1 / 34

Nauj ųjų laikų ksenofobija – pažinimo stoka ar valdžios žaisliukas?

Nauj ųjų laikų ksenofobija – pažinimo stoka ar valdžios žaisliukas?. Whatansu 2013.03.12. Ksenofobija kvepiantys valdžios sprendimai. 2011 m. Vilniaus vald žia neteisėtai neišdavė leidimo eitynėms „Prieš ksenofobiją ir rasizmą“.

Download Presentation

Nauj ųjų laikų ksenofobija – pažinimo stoka ar valdžios žaisliukas?

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Naujųjų laikų ksenofobija – pažinimo stoka ar valdžios žaisliukas? Whatansu 2013.03.12

  2. Ksenofobija kvepiantys valdžios sprendimai 2011 m. Vilniausvaldžia neteisėtai neišdavė leidimo eitynėms „Prieš ksenofobiją ir rasizmą“ Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė apskundė sprendimą leisti homoseksualų eitynes.

  3. Jeigu pats nesusikursi nuomonės – visada atsiras tas, kuris tau ją sukurs.

  4. Xenos (Graik.) – nepažįstamasis, svetimas žmogus. Phobia – intensyvi, iracionali ir nelogiška specifinio dalyko ar situacijos baimė. Xeno + phobia???

  5. Don’t judge everyone else by your own limited experience. - Carl Sagan

  6. Ksenofobijosvystymąsipalaiko: • Reikšmingos diskusijos apie nacionalinį identitetą • Ksenofobiškai nusiteikusių politinių partijų iškilimas • Su migracija susijusių teisės aktų sugriežtinimas • Socialinių nuostatų nykimas • Netinkamadarbinė politika

  7. Nacionalinis identitetas

  8. Nacionalinis identitetas Etniškumas (tautinis identitetas) - Apibrėžia pilietines teises per santykį su valstybe - Apibrėžiamas per kultūrinę istoriją POLITIKA BENDRUOMENĖ

  9. Kas stiprina nacionalinį identitetą? Intensyvi ir efektyvi komunikacija skatina nacionalinių bendruomenių kūrimąsi. Taigi, vyksta „socialinė mobilizacija“ per: • Komercializacija • Industrializacija • Urbanizacija • Masinę komunikaciją

  10. Nacionalinis identitetas Kai susiduria vieno ir kito nacionalinis identitetas Svarbu išsaugoti Svarbu pažinti kitas tautas, atrasti kas gali vienyti ir jungti • Imigracijos politika • Valstybės funkcija • Prieštaringos nuomonės

  11. Nacionalinis identitetas • socialinis reiškinys, dėl to jis turi tendenciją kisti priklausomai nuo istorijos, susidūrimo su kitomis tautomis ar identitetais. Dauguma konfliktų kyla dėl klaidingos interpretacijos, jog nacionalinis identitetas yra stabilus ir nekintantis. Iš esmės, nacionalinis identitetas turi nusakyti pozityvius tautos bruožus: kultūrą bei socialinius-psichologinius aspektus. Palaiko vertybes, tradicijas bei simbolinius modelius.

  12. Tik atsiverdami pasaulyje vykstantiems pokyčiams, gerbdami kitus bei išsaugodami savigarbą, mes galime tikėtis savo pačių kultūrinio identiteto puoselėjimo - A. Bielskis

  13. Ksenofobija ir nacionalinis identitetas Dviguba pilietybė Imigracijos politika Sritys keliančios didžiausią baimę valstybės politikai Sportas Ekonomika

  14. Dviguba pilietybė • Diskusijos “Nepykit, bet nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai” Egidijus Klumbys “Tvarka ir teisingumas” “Dviemponamstarnautineišeina - arbatuliekiLietuvosRespublikospilietisirginijosinteresus, arbaesiAirijosRespublikospilietisirginijosinteresus...” Kęstutis Daukšys “Darbo partija” “Dviguba pilietybė naudinga tik žydams” Audronis Ažubalis “Užsienio reikalų ministras”

  15. Dviguba pilietybė Kaip aiškinama grėsmė? • Rinkėjų ištikimybė ne tik Lietuvai, bet ir kitai šaliai • Valstybės vientisumo klausimas agresijos atveju • Problemos karo atveju mobilizuojant piliečius: dalis gali būti davę ištikimybės priesaiką agresoriui • Skatinama emigracija ir tautiškumo nykimas

  16. Kuo dviguba pilietybė yra gerai? • Dėl emigracijos mažėja lietuvių Lietuvoje, nesuteikiant galimybės turėti dvigubą pilietybę – galima liūdna perspektyva • Savo noru atsisakyti piliečių tokiai mažai šaliai – mažu mažiausiai neracionalu. • Ekonominis augimas

  17. Sportas ir nacionalinis identitetas? Sportas prisideda prie nacionalinio identiteto formacijos ir nacionalinio pasididžiavimo. • Skatina nacionalinę vienybę • Svarbus užsienio politikos mechanizmas • Padeda megzti diplomatinius santykius • Mažos tautos gali būti išgristos tarptautinėje arenoje

  18. Sportas ir politika • Finansų skirstymas • Sportinių pasiekimų pajungimas nacionalizmui stiprinti • Diplomatinių santykių su kitomis šalimis užmezgimas Olimpinės žaidynės keičia tarptautinius santykius, galių balansą bei valstybių raidą.

  19. Sportas ir ksenofobija Sportas gali suvienyti tautą nacionaliniu lygmeniu, tačiau supriešinti tautas internacionaliniu lygmeniu. Sirgalių agresyvumasir netolerancija Kitos komandos kaltinimas dėl pralaimėjimo Ginčai kas gali atstovauti nacionalinei komandai? Pergalės kaip pranašumo suvokimas

  20. Sportas ir ksenofobija 2008-ųjųskandalas... Lietuvos rinktinei susitikus su Prancūzijos komanda lietuviai iškėlė vėliavą, ant kurios buvo nupieštas Afrikos žemynas, nuspalvintas Prancūzijos vėliavos spalvomis. Ant vėliavos buvo užrašyta: „Sveiki atvyke į Europą“. Lietuvos futbolo aistruoliai atrankos į 2008 metų Europos futbolo čempionatą metu.

  21. Sportas ir ksenofobija Po sporto pergalės ar pralaimėjimo, internetas dažniausiai mirga rasistiniais ir ksenofobiškais komentarais. O kai dar ir Seimo nariai prie to prisideda.... „Sveikinu Lietuvos komandą su sidabro medaliais! Jūs esate šaunuoliai ir tikri kariai! Jūs esate nacionalinė rinktinė – Lietuvos komanda, ne iš kolonijų, ne iš užkariautų teritorijų – jūs iš mažos ir karingos tautos, jūs iš Lietuvos!“ - D.Mikutienė (Facebook)

  22. Ksenofobiškai nusiteikusios politinės partijos Diskriminaciją dažnai paskatina politinės partijos, vykdančios savo veiklą žmogaus teises pažeidžiančiu diskursu: Siūlydami įstatymų pakeitimus valstybės valdymo, migracijos, kalbos vartojimo, įsidarbinimo ir kitais klausimais, pažeidžiant žmogaus teises.

  23. Migracija • Migracija – svarbus šiandienos procesas. Dauguma valstybių tuo pat metu žmonėms yra: • Kilmės šalis • Migracijos tikslas • Tranzito vieta Pastebima didelė migracija tarp besivystančių šalių bei į kaimynines šalis

  24. Migracijos nauda Ekonomikos kilimas ir žmonių vystymasis gimtojoje bei imigracijos šalyje Migrantai praturtina visuomenę Gerovė migrantams ir jų šeimoms • Kultūrinė įvairovė • Supratimo ir pagarbos tarp žmonių, kultūrų ir visuomenių skatinimas • Geresnės gyvenimo sąlygos • Žmogaus santykių svarbos suvokimas

  25. Identiteto išsaugojimastarpkultūrinėje aplinkoje

  26. Ksenofobija ir darbas Valstybės piliečiai baiminasi, kad atvažiavę užsieniečiai „atims“ iš jų darbo vietas... Dėl to kyla darbuotojų ir kitų piliečių Nepasitenki-nimas Diskrimi-nacija Šios neigiamos nuostatos kitataučių atžvilgiu išplinta ne tik darbo aplinkoje bet ir visuomenės lygmeniu Gandai apie nekokybiškai atliktą darbą Agresija

  27. Darbo jėga • Verslininkai – naudojasi užsienio piliečiais, ypač tais, kurie nėra gavę leidimo gyventi šalyje. • Didelis darbo krūvis • Nėra socialinių garantijų • Mažos algos • Diskriminacija darbe

  28. Žiniasklaida. Žala Žiniasklaida – kitaip dar yra vadinama ketvirtąja valdžia, turinti didelę įtaką visuomenės nuomonės formavimui. • Stereotipų naudojimas reklamose • Informacija apie asmens kilmę, rasę, religiją, lytį ar kitas skirtybes pateikta tam tikrame socialiniame kontekste gali nulemti išankstinius vertinimus, nuostatas bei etninius santykius. • Diskriminuojantys komentarai internetinėje erdvėje

  29. Žiniasklaida. Nauda Tačiau...Turėdama tokią didelę įtaką, žiniasklaida taip pat gali padėti skleisti kitataučių integracijos idėją, socialines reklamas skirtas užtikrinti žmogaus teises bei užkirsti kelią diskriminacijai, ksenofobijai ir rasizmui.

  30. Ksenofobijos žala valstybei Ksenofobiškai nusiteikusi valstybė – prastas įvaizdis kitų šalių akivaizdoje. • Kenkia ekonomikai • Kenkia verslo plėtrai • Grėsmė socialiniam identitetui (nenoras tapatintis su ksenofobiška tauta) • Sunkumai mezgant diplomatinius santykius • Didėja socialinė izoliacija, šalis lėčiau vystosi.

  31. Kaip kovoti su ksenofobija? Šviesti žmones: • Sudaryti sąlygas žmonėms iš skirtingų socio-ekonominių ir kultūrinių sluoksnių bendrauti vienas su kitu keičiantis pozityviąja patirtimi. • Užsieniečius pirmiausia matyti kaip žmones, įdėmiai klausytis jų istorijų. • Skatinti suprasti kodėl žmonės imigruoja? Ką jie palieka, nuo ko bėga savo šalyje?

  32. Ačiū, kad buvote kartu

More Related