nuosavyb s teis n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
NUOSAVYB ĖS TEISĖ PowerPoint Presentation
Download Presentation
NUOSAVYB ĖS TEISĖ

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 17

NUOSAVYB ĖS TEISĖ - PowerPoint PPT Presentation


  • 104 Views
  • Uploaded on

NUOSAVYB ĖS TEISĖ. Asist. Sigitas Jablonskis 2010. Nuosavybės teisės samprata. Nuosavybė ekonomine prasme - tai istoriškai susiklostę žmonių santykiai dėl jiems priklausančių daiktų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais. Nuosavybės santykiai yra svarbiausi turtiniai santykiai

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

NUOSAVYB ĖS TEISĖ


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
nuosavyb s teis

NUOSAVYBĖS TEISĖ

Asist. Sigitas Jablonskis

2010

nuosavyb s teis s samprata
Nuosavybės teisės samprata
  • Nuosavybė ekonomine prasme - tai istoriškai susiklostę žmonių santykiai dėl jiems priklausančių daiktų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais. Nuosavybės santykiai yra svarbiausi turtiniai santykiai
  • Terminas nuosavybės teisės civilinėje teisėje dažniausia vartojamas 2 prasmėm, t. y. objektine ir subjektine prasme.
slide3
Objektinė nuosavybės teisė yra visuma teisės normų, kuriomis remiantis įtvirtinami ir saugomi santykiai dėl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.
  • Subjektinė nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. (CK 4.37 str.)
nuosavyb s teis s turinys
Nuosavybės teisės turinys:
  • Teisė valdyti (jus utendi) – tai galėjimas turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį arba ūkinį poveikį (pavyzdžiui, teisė sėti, arti ar melioruoti žemę). Reikia skirti nuosavybės teisės turinio sudėtinę dalį teisę valdyti nuo savarankiškos daiktinės teisės valdymo.
  • Teisė naudoti (jus fruendi) – tai galėjimas iš daikto naudą arba galėjimas pritaikyti naudingąsias savybes savininko poreikiams tenkinti, t. y. gauti derlių, vaisius iš daikto gaunamas pajamas.
  • Teisė disponuoti (jus abutendi) – tai savininko galėjimas nulemti daikto teisinį ar faktinį likimą, t. y. savininkas turi teisę perlesit daikto nuosavybę kitam asmeniui ar sunaikinti daiktą (pavyzdžiui, nugriauti pastatą)
  • Nuosavybės teisės turėtojas šias tris savo išimtinių teisių grupes gali įgyvendinti nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
ck 4 40 str numatomas specialus nuosavyb s teis s turinys em s savininkam
CK 4.40 str. numatomas specialus nuosavybės teisės turinys žemės savininkam
  • Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.
  • Žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. (LR žemės gelmių įstatymas)
  • Žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę turi tokias teises, kiek jos neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį.
  • Be to CK taip pat pateikiami ir kiti žemės sklypo savininko nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių specifiškumai, t. y. teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius, teisė į sklypo ribas žyminčius nekilnojamuosius daiktus, žemės sklypo ribų nustatymas (CK 4.42 - 4.46 str.)
slide6
Nuosavybės teisės objektas
  • CK 4.38 str. nustato, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
  • Daiktų kurie gali būti nuosavybės objektų ribojimas yra pateikiamas Konstitucijos 47 str. Taip pat tam tikrų daiktų įgijimas (pavyzdžiui, ginklų) ribojamas įstatymo nustatyta tvarka.
  • Nuosavybės teisės subjektai
  • Teisės teorijoje teigiama, kad teisiniams santykiams atsirasti būtini mažiausiai du subjektai. Vienas subjektas yra savininkas, kuris turi teisę daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o kiti teisinių santykiu subjektai privalo netrukdyti daikto savininkui mėgautis jo turima nuosavybės teise. Tokiu būdu pasireiškia nuosavybės, kaip daiktinės teisės absoliutumo požymis.
  • Kalbant šiek tiek konkrečiau, nuosavybės teisės turėtojais gali būti tiek fiziniai (nepriklausomai nuo jų pilietybės), tiek ir juridiniai asmenys (nepriklausomai nuo to ar jie yra privatūs ar viešieji).
  • Įstatymai gali pateikti atvejus, kuomet teisės subjektų ratas yra ribojamas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemė.
nuosavyb s teis s gijimo r ys
Nuosavybės teisės įgijimo rūšys
  • pagal subjektą nuosavybės teisės įgijimo pagrindai skirstomi į bendruosius, kai bet kurie subjektai gali įgyti nuosavybės teisę, ir specialiuosius, kai nuosavybės teisė gali įgyti tik specialūs subjektai, pavyzdžiui – valstybė.
  • pagal tai ar nuosavybės teisė atsiranda pirmą kartą ar įgyjama perimant, skirstoma į pirminius (pavyzdžiui, naujo daikto sukūrimas) ir išvestinius (pirkimas-pardavimas). Jei įgyta pirminiu būdu – nuosavybės teisė neribota, jei išvestiniu – įgyjama tiek teisių, kiek jų turėjo pirminis savininkas. T. y. šiuo atveju jau reikia žiūrėti ar nebuvo jokių suvaržymų, bendrosios nuosavybės ir pan.
b dais kuriais gali b ti gyjama nuosavyb s teis nurodyta ck 4 47 str
Būdais, kuriais gali būti įgyjama nuosavybės teisė nurodyta CK 4.47 str.:
  • 1) pagal sandorius;
  • 2) paveldėjimu;
  • 3) pasisavinant vaisius ir pajamas;
  • 4) pagaminant naują daiktą;
  • 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą;
  • 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites;
  • 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus;
  • 8) pasisavinant radinį, lobį;
  • 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams;
  • 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą);
  • 11) įgyjamąja senatimi;
  • 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Konkrečių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų CK4.53-4.67 str.

gyjamoji senatis
Įgyjamoji senatis
  • Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
  • Sąžiningai (Valdymas laikomas sąžiningu, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Sąžiningumas preziumuojamas. Be to, asmuo privalo išlikti sąžiningas visus 10 metų.) Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą.)
  • teisėtai (valdymas – LAT išaiškino, kad teisėtas valdymas, yra toks, kuris yra įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. Be to, valdant negalima pažeisti galiojančių teisės aktų reikalavimų. Preziuuojamas. Neteisėtu laikomas per prievartą įgytas valdymas.)
  • Nepertraukiamai (daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.)
  • Atvirai, kaip savo (LAT: tai toks valdymas, kuris yra kaip savo – nesislapstant.)
  • Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CK 4.27 str. nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą. Išimtis jeigu valdytas 10 metų iki 2003 metų.
slide10
Civilinis kodeksas nurodo, kad ir kiti įstatymai, gali numatyti atvejus, kada ir kaip įgyjama nuosavybės teisė. Šiuo atveju svarbiausi paminėti:
  • žemės reformos įstatymas,
  • piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas,
  • žemės įstatymas,
  • religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
slide11
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Ilgas procesas prasidėjęs 1991 m. Įstatymas keistas daugiau kaip 30 kartų. Paskutinį kartą keistas 2010 m. birželio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis šalies kaimo vietovėse grąžinta beveik 4 mln. ha (97,5 proc.), miestuose - į 63,9 procentų žemės.
  • Įstatymo taikymo sritis laiko atžvilgiu: taikoma žemei ir kitiems nuosavybės objektams, kurie buvo įgyti iki 1940 m. birželio 15 d. pagal tuo metu galiojusius LR įstatymus.
  • Piliečių ratas, kurie turi teisę į nuosavybės atkūrimą:
  • 1) turto savininkas;
  • 2) asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;
  • 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
  • 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
  • 5) asmenims, kuriems turtas pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
slide12
Prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį turtą turėjo būti paduotas iki 2001 m. gruodžio 31 d. Kartu su prašymu turėjo pateikti pilietybe patvirtinantį dokumentą bei nuosavybės ar giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. 2004 metų įstatymo redakcija nustatė, kad Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
  • Turtas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės
  • 1) žemė;
  • 2) miškai;
  • 3) vandens telkiniai;
  • 4) ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius;
  • 5) gyvenamieji namai bei jų priklausiniai.
slide13
Kaimo vietovėje nuosavybės teisė į žemę, mišką ir vandens telkinį iš viso atkuriama į ne didesnį nei 150 ha plotą. Paprastai grąžinami natūra, jeigu neturi būti išperkami valstybės. Kai išperkama valstybės, tai kompensuojama lygiaverčiu žemės sklypu. Piliečiai, kuriems žemė, miškas ar vandens telkinys yra grąžinami natūra privalo laikytis specialiųjų žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų.
  • Miesto teritorijoje. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos:
  • 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, kuri yra išperkama valstybės.
  • 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.);
  • 3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė.
  • Taip pat taikomi specialūs apribojimai Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, didžiosiose miestuose bei kurortuose.
slide14
Valstybė turi teisę išpirkti žemę, kuri atitinka įstatymo 12 str.
  • Pavyzdžiui, žemė
  • 1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje;
  • 4) užimta sodininkų bendrijų sodų;
  • 5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje;
  • 6) pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn;
  • 8) suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė;
  • 9) yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę);
slide15
Atlyginimas piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą:
  • 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą.
  • 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos;
  • 3) vertybiniais popieriais (kompensuojama Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai už negrąžintinus gyvenamuosius namus, butus, ar už ūkinės-komercinės paskirties pastatus.)
  • 4) pinigais
slide16
Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkiniusnagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
  • Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.
  • Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.