Žodžių rašymas drauge ir skyrium

1. Žodžių rašymas drauge ir skyrium

2. Dalelytės ir prieveiksmiai • Dažniausiai dalelytė nuo dalelytės rašoma atskirai.

3. Dalelytė ne (nebe) RAŠOMA KARTU: • Kai virsta priešdėliu ir suteikia žodžiui priešingą reikšmę. Pvz., laimė – nelaimė, rašo – nerašo, neberašo, darbas – nedarbas. Pastaba. Yra žodžių, kurie be šios dalelytės nevartojami: neganda, nemiga, neūžauga. 2. Kaip priešdėlis ne vartojamas su veiksmažodžiais, būdvardžiais, būdvardiniais prieveiksmiais. Pvz., nevažiuoja, negražus, negražiai, nevisiškai, netoli, nedaug ir kt.

4. Dalelytė ne (nebe) 3. Kai su įvardžiais koks, savas, įvardiniais prieveiksmiais kaip, kiek sudaro kitokios reikšmės žodžius. Pvz., Nekoks (prastas) šiandien oras. Nekaip (prastai) parašei kontrolinį darbą. Atsargų likę nekiek (nedaug). Jis šaukė nesavu (keistu) balsu. ĮSIDĖMĖTI: nedaug

5. Pratybos Užrašykite mokytojo diktuojamus žodžius ir žodžių junginius. Žodžiai: pažįstamą ištiko nelaimė, Ieva buvo kaip nesava, reikėjo nedaug sąnaudų, nieko neberašo į sąsiuvinį, nekoks įrankis.

6. Dalelytė ne (nebe) RAŠOMA ATSKIRAI: • Kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką. Pvz., Uždavinys buvo ne lengvas, o labai sunkus. Automobilis ne važiavo, o skriete skriejo. 2. Kai vartojama su skaitvardžiais, įvardžiais, prielinksniais ir kai kuriais prieveiksmiais. Pvz., ne toks, ne tas, ne visas, ne savo, ne vienas, ne du, ne dvidešimt, ne visai, ne visada, ne visur, ne dabar, ne taip, ne dviese, ne vienaip, ne antraip.

7. Dalelytė ne (nebe) 3.Kai vartojama tarp dviejų vienodų arba panašių žodžių. Pvz., kur ne kur, vos ne vos, kas ne kas ir kt. 4. Su aukštesniojo arba aukščiausiojo laipsnio būdvardžiais, prieveiksmiais, kuriais pasakomas prieštaraujamasis lyginimas. Pvz., Jis ne prastesnis mokinys už kitus. Ne artimiausi giminės esame. 5. Su daiktavardinės kilmės prieveiksmiais. Pvz., ne laiku, ne namie, ne namo, ne vakar, ne pakeliui, ne greta ir kt. ĮSIDĖMĖTI: ne daugiau, ne veltui

8. Pratybos Įrašykite praleistas raides, žodžius su dalelyte ne parašykite kartu arba atskirai. 1. _znietis jautėsi kaip (ne,savas). 2. (Ne,darbas), bet sūnus jai rūpėjo. 3. Jis pirko (ne,juodos), o baltos kavos. 4. Sp_stai buvo (ne,kokie). 5. (Ne,mažiau) uždirba ir _monėje. 6. (Ne,be,vienas), o su draugais poilsiauja prie M_sčio ežero. 7. (Ne,daug) r_žto turėjo. 8. Gyvenu (ne,kaip), uždirbu (ne,kiek). 9. (Ne,veltui) pirk_s tr_šas. 10. (Kur,ne,kur) buvo matyti s_manos.

9. Namų darbas Atlikite atsiųstas užduotis – nurašykite sakinius parašydami žodžius kartu arba atskirai. Užduotis galima rinktis: • Tiems, kurie jaučiasi labai gerai supratę temą – A užduotis. • Tiems, kurie jaučiasi neblogai supratę temą – B užduotis. • Tiems, kurie jaučiasi prastai supratę temą – C užduotis.

10. Dalelytė nė RAŠOMA KARTU • Kai žodžiai sutrumpėję. Pvz., nėkart, nėmaž. RAŠOMA ATSKIRAI • Kai žodžiai nesutrumpėję. Pvz., Nė dienos be draugų.

11. Dalelytė tebe, te, be, tegu(l) RAŠOMA KARTU • Su veiksmažodžiais ir jų formomis, būdvardžiais, būdvardiniais prieveiksmiais. Pvz., tebedirba, tebegyvena, tebegyvi, tebegražiai. RAŠOMA ATSKIRAI 1. Su daiktavardžiais ir kitais žodžiais. Pvz., Koks čia be poilsis. 2. Kai turi ar, argi reikšmę. Pvz., Be važiuosi prie ežero? 3. Kai dalelytė te nuo veiksmaž. yra atskirta kitais žodžiais. Pvz., te jis šoka, te ji nusprendžia ir kt. 4. Dalelytė tegu(l) visada rašoma atskirai: tegu(l) rašo, tegu žaidžia, tegu žino.

12. Dalelytė gi RAŠOMA KARTU • Su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais: Pvz., argi, dargi, netgi, kurgi, betgi, taipgi ir kt. ĮSIDĖMĖKITE IŠIMTĮ: nejaugi, taipogi, kadangi. RAŠOMA ATSKIRAI • Su kaitomais vienskiemeniais ar daugiaskiemeniais žodžiais: Pvz., kas gi, ko gi, kam gi, kuris gi, kodėl gi, visur gi, kažkada gi, kodėl gi ir kt.

13. Pratybos Užrašykite mokytojo diktuojamus žodžius ir žodžių junginius. Nė vieno nesudraskė, tebeįdomus filmas, ką gi jis grąžino, tenegrįžta rytoj, nejaugi nėra nė vieno paciento.

14. Dalelytės vis, per RAŠOMA KARTU 1. Dalelytė vis rašoma tik su dalelyte gi visgi 2.Dalelytė per žodyje pernelyg, nepernelyg(reikšmė per daug). RAŠOMA ATSKIRAI • Dalelytė vis žodžiuose: vis dėlto, vis vien, vis tiek, vis tik. • Dalelytė per žodžiuose: per daug, ne per daugiausiai, per toli, per žemas, per branguir kt.

15. Dalelytė dėlto ir dėl to RAŠOMA KARTU • Turi reikšmę tačiau. Pvz., Nors ir lyja, dėlto keliausiu. Artėja šventės, dėlto man nelinksma. RAŠOMA ATSKIRAI • Reiškia priežastį, galime pakeisti žodžiais todėl, dėl to dalyko. Pvz., Lauke lijo, dėl to (= todėl) į miestą nevažiavau. Dėl to nebendraus ir jų vaikai.

16. Dalelytė užtai (užtat) ir už tai (už tat) RAŠOMA KARTU • Reiškia priežastį, galime pakeisti žodžiu todėl. Pvz., Užtai ir turi, kad netingi dirbti. Užtat ir džiaugiasi, kad sekasi. RAŠOMA ATSKIRAI • Kai žodžių junginys reiškia už tą dalyką. Pvz., Už tai mokytojas vaiką pagyrė. Tingi – už tai ir nieko neturi.

17. Dalelytė tiktai ir tik tai RAŠOMA KARTU • Pabrėžia žodžio reikšmę, reiškia apibendrinimą arba atlieka jungtuko funkciją. Pvz., Ji tiktai viena mane aplankė. Su žmonėmis retai matėsi Juza, turguj tikrai, kartais bažnyčioj. RAŠOMA ATSKIRAI • Su dalelyte tik vartojamas įvardis turi linksnio reikšmę. Pvz., Tu man papasakok tik tai, ko aš klausiu. Tik tai mane ir domina.

18. Dalelytė bene ir be ne RAŠOMA KARTU • Dalelytė reiškia tiesioginį klausimą arba abejojimą, galima pakeisti žodžiais gal, negi, lyg. Pvz., Aš bene būsiu netyčia prasitaręs... RAŠOMA ATSKIRAI • Dalelytė reiškia klausimą, abejojimą, galima pakeisti žodžiais ar (tik) ne. Pvz., Be ne tu išdaužei kaimynui langą?

19. Dalelytė kone ir ko ne RAŠOMA KARTU • Kai reiškia beveik. Pvz., Kone visą mūsų turtą atėmė. O jis kone šaiposi iš manęs. RAŠOMA ATSKIRAI • Kai reiškia vos ne. Pvz., Ko ne geresnį draugą susiradai. Ko ne gražiausiai dainavai.

20. Dalelytė bet, kai, kažin, nors, kaž RAŠOMA KARTU • Dalelytė bet rašoma kartu su dalelyte gi – betgi. • Dalelytė kaž rašoma tik kartu – kažkur, kažkiek, kažkas, kažkaip. RAŠOMA ATSKIRAI • Kai sudaro samplaikinius įvardžius ir prieveiksmius. Pvz., bet kas, kai koks, kažin kiur, kur nors ir kt.

21. Kitos dalelytės RAŠOMA KARTU • Kai sutrumpėja bent vienas dalelytės narys ir įgyja vieno žodžio reikšmę. Pvz., galbūt, turbūt, žūtbūt, anaiptol, kaipmat, kaipsyk.

22. Pratybos Įrašykite praleistas raides, žodžius su dalelyte ne parašykite kartu arba atskirai. (Ne,visuomet) nuobodž_ju, (ką,gi) pasakysi, (ne,sunkiai) sugaunamas, (ne,mažiau) už vyrus, (per,daug) plač_, (vis,tiek) pasimatysim, (ne,kokia) dainelė, gal (dėl,to) susipyko, (ne,kantriai) laukiau, nebūk (per, dr_si). 1. Prekė buvo (per,brangi). 2. Mes (vis,tiek) važiuosime. 3. (Ką,gi) pastebėjo dėdė? 4. (Ne,be,ilgai) mane kankins ilgesys. 5. Gimtinėje (kaip,mat) užplūsta prisiminimai.

23. Namų darbas Išdalintuose lapeliuose parašykite žodžius kartu arba atskirai.