Ekologinio žemės ūkio plėtotės šalyje įžvalgos Dr. Virgilijus Skulskis

1. Ekologinio žemės ūkio plėtotės šalyje įžvalgos Dr. Virgilijus Skulskis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

2. Turinys • Situacija ilgesnio laikotarpio požiūriu; • Išorinių veiksnių vertinimai; • Vidinių veiksnių svarba; • Išvados ir pasiūlymai.

3. Tradiciniųūkių struktūros pokyčiai

4. Ekologinių ūkių struktūros pokyčiai, proc.

5. Žemės ūkio ir kaimo valdų valdytojų amžiaus struktūra

6. Ekologiškai ūkininkaujantys pagal amžių 2011m., proc.

7. Plėtotė 1997-2010 m.

8. Sertifikuotų gyvulių pokyčiai

9. Valstybės tiesioginė parama • Tiesioginė parama yra ypač svarbus veiksnys (tai buvo svarbu beveik 67-60 proc. respondentų; (Makutėnienė, Makutėnas, 2010; Skulskis, Vitunskienė, 2008); • Paramą svarbiausiu veiksniu įvardijo beveik pusė respondentų (UAB “Kvalitetas”, 2011). • Dėl ekstensyvaus ūkininkavimo ekologinės žemės ūkio produkcijos vienam hektarui pagaminama apie 3 kartus mažiau, todėl parama svarbi ir svari (Kriščiukaitienė, 2009). • Ekologinis ūkininkavimas be valstybės paramos nuostolingas, tik teikiama parama padeda efektyviai ūkininkauti (Kazakevičius, 2010). Vienam bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės litui ekologinės gamybos ūkiuose buvo skirta paramos 4,3 k. daugiau (Kazakevičius,2011).

10. Įvairių specializacijų ekologinių ūkių veiklos rezultatai 1 ha ŽŪN

11. Jei būtų nutraukiama arba keičiama paramos sistema ...

12. Rizikos • Dėl emigracijos kaimo vietovėse mažės jaunimo ir darbingo amžiaus gyventojų, todėl ekologiškos produkcijos gamintojai dar labiau pajus darbo jėgos trūkumą, ji brangs.   • Genetiškai modifikuotų augalų auginimas – nors dabartiniu metu tai daugiau teorinė rizika, tačiau jei pasikeistų politinės šiuo klausimu nuostatos, minėta rizika labai išaugtų;

13. Sertifikavimo procesai ir... • Virš 55 proc. ūkininkų sertifikavimo tvarką vertina teigiamai (neturėjo nuomonės dar 23 proc.; Skulskis, 2008); • Beveik pusė respondentų nemato sistemos trūkumų; sertifikavimo specialistų profesionalumas ir bendravimas įvertintas kur kas geriau nei informacijos prieinamumas, aiškumas ir mokymai (UAB “Kvalitetas”, 2011); • Kai kuriuos sertifikavimo įkainius buvo galima sumažinti ir šių metų pradžioje, yra ir daugiau įstaigos veiklos tobulinimo galimybių; • Antra sertifikavimo įstaiga: paslaugos valdymo bei kontrolės procesai taptų sudėtingesni, apimtys/rinkos dydis sunkiai generuotų pajamas didesniam sertifikavimo įstaigų skaičiui;

14. Parama ūkininkams žiniomis ir... • Mokslas – plėtojamas nors trūksta sistemiškumo (technologiniai tyrimai dominuoja, tačiau yra ir vadybinių-ekonominių); • Mokymas – įvedus privalomąjį pradedantiesiems dedami pagrindai norintiems ūkininkauti, bet to nepakanka, nors 2/3 patenkinti trumpalaikiais mokymais, tačiau nemažai diskusijų dėl mokymo kokybės; • Konsultavimas – nors ir sudarytos prielaidos konsultacijoms (kompensuojant iki 80 proc. išlaidų), naudojasi tik nedidelė dalis ūkininkaujančiųjų (409/381); konsultantų akreditacijos ir jų žinių panaudojimo mokymo procese klausimai; • Pažangūs pavyzdžiai – lauko dienos bei technologinės inovacijos konkrečių ūkių bei augalų kultūrų auginimo klausimais;

15. Ekologiškų produktų rinkos perspektyvos • Vartotojai yra susidomėję ir sutinka mokėti daugiau (Eidukevičienė, Bučienė (2005); Liesonis (2006); Rutkovienė, Abraitytė (2006) ir kt.); • 3/4 – 2/3 vartotojų šiuos produktus linkę pirkti prekybos centruose (Rutkovienė, Garliauskienė (2007); Stukas et al., 2010; Skulskis et al., 2011); • Ekologiškų produktų paklausa ir kainomis patenkinti tik apie penktadalis ūkininkų/respondentų; • Rinkos skatinimo priemonės tolesniame plėtotės etape tampa būtinomis; • Tiesioginis šių produktų pardavimas vartotojams ir gamintojų kooperacija (Ramanauskienė, Gargasas 2008; Makutėnienė, Makutėnas, 2010)

16. Pasitikėjimas ūkininkų turgeliuose įsigytų ekologiškų produktų kokybe (proc.)

17. Veiksniai, didinantys pasitikėjimą vartoti ekologiškus maisto produktus (proc.)

18. Informacijos apie ekologiškus maisto produktus trūkumas Problema yra nepakankama informacija ir jos skaida apie minėtus produktus (Ivanikova, Ruževičius (2008), Stukas et al., 2010, Stašys, Etminaitė (2010)

19. Ūkininkaujančiųjų esminės nuostatos • Klasterinė analizė leido identifikuoti dvi respondentų grupes: orientacija į pelno didinimą ir į ekologinę gyvenseną; • Didžioji dalis abiejų grupių respondentų ekologinio ūkininkavimo teigiamą poveikį sveikatai, sveiką maistą ir saugias darbo sąlygas nurodė kaip labai svarbius, tačiau gana didelis skaičius respondentų net ekologinės gyvensenos grupėje nurodė, kad gamybos būdo pakeitimas turėjo menkos įtakos respondentų mitybos ir gyvensenos įpročiams; • Ekologinės gyvensenos – žymiai aktualesni aplinkosaugos klausimai, svarbiau duoti asmeniniai įsipareigojimai.

20. Išvados ir pasiūlymai • Ekologinio ūkininkavimo plėtotė pastaraisiais metais tapo nuosekliai ir stabiliai auganti pagal plotus, tikėtina, kad tokios tendencijos išliks ir vidutinės trukmės laikotarpyje; • Darbas su vartotojais yra per mažai aktyvus, papildomi akcentai į aplinkosaugą, gyvūnų gerovę ir kaimo gyvybingumą; • Gamintojai turėtų daugiau orientuotis į tiesioginius produktų pardavimus, siekdami efektyvesnės veiklos – kooperuotis; • Valstybės institucijos – didesnį dėmesį mokslo-mokymo- konsultavimo sričiai, daugiau orientuojantis į patirtį turinčius ūkininkus; struktūrinėje paramoje – rinkodarai reikalingų priemonių skatinimą.

21. Dėkoju už dėmesį 