Download
1 / 89
900 likes | 1.09k Views
Paprojektis NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]. Lyčių lygybė – demokratinės savivaldos pagrindas. Moterų dalyvavimas savivaldoje ES šalyse. Elona Berniūnienė 2012-05-08.
E N D
Paprojektis NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS] Lyčių lygybė – demokratinės savivaldos pagrindas. Moterų dalyvavimas savivaldoje ES šalyse Elona Berniūnienė 2012-05-08
Moterų trūkumas politinio dalyvavimo, sprendimo priėmimo, aktualiose strateginio planavimo bei vadovavimo srityse pastaruoju metu yra viena aktualiausių mokslinių tyrimų sričių ne tik ES, bet ir Lietuvoje.
Biologine prasme lytis – tai lytinių požymių, nuo kurių priklauso dauginimasis ir giminės, rūšies pratęsimas, visuma. Biologinis lyties pradas orientuoja į giminės pratęsimą, jo prasmė slypi dauginimosi instinkte, kuris užtikrina visų gyvų būtybių gyvybės tęsinį.
Psichinės lyties viena iš sudedamųjų dalių yra savo lyties suvokimas (aš -vyras, aš - moteris). Psichinis lyties komponentas atsiskleidžia per asmens lytinį tapatumą (lytiškumą) – jo vyriškumą ar moteriškumą. Lyties tapatumo išorinio elgesio išraiška yra lyties socialinis vaidmuo, kuriam įtakos turi socialiniai ir kultūriniai veiksniai.
Lytis socialiniu aspektu apibūdinama įgytomis nuostatomis ir elgesiu, kurio laukiama iš vyrų ir moterų. Socialine prasme lytis remiasi socialinėmis ir kultūrinėmis ekspektacijomis (laukimais, siekimais), kurios kartais yra svarbesnės nei fizinės galimybės.
Socialinės sąveikos metu priklausomai nuo to, ko aplinkiniai reikalauja iš vaikų, koks elgesys yra toleruojamas, išmokstami socialiniai lyčių vaidmenys – „moteriškasis“ ir „vyriškasis“ elgesys. Jis atspindi visuomenės lūkesčius ir priklauso nuo gyvenamojo laikotarpio.
Šiuo metu įvairių tyrinėtojų atlikta psichologinių lyčių skirtumų analizė rodo, kad egzistuoja tvirtai nustatyti lyčių skirtumai tik keturiuose reiškiniuose, kurių net trys priklauso kognityviniams sugebėjimams:
moterys turi didesnius verbalinius gebėjimus nei vyrai, • vyrai – didesnius nei moterys vizualinius - erdvinius ir matematinius gebėjimus (paauglystėje ir brandžiame amžiuje), • vyrai yra agresyvesni už moteris ir verbaliai, ir fiziškai.
Įdomūs faktai • Vyro smegenys 9 proc. didesnės nei moters, tačiau jų smegenų ląstelių skaičius vienodas. • Smegenų centruose, atsakinguose už kalbą ir girdėjimą, moterys turi 11 proc. daugiau neuronų nei vyrai. • Emocijų generavimo ir atminties formavimo centras-Amono-ragas didesnis moterų smegenyse. • Vyrų smegenys turi du su puse karto didesnę seksualinio potraukio sritį ir didesnius smegenų centrus, atsakingus už veiklą ir agresiją.
Dažniausiai žmonės mintyse turi vaizdą, koks tipiškas vyras ar tipiška moteris privalėtų būti. Vyriškais laikomi nepriklausomi, linkę pirmauti, nerodantys jausmų, vadovaujantys, ieškantys nuotykių ir pan. žmonės.
Vyriškumo vertybės, kurios būtinos aktyviai veiklai – drąsumas, savarankiškumas, ištvermingumas, savitvarda, atsakingumas, gebėjimas ginti savo nuomonę, siekimas laimėti, o kartais ir agresyvumas, šiurkštumas, egoizmas.
Moterims priskiriamos tokios savybės kaip emocingumas, paklusnumas, priklausomybė. Jas labiausiai apibūdina vertybės, lemiančios tarpasmeninius santykius – jautrumas, gailestingumas, rūpestingumas, teisingumas, ištikimybė, meilė, dosnumas, tvarkingumas, švelnumas ir gerumas.
Moterims paprastai priskiriami gilesni jausmai, o vyrų jausmai yra ryškesni, audringesni. Teigiama, kad moteris yra jausmingesnė už vyrą, jai būdinga didesnė empatija (įsijautimas į kitą).
Ar šios savybės yra prigimtinės ar joms turi įtakos socialiniai – kultūriniai veiksniai?
Verta pažymėti, kad tiek vyrams, tiek moterims priskiriami bruožai yra bendri daugumai žmonių. Vyras ir moteris turi tokias pačias psichines galias ir tokius pačius psichinius elementus.
Kita vertus, visos psichinės vyro ir moters galios ir visi jų sąmonės komponentai turi savo lytinį atspalvį. Į pasaulį abi lytys žvelgia pro savo „lyties akinius“.
Mūsų visuomenėje moteriai leidžiama paverkti, pasiguosti, atvirai džiaugtis, o vyrui tai lyg ir nedera. Galbūt todėl jie dažniau slepia savo jausmus, išgyvenimus, problemas linkę spręsti vieni, labiau užsisklendę.
Vyras domisi ir išgyvena dėl toliau nuo jo vykstančių dalykų, dėl pasaulio reikalų, o darbuose jį traukia veiksmas, kūrybos procesas. Jis labai vertina savarankiškumą, siekia rezultatų, kurie rodytų jo sumanumą, gebėjimus, fizinę ir protinę jėgą.
Moteriai svarbu tai, kas vyksta čia pat ar jos asmeniniame gyvenime. Ji vertina kitų pritarimą, bendravimą su žmonėmis. Jos psichikoje vyrauja iš motinystės kilęs globėjiškumo instinktas, gebėjimas aukotis, jautrumas ir gyvenimiškas praktiškumas.
Tačiau šios išvardytos savybės daugiau yra lyties stereotipai, kurie nulemti tiek istorinių, kultūrinių sąlygų, tiek žmogaus socializacijos proceso. Jie atspindi socialines normas, nustatančias kaip turi elgtis vienos ar kitos lyties asmenys.
Fiziniai ir psichiniai skirtumai suteikia vyrui ir moteriai skirtingą pašaukimą, todėl būtina vyrų ir moterų lygybė ir vienodas jų vertingumas. Tai, ką jie sukuria būdami skirtingi, tai, kaip skirtingai jie išgyvena pasaulį, yra vienodai vertinga.
1. Vyras turi išlaikyti šeimą, o moteris rūpintis vaikais ir juos auklėti 2. Vyrai neverkia, nes jie stiprūs 3. Vyras yra gynėjas, agresyvus ir bebaimis kovotojas, o moteris priklausoma nuo vyro, pasyvi, kupina baimės 4. Moters vieta šeimoje
Europos mastu moterys sudaro daugiau nei pusę (51 proc.) 495 milijonų ES piliečių. 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų. Jos sudarė 54 procentus visų šalies gyventojų. Baltijos šalys Europos Sąjungoje labiausiai išsiskiria pagal moterų skaičių, tenkantį 100 vyrų. Daugiausia moterų 100 vyrų 2013 m. tenka Latvijoje (118 moterų – 100 vyrų), Lietuvoje (117 moterų – 100 vyrų). Mažiausiai – Liuksemburge (100 moterų – 100 vyrų), Švedijoje (101 moteris – 100 vyrų).
Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai. 2012 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,5 metų, vyrų – 68,4 metų. Europoje, tikėtina, jog ilgiausiai gyvens ispanės (85,5 metų), prancūzės (85,4 metų), italės (84,8 metų).
Moterys vis vėliau teka ir gimdo vaikus. 2012 m. vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius buvo 29 metai. Per dešimtmetį vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius pailgėjo dvejais metais. 2012 m. vidutiniškai pirmą vaiką moteris pagimdė būdama 26,6 metų.
Prieš dešimtmetį pirmojo vaiko moterys susilaukdavo būdamos 24,3 metų. Eurostato duomenimis, 2012 m. Europoje vėliausiai pirmą vaiką gimdė Jungtinės Karalystės moterys – 30,8 metų, ispanės – 30,3 metų amžiaus. Anksčiausiai pirmą kartą gimdė bulgarės (25,6 metų amžiaus), rumunės (25,7) ir latvės (26).
Lietuvos moterys – vienos labiausiai išsilavinusių ES. 2013 m. net 41,5 procento 25–64 metų amžiaus moterų buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia keturios ES šalys – Suomija, Estija, Airija, Švedija. Tokio pat amžiaus grupės lietuviai vyrai su aukštuoju išsilavinimu sudarė 28,3 procento.
2013 m. ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2166 litai, o vyrų – 2521 litai. Nuo 2005 m. didžiausias vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 2007-aisiais. Tuomet vyrai gaudavo penktadaliu didesnius atlyginimus. 2012 m. šis skirtumas sumažėjo iki 12,6 procento.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo jų užimamos pareigos ir dirbamos profesijos. Didesnis moterų ir vyrų atotrūkis buvo privačiame sektoriuje (16 proc.). Pagal ekonomines veiklos rūšis didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis 2012 m. buvo finansų ir draudimo veikloje (40 proc.), apdirbamojoje gamyboje (27 proc.), informacijos ir ryšių sektoriuje (26 proc.).
Moterų vadovių 2013 m. buvo 45,3 tūkst., arba 39,6 procento visų vadovų. Moterys rečiau kuria savo verslą ir dirba savarankiškai. 2013 m. gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, savarankiškai dirbo 8,2 proc. visų dirbančių moterų, o vyrų – 13,1 procento.
Valstybės valdyme moterų daugėja. 2000–2004 m. Seimo kadencijoje buvo 15 Seimo narių moterų, 2012–2016 m. kadencijoje jų yra 33.
Vyriausybėje moterų – mažuma. Penkioliktoje Vyriausybėje iš 13 Vyriausybės narių ministrų, dvi buvo moterys, o dabartinėje Vyriausybėje – tik viena. 2007 m. ir 2011 m. savivaldybių tarybose buvo 22 proc. moterų. 2012 m. pabaigoje buvo 471 teisėja moteris, vyrų – 298. Vyrų daugiau tarp prokurorų, advokatų, moterų – tarp notarų ir antstolių.
Moterų dalyvių skaičius mero rinkimuose 1994-2010 m. Slovėnijoje
Moterų ir vyrų santykis savivaldybių tarybose Slovėnijoje 2012 m. www.millennia2015.org/files/files/Publications/ISC_women_politics_slovenia.pdf Moterys Vyrai
Vyrų ir moterų balsavimo statistika savivaldos rinkimuose Suomijoje
Lyčių perspektyvos integravimas Švedijos savivaldoje Nuo 1997 m. Švedijos savivaldybių asociacija skleidžia patirtį ir informaciją apie politinio tyrimų komiteto „Savivaldybės ir lygybė“ veiklą. Pagrindinė komiteto užduotis buvo išplėtoti ir patikrinti konkrečius metodus, kurias remiantis lyčių lygybės integravimo strategija galėtų būti panaudojama savivaldybių veikloje.
Lyčių perspektyvos integravimas yra strategija, kuria siekiama atsižvelgti į lyčių lygybės perspektyvą visuose sprendimų priėmimo proceso etapuose ir srityse - nuo pradinės politikos įvertinimo stadijos iki formalių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo. Švedijoje šiam procesui apibūdinti buvo sukurtas naujas terminas – jämtegrering. Šis naujas žodis tai švediškų žodžių lytis ir integracija derinys.
Savanoriškoms organizacijoms skiriamos paramos įvertinimas per lyčių perspektyvą (pavyzdys) Gothenburgo apskrities Lundby administracija ištyrė, kokia dalis paramos savanoriškoms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas, buvo skiriama organizacijoms, dirbančioms su suaugusiais vyrais ir suaugusiomis moterimis. Organizacijos, kurių veikloje dalyvauja daugiau nei 56 % moterų, buvo priskiriamos “orientuotų į moteris” kategorijai, ir atvirkščiai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad su moterimis dirbančios organizacijos, neteikiančios jokių gydymo ar rūpybos paslaugų, vidutiniškai vienam asmeniui gavo 196 Švedijos kronų dydžio paramą, lyties atžvilgiu neutralios organizacijos - 784 Švedijos kronų, į vyrus orientuotos organizacijos – 1099 Švedijos kronų dydžio paramą.
Kitaip tariant, organizacijos, dirbančios su moterimis, vidutiniškai vienam asmeniui gavo penkis kartus mažesnę paramą nei į vyrus orientuotos organizacijos. Kodėl vyrų poreikiams buvo leista kainuoti penkis kartus daugiau nei moterų poreikiams?
