1 / 16

Jonas B asanavi čius

Jonas B asanavi čius. Darbą atliko: Viktorija Žygaitytė. Jonas Basanavičius. 1851-1927. Biografija. J.Basanavičius gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Kiek paūgėjus tėvai parūpino jam kaimo mokytoją – daraktorių.

quana
Download Presentation

Jonas B asanavi čius

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Jonas Basanavičius Darbą atliko: Viktorija Žygaitytė

  2. Jonas Basanavičius 1851-1927

  3. Biografija J.Basanavičius gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Kiek paūgėjus tėvai parūpino jam kaimo mokytoją – daraktorių. Pasimokęs pirmą pusmetį, bandė stoti į Marijampolės miesto mokyklą, tačiau neišlaikė egzaminų ir dar vienus metus mokėsi Lukšių pradžios mokykloje. 1868 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. 1873 m. baigęs Marijampolės gimnazijos keturias klases, Jonas Basanavičius, atsispyrė tėvų spaudimui toliau mokytis Seinų kunigų seminarijoje ir išvyko tęsti mokslų į Maskvą.

  4. Gimtinė

  5. Studijos Maskvoje 1873 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filosofijos fakultetą, bet 1874 m. rudenį gavęs stipendiją perėjo į Medicinos fakultetą. 1879 m. birželio 11 d. baigė universitetą ir gavo teisę verstis gydytojo praktika.

  6. Kultūrinė veikla Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo dar studijuodamas  Maskvos universitete. Tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, kalbą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu, lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. 1874 m. parengė lietuvišką elementorių, bet negavo leidimo spausdinti.

  7. Gyvenimas Bulgarijoje Baigęs studijas Basanavičius išvyko dirbti gydytoju į ką tik nepriklausomybę atkūrusią Bulgariją. Jis palaikė bulgarų nacionalinį judėjimą ir galėjo būti persekiojamas. Todėl kuriam laikui pasitraukė į Prahą.

  8. Gyvenimas Prahoje Gyvendamas Prahoje  su keliais kitais bendradarbiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį, organizavo pirmojo numerio leidimą. Prahoje parašė ir įžymiąją prakalbą šiam numeriui – Lietuvių tautos atgimimo manifestą. Legalioje rusų spaudoje įrodinėjo lietuviškos spaudos draudimo nenaudingumą caro valdžiai, pasiuntė peticiją carui, prašydamas legalizuoti žurnalą „Aušra“.

  9. Jo asmeninis gyvenimas Šiame mieste jis taip pat susipažino su savo būsimąja žmona – Čekijos vokietaite Gabriele Eleonora Mohl. Jiedu susituokė 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje.

  10. Gyvenimas Dėl finansinių sunkumų buvo vėl priverstas grįžti į Bulgariją. Pirmiausia gavo paskyrimą į nedidelį Elenos miestą, iš kur vėl buvo perkeltas į Lomą. Bet antrasis jo gyvenimo Lome laikotarpis nebuvo toks laimingas: į J. Basanavičių pasikėsinta; jis buvo dukart peršautas, bet sužeidimai nebuvo mirtini. To įvykio priežastys taip ir liko neatskleistos. Spėjama, kad pasikėsinimo motyvai buvo politiniai.

  11. Mokslinė veikla Parašė apie 40 studijų iš istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos, apie 140 įvairių straipsnių. Sudarė ir išleido tautosakos rinkinių. 

  12. Veikla Lietuvoje 1904 m. prasidėjus rusų-japonų karui, atsirado proga grįžti į tėvynę. 1904 m. liepos 31 d. jis Nemunu atplaukė į Kauną. Kitą dieną nuvyko į Vilnių. Būdamas Vilniuje, jis netrukus susipažino su eile Lietuvos inteligentų . J. Basanavičiaus pastangomis organizuoti archeologiniai kasinėjimai įvairiose Lietuvos vietose, pasipriešinta caro valdininkų bandymui Gedimino pilies bokštą panaudoti miesto vandentiekiui. Rengiant 1905 m. Didijį Vilniaus Seimą, J. Basanavičius vadovavo jo organizaciniam komitetui.

  13. Veikla 1907 m. buvo išrinktas Vilkaviškio apskrities mažažemių atstovu suvalkiečiams. Jo pastangomis 1907 m. rugsėjo 25d. įkurta Lietuvių mokslo draugija; jis jai ir vadovavo iki 1927 m., redagavo jos tęstinį žurnalo tipo leidinį „Lietuvių tauta“. Įkūrė akcinę bendrovę „Vilija“. 1913 m. vasarą J. Basanavičius ir Martynas Yčas keliems mėnesiams išvyko į Ameriką, kur, skaitydami paskaitas, rinko aukas surengti Lietuvių konferencijai Vilniuje. J. Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.

  14. Nepriklausomybės akto signatarai

  15. Gyvenimo pabaiga 1927 m. vasario 16 d., kada visa Lietuva džiaugsmingai šventė devintąją Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, 18 val. 50 min. dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas penkių dienų gedulas. Laidotuvės vyko vasario 21 d. Vilniaus gatvėmis iš Bazilikos į Rasų kapines

  16. Įvertinimas Už nuopelnus Lietuvai, dr. J. Basanavičiui gyvam esant skirta valstybinė pensija, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas išrinko jį savo garbės nariu ir profesoriumi. Po mirties Kauno karo ligoninė, kurioje jis gydėsi, buvo pakrikštyta jo vardu, daugelis miestų pasipuošė jo paminklais bei biustais ir jo vardu pavadino daug gatvių, aikščių, parkų ir įvairių pastatų.

More Related