7 paskaita IS-LM modelis

1. 7 paskaita IS-LM modelis Doc. A.Maldeikienė

2. Kas nulemia bendrąją pusiausvyrą? Šioje paskaitoje bandysime atsakyti į klausimą, kaip trumpuoju periodu nustatomos gamybos apimtys bei palūkanų norma, arba kas lemia bendrąją — tiek prekių, tiek finansų — rinkų pusiausvyrą?

3. Pusiausvyra prekių rinkoje Bendrojo vartojimo, investicijų ir prekybos balanso suma formuoja prekių ir paslaugų paklausą(Z) Šią tapatybę galime analizuoti iš dviejų skirtingų perspektyvų: vartojimo — susitelkiame ties prekių paklausos ir jų gamybos lygybe; taupymo — susitelkiame į investicijų ir taupymo lygybę (IS priklausomybė)

4. Pusiausvyros prekių rinkoje modelio prielaidos Modelio prielaidos: • įmonės neturi atsargų Is = 0; • ekonomika uždara (X= IM = 0); • turime vienos prekės rinką; • įmonės gali pateikti rinkai bet kokį pageidaujamą šios prekės kiekį nustatyta kaina (kainos pastovios — nėra infliacijos). • Prekių paklausa nepriklauso nuo palūkanų normos. • Investicijos, vyriausybės išlaidos ir mokesčiai pastovūs. • Priklausomybė tarp vartojimo ir disponuojamųjų pajamų yra tiesinė. Tolesnėje analizėje atsisakome 5,6 ir 7 prielaidų.

5. Investicijos, pardavimai ir palūkanų norma Investicijos nėra pastovus dydis ir priklauso nuo dviejų veiksnių: Pardavimų apimties. Gamybai augant investicijos didėja ir atvirkščiai. Palūkanų normos. Palūkanų normai didėjant, investicijos mažėja. Ir atvirkščiai. Esant tam tikram palūkanų normos lygiui, papildomas pelnas, kuris gali būti gautas panaudojus naująją mašiną, nepadengs palūkanų mokėjimų, ir tokiu atveju jos pirkti nevertės. I = I (Y ,i)

6. Pusiausvyra prekių rinkoje — IS priklausomybė Y = C (Y-T)+I (Y, i) + G Gamybos augimas lemia pajamų augimą, o taip pat didina disponuojamas pajamas. Pastarosioms didėjant, vartojimas didėja. Gamybos augimas taip pat padidina investicijų apimtis. Taigi gamybos augimas, veikdamas tiek vartojimą, tiek investicijas, padidina prekių paklausą. .

7. Pusiausvyra prekių rinkoje Prekių paklausa yra auganti gamybos funkcija. Pusiausvyra nusistovi, kai prekių paklausa lygi gamybai. • ZZ bendru atveju yra kreivė, o ne tiesė. • ZZ nubraižėme gulstesnę, nei pusiaukampinė —gamybos padidėjimas paklausą padidina mažiau nei vienas su vienu.

8. Palūkanų normos padidėjimo poveikis gamybai Esant bet kokiai gamybos apimčiai palūkanų normos padidėjimas mažina prekių paklausą.

9. IS kreivės išvedimas Kai prekių rinka yra pusiausvyroje, palūkanų normos padidėjimas sumažina gamybą. IS priklausomybė ir IS kreivė parodo tokius palūkanų normos ir gamybos lygio derinius, kai finansų rinkoje nusistovi pusiausvyra. IS kreivė yra žemėjanti.

10. Pusiausvyros gamybos veiksniai Pusiausvyros gamybą trumpuoju periodu keičia • kintantis vartotojų pasitikėjimas (keičia C); • kintanti investicinė paklausa (keičia I); • Kintanti fiskalinė politika (kintančios vyriausybės išlaidos G ir kintantys mokesčiai T).

11. Kas vyksta, kai auga mokesčiai? Padidėję mokesčiai IS kreivę paslenka į kairę. Gamyba susitraukia.

12. Apibendrinkime — Jei palūkanų norma pastovi, tada (1) tie veiksniai, kurie mažina prekių paklausą (didėjantys mokesčiai, mažėjantis vyriausybės vartojimas, mažėjantis pasitikėjimas) IS kreivę paslenka į kairę (gamyba mažėja). (2) tie veiksniai, kurie didina prekių paklausą (mažėjantys mokesčiai, augantis vyriausybės vartojimas, augantis vartotojų pasitikėjimas) IS kreivę paslenka į dešinę (gamyba auga)

13. LM priklausomybė Palūkanų norma nusistovi esant pinigų pasiūlos ir jų paklausos lygybei M=$YL(i), taigi Arba realiųjų pinigų pasiūla – t.y. pinigų atsarga prekių, o ne valiutos, forma, - turi būti lygi realiųjų pinigų, kurie priklauso nuo realiųjų pajamų, , ir palūkanų normos, paklausai. Realiosios pajamos (atitinkamai, realioji gamyba) yra kintamasis, kurį naudojome, kai kalbėjome apie pusiausvyrą prekių rinkoje

14. Pajamų padidėjimo poveikis palūkanų normai Kai palūkanų norma nekinta, tai augant pajamoms didėja pinigų paklausa. Jei pinigų pasiūla išlieka nepakitusi, tai auga pusiausvyros palūkanų norma.

15. LM kreivės išvedimas Pusiausvyra finansų rinkoje reiškia, kad nesikeičiant pinigų atsargai (jų pasiūlai) pajamų padidėjimas padidina palūkanų normą. LM kreivė yra kylanti.

16. LM kreivės poslinkiai Padidėjusi realių pinigų pasiūla mažina palūkanų normą. LM kreivė slenka žemyn.

17. Apibendrinkime... Pinigų pasiūlos padidėjimas pastumia LM kreivę žemyn. Pinigų pasiūlos sumažėjimas LM kreivę stumia aukštyn.

18. Kada kreivė juda kairėn/dešinėn, o kada — aukštyn/žemyn? Mąstydami apie prekių rinką, norime suprasti, kaip pasikeis gamyba Y, pakitus egzogeniniams veiksniams (T,G). Y atidėtas horizontalioje ašyje, todėl ir kreivė judės dešinėn-kairėn. Kai mąstome apie finansų rinką, norime sužinoti, kaip kintant egzogeniniams veiksniams pasikeis palūkanų norma i. Pastaroji atidėta ant vertikalios ašies, tad kreivė judės aukštyn-žemyn.

19. Sujungsime IS ir LM kreives IS priklausomybė parodo palūkanų normos poveikį gamybai. LM priklausomybė pasako, kaip palūkanų normą veikia gamyba. Norint pasiekti pusiausvyrą ūkyje bet kuriuo metu prekių pasiūla turi būti lygi jų paklausai, o bet kokia pinigų pasiūla turi būti lygi jų paklausai. Taigi, turi galioti tiek IS, tiek LM priklausomybės, kurios kartu apibrėžia ir gamybą, ir palūkanų normą: IS priklausomybė: Y = C(Y-T) + I(Y,I) +G LM priklausomybė: M/P = YL(i)

20. IS-LM modelis Y = C(Y-T) + I(Y,I) +G M/P = YL(i) Prekių rinkos pusiausvyra reiškia, kad palūkanų normos didėjimas mažina gamybą. Tai rodo IS kreivė. Finansų rinkos pusiausvyra reiškia, kad augant gamybai, palūkanų norma irgi didėja. Tai rodo LM kreivė. Taške A, kuris priklauso abiem kreivėms, yra pusiausvyra prekių ir finansų rinkose.

21. IS-LM modelio ištakos IS-LM modelį 1937 metais sukūrė Nobelio premijos laureatas John’as Hicks‘as. Modelis grafine forma demonstruoja Keynes’o idėjas, suformuluotas “Bedrojoje užimtumo, palūkanų ir pinigų teorijoje” (1936 m.). Prielaida, kad kainų lygis yra pastovus, atspindi Keynes'o įsitikinimą, kad darbo užmokestis ir kainos į pokyčius reaguoja inertiškai. Įvairiai transformuojamas IS-LM modelis buvo plačiai naudojamas ciklinių svyravimų ir makroekonominės politikos analizei bei prognozavimui.

22. IS modelis aprašo trumpo laikotarpio (kol nekinta kainos) ekonomiką Manoma, kad IS-LM modelis neblogai aprašo ekonomikos elgseną trumpuoju laikotarpiu. Stebint retrospektyviai pinigų politikos poveikis bus panašus į tai, kas numanoma, remiantis IS-LM modeliu — didindami palūkanų normą stebėsime pastovų gamybos mažėjimą (tiesa, maksimalus poveikis bus juntamas po maždaug dviejų metų).

23. Ekonominė politika — sąmoningi ekonomikos valdymo veiksmai, kuriuos atlieka valstybės institucijos

24. Mokesčių didinimopoveikiai Mokesčių padidinimas paslenka IS kreivę į kairę – mažėja pusiausvyros gamybos ir pusiausvyros palūkanų normos lygis. Jei kiti kintamieji pastovūs, sumažėja biudžeto deficitas. LM kreivės padėtis nekinta.

25. Skatinamosios pinigų politikos poveikis Skatinamoji pinigų politika lemia didesnį gamybos mastą ir mažesnę palūkanų normą. Kreivė LM juda žemyn. Kreivė IS savo padėties nekeičia.

26. Politikų derinys Pinigų ir fiskalinės politikos derinys vadinamas politikų deriniu. Kartais šios politikos taikomos siekiant to paties tikslo. Tokia strategija buvo pasirinkta JAV 2001 metų recesijos metu. Kartais politikų judėjimo kryptys skiriasi, nes skiriasi tikslai. Pavyzdžiui, stabdančioji fiskalinė politika ir skatinančioji pinigų politika gali sumažinti biudžeto deficitą, išvengiant gamybos sumažėjimo.

27. Fiskalinės ir pinigų politikos poveikis