2010 m. priėmimas į aukštąsias mokyklas

1. Vardan žinių Lietuvos! 2010 m. priėmimas į aukštąsias mokyklas Švietimo ir mokslo ministerija 2010 m. rugpjūčio 24 d.

2. 2010 m. valstybės finansuojamos vietos PRIĖMIMO PLANAS • Universitetai 9,7 tūkst. • Kolegijos 9,2 tūkst. • Profesinės mokyklos 19,2 tūkst. • Į profesines mokyklas iki rugpjūčio 13 d. priimta beveik 15 tūkst. 4867 iš jų turi brandos atestatą Į profesines mokyklas priimama iki rugsėjo 1 d.

3. 2010 m. bendrasis priėmimas – valstybės finansavimą gavo apie pusę pretendavusių • Padavė prašymus - 37,5 tūkst.: • 28,6 tūkst. (70 proc.) šiemetiniai abiturientai, • 8,9 tūkst. mokyklas baigė anksčiau. • Įstojo 30,4 tūkst. - apie 80 proc. pareiškusių norą studijuoti: • 17,8 tūkst. į valstybės finansuojamas, • 12,6 tūkst. į mokamas studijų vietas. • Per pagrindinį priėmimą įstojo 26,2 tūkst.: • 15,8 tūkst. į valstybės finansuojamas, • 10,4 tūkst. į mokamas studijų vietas • Per papildomą priėmimą įstojo 4,2 tūkst.: • 2 tūkst. į valstybės finansuojamas, • 2,2 tūkst. į mokamas studijų vietas. • Likusios laisvos valstybės finansuojamos vietos – 754: • 127 universitetuose • 627 kolegijose (2009 m. buvo likę 1338). Po praėjusių metų priėmimo nepanaudotos koleginių krepšelių lėšos buvo skirtos technologinių specialybių populiarinimui. Tai davė gerų rezultatų: kolegijose technologinių mokslų specialybėse šiemet po pirmojo priėmimo etapo neliko laisvų vietų. Kolegijose technologinių specialybių minimalus balas padidėjo 5 punktais (nuo 2 iki 7). Po vieną balą ūgtelėjo ir maksimalių balų kartelė universitetuose ir kolegijose.

4. Priimtųjų konkursiniai balai aukštesni nei pernai UNIVERSITETAI KOLEGIJOS Ypač padidėjo stojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas kolegijose minimalus konkursinis balas - nuo 3 balų (2009 m.) iki 10 balų (2010 m.) Sumažėjo atotrūkis tarp konkursinių balų universitetuose ir kolegijose.

5. Geriausieji abiturientai studijuos Lietuvoje • 100 balų brandos egzaminų įvertinimus šiemet gavo 864 abiturientai. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 771 “šimtukininkai” (71 bendrojo lavinimo mokyklą baigė iki 2010). Apie 81 proc. šiemet mokyklas baigusių “šimtukininkų” studijuos Lietuvoje. • 252 stojantieji gavo papildomus balus už dalykines olimpiadas (tarptautines ir respublikines). 222 pasirašė studijų sutartis. • 125 stojantieji gavo papildomus balus už sportinius pasiekimus kaip Lietuvos sporto rinktinių nariai. 107 pasirašė studijų sutartis. • “Šimtukininkai” rinkosi studijas ne vien universitetuose, bet ir kolegijose. Jie stojo ne tik į populiariausias specialybes, bet ir į mažiau populiarias, bet perspektyvias, tokias kaip fizika, biochemija, molekulinė biologija, genetika, informatika. Didžioji dauguma gabiausiųjų Lietuvos abiturientų pasirinko studijas Lietuvoje.

6. “Šimtukininkų” pasirinkimai Kolegijos Populiariausios studijų programos Iš viso su Lietuvos universitetais studijų sutartis pasirašė 755 “šimtukininkai”

7. Studijų krepšelių skaičius universitetuose Šių metų priėmimas dar aiškiau atskleidė, kad kai kuriems universitetams reikia peržiūrėti savo strategijas ir priimti sprendimus, kurie sustiprintų jų pozicijas.

8. Studijų krepšelių skaičius kolegijose Didžioji dalis regioninių kolegijų yra stiprūs stojančiųjų traukos centrai. Prastesni dalies kolegijų rezultatai sietini ne tiek su jų regionine padėtimi, kiek su būtinybe įvertinti savo silpnąsias vietas ir ieškoti stipriųjų pusių.

9. Nerentabilios studijų programos • 2010 m. 59 nerentabilios studijų programos: • 36 universitetuose, • 23 kolegijose. • 2009 m. 51 nerentabili studijų programa: • 31 universitetuose, • 20 kolegijose. Nerentabilių programų yra Vilniaus, Kauno bei regioninėse aukštosiose mokyklose – socialiniuose, humanitariniuose, biomedicinos ir menų studijų srityse. Dauguma šių programų neatlaikė vidinės konkurencijos, todėl nėra grėsmės, kad nebeliks išskirtinių studijų programų. Aukštosios mokyklos, įgyvendindamos vidinę kokybės priežiūrą, turi sukurti efektyvias priemones, kaip atsižvelgiant į valstybės poreikius atnaujinti studijų programas ir sudominti stojančiuosius.

10. 2010 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas naujovės • Nebuvo atskirų stojimo ciklų į universitetus ir kolegijas. • Papildomame priėmime galėjo dalyvauti tik tie, kurie dalyvavo pagrindiniame. • Nustatytas minimalus „slenkstis“ stojant į aukštąsias (atitinkamai į universitetus – 3 brandos egzaminai (menų studijos – 2 brandos egzaminai ir stojamasis). • Proporcingai labiau nei kitose srityse sumažintas verslo vadybos, teisės krypčių grupių bei pedagogikos valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. • Įvestas stojančiųjų į pedagogines studijas motyvacijos testas. • Koreguota priėmimo į menų studijas tvarka. • Atsisakyta „popierinio” stojimo dokumentų teikimo.

11. Naujos e-priėmimo sistemos privalumai • 2010 m. abiturientai brandos atestatus ir paraiškas į aukštąsias mokyklas galėjo pateikti internetu, o mokyklas baigusiems anksčiau nereikėjo ilgai laukti teikiant dokumentus – nebeliko “eilių” problemos. • Abiturientai, su savo slaptažodžiais prisijungę prie LAMA BPO elektroninės priėmimo į aukštąsias sistemos, pateikė savo pasirinkimus ir galėjo koreguoti studijų programų prioritetus iki nurodyto termino. • Abiturientai galėjo stebėti savo galimybes įstoti į pasirinktas studijų programas, koreguoti pasirinkimus būdami bet kurioje vietoje, kur yra interneto prieiga. • Nereikėjo atskirai suvedinėti duomenų: jie e-būdu buvo perduodami iš kelių sistemų: bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, Nacionalinio egzaminų centro, aukštųjų mokyklų ir LAMA BPO sistemos, per trumpą laiką ir su minimaliais ištekliais. • E-sistema garantavo visišką priėmimo į aukštąsias mokyklas skaidrumą.

12. Priėmimo kliuviniai • Bendrojo lavinimo mokyklos į LAMA BPO elektroninę bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą neįvedė visų 2010 m. abiturientų brandos atestatų duomenų arba įvesdamos informaciją padarė klaidų. • Kai kurie abiturientai suklydo pildydami prašymus arba pateikdavo ne visą reikalingą informaciją. • Prisidėjus papildomo darbo tikslinti atestatų duomenis, neliko laiko išbandyti elektroninei sistemai, todėl buvo nesklandumų jos paleidimo metu. • Taisyta programavimo klaida, kuri lėmė, kad priėmimo pirmame etape kai kuriose studijų programose abiturientams, pretendavusiems į valstybės nefinansuojamas vietas, iš karto nebuvo pasiūlytos studijų vietos. • Kai kurie 2009 m. ir ankstesnių metų abiturientai neįdėmiai perskaitė taisykles - užsiregistravo LAMA BPO sistemoje, bet į priėmimo punktus nepristatė brandos atestatų. Kiekvieno abituriento, kuris bendrojo priėmimo metu kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, atvejis buvo atskirai išnagrinėtas. Klaidos buvo taisomos dar priėmimo metu: per individualius atvejus ištaisyti pasitaikę sisteminiai sutrikimai.

13. Numatomos priemonės tobulinant 2011 m. priėmimą • Teisiškai reglamentuoti, iki kada turi būti išduoti brandos atestatai bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų abiturientams – t.y. iki kada jų duomenys turi patekti į informacinę sistemą. • Siekiant, kad nebūtų klaidų įvedant brandos egzaminų bei kitus atestato duomenis į informacinę sistemą, mokyklos turės pereiti prie elektroninio dienyno sistemos. Pirmiausia tai būtų taikoma 11-12 klasėms. • LAMA BPO turės stiprinti administracinius ir komunikacinius gebėjimus. Svarbiausia – 2011 m. iš esmės patobulinti abiturientų informavimo tvarką, kad prieš prasidedant bendrajam priėmimui ir kiekvieno priėmimo etapo metu jie gautų aiškią ir operatyvią informaciją.

14. Priėmimas į menų studijas: pokyčiai Siekiant ištaisyti 2009 m. priėmimo trūkumus, spalio 2009 m. 19 d. iš aukštųjų mokyklų, vykdančių menų studijas, atstovų sudaryta darbo grupė, kuri pasiūlė šias priemones: • iki 20 proc. meno studijoms skirtų studijų krepšelių lėšų skirti grantams; • meno studijų srities studijų krepšelius skirstyti į dvi studijų krypčių grupes. Meno pedagogus rengiančias studijų programas atskirti nuo meno studijų srities studijų programų į atskirą švietimo ir ugdymo krypčių grupę; • tobulinti stojančiųjų specialiųjų gebėjimų vertinimo formulę, kad būtų daug aiškiau diferencijuojami stojamojo egzamino rezultatai; • aiškiai apibrėžti vertinimo kriterijus ir sistemą, o vertinimo komisijų narius iš anksto apmokyti, kaip juos taikyti. Visos priemonės buvo įgyvendintos, suteikiant aukštosioms mokykloms teisę pačioms spręsti dėl tvarkų.

15. Priėmimas į menus – aukštųjų mokyklų atsakomybė • Aukštosios mokyklos teikė pasiūlymus dėl grantų: • paraiškų grantams buvo nedaug – neišnaudotas net maksimalus galimas grantų skaičius – 100 universitetams ir 70 kolegijoms; • įvertinus gautas paraiškas pagal iš anksto paskelbtus principus universitetams buvo paskirstyti 67 grantai, o kolegijoms – 6 grantai. • Aukštosios mokyklos pačios sudarė egzaminų komisijas: • aukštosios mokyklos sudarė atskirų meno studijų krypčių stojamojo egzamino komisijas. Numatyta, kad tai „jungtinės komisijos“, kuriose gali dalyvauti visų panašias programas turinčių aukštųjų mokyklų atstovai. Komisijų darbe stebėtojų teisėmis galėjo dalyvauti ir studentų atstovai. • Komisijų atsakomybė – vertinimo kriterijai. • Norminimo būdas – stojančiųjų eilė sudaroma reitinguojant: • norminimo bazines taisykles tvirtino ir vykdė LAMA BPO, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija. Numatyta, kad išsamią norminimo tvarką LAMA BPO derina su atitinkamas programas turinčiomis aukštosiomis mokyklomis; • reitingavimo principas buvo koreliuojamas su grantais, kurie būtų skiriami retoms specialybėms, talentingiems, bet prastesnius brandos egzaminų balus turintiems abiturientams, taip pat regionų aukštųjų mokyklų programoms.

16. Priėmimas į pedagogines studijas – atsakingas pasirinkimas, aukšti konkurso balai • Motyvacijos testas paskatino stojančiuosius atsakingiau pasverti ketinimus studijuoti pedagoginėse programose: • priėmimo planas į valstybės finansuojamas studijas – 1200 (800 universitetuose, 400 kolegijose); • motyvacijos testui registravosi – 2952 , testą laikė – 1957. • Aukštas pereinamasis balas valstybės finansuojamose vietose: • universitetuose 25,7 – 14 balų, • kolegijose 21,9 – 6,2 balo. • Kolegijose liko neužimtų valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų – 75. Į pedagogines studijas pirmu pasirinkimustojo 966 abiturientai (į universitetus – 754, į kolegijas – 212).

17. 2010 m. – antrųjų reformos metų – priėmimo apibendrinimas • Išlaikytas aukštas studijų prieinamumas. Į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo kas antras stojantysis. • Lietuvos talentai neišvažiuoja į užsienį. Dauguma Lietuvos geriausiųjų studijas rinkosi Lietuvoje. Į Lietuvos aukštąsias stojo “šimtukininkai”, dalykinių olimpiadų prizininkai ir sportinių rinktinių nariai. • Pasirenkamos perspektyvios studijų programos. Palyginti su 2009 m. pagerėjo priėmimas į valstybės finansuojamas technologijos mokslų studijas. • Valstybės finansavimą gauna geriausieji. Konkursiniai balai, ypač valstybės finansuojamose vietose, aukštesni nei pernai metais. Sumažėjo konkursinių balų atotrūkis universitetuose ir kolegijose. • Laimi aukštosios, pasinaudojusios autonomija. Šiemet, kaip ir pernai, išryškėjo būtinybė kai kurioms aukštosioms mokykloms priimti sprendimus, kad sustiprintų savo pozicijas aukštojo mokslo sistemoje. Tam gali pasitarnauti kitų universitetų ir kolegijų patirtis: kaip ieškoti naujų veiklos nišų, bendradarbiauti su kitomis aukštosiomis mokyklomis ar jungtis bei kt. Iki spalio mėn. vidurio numatoma atlikti išsamią šių metų priėmimo analizę.

18. Rengiantis kitų metų priėmimui bus laikomasi reformos principų: • Priėmimo sistemos skaidrumas ir objektyvumas • Efektyvumas • Studijų prieinamumas • Aukštųjų mokyklų atsakomybė ir autonomija • Stojančiųjų motyvuotumas