STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ KITOSE VALSTYBĖSE STUDIJ OS TARPINI Ų REZULTAT Ų RECENZIJA

1. STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ KITOSE VALSTYBĖSE STUDIJOSTARPINIŲ REZULTATŲRECENZIJA Parengta prof. habil. dr. Algirdo Čižo Vilniaus Gedimino technikos universitetas

2. Pernelyg detalizuoti atrodo 1.3.6 (Europos kvalifikacijų sąrangos metodologija) ir 1.3.7 (Kompetencijų susiejimas su studijų rezultatais) poskyriai, juolab kad nėra pakankamai atskleistas šios gana teorinės informacijos santykis su Studijos tikslais.

3. Šalių atrankos principai visiškai priimtini. Deja, jais ne iki galo pasiremta. Antai, nors prie geopolitinio principo paminėtas Azijos regionas, nė vienos Azijos šalies tyrimas nenumatytas (tuo tarpu Japonijos, Kinijos ar Indijos patirtis galbūt labai praverstų ne tik dėl geopolitinių, bet ir kitų specifinių aspektų). Matyt, čia suveikė informacijos neprieinamumas, klausimas – argi neįmanoma jį įveikti?

4. Gerai, labai išsamiaipateikta Jungtinės Karalystės patirtis, vertingos 2.1 skyriaus išvados, pateiktos Ataskaitos 57 puslapyje. Pakankamai aprašyta ir Suomijos patirtis. Pastaroji (turint galvoje šalies dydį ir reformų šviežumą) gali praversti daugeliui Lietuvos studijų reglamentavimo veiksmų. Tikėtina, kad panašiu lygiu bus pristatyta ir kitų atrinktų šalių patirtis, kad ir kiti 2 dalies skyriai atitiks Techninės užduoties reikalavimus.

5. Aptardami Jungtinės Karalystės ir Suomijos studijų reglamentavimo patirtį, Ataskaitos autoriai aprašo studijas reglamentuojančius dokumentus ir visiškai nekomentuoja tų dokumentų rengimo ir priėmimo procesų, vykusių diskusijų, nuginčytų argumentų, pagaliau ir priimtų dokumentų kritinio vertinimo publikacijų (sektina išimtis – p. 13 nuoroda į D. F. Westerheijden‘o komentarą, kuris galėtų būti labiau išplėtotas). Visą tą aplinką pažinti gali būti labai svarbu, kai bus sprendžiami vienokie ar kitokie lietuviškųjų dokumentų priėmimo klausimai.

6. Aptariant kitų šalių patirtį visiškai vengiama kokių nors komentarų, susietų su studijomis Lietuvoje. Vargu ar tikslinga tai daryti. Žinoma, lietuviškųjų elementų ryšiai su Europos Sąjungos ir kitų šalių reglamentavimo praktika bus atskleisti kitose Studijos dalyse, galbūt dar neparašytame 2.11 skyriuje (Studijas reglamentuojančių aprašų sampratos, paskirties ir sandaros įvairiose šalyse apibendrinimas), bet vienokios ar kitokios jų užuominos labai pagyvintų bei įprasmintų pirmąją ir antrąją Ataskaitos dalis. Galimas ir toks variantas: specialus skyrius, galbūt 2.12, pašvęstas vien apibendrintos kitų šalių patirties taikymo Lietuvoje klausimams.

7. Nagrinėjant kitų šalių reglamentinius dokumentus nepakankamai atskleistas šių dokumentų privalomumo lygis: kas yra aukštajai mokyklai privaloma, o kas tik rekomenduojama, ką jai leidžiama savaip daryti. Lieka nepakankamai aišku, kaip, pavyzdžiui, į JK studijų krypties standarto aprašą (p. 51–53, dabartinio lietuviškojo studijų krypties reglamento analogą) žiūri ekspertai, vertinantys atskirą studijų programą.

8. Jau dabar autoriams reikėtų detaliau numatyti Studijos trečiosios ir ketvirtosios dalių turinį, pasiūlyti šių dalių rubrikaciją, kuri atitiktų Techninės užduoties reikalavimus. Tai padėtų ir komentuojamos kitų šalių patirties atrankai.

9. Vertėtų panagrinėti, ar neįmanoma nors šiek tiek apžvelgti kurios nors Azijos šalies (Indijos, Japonijos ar Kinijos) studijų reglamentavimo patirtį.

10. Būtų labai pravartu panagrinėti ne tik kitų šalių studijas reglamentuojančius dokumentus, bet ir jų rengimo, priėmimo procedūras, tų veiksmų aplinką, dokumentų svarbiausiųjų teiginių argumentus ir kontrargumentus. Būsima Lietuvos studijų reglamentavimo pertvarka bus lydima taip pat gausių diskusijų ir argumentavimų, atskleista tokių diskusijų kitose šalyse patirtis padėtų išvengti nereikalingo „dviračio išradinėjimo“. Net kitoje šalyje paneigtas argumentas Lietuvoje gali tapti priimtinu (atsižvelgus į kitokią šalies specifiką).

11. Kadangi teks Lietuvos studijų reglamentavimo tvarką daugiau ar mažiau reformuoti, svarbu atskleisti priežastis, kurios vertė kitose šalyse rengti ar keisti vienus ar kitus reglamentuojančius dokumentus (kaip, pvz., JK studijų krypčių aprašus), ir palyginti tas priežastis su Lietuvos situacija.

12. Labai pageidautina, kad 2.11 skyrius būtų parengtas, sistemingai ir vaizdžiai palyginant įvairių šalių reglamentavimo sistemas, pabrėžiant jų teigiamas ir neigiamas ypatybes (gal net tikėtinas grėsmes Lietuvos situacijos požiūriu).

13. Verta jau dabar aptarti, kurioje Studijos vietoje geriau nagrinėti kitų šalių patirties perėmimo klausimus – 2 dalies visuose skyriuose, baigiamajame (2.12) šios dalies skyriuje, ar tiktai 4 dalyje (pasiūlymai Lietuvos studijas reglamentuojančių aprašų sistemai rengti).

14. Pertvarkant Lietuvos studijų reglamentavimą teks nustatyti santykius tarp privalomų ir rekomenduojamų reikalavimų, tarp valstybinio reguliavimo ir aukštųjų mokyklų autonomijos. Todėl reikėtų geriau atskleisti šiuos santykius ir kitų šalių patirtyje.

15. Besirengiant numatytam Žodyno formavimui, reikėtų aptarti terminų atrankos principus. Vertėtų numatyti vietą ir konkuruojantiems terminų sinonimams, kurių dalis Žodyno svarstymo metu galbūt atkris, o kai kurie gal ir liks gyvuoti, kol vartojimo praktika ar nauji argumentai juos atsijos.

16. Dėkoju už dėmesį!