Dialogo metodas

1. Dialogo metodas Doc.dr. Lilija Duoblienė

2. Dialogo metodo sampratos • Sokratiškasis dialogas (racionalus, argumentuotas, siekiant tiesos) Platonas, Aristotelis ir vėlesni racionalistai. • Fenomenologinis dialogas (steigiantis santykį, atsigręžiant į kitą) Buberis, Levinas, Merleau – Ponty. • Dialogas kaip santykis su tektsto autoriumi (Gadameris) • Rytietiškas dialogas

3. Dialogų tipai • Sokratiškieji, taikant elenktinį – aporijinį metodą • Sofistiniai, paklaidinantys pašnekovą žodžių žaisme ir įrodantys, kad pašnekovas pats sau prieštarauja • Epigramatiniai, vykdomi meditacijų būdu bei radikaliu nustebinimu • Proto atakos dialogai, kuriuose išsakoma kuo daugiau asociatyvių pozicijų • Dialogai, ieškantys analogijų ir metaforų sprendimui

4. Tipiškiausios dialogo kompozicijos: • Lygiaverčių partnerių laisvas dialogas, kuriame vykdomas principas: klausimas –atsakymas. Dalyvauti gali daug asmenų. • Girliandinė, kai išsakoma daug nuomonių arba pranešimų, ir tik po to daromi apibendrinimai. • Svogūninė, kai į dialogą įjungiami kiti mažesni subdialogai iš folkloro ir literatūros, įvairios reminiscencijos. • Architektoninė, vykdoma pagal išankstinį scenarijų, siekiant autoriaus tikslo. • Dramatiška, kurioje atsiskleidžia emocijos, tarpasmeniniai santykiai, vyksta konflikto sprendimas, abstrahuojantis nuo jų neliečiančių idėjų.

5. Dialogo formos: • Ginčas • Kontroversai • Diskusija • Disputas • Polemika

6. Ginčas • Antagonistinis principas, bet pagal tam tikras taisykles. • Ginčas dažnai paremtas principu “taip - ne”. • Tikslas - gauti aišku rezultatą; viena nuomonė turi persverti.

7. Kontroversai • Dialogų pratybos, siekiant rasti opimaliausią sprendimą kebliose, netipinėse situacijose. Kontroversais buvo ruošiami teisėjai ir advokatai Pvz. Senekos kontroversas: Įstatymas suviliotai merginai duoda teisę viliotoją nužudyti arba reikalauti, kad jis ją vestų be kraičio. Jaunuolis vieną naktį suviliojo dvi merginas. Viena reikalauja jo mirties, kita - vedybų. Koks turėtų būti sprendimas?

8. Diskusija Interpersonalus dialogas, kuriame partneriai pateikia panašias ar alternatyvias nuomones, siekdami sutarimo. Tai pagrindinis mokslinės – kūrybinės veiklos metodas. Diskusijai būdinga: • Aiškus diskusijos objektas. • Vadovas. • Nuomonės gali būti antagonistinės ir draugiškos. • Eiliškumo, išsakant nuomones, yra nepaisoma.

9. Disputas • Interpersonalus dialogas, vykdomas esant klausytojų auditorijai arba ekspertams, teisėjams. • Dispute gali būti ginamos tezės. Dar nuo antikos laikų buvo mokoma nepaversti disputo piktu ginču, nepertraukti kalbančiojo. • Apie disputo rezultatus sprendžia tik klausytojai. • Jeigu ginama tezė atmesta, tai laimi ne oponentas, o tiesa.

10. Polemika Tai toks apologetinis – elenktinis metodas, kai partneriai praktiškai iš anksto neigia galimybę susitarti. Tai labiau primena ginčą. Polemikoje dalyvaujantys asmenys turi gilius įsitikinimus, kurie prieštarauja kitų įsitikinimams ir juos gina.

11. Klausimų formulavimo taisyklės: • Autonomiškumas (kiekviena tema semantiškai savarankiška) • Formuluotės išskirtinumas (draudžiama pateikti iš karto kelis klausimus, nebent antrieji tik patikslinantys). • Formuluotės trumpumas ir paprastumas • Nurodyti atsakymo tipą: dichotominis, iš kelių alternatyvų, laisvas. • Formuluotė įveikiamo sudėtingumo • Formuluotės lankstumas. Klausimas turi būti tinkamas interpretuotėms įvairiose temose, ypač toje, kurią išmano partneris. • Eiliškumas, kuris paryškintų atsakymų “taip”, “ne” persvarą. • Draudžiamos imperatyvios ir įtakojančios formuluotės

12. Klausimų tipai pažintiniu požiūriu • faktiniai, • apibendrinantys, • kūrybiniai, • vertinimo

13. Atsakymų formulavimo taisyklės: • Atsakyme negali būti vidinio loginio prieštaravimo • Draudžiama tautologija. Atsakyme turi būti nauja informacija. Pvz. Klausimas X?(P), atsakymas P+NI • Adekvatumas klausimui. Neadekvatu, jeigu atsisakoma atsakyti, atsakymas nerelevantiškas, grubus, įžeidžiantis. • Nerelevantiškumas gali būti suprantamas, kaip veiksminis atsakymas į žodinį klausimą. (Kai kuriais atvejais atsisakymas atsakyti ir yra atsakymas arba galimas atsakymas veiksmu. Tokiais atvejais pereinama prie kitos dialogo sampratos. Iš dalies toks dialogas būdingas Rytų filosofijai – dialogas “mondo”)

14. Kiti dialogo ypatumai • Klausimai tiesioginiai ir netiesioginiai. • Vidutiniškai klausimui suformuluoti skiriama 40 sekundžių. • Atsakymai gali būti labiau bendri, platūs nei klausimai

15. Sokratiškasis dialogas • Dialogas, kuriame pašnekovai ieško bendros tiesos. • Sokratas tradiciškai užduodavo klausimus, į kuriuos pašnekovas atsakydavo pritarimu ar paneigimu (Platono viduriniojo laikotarpio dialogai) arba platesniu atsakymu (Platono ankstyvojo laikotarpio dialogai). Kartais Sokratas su pašnekovu keičiasi vaidmenimis. • Sokrato dialogas, paremtas elenktika (paklaidinimu ir tyrinėjimu). Toks mąstymas daugelio teoretikų siejamas su kritiniu mąstymu.

16. Sokratiškasis mokymas pagal Grossą • Grosso knyga “Socrates’ way: Seven master keys to using your mind to the utmost”, skirta Sokrato mokymą pritaikyti šių dienų žmogui (ypač - amerikiečiui). Pragmatiškas požiūris į dialogą (jei nori gauti iš kito atsakymą, jam ką nors pasiūlyk). • Pirmiausia reikia išmokti formuluoti klausimą, kuris pradedamas žodeliu “Kodėl?” Klausimo formulavimui skirtos tokios pratybos: parašyti 100 labiausiai rūpimų klausimų ir ilgainiui pastebima, kad klausimai konkretėja, tampa aiškesni, esmiškesni.

17. Sokrato tipo mokytojas turėtų (pagal Grossą): • Įtraukti asmenį į dialogą • Padėti asmeniui suprasti, ką konkrečiu atveju reikėtų apmąstyti, išsiaiškinti • Užduoti klausimus, kurie nukreips pašnekovą į savarankišką mąstymą, idėjų apieškas • Padėti mąstyti giliau • Pabrėžti geriausias pašnekovo mintis

18. Grosso penki patarimai, kaip būti tolerantišku klausinėjimo metodui • Nukreipkite pašnekovą norima linkme užduodami sau rūpimus klausimus • Aiškinkite, kad klausimai – tai pagalba, noras susitarti, o ne priešiška kritika • Visada pagarbiai žvelkite į klausimus, net ir tais atvejais, kai jie atrodo kvaili • Rodykite dėmesį asmeniui, kuris jums užduoda klausimą • Praktikuokite aktyvų klausymą: kartokite klausimus, jei jie jums kelia abejonių.

19. Sokratiškieji (kritinio mąstymo) klausimai pagal R.Paul, R.Scharp: • Objektui patikslinti • Prielaidoms nustatyti • Akivaizdumui patikrinti • Pažiūroms ir perspektyvoms nustatyti • Implikacijai ir išvadoms patikrinti • Visų klausimų refleksijai

20. SFCP veikla ir metodika • Society for the Furtherance of Critical Philosophy veikla paremta sokratiškojo dialogo praktika. • Tai tarptautiniai seminarai, kurių metu grupės (iki 10 žmonių), vadovaujant vienam vadovui, ieško atsakymo į vieną klausimą (pvz: kas yra demokratija?, kas yra pilietiškumas?, kas yra hibridinis identitetas?)

21. CFCP seminarų metodika • Kiekvienas pasakoja asmeninę istoriją, atliepiant iškeltą visiems bendrą klausimą • Išrenkama įdomiausia ir kebliausia istorija • Istorijos pasakotojas atsako visiems rūpimus klausimus, tikslinant detales • Balsuojama pritariant arba ne istorijos vertinimui pagal iškeltą klausimą (pvz. taip, tas elgesys yra pilietiškas, arbe ne – elgesys nepilietiškas) • Balsuotojai grupuojami pagal atsakymus. Jie dirba grupėse ir pateikia savo argumentus. • Argumentai kreipia diskusiją į kitus klausimus, kurie lygiai taip pat nuosekliai diskutuojami, balsuojami, tikslinami. • Visą diskusiją istorijos pasakotojas atsakinėja tiems, kuriems detalės yra neaiškios. Taigi nuolat grįžtama prie patirties (patirto įvykio). Toks metodas neatitinka sokratiškojo metodo esmės, tačiau vadinamas sokratiškuoju, nes vyksta tyrinėjimas ir jis vyksta dialogo būdu.

22. Šiuolaikinis (fenomenologinis) dialogas • M.Buberis: Nuo paviršinio santykio “Aš – Tai” pereinama prie “Aš – Tu”. Simetriškas santykis. • E.Levinas: Aš ir Kitas. Asimetriškas santykis. Būdravimas idant išgirstum kitą ir atsakytum. Kito veidas - visuomet paslaptis. Heideggeriškasis beasmenis rūpestis pakeičiamas rūpesčiu Kitu. • M.Merleau – Ponty. Pasaulio ir Kito percepcija neatsiejama nuo kūno kalbos.

23. Fenomenologinė refleksija kaip veiksmas (A.Bleakley) • Refleksija nereflektuojamo (suvoktis, kuri yra pirminis, o ne antrinis produktas) • Refleksija kaip etinis santykis (rūpestis pasauliu ir kitu, atsakomybė už kitą, atsigręžimas į kitą) • Refleksija kaip estetinis santykis (autentiškas emocinis išgyvenimas) • Refleksija kaip kūno ir sąmonės reakcijų visuma (sąmonės veikla neatskiriama nuo kūno reakcijų, jutimų, turinčių pirmapradžio ikireflektyvaus socialumo ir moralumo pėdsakų)

24. Hermeneutika ir dialogas • H.G.Gadameris teksto skaitymą traktuoja kaip dialogą su tekto autoriumi. • Skaitant tekstą susilieja autoriaus ir skaitytojo prasmių horizontai. • Suprasti autorių taip, kaip jis norėjo būti suprastas – neįmanoma. Skaitytojas supranta pagal tai, kokį klausimą išsikelia, t.y.kokį klausimą užduoda teksto autoriui.

25. Interpretacija suvokiama skirtingai: • Konservatyvioji interpretacijos samprata: autoriaus perteikta prasmė gali būti skaitytojo atstatyta (Dilthey’us, Schleiermacheris) • Nuosaikioji samprata: teksto autoriaus suprasti neįmanoma dėl turimų skirtingų patirčių (Gadameris, Ricoeuras) • Kritinė samprata: tekstas – tai socialinių santykių atspindys, o jo skaitymas priklauso nuo ženklų atkodavimo susitarimų (Habermasas, Freudas, Marxas) • Radikalioji samprata: tekstas visuomet perskaitomas kitaip, skaitymas kaip dekonstrukcija (Nietzsche, Derrida, Foucault)

26. Ugdymo procese taikomos dialogo formulės • Tradicinė Klausimas→atsakymas→vertinimas. Tai normatyvumu ir preskripcijomis paremtas pasenęs mokymas. • Dabar siūloma pereiti prie tokios sekos: Klausimas→atsakymas→klausimas → atsakymas...refleksija.

27. Literatūra (I) • Aristotel. Sočinenija. Topika. Tom 2. Moskva, Misl, 1978. • Hare R.M. Plato. Oxford, Oxford University Press, 1982. • Platonas. Dialogai. V., Mintis, 1968. • Buš. G. Dialogika I tvorčestvo. Ryga, Avots, 1985. • Burbules N.C., B.C. Bruce. Theory and research on teaching as dialogue// Handbook of Research on Teaching. 4 th edition, Virginia Richardson, ed. University of Illinois, 2001. • Duoblienė L. Sokratiškojo dialogo metodas: galimybės ir ribos// Pedagogika, 2002, Nr.58. • Paul R. Critical Thinking- California, Rohnert Park, 1993. • Dewey J. Democracy and Education. New York: The Free Press, 1997. • Popper K.R. Atviroji visuomenė ir jos priešai. Vilnius, 1998. • Putinaitė N. Kantas – dialogo filosofas?// Baltos lankos. 1999, Nr.11. • Baranova. Sokrato klausimas ir ironija// Etika: filosofija kaip praktika. V., Tyto alba, 2002, p.35-38.

28. Literatūra (III) • Gadamer H-G. Istorija, Menas, Kalba. – V., 1999. • Gadamer H.- G. Istina I metod. M.,1988. • Ricoeur P. Interpretacijos teorija. Diskursas ir reikšmės perteklius. Baltos lankos, 2000. • Ricoeur P. Egzistencija ir hermeneutika. –V., 2001. • Ricoeur P. The Paradox of Learning// What We Do Not Know. Unesco Philosophy Forum. – Paris, Gallimard, 1995. • Sverdiolas A. Būti ir klausti/ hermeneutinės filosofijos studijos. – 2002. • Rubavičius V. Postmodernusis diskursas: filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas. V., Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. • Gallagher S. Hermeneutisc and Education. – New York: State University of New York Press, 1992. • Baranova J. Ką hermeneutas gali papasakoti poetu?// Meditacijos: tekstai ir vaizdai. –V.:Tyto alba, 2005, p.137-142. • Duoblienė L. Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius, 2006.