330 likes | 568 Views
mikroprocesorius 2. CENTRINIS ĮRENGINYS. CPU. Įvestis Aritmetinis logini s Išvestis ( IN ) įrenginys ( OUT ) ( ALU ) Pagrindinė ( operacin ė) atmintis ( RAM ) Vald sist. akumuliatorius. RAM adresavimo galimyb ės. 16b 64k 20b 1 M 32b 4 295 M 64b ?.
E N D
CENTRINIS ĮRENGINYS CPU Įvestis Aritmetinis loginis Išvestis(IN) įrenginys(OUT) (ALU) Pagrindinė (operacinė) atmintis(RAM) Vald sist
RAM adresavimo galimybės • 16b 64k • 20b 1 M • 32b 4 295 M • 64b ?
& 1 1 1 1 1111 & & 1 1 0 1 1 1 1 0 1110 1101 Adresų dešifravimas 1111 0
& & 1 1 1 1 & & 1 1 1 1 0 0 1 0 0 1 0 0 1 1 1 0 1 1 1 • Dviejų skilčių sumatorius Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas
Sinchronizacija • Procesorius (ir visas kompiuteris) – sinchroninis įtaisas: • Būsena kinta tik fiksuotais laiko momentais • Taktinių impulsų generatorius
Komandos ciklas (KC) 1-5 PC • P (magistralės) ciklas (PC) 3-5 T • Takt gen periodas (T)
Taktas - tai taktinių impulsų periodas. • MP ciklą sudaro laikas, reikalingas vieno baito informacijai skaityti iš atminties arba rašyti į ją , išvesti į išorinį įrenginį bei iš jo įvesti arba įvykdyti vieno MP ciklo trukmės komandą . • Vieno MP ciklo vykdymas tęsiasi 3 - 5 taktus. • Komandos ciklą sudaro 1 - 5 MP ciklai. • Minimali komandos ciklo trukmė yra ~4 taktai, iš kurių 3 reikalingi komandos kodui perskaityti iš programos atminties, o vienas - jai vykdyti.
Komanda – dvejetainis žodis, kurį dekodavus mikroprocesorius atlieka iš anksto numatytus veiksmus • P komandų rinkiniai • Dauguma P komandų apdoroja duomenis arba persiunčia juos iš vienos vietos į kitą
Pvz: • Kreipimuisi į atmintį reikia 1 P ciklo, • Informacijos (pvz.: komandos) išrinkimui – bent 3 P ciklų • Komandos išrinkimo metu P skaito ją iš atminties, siunčia į komandų registrą, kuriame komanda dekoduojama ir generuojama impulsų seka, pagal kurią ALĮ atlieka apibrėžtas operacijas
Komandos sandara (2 dalys): • Operacijos kodas (OK) Adresas • ką darytikur yra duomenys
Komandos sandara (2 dalys): Operacijos kodas (OK) Adresas Jei komanda kelių baitų – pirmame baite operacijos kodas, likusiuose – adresas(ai)
P komandos (grupės) • Kodų persiuntimo komandos (tarp registrų ar tarp registro ir atminties) • Aritmetinės komandos (sudėtis, kodo keitimas vienetu…) • Loginės komandos • Valdymo perdavimo komandos (besąlyginis ir sąlyginis valdymo perdavimas, kreipimasis ir grįžimas iš paprogramių) • Informacijos įvesties ir išvesties komandos
Adresavimo būdai • Registrinis 01 001 010OK Badr AadrMOV R1 R2 • Tiesioginiu operandu MVI R, <baitas>duomenys nurodomi R <baitas>2 ar 3-iame baituose • Tiesioginiu adresavimu 1-as baitas – OK, 2-as B – 1-as adr, 3-as B – 2-asadr • Netiesiog adresavimu OK, registrų adresai, kuriuose nurodyti atminties adresai,
mašininis kodasir asembleris • Programuojantkomanda (operacija) užrašoma mašininiu kodu arba asembleryje– angliško žodžio santrumpa. • Pavyzdžiui, P Z80 ir 8080 persiuntimo komandos „registro B turinį perkelti į registrą A” šešioliktainis kodas yra 78, o santrumpos LD (Load) ir MOV (Move). • Ši komanda P Z80 asembleryje būtų užrašoma taip LD A,B, • o P 8080 – MOV A,B. • Taigi, tų pačių komandų kodai abiem P gali būti tie patys, o santrumpos gali skirtis. Pavyzdžiui, komandos „registro L turinį pridėti prie akumuliatoriaus (A) turinio” mašininis kodas abiem P yra 85, • P Z80 asembleryje ji užrašoma ADD A,L, • oP 8080 – ADD L. • Asemblerį daug lengviau įsiminti, negu komandų kodus, todėl P programos rašomos asembleriu. Lentelėje pateikta P 8080 asembleriu parašyta programa su paaiškinimais, kuri duomenis iš prievado, kurio adresas 01, perrašo į atmintinę, pradedant adresu 0010h. Programos pradžia atmintinėje yra adresu 0000. Adresai ir duomenys dažniausiai rašomi šešioliktainiame kode.
Programa nepertraukiamai duomenų įvesčiai iš porto 01 ir įrašymui į atmintinę, pradedant adresu 10
Programa nepertraukiamai duomenų įvesčiai iš porto 01 ir įrašymui į atmintinę, pradedant adresu 10
Sisteminė PĮ • Operacine sistema (OS) vadinamas specialiųjų programų ir duomenų rinkinys, sukurtas kompiuterinės sistemos ištekliams valdyti, kompiuterio programų kūrimui palengvinti ir šių programų vykdymui valdyti. • Operacinės sistemos programos valdo techninius kompiuterio išteklius ir kitų programų vykdymą, užtikrina ryšį tarp vartotojo ir programų. • Pagalbinės arba paslaugų programos (angl. utilities) – tai operacinės sistemos funkcijas papildančios programos, atliekanti dažnai reikalingus veiksmus, susijusius su kompiuterio bei jo programinės įrangos panaudojimu.
Pagrindinės operacinių sistemų funkcijos • - procesų valdymas, • - procesų ir išteklių planavimas, • - pagrindinės atmintinės valdymas, • - bylų sistemos valdymas, • - išorinės atmintinės valdymas, • - įvesties ir išvesties valdymas.
Kitos sistemos funkcijos. Papildomai gali būti tokios operacinių sistemų funkcijos: • - kompiuterio išplėtimas, prijungiant papildomus naujo tipo įtaisus ar pakeičiant senus įtaisus; • - apsauga - priemonės, reguliuojančios sistemos išteklių skyrimą; • - tinklo priežiūra - priemonės pranešimams siųsti ir gauti; • - vartotojo komandų interpretavimas: sąsaja tarp vartotojo ir operacinės sistemos.
Microsoft operacinės sistemos. • Grafinė vartotojo sąsaja (interfeisas) davė pradžią Windows sistemų šeimai. 1985 metais buvo parduotos pirmosios Windows 1.0 versijos operacinės sistemos (po 100$). 1987 metais pasirodė Windows 2.0, o 1987 metais – Windows 3.0 ir tų pačių metų gale jau buvo parduota 30 milijonų jų kopijų! • Microsoft nuo 1985 metų yra pateikusi vartotojams įvairias šios OS šeimos sistemas. • Dažniausiai naudojamos operacinės sistemos Windows 98, Windows 2000, Windows XP, Windows 7, Windows 8.