1 / 38

Pagrindiniai skalių tipai. Nuomonių matavimo skalės. Bendra (conjoint) analizė

Nu omonių matavimas ir įvairių tipų skalės. Pagrindiniai skalių tipai. Nuomonių matavimo skalės. Bendra (conjoint) analizė. Matavimas. Matavimas- skaičių arba simbolių suteikimas objektams pagal iš anksto nustatytas taisykles.

sef
Download Presentation

Pagrindiniai skalių tipai. Nuomonių matavimo skalės. Bendra (conjoint) analizė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Nuomonių matavimas ir įvairių tipų skalės Pagrindiniai skalių tipai. Nuomonių matavimo skalės. Bendra (conjoint) analizė

  2. Matavimas • Matavimas- skaičių arba simbolių suteikimas objektams pagal iš anksto nustatytas taisykles. • Matuojamas ne pats objektas, o tik tam tikros jo charakteristikos, t.y. matuojamas ne pats respondentas, o jo suvokimas, nuomonė, prioritetai ir pan. • Procesas turi būti izomorfinis, t.y. turi būti absoliutus atitikimas tarp skaičių (simbolių) ir matuojamų objektų charakteristikų.

  3. Skalės • Skalė - tai nuosekli eilė, kurioje talpinami matuojami objektai. • Skalių naudojimas – tai procesas, kurio metu respondentai pažymi savo nuomone sudarytoje eilėje.

  4. Skalių tipai Nominali skalė Eiliškumo skalė Intervalų skalė Santykinė skalė

  5. Pagrindinių skalių tipų pavyzdžiai 1 2 3 Eilės numeris Nominali Nugalėtojų tvarka Eiliškumo 1 2 3 Rezultatas dešimties balų skalėje Intervalų 8,2 9,6 9,1 Santykinė Laikas sekundėmis 15,2 13,4 14,1

  6. Nominali skalė • Nominali skalė fiksuoja tam tikrus • Objektams gali būti suteikiami skaičiai tikslu juos identifikuoti. • Skaičiai, kurie naudojami tokioje skalėje, išskiria atskirą objektą. Tai objektų kodavimas. • Pvz.,miesto gyventojai - 1 kaimo gyventojai - 2 • Pildant anketą, reikia pažymėti tinkamą skaičių. • Apdorojant duomenis, galima paskaičiuoti kiek respondentų gyvena kaime ir kiek mieste.

  7. Nominali skalė • Pažymėkite, koks gėrimas iš pateikto sąrašo jums patinka. Žymėkite visus tinkamus variantus. • Coca Cola  • Pepsi Cola  • Sprite  • Fanta  • Seven Up  • Orange 

  8. Eiliškumo skalė (I) • Matavimas, kai objektams suteikiamos skaitmeninės charakteristikos remiantis tam tikru eiliškumu (daugiau, mažiau...) arba pirmenybė (geriau, blogiau). • Tai rangavimo skalė. • Jeigu objektams suteikiami skaičiai - pvz. 1, 2, 3, 4, 5 - tai reiškia kad 1 yra mažiau (geriau) už 2 ir t.t. • Objektas, kuris pagal rangą yra pirmoje vietoje, turi labiausiai išreikšta požymį arba charakteristiką. • Eiliškumo skalė matuoja santykinę poziciją, o ne skirtumą tarp matuojamų objektų.

  9. Eiliškumo skalė (II) • Pvz., respondentai turi įvertinti tris prekes - A, B ir C ir pažymėti, kokiai prekei kokią poziciją suteikia. Viso buvo apklausti 35 respondentai. 20 respondentų prekei A suteikė pirmą vietą, 10 - antrą , 5 - trečią. • Vidutinis rodiklis prekei A, matuojamas medianos pagalba, bus 1 (jeigu yra 35 respondentai, tai medianos reikšmė nustatoma pagal 18 respondentą)

  10. Eiliškumo skalė (III) • Išdėstykite gėrimus pagal Jūsų pirmenybes, suteikiant 1 gėrimui, kuris patinka labiausiai ir 6, kuris patinka mažiausiai: • Coca Cola  • Pepsi Cola  • Sprite  • Fanta  • Seven Up  • Orange 

  11. Intervalų skalė (I) • Matavimas, kuris leidžia atlikti vienos eilės objektų palyginimą. Vienodi skalės tarpai atitinka vienodas matuojamų objektų reikšmes. Klasikinis pavyzdys - termometras. Atskaitos taškas tokioje skalėje pasirenkamas laisvai. • Pvz., pagal Farenheito skalę turime dvi reikšmes - 40F ir 80F. Ar galime pasakyti, kad esant 80F laipsnių yra du kartus šilčiau už 40F? • Išmatuokime šias temperatūrines reikšmes Celsio skalėje: • C = (5F - 160)/9. Taigi 40F - 4,4C , o 80F - 26,6C.

  12. Intervalų skalė (II) • Pažymėkite skalėje savo poziciją pateiktų gėrimų atžvilgiu: Labai nepatinka Nepatinka Patinka Labai patinka • Coca Cola • Pepsi Cola • Sprite • Fanta • Seven Up • Orange

  13. Santykinė skalė (I) • Tokioje skalėje yra absoliutus nulis (atskaitos taškas), kas leidžia atlikti absoliučių reikšmių palyginimą. Pvz., 2 kg sunkesni už 1 kg du kartus. Nulis tokioje skalėje pažymi, kad objekto savybės nėra. • Idealus pavyzdis – Kelvino skalė, kur yra absoliutus nulis. Tuomet 300 laipsnių Kelvino skalėje yra du kartus daugiau už 15 laipsnių.

  14. Santykinė skalė (II) • Parašykite, kokią pinigų sumą per mėnesį išleidote prekybos tinkle “Maxima”. 0 Lt 10 – 20 Lt 21 – 50 Lt

  15. Nuomonės matavimo skalės

  16. Likert’o skalė (I) • Likert’o skalė naudojama tuomet, kai reikia sužinoti vartotojo sutikimą arba nesutikimą su pateiktu teiginiu. • Skalę 1932 m. pasiūlė psichologas Rensis Likert. • Pateikiame kelis teiginius, apibūdinančius “N” banką. Naudokite tokią skalę: • Visiškai nesutinku • Nesutinku • Sunku pasakyti • Sutinku • Visiškai sutinku.

  17. Likerto skalė Likert’o skalė (II)

  18. Likert’o skalės rezultatų apibendrinimas:aritmetinis vidurkis • Aritmetinis vidurkis, skaičiuojamas sudedant grupę skaičių ir dalijant gautą sumą iš tų skaičių skaičiaus. Pavyzdžiui, 2, 3, 3, 5, 7 ir 10 vidurkis skaičiuojamas 30 dalijant iš 6 ir yra lygus 5.

  19. Likert’o skalės rezultatų apibendrinimas: moda • Moda   – dažniausiai pasitaikantis skaičių grupės skaičius. Pavyzdžiui, 2, 3, 3, 5, 7 ir 10 moda yra 3.

  20. Likert’o skalės rezultatų apibendrinimas: mediana • Mediana   – vidurinis skaičių grupės skaičius, t. y. pusės skaičių reikšmės didesnės už medianą, o kitos pusės – mažesnės. Pavyzdžiui, 2, 3, 3, 5, 7 ir 10 mediana yra 4.

  21. Likert’o skalė: privalumai ir trūkumai • Privalumai: • Ją lengva sudaryti ir naudoti. • Respondentams jos sudarymo principas yra aiškus. • Ją galima naudoti įvairiose apklausose: paštu, telefonu, asmeniniame interviu. • Trūkumai: • Respondentams reikia daug laiko.

  22. Semantinio diferencialo skalė (I) • Semantinio diferencialo skalė – tai septynių padalų skalė su priešingomis charakteristikomis jos galuose. • Paprastai respondentai vertina kelias vieno objekto charakteristikas.

  23. Semantinio diferencialo skalė (II) • Tokia skalė labiausiai tinka, kai reikia įvertinti firmos, prekės ženklo, prekės įvaizdį. Tai bipolerinė skalė. Ch.Osgood’as nustatė, kad daugumą vertinimų gali būti sugrupuoti į tris masyvus: 1. Vertinimų masyvas - geras/blogas, saldus/kartus, vertingas/nevertingas. 2. Jėgos masyvas - stiprus/silpnas, galingas/negalingas, gylus/seklus. 3. Aktyvumo masyvas - greitas/lėtas, gyvas/negyvas, tylus/triukšmingas

  24. Semantinio diferencialo skalė (III) Aptarnavimas Aptarnavimas malonus __ __ __ __ __ __ __ nemalonus Vieta patogi __ __ __ __ __ __ __ Vieta nepatogi Darbo valandos Darbo valandos patogios__ __ __ __ __ __ __ nepatogios Palūkanos Palūkanos didelės __ __ __ __ __ __ __ mažos x x x x

  25. Stapel’io skalė (I) • Tai dešimties padalų skalė, kurioje naudojamos reikšmės nuo –5 iki +5. • Skalė gali būti ir horizontali, ir vertikali (naudojama dažniausiai).

  26. Stapel’io skalė (II) • Stepelio skalės skirtumai lyginant ją su semantine skale: - bipolerinės nuomonės testuojamos atskirai - skalė yra skaitmeninė - yra 10, o ne 7 padalos Pvz. - 5 - 4 - 3 - 2 - 1 +1 +2 +3 +4 +5 Aptarnavimas malonus           Vieta patogi           Darbo valandos patogios           Palūkanos mažos          

  27. Pastovios sumos skalė • Pastovios sumos skalės pagalba respondentas prašomas paskirstyti fiksuotą balų skaičių (paprastai 100) tarp objekto požymių. • Pvz., kiek išvardinti automobilio požymiai yra svarbūs pasirenkant automobilį? (paskirstykite 100 balų tarp išvardintų požymių, didesnę suma skiriant svarbesniam požymiui) • Variklio galingumas • Spalva • Šalis, kurioje pagamintas automobilis • Kaina • ....

  28. Skaitmeninė skalė • Paprasta skalė, kurioje prašoma suteikti skaitmenines reikšmes, t.y. įvertinti objektą arba jo pagrindines charakteristikas. • Pvz., penkių balų skalėje įvertinkite jūsų kelionę į X šalį (1 – labai blogai, 5 – labai gerai).

  29. Skalių sudarymo problemos • Kategorijų, naudojamų skalėje skaičius. • Subalansuotos arba nesubalansuotos skalės. • Lyginis ar nelyginis kategorijų skaičius. • Galimybė neatsakyti. • Skalės formatas.

  30. Kategorijų, naudojamų skalėje skaičius • Kuo daugiau kategorijų, tuo daugiau diferencijavimo galimybių. • Tačiau, esant dideliam kategorijų skaičius, respondentui kartais gali būti sudėtinga susidoroti su tokia skale. • Paprastai, naudojamos 7 plius/minus 2 kategorijos. • Jeigu respondentas suinteresuotas vertinimu – kategorijų skaičius gali būti didesnis, jeigu ne – mažesnis.

  31. Subalansuotos arba nesubalansuotos skalės • Jeigu skalė yra subalansuota, kiekis teigiamų ir neigiamų charakteristikų yra vienodas, jeigu nesubalansuota – skirtingas. • Jeigu tikimybė, kad objektas bus vertinamas teigiamai/neigiamai yra didesnė, tokių kategorijų gali būti daugiau.

  32. Lyginis ar nelyginis kategorijų skaičius • Jeigu kategorijų skaičius yra nelyginis, vidutinė kategorija matuoja neutralią nuomonę.Tai gali daryuti įtaką atsakymui. • Lyginių arba nelyginių skalių naudojimas priklauso nuo to, ar galima neutrali nuomonė.

  33. Galimybė neatsakyti • Skalės skiriasi pagal galimybes pateikti ar nepateikti atsakymo. • Vienos arba kitos skalės naudojimas priklauso nuo tyrimo tikslo. Jeigu nuomonė būtinai turi būti pateikta, respondentui galimybės neatsakyti nepaliekame.

  34. Skalės formatas • Skalės gali būti vertikalios ir horizontalios. • Kategorijos gali būti žymimos , , turėti arba neturėti skaičių. • Gali būti naudojamos skalės – termometrai, skalės – veidai ir pan.

  35. Bendra (conjoint) analizė

  36. Bendra analizė (I) • Šis metodas remiasi nuostata, kad produktas yra kelių charakteristikų (naudų) visuma. Vienos charakteristikos yra labiau svarbios, kitos - mažiau. Metodas leidžia atlikti suminį produkto vertinimą.

  37. Bendra analizė (II) • Tarkime, kad vartotojui siūloma įvertinti kavos aparatą, kuris turi tokias charakteristikas: Našumas - 4, 8, arba 10 puodelių. Kaina - 14, 22 ir 28 Virimo laikas - 3, 6, 9 arba 12 min. • Sudaromas sunumeruotų kortelių rinkinys. Viso bus 36 kortelių rinkiniai ( 3 x 3 x 4 = 36). Po to vartotojui siūloma jas sudėti pagal prioritetus - 1 kortelė - mažiausiai pageidautinas, 36 - labiausiai pageidautinas. Kad palengvinti šią procedūrą, galima pasiūlyti sugrupuoti korteles į keturias grupes: “labai nepageidautinas variantas”, “nelabai pageidautinas variantas”, “pageidautinas variantas”, “labiausiai pageidautinas variantas”. Po to rūšiuojama kiekvienoje grupėje.

  38. Bendra analizė (III) Bendra analizė

More Related