IVVS Funkcijos ir bendra struktūra

1. IVVS Funkcijos ir bendra struktūra

2. Informacijos valdymo sistemų raida • 60-ieji XX a. Elektroninis duomenų apdorojimas (EDP – electronic data processing). Panaudojimas orientuotas į kasdienį popierizmo išlaidų mažinimą, ypač tvarkant apskaitą. Informacinės sistemos buvo elektroninės pusiau automatinės duomenų apdorojimo, dokumentų pateikimo ir apskaitos mašinos. • 60 – 70 m. Informacinė valdymo sistema (MIS – management information system). Suvokimas, kad informacija gali būti naudojama bendram valdymui remti.

3. 80-ieji m. Sprendimo rėmimo sistemos (DSS – decision support systems) ir vykdomosios rėmimo sistemos (ESS – executive support systems). Buvo suformuluoti specialūs informacijos ir sistemų, kurios ją surenka, saugo ir apdoroja, tikslai. Buvo suderintas tiekimas, vadovavimas gamybai ir kontrolė, klientų aprūpinimas ir kt. • 90-ieji m. informacija vertinama kaip strateginis turtas ar ištekliai; į ją pradedama žiūrėti kaip į strateginės naudos šaltinį ar kaip į ginklą pergalei konkurencinėje kovoje pasiekti. • Apie 2000 m. informacija pateikiama kaip verslo, produktų ar aptarnavimo pagrindas. Įmonės svarbiausiu dalyku laiko žinias, kurios, tinkamai panaudotos, gali atnešti sėkmės bei suteikti didelės konkurencinės naudos.

4. Informacijos sistemų plėtra

5. MIS (Valdymo informacijos sistemų - VIS) klasifikavimas Valdymo informacijos sistemos – tai IS, kurios kompiuterizuoja veiklos valdymo funkcijoms reikalingus veiksmus. VIS paskirtis – užtikrinti valdymui reikalingą informaciją specifinėje funkcinėje srityje. Skirstomos į: • Marketingo sistemas; • Gamybos valdymo sistemas; • Finansų valdymo sistemas; • Personalo IS; • Kitas IS, pvz., aukštosios mokyklos VIS.

6. Marketingo sistemos • Užsakymų DB; • Vartotojų DB; • Ataskaitos. Veikimo principas: klientas-vartotojo sąsaja-užklausos-serveris-darbuotojo sąsaja-užklausos apdorojimas (aptarnavimas)-ataskaita.

7. Gamybos valdymo sistemos Gamybos valdymas – stambi veiklos funkcija, kuri atsako už įmonės įeigos (išteklių) transformavimą į naudingą išeigą (produktą). Gamybos valdymas tiesiogiai susijęs su finansų ir pardavimų (marketingo) valdymu, inžinerine veikla ir projektavimu, materialiu techniniu tiekimu.

8. Gamybos VIS klasifikacija

9. 1. Gamybos planavimo IS • Medžiagų poreikio planavimo sistemos MRP (Material Requirement Planning Systems); • Gamybos išteklių planavimo sistemos MRP II (Manufacturing Resources Planning Systems); • Sistemos “kaip tik laiku” – JIT (Just-in-Time Systems); • Projektų valdymo sistemos (Project Management Systems).

10. 2. Projektavimo darbų ir gamybos kompiuterizavimo IS: • Automatizuotos projektavimo sistemos CAD (Computer-Aided Design Systems); • Automatizuotos inžinerinės sistemos CAE (Computer-AidedEngineering Systems); • Automatizuotos gamybos technologinių procesų sistemos CAM (Computer-AidedManufacturing Systems).

11. Slankios gamybos sistemos FMS (Flexible Manufacturing Systems); • Gamybos optimizavimo sistemos OPT (Optimised Production Technique); • Grupinio darbo sistemos GT (Group Technology); • Kompiuterizuotos procesų planavimo sistemos CAPP (Computer-AidedProcess Planning); • Automatinio transporto sistemos AGVS ()Automated Guided Vehicle System); • Automatinės sandėliavimo sistemos AS/RS (Automatic Storage and Retrieval System); • Integruotos gamybos valdymo sistemos CIM (Computer-Integrated Manufacturing Systems). Į jas įeina visos IS, išskyrus MRP II ir ERP; • Veiklos išteklių planavimo sistemos ERP (Enterprise Resource Planning Systems).

13. 1.1. Medžiagų poreikio planavimo sistemos MRP Apima tik gamybos planavimo ir atsargų planavimo uždavinius • Reikalingų detalių, medžiagų planavimas; • Komponento poreikio nustatymas; • Komponento pristatymo datai arba jo partijos dydžiui pasikeitus, gamybos planų perskaičiavimas.

14. 1.3. JIT sistemos Realizuoja gamybos valdymo sistemą “kaip tik laiku”: • Gimė Japonijoje, įkūrėjas – Taiichi Ohno Toyota korporacijoje; • Pagrindiniai bruožai: • Mažas atsargų lygis; • Gamyba nedidelėmis partijomis; • Stabilus gamybos tempas; • Intensyvi įrenginių priežiūra ir spartūs remonto darbai; • Nedidelis labai patikimų tiekėjų būrys; • Aukštos kokybės medžiagos ir kokybiškas darbas; • Patyrę darbininkai, įsisavinę keletą skirtingų darbų; • Transportavimo tarp darbo vietų sistema; • Bendradarbiavimas tarp įmonės valdymo skyrių; • Darbininkų ir vadybininkų dvasia; • Nuolatinis sistemo tobulinimas.

15. Gali būti realizuojamas rankiniu būdu. IT taikymas dar labiau padidina JIT metodo efektyvumą; • HP kompanijos sukurta IS “HP Manufacturing Management III” realizuoja JIT medžiagų ir dalių užsakymo metodą, platų MRP ir atsargų valdymo uždavinių rinkinį, susijusi su finansų valdymo, biudžeto formavimo ir CAD/CAM IS; • Panašų metodą naudoja Cincom Systems programų paketas Control Manufacturing – MRP, atsargų valdymas, kaštų skaičiavimas, gamybos planavimas...

16. 1.4. Projektų valdymo sistemos Projektas – tai vienkartinis darbas, skirtas konkrečiam produktui, procesui ar technologijai sukurti ar realizuoti. Apima daug skirtingų tarpusavyje susijusių veiklos rūšių. Planuojami ir vykdomi darbai yra brangūs, tęsiasi nuo kelerių savaičių iki kelerių metų. Sudėtingumas: • Unikalumas; • Maža patirtis; • Pirmą kartą sprendžiama problema; • Daug neapibrėžtumų; • Dalyvauja įvairių organizacijų atstovai • Interaktyvumas; • Didelė rizika; • Didelis potencialus pelnas.

17. The Program Evaluation and Review Technique (PERT); Critical Path Method (CPM); http://www.cpmscpm.net/ 1.4. Programų pavyzdžiai:

18. 2.1. – 2.2. Automatizuotos projektavimo ir inžinerinės sistemos • Automatizuotos projektavimo sistemos CAD: Leidžia sudaryti 2D geometrines figūras, kurias CAD sistemos transformuoja į 3D vaizdus. Pvz., AutoCAD, ArchiCAD... • Automatizuotos projektavimo inžinerinės sistemos CAE: CAD sistemos sukurtą rezultatą projektuotojas gali išanalizuoti, naudodamas CAE sistemą. CAE sistemos pagalba sudaromos produkto specifikacijos, nustatomi reikalavimai įrankiams, formoms ar šablonams, reikalavimai robotams arba darbo centrų valdymo programoms.

19. 2.3. Automatizuotos gamybos technologinių procesų sistemos Apima IT, kurios aptarnauja gamybos operacijų planavimą, operatyvų technologinių operacijų valdymą, produkto gamybos technologinį procesą: • Kompiuterizuoti technologinių procesų planavimo paketai; • Robotų ir darbo centrų programavimas; • Darbo vietų kontrolės sistemos; • CAD+CAM=CAD/CAM.

20. Gamybos technologinius procesus kompiuterizuoja šių tipų IS: • Slankios gamybos sistemos FMS; • Gamybos optimizavimo sistemos OPT, • Grupinio darbo sistemos GT; • Kompiuterizuotos procesų planavimo sistemos CAPP; • Automatinio transporto sistemos AGVS; • Automatinės sandėliavimo sistemos As/AR.

21. 3. Slankios gamybos sistemos • FMS – tai kompiuterizuotų įrenginių grupė, suprojektuota atlikti ir valdyti daugkartinėms dažnai kintančioms gamybos operacijoms. • Susideda iš: • Identiškų gamybos centrų; • Kompiuteriu valdomų medžiagų ir žaliavų tiekimo sistemų; • Pagalbinių automatinių įrenginių. • FMS pilnai valdomos kompiuteriu; • FMS ryšis su kitomis gamybos valdymo IS – per organizacijos DB; • Į FMS įeina: • Automatinio transporto sistema; • Automatinės sandėliavimo sistemos.

22. Integruotos gamybos IS Integruotos gamybos IS skirstomos į tipus: • Gamybos išteklių planavimo sistemos MRP II; • Integruotos gamybos valdymo sistemos CIM; • Veiklos išteklių planavimo sistemos ERP. ERP sistemos yra aukščiausio integravimo lygmens IS. Tai yra pačios sudėtingiausios IS.

23. 9. Integruotos gamybos valdymo sistemos • CIM apima visų tipų IS, kurios naudojamos gamybai kompiuterizuoti ir automatizuoti. Užtikrina vientisą visų gamybinės veiklos procesų valdymą. • Kompiuterizuoja: • Gamybos procesų ir produktų specifikavimą • Gamybos procesų planavimą ir kontrolė; • Gamybos operacijų automatizavimą; • Informacijos išteklių valdymą. • Siekia: • Standartizuoti gamybos technologijas ir metodus; • Automatizuoti gamybos procesus; • Koordinuoti ir integruoti gamybos projektavimą, gamybą ir kt. funkcijas; Privalumas – gamybos procesų kompiuterizavimas ir slankumas.

24. 2. Gamybos išteklių planavimo sistemos MRP II – tai integruota IS, siejanti MRP sistemą su kitomis veiklos funkcinėmis sritimis. MRP II kompiuterizuoja šiuos uždavinius: • Skaičiuoja tiekiamų detalių kaštus; • Šių detalių apmokėjimui reikalingų grynų pinigų srautus; • Nustato: • Darbo vertę; • Įrankių kaštus; • Įrenginių remonto išlaidas; • Energijos kaštus; • Kompiuterizuoja biudžeto sudarymą.

25. Į MRP II įeina: • Kliento užsakymų, • Paklausos prognozavimo, • Pagrindinės gamybos planavimo, gamybos atsargų planavimo ir apskaitos, • Inžinerinių duomenų valdymo, • Gamybos operacijų planavimo, • Gamybos proceso kontrolės, • Pagalbinės gamybos planavimo, • Produkcijos paskirstymo, • Gamybos kaštų skaičiavimo posistemiai.

26. MRP II gali apimti: • Finansų • Personalovaldymą; • Marketingą.

27. 10. Veiklos išteklių planavimo sistemos • Veiklos proceso reinžinerijos poreikis: • Sumažinti produkcijos gamybos kaštus; • Sutrumpinti produkto gamybos trukmę; • Didinti gaminamos produkcijos asortimentą; • Gerinti gaminamos produkcijos kokybę; • Trumpinti produkcijos pateikimo laiką; • Efektyviai koordinuoti veiklą pagal pasaulinę paklausą ir pasiūlą. 1990 m. – ERP IS

28. ERP sistemų kūrimo teorinis pagrindas: • Kliento-serverio architektūra leido realizuoti visos veiklos valdymo realaus laiko režime bendros architektūros IS pagrindu idėją; • ERP sujungia skirtingus organizacijos padalinius; • Apima visą tiekimo grandinę; • SAP, BAAN, PeopleSoft ir t. t. • Tikslas – gerinti skirtingų padalinių veiklą, skatinti bendradarbiavimą; • Principas – veiklos planavimas, įskaitant žmones, pinigus, įrengimus ir medžiagas;

29. Savybės – visi ERP sistemos komponentai vienodo integravimo laipsnio, ERP sistema – slanki, draugiška vartotojui, greitai įdiegiama, saugi, leidžia naudoti įvairius planavimo ir kontrolės metodus, įgalina įvertinti kliento reikalavimus, teikia vartotojui suprantamus nurodymus veiklos terminais, nepriklauso nuo pasirinktos DBVS, naudojamos kliento-serverio architektūros galimybių. • ERP įdiegimo poreikio priežastys – siekimas integruoti finansinius duomenis, standartizuoti gamybą ir informaciją apie personalą. • Diegiant ERP neretai paaiškėja, kad įmonė yra per maža arba apsiribota tik maža organizacijos veiklos dalimi. Būna, naudojamasi tikk finansinius skaičiavimus atliekančia ERP dalimi.

30. ERP sistemų rinka: • SAP; • BAAN, • J. D. Edwards, • QAD (MFG/PRO); • NDS-ORACLE; • People Soft. • Specializuojamos pagal šakas: elektronikos pramonė, medicinos pramonė, maisto pramonė, automobilių pramonė, mašinų gamybos pramonė. • http://www.sap.com.

31. ERP sistemų sudėtis;

32. Sprendimų priėmimas Sprendimų priėmimas

33. Kiekvienas modulis apima daug konkrečios funkcinės paskirties uždavinių. Pvz., į finansų valdymo modulį įeina: didžiosios knygos, įvairios valiutos konvertavimo, gautinių sumų, mokėtinų sumų, atsargų kontrolės, darbo užmokesčio ir t. t. • Į stambiausias ERP IS (SAP, BAAN, People Soft) įeina keletas šimtų taikomųjų programų modulių, kurie integruoti per įmonės failų serveryje saugomus duomenis; • Teikiama nauda: • Aptarnavimo kokybės pagerinimas; • Poreikių tenkinimas; • Sandėlių likučių sumažėjimas; • Veiklos kaštų sumažėjimas; • Greitas ataskaitų pateikimas; • Klientų skolų sumažėjimas; • Gamybos našumo didinimas; • Prarastų užsakymų mažėjimas.

34. Šaltiniai • V. Sekliuckis, S. Gudas, G. Garšva. Informacijos sistemos ir duomenų bazės. Technologija. Kaunas. 2006; • Vadovėlis. Valdymas ir informacija. Vilnius „Technika“ 2004.