privalumus ir trūkumus. • Skirkite užduotis, reikalaujančias kūrybinio mąstymo. Leiskite mokiniams spręsti problemas, priimti sprendimus, susiformuoti nuomonę, įtraukite juos per projektavimą ar kūrybą.

26. 7 dalykai, kurie (galbūt) nutinka žmonėms... • Daryti ką nors tokio, ką nėra įpratę daryti. • Pirmiausia pagalvoti apie tai, dėl ko turėsi pasiduoti, o ne apie tai, ką turėsi laimėti. • Jaustis vienišam, net jeigu ir kitus palietė tie patys pokyčiai. • Tik žmonės gali valdyti tiek daug pokyčių. • Žmonių pasirengimo pokyčiams lygis skiriasi. • Žmonės nerimaus dėl to, kad neturi pakankamai išteklių. • Jei spaudimo nelieka, žmonės grįžta atgal prie senų įpročių.