1 / 50

Ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Butkevičius 2010 m. Gruodžio 01 d.

Ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Butkevičius 2010 m. Gruodžio 01 d. EKONOMINĖ KRIZĖ: PRIEŽASTYS, PASEKMĖS BEI BŪTINI PREVENCIJOS VEIKSMAI. Viena esminių šios globalios finansų ir ekonominės krizės priežasčių – nevaldomas privataus sektoriaus skolos augimas.

malory
Download Presentation

Ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Butkevičius 2010 m. Gruodžio 01 d.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Ekonomikos mokslų daktarasAlgirdas Butkevičius2010 m. Gruodžio 01 d. EKONOMINĖ KRIZĖ: PRIEŽASTYS, PASEKMĖS BEI BŪTINI PREVENCIJOS VEIKSMAI

  2. Viena esminių šios globalios finansų ir ekonominės krizės priežasčių – nevaldomas privataus sektoriaus skolos augimas. • Jis jau daugiau kaip du dešimtmečius daugelyje pasaulio valstybių kelis kartus viršijo patvarios ekonominės plėtros tempus. • Daugelyje šalių susidarė didžiuliai skolos burbulai, kurie vienu metu beveik sinchroniškai sprogo. • Šio sprogimo bangos vos nesugriovė pasaulio finansų sistemos ir visos ekonomikos. • Pūsdamiesi šie skolos burbulai kelis dešimtmečius maitino kitus – nekilnojamojo turto, vartojimo ir valdžios sektoriaus – burbulus. Todėl didžiausia pasaulinės krizės pamoka – būtinas skolų bei jų augimo tempų efektyvus valdymas.

  3. JAV finansų krizės priežastys (1) • 2001 – 2003 m. JAV Federalinis rezervų bankas sumažino bazines palūkanų normas iki neregėtų žemumų – 1-2 procentų. • Tai smarkiai atpigino kreditinius išteklius. Būsto paklausa ir jo kainos kilo. • Pakilus būsto vertei, padidėjo kitų prekių, įsigytų iš paimtų paskolų, vartojimas: automobilių , baldų ir kt. Taip pat padidėjo investicijų į bustą su tikslu pelningai parduoti. Visa tai skatino JAV ekonomikos plėtrą, didino biudžeto pajamas • Tačiau 2004 – 2006 metais FRB ėmė kelti bazinės palūkanų normas. Per kelerius metus jos išaugo trimis – keturiais procentiniais punktais. Tai pabrangino skolinimąsi kreditinių išteklių rinkose. • Dėl išaugusių palūkanų daug gyventojų susidūrė su problemomis grąžindami skolas. NT kainos sustojo augti ir ėmė mažėti. Taip pat ėmė mažėti obligacijų , kurios buvo garantuotos paskolų gavėjų mokėjimais ir nekilnojamu turtu, vertė ėmė kristi.

  4. JAV finansinės krizės priežastys (2) • Visi šie finansiniai sunkumai sumažino gyventojų perkamąją galią ir, tuo pačiu, vartojimą šalyje. • Kadangi vartojimo reikšmė JAV ekonomikoje milžiniška – apie 70 proc. BVP, o taupymo lygis – artimas nuliui, natūralu, kad iškilo grėsmė visos šalies ekonomikos plėtrai. • Rezultate, JAV vienu metu įvyko bent kelios krizės – būsto paskolų, būsto rinkos, finansų rinkų bei pasitikėjimo visa finansų sistema. • Būsto kainos krito, nedarbas augo, vidaus vartojimo – JAV ekonomikos pagrindo – plėtra beveik sustojo. O visa tai didėjančioms gyventojų ir įmonių nemokumo problemos pradėjo neigiamai veikti tą pačią finansų sistemą, kurioje ir pasirodė pirmieji krizės požymiai.

  5. Skola turi didžiulę įtaką ekonominiams procesams • Australijos ekonomistas S. Keenas nustatė, kad su įsiskolinimo augimu tampriai susijęs nekilnojamojo turto kainų didėjimas ir visos ekonomikos plėtra. • Kuomet šios kainos pasiekia nepatvarias aukštumas ir pradeda kristi, prasideda destruktyvūs ir inertiški procesai visoje ekonomikoje. • Deja, mažėjant nekilnojamojo turto kainoms ir darbo užmokesčiui, įsiskolinimo lygis savaime nemažėja. Tai ir yra viena pagrindinių ekonominių dilemų, su kuria šiuo metu susiduria ne viena valstybė, taip pat ir Lietuva.

  6. Lietuvos krizė (1) • Dar 2007 m. susiformavo Baltijos valstybių makroekonomines tendencijos ir galimos jų gilėjimo pasekmes: • - tai gerokai didesni paskolų portfelių, lyginant su BVP, augimo tempai, • - ženklūs einamųjų sąskaitų ir užsienio prekybos deficitai, • - spartesnis darbo užmokesčio, lyginant su darbo našumu, didėjimas. • Dar neseniai dėl didžiulio pinigų importo iš ES ir palankios ekonominės situacijos išgyvenusi tikrą bumą, Lietuvos ekonomika pradėjo vėsti, ekonomikos plėtros tempai 2008 m. pabaigoje pradėjo lėtėti. • 2009 m. mūsų ekonomika jau turėjo pilną „paketą“ problemų – įmonių bankrotai, valstybės, savivaldybės ir SODR‘os biudžetų deficitai, bankų klientų nemokumas – t.y. pakankamai „kietas“ ekonomikos nusileidimas.

  7. Skolos ir nekilnojamojo turto burbulai maitino Lietuvos ekonomiką

  8. Lietuvos krizė (2) • Komercinių bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams portfelis 2004 – 2007 metais augo vidutiniškai po 50 proc. per metus. Toks skolos augimas , kuris per metus sudarė 15 – 20 mlrd.lt, buvo vienas svarbiausių mūsų ekonomikos augimo šaltinių per pastaruosius kelerius metus. • Taigi, tiek JAV, tiek Lietuvoje vyko iš esmės panašūs procesai, dėl kurių susidarė NT kainų burbulai. • Pasak Tarptautinių atsiskaitymų banko, būtent sparti kredito plėtra ir nekilnojamojo turto krizės dažniausiai sukelia valstybių finansų krizes. Taigi, nevaldomas skolinimas ir nekilnojamojo turto burbulo „putimas“ – vienos svarbiausių krizės Lietuvoje priežasčių.

  9. Pinigų importo įtaka Lietuvos ekonomikai • Per trejus pilnus ES metus (2005 – 2007 ) į Lietuvą buvo „importuota“ apie 44 mlrd.lt: 9,4 mlrd.lt ES paramos, 6,1 mlrd.lt emigravusių piliečių pervedimai (oficialiai apskaitytų) ir net 28,4 mlrd.lt motininių bankų lėšų. • Visą tai sudarė didžiulį pinigų srautą – kasmet apie 15 – 20 proc., lyginant su BVP. • Kodėl Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, nesugebėjo susitvarkyti su paskolų bumu apskritai?

  10. Ar Lietuva buvo pasirengusi efektyviai panaudoti pinigus? (1) • ES pinigai (komercinių bankų kreditiniai ištekliai) dideliu srautu tekėjo į šalį, ypatingai į statybų bei nekilnojamo turto sektorius (neproduktyvios investicijos). • Nemaža dalis šių pinigų buvo skirta ir vartojimui. • Darytina pagrįsta išvada, kad būtent didžiulė pinigų pasiūla (daugiausia per bankų paskolas) ir ribotos galimybės juos efektyviai investuoti dėl statybininkų pajėgumų trūkumo, žemės paskirties keitimo ir kitų biurokratinių trikdžių lėmė nekilnojamo turto burbulo susidarymą. • Tai taip pat darė įtaką lūkesčiams, verslo ir gyventojų investicijų sprendimams, didžiuliams skolinimosi tempams ir intensyviam vartojimui.

  11. Ar Lietuva buvo pasirengusi efektyviai panaudoti pinigus? (2) Tačiau neįmanoma nuolat skolintis, ilgalaikis ekonomikos augimas turi būti grindžiamas darbo našumu, produktyvumu, efektyviomis investicijomis, konkurencingu eksportu ir pan. Tam reikia ilgai ir sunkiai dirbti.

  12. Kaip “atgaivinti” vartojimą? (1) • Vartojimas Lietuvoje prieš krizę buvo priežastis atliginimams įvairiose srityse augti. • Jį sukėlė didelio masto pinigų importas į šalį. Bankų išduotų paskolų portfelis per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau kaip 10 kartų – nuo 6 mlrd.lt 2000 m. pradžioje iki 71,5 mlrd.lt 2008 m. pabaigoje. • Kreditiniai ištekliai laikytini viena svarbiausių ekonomikos klestėjimo ir vartojimo bumo priežasčių. Per trumpą laiką pasikeitusi bankų kreditavimo politika tapo nuo vartojimo apsvaigusio ūkio nokautu. • Nuo krizės pradžios bankų paskolų portfelis traukėsi ir dabar siekia apie 63 mlrd.lt. Vadinasi, šalies ūkyje sparčiai mažėja pinigų, nes pajamos naudojamos senoms skoloms grąžinti, o naujų paskolų imama gerokai mažiau, nei grąžinama senų.

  13. Kaip “atgaivinti” vartojimą? (2) • Atrodė, kad prieš krizę didėję atlyginimai ir socialinės išmokos palieka vis daugiau vartojimo erdvės. • Tačiau 2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė eiti vidaus devalvacijos keliu: išlaikyti fiksuotą valiutos kursą, o šalies konkurencingumą didinti mažėjančiomis darbo sąnaudomis, t.y. mažinant atlyginimus. • Krintant darbo jėgos kainai turėjo pigti ir prekės bei paslaugos, bet atlyginimų nuosmukis buvo kur kas ryškesnis nei defliacijos tendencijos. Vadinasi, erdvės papildomiems pirkiniams vartojimo krepšelyje sumažėjo. • Susiformavo neigiamų ekonominių veiksnių ratas: • išlaidų karpymas valstybiniame sektoriuje ir dar didesnis taupymo režimas privačiame sumažino žmonių pajamas ir perkamąją galią, pakirto vartojimą. • Smukęs vartojimas, mažėjantis valstybės užsakymai toliau smukdė įmonių pajamas, o šios atitinkamai mokėjo mažiau mokesčių ir mažesnius atlyginimus.

  14. Kaip “atgaivinti” vartojimą? (3) • Tokioje situacijoje užsienio rinkos šiuo atžvilgiu atrodo kaip išsigelbėjimas. Vyriausybės atstovai nuo pat krizės pradžios kartoja, kad pakilti iš duobės šaliai padės eksportas. • Tačiau pagamintas prekes užsienio rinkose parduoda mažiau nei penktadalis šalies įmonių. Didžioji dalis įmonių Lietuvoje dirba vidaus rinkai. • Norint persiorientuoti į užsienio rinkas verslui būtinos papildomos investicijos, kurių įmones šiuo metu dar neplanuoja. • Šiandien vartojimui Lietuvoje atsigauti trukdo įvairių veiksnių visuma. Maistas, būsto išlaikymas, išlaidos transportui sudaro maždaug du trečdalius visų lietuvio pajamų.

  15. Kaip “atgaivinti” vartojimą? (3) • Visuotinė renovacija galėjo padėti išspręsti bent kelias problemas vienu metu: • sumažinti nedarbą, • suteikti įdarbintiems žmonėms pragyvenimo šaltinį, • padidinti namų energetinį efektyvumą ir sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas. • Tačiau renovacijos planas beviltiškai įstrigęs – gyventojai jam neapsirengę, bankai nerodo susidomėjimo, o Vyriausybė nededa rimtesnių pastangų procesui iš mirties taško išjudinti.

  16. Kaip “atgaivinti” vartojimą? (4) • Kitas dalykas – kreditavimas. Be svaraus bankų indėlio ekonomika atsigaus vangiai, o vartojimas – atsargiai. • Vis dėlto griežtos bankų politikos pokyčiai dabar tėra laiko klausimas. Bankams reikės kompensuoti patirtus nuostolius, o tai bus galima padaryti vieninteliu būdu – teikiant naujas paskolas ir uždirbant iš naujų klientų. • Įvertinus, kad sudėtingiausi ūkio laikai jau praeityje, valdžios spaudimo bankams galėtų būti daugiau.

  17. Konkurencingumas nepakankamas • Lietuva pagal konkurencingumą užima 47 vietą tarp 139 pasaulio valstybių, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) 2010-2011 metų konkurencingumo ataskaitoje. • Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai, vertindami šalis, išskyrė tris pagrindinius kategorijas - bazinius reikalavimus, makroekonomikos stabilumą, efektyvumą bei inovacijas skatinančius veiksnius. Lietuvai pagal šiuos kriterijus šiemet skirtos atitinkamai 52, 49 ir 48 vietos. • Vieni didžiausių trūkumų šaliai siekiant konkurencingumo susiję su prasta makroekonomine aplinka (71) bei bloga institucijų veikla (60).

  18. Efektyvus investavimas (1) • Europos pinigai Vyriausybės parengtame ekonomikos skatinimo plane turėjo būti pagrindinis veiksnys, neleidžiantis ūkiui kristi į bedugnę, o gal net timptelėti ekonomiką aukštyn. Vien šiemet planuota per įvairius projektus apmokėti darbų ir paslaugų už daugiau nei 5 mlrd. litų. • Tačiau praėjus 8 mėnesiams realiai į ekonomiką neatėjo net trečdalis šių pinigų. Iki rugsėjo pradžios išmokėta tik kiek daugiau nei 1 mlrd. 600 mln. litų. O daugiabučių renovacija nepajudėjo iš “mirties taško” • Jeigu vietoj 4,5 mlrd. į verslą patieks tik 2 mlrd., tai per kokius porą metų mes “prarasime” 5 mlrd. litų. Tai nereiškia, kad pinigai nebus paimti, jie bus paimti vėlius. • Jeigu vėluoja ūkio atsigavimas, tai reiškia, prarandami papildomus žmones, kurie emigruos, nes žmonės nelauks, kol ekonominė situacija pagerės.

  19. Efektyvus investavimas (2) • Dauguma specialistų pažymi, kad lėšos nebuvo nukreipti į produktyvius ekonomikos sektorius, neskatino darbo našumo augimo. • Didžioji dalis šių lėšų buvo paprasčiausiai suvartota. Tačiau ir dabar matome, kad daugiau kaip trečdalis visų valstybės biudžetų išlaidų šiais ir kitais metais padengia ES paramos ir pasiskolintos lėšos. • Tai reiškia, kad artimiausių keletą metų vėl yra ketinama panaudoti daug ne šalyje uždirbtų, o importuotų lėšų. • Jeigu ES paramos lėšos bus nukreiptos į naujų technologijų, inovacijų ir eksportą kuriančias sritis, turėsime vienoką situaciją. Bet jeigu bus bandoma bet kokią kainą panaudoti kuo daugiau šių lėšų, paprasčiausiai jas suvalgant ir netgi girtis geriausia jų panaudojimo statistika ES, ateityje nesulauksime laukiamo investicijų efekto.

  20. Ekonomikos (ne)skatinimas (1) • Daugelyje valstybių, prasidėjus privataus sektoriaus skolos burbulo sprogimui – skolos defliacijai – valdžios sektorius imasi aktyvių veiksmų, skatindamas ekonomiką. Dažniausiai tai vienintelis būdas palaikyti vidaus paklausą, viešojo sektoriaus finansavimą, o tuo pačiu ir pačios valdžios egzistavimą. • Lietuvos Vyriausybė tęsia išlaidų mažinimo politiką bei skolinasi milijardus litų, moka didžiules palūkanas ir ilgainiui rizikuoja tapti visiškai priklausoma nuo komercinių bankų ir finansų rinkų diktuojamų sąlygų. • Greitu laiku, tęsiant tokią skolinimosi politiką gali atsirasti jau paimtų ir naujų paskolų negrąžinimo riziką. Tada būsime priklausomi nuo to, ar galėsime refinansuoti šią skolą ir nuolat gyventi su valstybės nemokumo grėsme.

  21. Ekonomikos (ne)skatinimas (2) • Europos Komisija, analizuodama ekonominę situaciją Lietuvoje, pažymi, kad vidaus vartojimas šiemet išliks "labai silpnas", vartotojų išlaidas ribos sumažėjusios pajamos, kurias paveikė ir valstybės vykdoma taupymo politika. • Privataus sektoriaus investicijos toliau mažės, nes vis dar sunku pasiskolinti, neaiškios ateities perspektyvos. • Taip pat pabrėžiama, kad NT rinka, panašu, vis dar nepasiekė dugno.

  22. Ekonomikos (ne)skatinimas (3) • Ekonomistai ir politikai pataria Europos vyriausybėms surasti pusiausvyrą - tęsti ekonomikų stimuliavimą dar gana ilgą laiką, siekiant neužslopinti prasidėjusio atsigavimo proceso, ir tuo pačiu laiku nutraukti šias priemones, kad būtų išsaugota biudžeto deficitų kontrolė. • Tačiau Lietuva pasuko priešingu keliu. Vietoj fiskalinio stimuliavimo buvo ženkliai padidinti vartojimo mokesčiai, drastiškas apkarpytos socialinės išlaidos, kas sudavė papildomą smūgį šalies vidaus vartojimui ir dar daugiau pagilino ir taip pakankamai silpnos ekonomikos nuosmukį. Apie pusiausvyrą Lietuvoje kol kas diskutuoti beprasmiška. • Galima teigti, kad vykdoma mokesčių reforma tik pagilina krizę ir pasireiškia milžinišku nedarbu, sumažėjusiu vartojimu, išaugusia kontrabanda, mokesčių nesurinkimu.

  23. Šių metų Valstybės biudžeto pajamų surinkimas “pagerėjo” tik dėl neambicingo 2010 m. plano • Bendras mokesčių pajamų planas viršytas beveik 10 proc., tačiau jo „liūto dalį“ garantavo PVM surinkimas. • Pažymėtina, kad augant eksportui kaip taisyklė auga ir importas, nes eksportui pagaminti produkcijai reikalingi tarpinio vartojimo prekes. Todėl dėl importo padidėjimo PVM surinkimas laikinai auga, tačiau vėliau dėl eksporto apmokestinimo PVM 0 tarifo mokestis susigrąžinamas. • Prekių pirkimo procese legalizuojasi ne tik oficialiai apmokestintos, bet ir nelegaliai uždirbtos pajamos. Jos neišvengia PVM ir kitų netiesioginių mokesčių. • Prastokas akcizų mokesčio plano vykdymas aiškintinas suaktyvėjusia kontrabanda ir silpnoka sienų apsauga. • Tuo tarpu kitų mokesčių įplaukos sukinėjasi apie 2010 m. planą ir yra aiškiai mažesnės nei 2009 m.

  24. Kol kas į „vienus vartus“ surenkamas tik PVM, tuo tarpu kitų mokesčių įplaukos sukinėjasi apie 2010 m. planą ir yra aiškiai mažesnės nei 2009 m. Pajamos 2010 m. I pusm. palyginti su planu (proc.) palyginti su 2009 m. I pusm. (proc.) +8,4 -4,2 +23,7 +8,1 +5,7 -17,4 -9,0 -12,6 +3,8 -54,1 Šaltinis: Finansų ministerija. SEB bankas

  25. Ekonomikos (ne)skatinimas (4) Biudžeto pajamų surinkimo rezultatai tik atspindi realios ekonomikos “sveikatos” būklę: • Namų ūkio vartojimo išlaidos dar krenta (-8,4 proc.); • Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimo požymių irgi dar nepastebima (-18,4 proc.); • Eksportas bei importas įspūdingai auga, tačiau numatomas pasaulio ekonomikos kilimo lėtėjimas turės neigiamų pasekmių šalies eksporto pramonei; • Apdirbamosios pramonės dalis Lietuvoje sumažėjo iki 33 proc., kas reiškia didelį priklausomumą nuo kitų šalių ekonomikų bei silpną vidaus šios pramonės produkcijos vartojimą; • Šalies transporto sektorius yra jautrus Rusijos uostų veiklai, be to, pastaruoju metu lėtėjo tranzitinių krovinių augimo tempai;

  26. Ekonomikos (ne)skatinimas (4) • Atsižvelgiant į šių metų rezultatus Finansų ministerija prastai vertina 2010 m. nedarbo lygį – ministerija prognozė šiems metams pablogino (nedarbas augs 17,9 proc.). Vertinant nedarbo prognozę reikėtų kartu įvertinti i emigracijos mastą, kuris gana ženkliai „pagražino“ situaciją. • Šių metų emigracijos prognozė dar prastesnė nei pernai - 90 tūkst. žmonių –  tiek žmonių išvažiuos iš Lietuvos iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kol kas tai absoliutus rekordas, tačiau išvažiavusius skaičiuojantys valdininkai sako, jog tendencijos, kad norinčių laimės ieškoti svečiuose kraštuose mažėtų, nėra. • Prognozuojama, kad šiemet darbo užmokestis gali smukti 5,3 proc. Algos, ministerijos nuomone, 2009 m. lygį (5056 lt) turėtų pasiekti tik 2012 m. Taip pat prognozuojama ateityje sparčiau augs kainos;

  27. Ekonomikos (ne)skatinimas (5) • Tikėtina, kad nemažai įmonių mėgins „išspausti“ darbo užmokesčio ekonomiją iš darbo suintensyvinimo ir darbo krūvio didinimo, kadangi kelti darbo našumą dėl technologinio atsinaujinimo neįmanoma dėl pastaraisiais metais apmirusio investicijų proceso. • Įmonėms atsiranda mokestinė paskata („Sodros“ įmokos sumažinimas) įdarbinti pirmą kartą darbo rinkoje pasirodančius jaunus darbuotojus, tačiau apie šios lengvatos efektyvumą dar per anksti spręsti. • Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet darbo užmokestis gali smukti 5,3 proc. Algos, ministerijos nuomone, 2009 m. lygį (5056 lt) turėtų pasiekti tik 2012 m. Taip pat prognozuojama ateityje sparčiau augs kainos;

  28. Ekonomikos (ne)skatinimas (5) • Nors ministerijos BVP prognozė šiems metams teigiama – 1,6 proc., tačiau jos specialistai pripažįsta, kad šiuo metu vieninteliu šalies ūkio augimo veiksniu yra eksportuojantys sektoriai, o į vidaus paklausą nukreiptuose sektoriuose kol kas matyti tik riboti stabilizavimo ženklai. • Vartojimas šiais metais nukris dar 6 proc. po 2009 m. 13,3 proc. nuosmukio. • Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo nuosmukis dar 10 proc. (pernai buvo -39,1 proc.). • Tokia statistika reiškia, kad ekonomika dar silpna, stipriai priklausanti nuo užsienio rinkų, ūkis neplanuoja persiorientuoti į eksportą, nes investicijos dar daugiau mažėja.

  29. Namų ūkių vartojimas ir įmonių investicijos buvo mažesnės nei kritinį II 2009 m. ketvirtį, tuo tarpu valdžios išlaidos mažėjo labai nenoriai Šaltinis: Statistikos departamentas. SEB bankas

  30. Gamybos pajėgumų panaudojimas kyla nuo 2009 m. vidurio, tuo tarpu atsargų lygis tebėra nepakankamas • Gamybos pajėgumų panaudojimas jau pasiekė 2004 m. lygį, bet vis dar yra mažesnis nei „auksiniais“ 2006-2007 m. • Produkcijos atsargoms didėti trukdo apyvartinių lėšų trūkumas ir jų kreditavimo problemos • Pramonės įmonių vadovų atsakymų į apklausos klausimą „Ar Jūsų pagamintos produkcijos atsargos yra per didelės, pakankamos ar nepakankamos?“ balansas. • Šaltinis: Statistikos departamentas. • SEB bankas

  31. Įmonių pelningumas dar neprilygsta prieškriziniam lygiui. • Daugiausia pelno uždirbo prekybos ir telekomunikacijų įmonės, o smarkiausiai jis išaugo drabužių siuvimo ir metalo gaminių gamybos įmonėse • „Namų darbai“ jau padaryti – gamybos sąnaudos sumažintos, todėl ateityje pelningumą labiausiai lems pardavimų plėtra SEB bankas

  32. Nors palyginti su 2009 m. prekių eksportas didėjo plačiu „frontu“, prieškrizinį 2008 m. lygį pavyko pasiekti tik nedaugeliui sektorių Prekių eksporto 2010 m. sausį-liepą pokytis (proc.) Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

  33. Bendra eksporto didėjimo tendencija paslepia geografinės struktūros pokyčius • Pažymėtinas spartus eksporto didėjimas į Baltarusiją ir Ukrainą, kurios tapo šeštoji ir dešimtoji pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerės • Sunkiai atsigauna dvišalė prekyba su Latvija ir Estija, kurios išgyveno ypač gilią recesiją ir yra pradinėje verslo atsigavimo stadijoje SEB bankas

  34. Valstybės skolos tendencijos: ne taip kaip 2009 m., per pertraukas tarp euroobligacijų emisijų skola „tirpsta“ Šaltinis: Finansų ministerija. SEB bankas

  35. * Ankstesnė SEB banko prognozė.

  36. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis antrąjį 2010 m. ketvirtį (proc.) Šaltinis: Statistikos departamentas. SEB bankas

  37. * Ankstesnė SEB banko prognozė.

  38. Ilgalaikiai bedarbiai – didžiulė ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema • Daugeliui dar 2009 m. praradusių darbą ilgalaikių bedarbių mokamų bedarbio pašalpų laikas baigėsi ir jie neteko šio kad ir menko pragyvenimo šaltinio • Lietuva pasižymi itin maža bedarbio pašalpas gaunančių žmonių dalimi bendrame bedarbių skaičiuje Šaltinis: Statistikos departamentas. SEB bankas

  39. Kelia nerimą ne infliacijos spartėjimas, o tai, kad ji didėja dėl gamybos sąnaudų • Artimiausiais mėnesiais kai kurių prekių defliacinės tendencijos jau nebeatsvers energijos produktų ir paslaugų brangimo • Sąnaudų sukelta (cost-push) infliacija mažins mūsų gamintojų pelno normą ir konkurencingumą vidaus bei išorės rinkose • Lietuvos įmonių įsitvirtinimui Rytų rinkose pasitarnautų euro ir lito nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu, kurio tikimybė ryškiai išaugtų sustiprėjus recesijos atsinaujinimo pavojui SEB bankas

  40. Net jei 2012 m. atitiksime Mastrichto fiskalinio deficito kriterijų, nėra garantijų, kad, kaip ir 2006 m., eurui nepakiš kojos infliacija * Ankstesnė SEB banko prognozė.

  41. Infliacijai kylant, realiosios palūkanų normos gali tapti neigiamos ir pakirsti išpopuliarėjusį taupymą 2000-2007 m. ir 2008-2011 m. duomenys nėra griežtai palyginami dėl metodologijos skirtumų. * Ankstesnė SEB banko prognozė.

  42. Situacijos įvertinimas (1) • Taigi dabartinės Vyriausybės ribojančioji fiskalinė politika, viena vertus, susiaurino vidaus vartojimą ir pakirto BVP, antra vertus, sumažino palūkanų normos rizikos premiją ir sukūrė prielaidas didėti BVP. • Didesnis nei daugelyje Europos Sąjungos šalių Lietuvos BVP sumažėjimas 2009 m. perša mintį, kad vidaus rinkos “nusausinimo” nuostoliai buvo kur kas reikšmingesni nei nauda iš palūkanų normų mažėjimo.

  43. Situacijos įvertinimas (2) • Šiuo metu turime tokią padėtį, kai tolesnio biudžeto deficito mažinimo kaina tampa nebepakeliama (dėl viešųjų paslaugų kokybės erozijos arba socialinių grupių nuskurdimo) arba teigiamas ribojančiosios fiskalinės politikos poveikis palūkanų normai visiškai išnyksta. • Tuomet pateisinti fiskalinio apsipjaustymo naudą būtų sunkoka. Su tokia nuomonė sutinka daugelis ekonomikos ekspertų. • Tektų atsakyti į sudėtingą klausimą, kokią valstybės skolą ir jos perkėlimo būsimoms kartoms naštą esame pasirengę toleruoti. Juolab kad ateities kartos negali tarti žodžio prie diskusijų stalo.

  44. Ką daryti arba ko nereikia daryti? (1) • Jei biudžeto deficito problemą Vyriausybė ir toliau spręs mažindama biudžeto išlaidas ir socialines išmokas, pinigų vartojimui liks dar mažiau. • Kad būtų pasiektas balansas tarp ekonomikos stimuliavimo priemonių siekiant neužslopinti atsigavimo proceso, bei priemonių, užtikrinančių biudžeto deficitų kontrolės išsaugojimą, būtina parengti ir taikyti ekonominio bei fiskalinio stimuliavimo priemonių paketą. • Būtina numatyti ekonomikos skatinimo prioritetus, racionaliai ir efektyviai naudoti ES paramos bei skolintas lėšas, numatyti darbo vietų išsaugojimo programas.

  45. Ką daryti arba ko nereikia daryti? (2) • Kaip ir norėtųsi pasakyti, kad į fiskalinio stimuliavimo priemonių paketą jau šiemet turi būti įtrauktas pernai padidintų mokesčių per „naktinę reformą“ atstatymas, tačiau laikui bėgant ir Vyriausybei vykdant neefektyvią išlaidų mažinimo politiką, mažėjantys valstybės ir savivaldybių pajamos, auganti valstybės skola bei šešėlinės ekonomikos sektorius vis mažiau erdvės palieka tokiems veiksmams. • Konkrečių fiskalinio stimuliavimo priemonių verslui paketas turi būti parengtas atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos vidutinės trukmės perspektyvas bei užsienio šalių praktiką. LSDP bei visos opozicijos siūlymai dėl ekonomikos skatinimo yra pateikti Naujosios daugumos Vyriausybės programoje "Plačioji koalicija" .

  46. Ekonomikos skatinimas (1) Populiariausios temos: • Labai svarbu aiškiai nustatyti ekonomiškai pagrįstus terminus, iki kurių galios „laikinai“ padidinti mokesčiai siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką bei pasiusti teigiamą žinią investuotojams. • Pelno mokesčio lengvatinis tarifas (O tarifas arba kitoks lengvatinis) investicijoms: įtaka biudžetui, negautų pajamų lagas - apie 2 metus, panašiai (priklausomai nuo ūkio sektoriaus) ateitų investicijų grąža. jeigu neinvestuos – praradimai bus ženkliai didesni. • Darbo vietų skatinimas – ne tik naujų, daugiau senų, nes tai pigiau (išmokos bedarbiams).

  47. Ekonomikos skatinimas (2) • Tikslinga subalansuoti taikomus akcizus atsižvelgiant į kaimyninių šalių taikomus akcizus taip, kad maksimaliai sumažinti šalies gyventojų „vartojimo išvežimą“ pas kaimynus ir netgi atvirkščiai, pritraukti vartotojus bei investuotojus iš užsienio; • Tikslinga įvertinti galimybę taikyti lengvatinį PVM tarifą maisto prekėms bei pratęsti jo taikymą šildymui; • Remiantis ekonominiais skaičiavimais reikėtų svarstyti mokestinės naštos mažinimą smulkiam verslui bei jų apmokestinimo supaprastinimą.

  48. Ačiū už dėmesį!

More Related