bendroji em s kio politika b p gra i prad ia miglota ateitis n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Bendroji žem?s ?kio politika (BŽ?P): graži pradžia, miglota ateitis . PowerPoint Presentation
Download Presentation
Bendroji žem?s ?kio politika (BŽ?P): graži pradžia, miglota ateitis .

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 27

Bendroji žem?s ?kio politika (BŽ?P): graži pradžia, miglota ateitis . - PowerPoint PPT Presentation


  • 259 Views
  • Uploaded on

Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP): graži pradžia, miglota ateitis . Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Žemės ūkio politikos skyrius A rtiom Volkov. Ankstyvieji metai. 1992 m. reforma. Darbotvarkė 2000. 2003 m. reforma. 2008 m. Sveikatingumo patikra. Apsirūpinimas maistu.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Bendroji žem?s ?kio politika (BŽ?P): graži pradžia, miglota ateitis .' - lorne


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
bendroji em s kio politika b p gra i prad ia miglota ateitis

Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP): graži pradžia, miglota ateitis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

Žemės ūkio politikos skyrius

Artiom Volkov

slide2

Ankstyvieji metai

1992 m. reforma

Darbotvarkė 2000

2003 m.

reforma

2008 m. Sveikatingumo patikra

Apsirūpinimas maistu.

Produktyvumo didinimas.

Rinkos stabilizavimas.

Pajamų palaikymas.

Sumažintas perteklius.

Aplinka.

Pajamų stabilizavimas.

Biudžeto stabilizavimas.

Reformų proceso tęsimas.

Konkurencingu - mas.

Kaimo plėtra.

Orientacija į rinkos poreikius.

Vartotojų interesai.

Kaimo plėtra.

Aplinka.

Supaprastinimas.

Suderinamumas su PPO.

2003 m. reformos sustiprinimas.

Naujieji iššūkiai.

Rizikos valdymas.

Vienasramstis

Du ramsčiai

Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos raida

Produktyvumas

Konkurencingumas

Tvarumas

  • Šaltinis: modifikuota iš European Commission Agriculture and Rural Development, 2009
es biud eto l skirt bendrajai em s kio politikai gyvendinti paskirstymo raida
ES biudžeto lėšų, skirtų bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti, paskirstymo raida

Šaltinis: European Commission Agriculture and Rural Development, 2010

b p iandien takoskyra tarp b p rams i

I ramstis

II ramstis

Rinkos politika

Pajamų rėmimas

Kaimo plėtros politika

Viešosios prekės

Maisto

gamyba

Aplinkosaugos funkcija

gamyba

Kaimo

funkcija

BŽŪP šiandien: takoskyra tarp BŽŪP ramsčių
  • Šaltinis: modifikuota iš European Commission Agriculture and Rural Development, 2009
tiesiogini i mok finansavimas lietuvoje 2004 2010 metais mln lt
Tiesioginių išmokų finansavimas Lietuvoje 2004–2010 metais, mln. Lt

Šaltinis: sudaryta LAEI remiantis NMA duomenimis, 2011.

l os skirtos sapard bpd 2004 2006 k pp 2004 2006 ir kpp 2007 2013 m programoms lietuvoje mln lt
Lėšos skirtos SAPARD, BPD 2004-2006,KPP 2004- 2006 ir KPP 2007-2013*m. programoms Lietuvoje, mln. Lt

Šaltinis: sudaryta LAEI remiantis NMA ir ES struktūrinės paramos duomenimis, 2011.

* KPP 2007-2013, pateikti duomenys dėl išmokėtų lėšų iki 2011 m. (imt.)

tiesiogini i mok ir vis subsidij dalys pajamose i em s kio veiklos 2007 2009 m vidurkis es 27 proc
Tiesioginių išmokų ir visų subsidijų dalys pajamose iš žemės ūkio veiklos (2007-2009 m. vidurkis), ES-27, proc.

Šaltinis: European Commission, DG Agriculture and Rural Development, based on EAGGF/EAGF Financial reports (direct payments)

and Eurostat data (agricultural factor income and subsidies), 2011

realios pajamos i em s kio veiklos lietuvoje 2010 m kainomis 2003 2010 metais mln lt
Realios pajamos iš žemės ūkio veiklos Lietuvoje (2010 m. kainomis), 2003-2010 metais, mln. Lt

Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantisEurostat‘oirStatistikosDepartamentoduomenimis , 2011.

nam ki vidutin s disponuojamos pajamos tenkan ios vienam nam kio nariui per m n lietuvoje lt
Namų ūkių vidutinės disponuojamos pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėn. Lietuvoje, Lt

Šaltinis: apskaičiuota LAEI, naudojant Statistikos departamento duomenis, 2010.

prid tin s vert s sukurtos em s kyje dalis nuo bendros prid tin s vert s 2005 ir 2010 m proc
Pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje, dalis nuo bendros pridėtinės vertės 2005 ir 2010 m., proc.

Šaltinis: sudaryta LAEI pagal Eurostato duomenis, 2011

prid tin s vert s be subsidij sukurtos em s kyje ir bvp dinamika lietuvoje 2003 2010 m indeksas
Pridėtinės vertės (be subsidijų), sukurtos žemės ūkyje ir BVP dinamika Lietuvoje, 2003 – 2010 m., indeksas

BVP

PVž.ū.

Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantisStatistikosDepartamentoduomenimis, 2011.

Lietuvos PV žemės ūkyje ir BVP pokyčių dinamika, 2004 -2010 m., proc.

Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantisStatistikosDepartamentoduomenimis, 2011.

ki strukt ra pagal dyd ir valdom em s kio naudmen plot 2005 2010 m proc
Ūkių struktūra pagal dydį ir valdomą žemės ūkio naudmenų plotą 2005-2010 m., proc.

Šaltinis: sudaryta LAEI pagal Žemės ūkio surašymų duomenis, 2011

b p rytoj kod l b tinos permainos i
BŽŪP rytoj: kodėl būtinos permainos? (I)

I ramstis

  • Tiesioginės išmokos:
    • Iš TI daugiausiai naudos turi dideli ūkiai
    • TI paskirstymo mechanizmai remiasi praeities rodikliais – remiami tie, kurie tuo metu nebūtinai gamina, bet vis tiek gauna paramą kaip žemės ūkio subjektai (atsietos tiesioginės išmokos)
    • Skirtingi TI paskirstymo kriterijai, taikomi senosioms ir naujosioms ES šalims narėms (skirtingi atskaitos laikotarpiai ir gamybiniai rezultatai)
    • TI kapitalizuojasi gamybos priemonių arba teikimo grandinės kainose
  • Trūksta efektyvaus rinkos apsaugos mechanizmo (angl. – safety-net)
b p rytoj kod l b tinos permainos ii
BŽŪP rytoj: kodėl būtinos permainos? (II)

II ramstis

  • Nepakankamai aiški žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos priemonių takoskyra
  • Nauji iššūkiai
  • Kaimo vystymo priemonių subalansavimas siekiant:
    • kaimo gyvybingumo išlaikymo
    • gyvenimo kokybės kaime gerinimo
    • užimtumo didinimo
b p reformos po 2013 m kriterijai
BŽŪP reformos po 2013 m. kriterijai
  • Apsirūpinimas maistu
    • konkurencinga žemės ūkio plėtra
    • rizikos valdymas
    • rinkos iškraipymų minimizavimas
  • Maisto sauga ir kokybė
    • vartotojų poreikių tenkinimas
    • kokybės programų reglamentavimo harmonizavimas
  • Aplinkos apsauga
    • tikslingas prioritetinių viešųjų gėrybių kūrimas
    • klimato kaitos prevencinių priemonių diegimas
  • Socialinė apsauga
    • tvarus kaimo vystymasis
    • darbo vietų išsaugojimas/kūrimas
  • Gyvenimo kokybės kaime gerinimas
  • Inovacijų diegimas
  • Paramos administravimo supaprastinimas, kaštų mažinimas
  • Žemės ūkio, regioninės ir sanglaudos politikos priemonių darna
b p aplinka politin s diskusijos dalyviai

Tyrimai

Maisto pramonė

NVO

Ūkininkų organizacijos

ES narių pozicijos

Įvertinimas

Lobistinėveikla

Prekybos įmonės

Europos Parlamentas

BŽŪP/BIUDŽETAS

EuroposKomisija

Oficialūs pasiūlymai

PPO

EBPO

Išankstinis politikos numatymas

Mandatas

Nuomonė

Nuomonė

EuroposSąjungosTaryba

Ekonominis ir socialinis komitetai

Regionų komitetai

Galutinis sprendimas

Bendras sprendimas

Nuomonė

ES narių pozicijos

MinistrųTaryba

BŽŪP aplinka: politinės diskusijos dalyviai

Šaltinis: J. Berthelot et al. (2011)

slide17
Komunikato COM(2011) 500 final bei Europos Komisijos ir Europos Parlamento reglamento projekto pasiūlymai dėl BŽŪP po 2013 m.

I ramstis. Tiesioginės išmokos.

  • Valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos už 1 ŽŪN ha yra mažesnės nei 90 proc. ES-27 vidurkis, per 2014-2020 m. laikotarpį, vienu trečdaliu galės sumažinti atotrūkį tarp jų dabartinio lygio ir 90 proc. ES-27 vidutinio tiesioginių išmokų dydžio.
  • Dalį tiesioginių išmokų susieti su “žalinimo komponentu”, t.y. 30 proc. nuo TI bus siejama su papildomais (be kompleksinio paramos susiejimo) aplinkosauginiais reikalavimais.
  • Tiesioginės išmokos bus mokamos tik aktyviems ūkininkams.
  • Viršutinės tiesioginių išmokų ribos nustatymas:
    • ūkiams, kurių gaunamos TI nuo 150 000 EUR iki 200 000 EUR – TI mažinamos 20%;
    • nuo 200 000 EUR iki 250 000 EUR –40%; nuo 250 000 EUR iki 300 000 EUR –70%;
    • virš 300 000 EUR – TI nemokamos (apskaičiuojant TI viršutinę ribą yra eliminuojamas
    • “žalinimo” išmokos dydis ir ankstesniais metais deklaruotas darbo užmokestis (įskaitant
    • mokesčius ir socialinį draudimą)).
    • Sukauptos lėšos perkeliamos II BŽŪP ramsčio priemonėms finansuoti.
planuojama tiesiogini i mok sud tis po 2013 m
Planuojama tiesioginių išmokų sudėtis po 2013 m.
  • bazinė išmoka (43-48%);
  • privaloma ”žalinimo” išmoka (30%):
    • sėjomaina; daugiametės ganyklos; žemės tausojimo tikslai (pūdymas, apsauginės juostos ir kt.)
  • išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis (iki 5%);
  • (privaloma) išmokos jauniesiems ūkininkams (iki 2%);
  • su gamyba susietos išmokos (iki 5-10%).
  • Taip pat siūloma atskira schema smulkiesiems ūkininkams (iki 10%).
    • Speciali smulkiųjų ūkininkų schema būtų skirta ūkininkams, kurių tiesioginių išmokų suma per metus yra mažesnė nei 100 EUR arba dirbamos žemės plotas sudaro mažiau nei 1 ha.
    • Išmokų dydis nustatomas vienu iš 2 būdų:
      • suteikiant iki 15 % nuo vidutinio nacionalinio tiesioginių išmokų lygio vienam gavėjui;
      • vidutinę nacionalinę išmoką 1 ŽŪN ha padauginus iš ne daugiau kaip 3 ha ploto.
    • Nustatyta išmoka turi būti tarp 500 EUR ir 1000 EUR.
    • Schemos finansavimui – iki 10 % nuo tiesioginių išmokų voko.
rinkos reguliavimo priemon s ek reglamento projektas
Rinkos reguliavimo priemonės (EK reglamento projektas)

Rinkos reguliavimo priemonės bus taikomos kaip stabilumo garantas esant rinkos iškraipymams ir kainų svyravimams tam tikruose žemės ūkio sektoriuose bei sprendžiant problemas dėl gyvulių ligų ir visuomenės sveikatos.

  • Intervencijos ir privataus saugojimo priemonės 2014-2020 m. bus finansuojamos iš kritinių situacijų rezervo (3,9 mlrd. eurų), kuris nėra BŽŪP dalis ir nepriklauso daugiametei finansinei programai.
    • Intervencija bus taikoma kaip rinkų stabilumo garantas (safety-net).
    • Parama privačiam saugojimui bus taikoma baltajam cukrui, alyvuogių aliejui, šviežiai ir šaldytai jautienai, sviestui, kiaulienai, avienai ir ožkienai.
    • Specialiosios paramos priemonės (pvz.: “Vaisiai mokykloms”).
    • Išskirtinės paramos priemonės gyvulių ligų plitimo ir vartotojų pasitikėjimo mažėjimo atveju.
    • Maisto teikimo grandinės tobulinimas
      • stiprinamos gamintojų organizacijų derybinės galios, skatinamas žemės ūkio produktų pardavimas vietinėse rinkose, tiesioginiai pardavimai ir kt.
ii ramstis kaimo pl tros priemon s po 2013m ek reglamento projektas
II ramstis. Kaimo plėtros priemonės po 2013m. (EK reglamento projektas)
  • KPP rėmimas tarp ES šalių narių bus paskirstomas remiantis:
    • objektyviais kriterijais, susijusiais su pagrindiniais kaimo plėtros tikslais:
      • žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas;
      • natūralių gamtinių išteklių tvarus valdymas;
      • darni teritorinė plėtra.
    • atliktais veiklos rezultatais (angl. pastperformance).
    • Bus suformuotas veiklos rezultatų rezervas
        • 5 proc. KPP skirtų lėšų turi būti rezervuota ir skiriama šalims narėms tik tuo atveju, jei yra sėkmingai įgyvendinami KP programos tikslai ir ES prioritetai pagal numatytus bendrus rodiklius.
  • 2007-2013 m. KPP ašių struktūra bus panaikinta, tačiau ne mažiau kaip 5 proc. EŽŪFKP turi būti skirta LEADER.
  • Naujai peržiūrėtas vietovių su gamtinėmis kliūtimis rėmimas;
  • Nauja pajamų stabilizavimo priemonė.
i vados ir rekomendacijos i
Išvados ir rekomendacijos (I)
  • BŽŪP įgyvendinimas Lietuvoje turėjo didelę įtaką pajamų iš žemės ūkio veiklos bei ūkio struktūros pokyčiams.
  • BŽŪP negebėjo spręsti pagrindinių problemų, susijusių su kaimiškų regionų depopuliacija, užimtumu kaime, smulkių ir šeimos ūkių rėmimu.
  • Paramos pagal BŽŪP priemones mažas lankstumas (silpna diferenciacija) turėjo polinkį didinti stambių ūkių koncentraciją bei mažinti pridėtinę vertę.
  • Trūksta racionalių, objektyvių politinių sprendimų bei aktualių mokslinių tyrimų įgyvendinant BŽŪP Lietuvoje.
    • Pirmu atveju didelę įtaką turi stambių ūkininkų interesai, negebėjimas įvertinti pasekmių valstybės mastu bei politinės valios stoka.
    • Antru atveju trūksta finansinių išteklių, kuriais būtų motyvuojami specialistai ir ekspertai reaguoti į aktualiausias problemas, diskusijas, pokyčius žemės ūkio sektoriuje ES mastu. Tokiu būdu gebėti laiku numatyti neigiamas pasekmes, o ne kovoti su padariniais.
i vados ir rekomendacijos ii
Išvados ir rekomendacijos (II)
  • Todėl pasiruošimas naujam BŽŪP laikotarpiui (2014-2020) reikalauja ypatingo dėmesio iš įvairių specialistų, siekiant užtikrinti darnų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ateityje.
    • Prognozuojant vieno aktualiausių šių dienų klausimo – suvienodintų tiesioginių išmokų ES mastu pasekmes bei įvertinus tai, kad apie 30 proc. ūkininkų pajamų sudaro tiesioginės išmokos, 2015 metais esant tokiam rėmimo lygiui žemdirbių vidutinės disponuojamos pajamos būtų apie 50 proc. didesnės nei kaimo gyventojų pajamos bei 15 proc. didesnės nei miestiečių pajamos. Tokiu būdu gali iškilti grėsmė, kad tokie pajamų skirtumai galėtų pagilinti socialinę atskirtį kaime bei paaštrinti socialinį konfliktą.
    • Taip pat svarbu pažymėti, kad „aukso vertės“ hektarai Lietuvoje nulemtų ir staigų žemės kainos šuolį. Ir netgi, jeigu tiesioginės išmokos nebūtų kapitalizuotos gamybos priemonių kainose ar tiekimo grandinėje, padidėjusi žemės kaina atliktų kapitalizacijos funkciją.
    • O tai tik vienas iš daugelio ateities BŽŪP klausimų... Laikas susimąstyti!
slide23

Dėkoju

už Jūsų dėmesį!

Artiom Volkov

Jaunesnysis mokslo darbuotojas

Žemės ūkio politikos skyrius

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Vilnius

e-paštas:artiom@laei.lt

Tel.: (+370) 262 50 75

mob. tel.: (+370) 678 13621

www.laei.lt

slide24

2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha, remiantis ES Tarybos generalinio sekretoriato (16348/10 - COM(2010) 672 final) pasiūlymu, eurai 1 ŽŪN ha

Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantis ES Tarybos generalinio sekretoriato duomenimis, 2011.

slide25

I Alternatyvus TI pasiskirstymo tarp ESšalių narių modelis, 30 proc. susiejimas su “žalinimo” kriterijais. 2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha

Gamtos išteklių tausojimas ir tolygus gamybos pasiskirstymas ES

Šaltinis: parengta LAEI, 2011

slide26
II Alternatyvus TI pasiskirstymo tarp ESšalių narių modelis. 2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha
  • kiekvienais metais, pradedant nuo 2014 m. šalys narės, kurių tiesioginės išmokos yra mažesnis nei ES-27 vidurkis, per 2014-2020 m. laikotarpį, kasmet mažintų atotrūkį tarp jų esamo lygio ir ES-27 vidutinio TI dydžio, vidutiniškai 60 proc. per metus.

Šaltinis: LAEI skaičiavimai, 2011.

aktyvus kininkas

Aktyvūs ūkininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 5% nuo visų ekonominių veiklų pajamų, neįskaitant paramos gaunamos pagal BŽŪP (ribojimas nebus taikomas ūkininkams ankstesniais metais gavusiems mažiau nei 5000 EUR tiesioginių išmokų).

Siekiant labiau skatinti žemės ūkio veiklą ir apsisaugotinuo “sofos ūkininkų”, LAEI pateikė pasiūlymus dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo:

Aktyvus ūkininkas?!
  • Tiesioginės išmokos gali būti mokamos tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių žemės ūkio valdose pagaminta standartinė produkcija 1 ŽŪN ha būtų didesnė nei ES šalies narės reikalavimai (susieti su praeito laikotarpio produktyvumo lygiu) tiesioginėms išmokoms gauti. (Lietuvos atv.: 650-700 Lt/ha)
  • Tiesioginės išmokos turi būti mokamos tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarys ne mažiau kaip 25 proc. nuo visų ekonominių veiklų pajamų, neįskaitant paramos gaunamos pagal BŽŪP.
    • Šis ribojimas neturi būti taikomas ūkininkams ankstesniais metais gavusiems mažiau nei Avg(Pms)xDPt-1 tiesioginių išmokų, kur: Avg(Pms) – vidutinis šalies narės žemės ūkio valdos plotas; DPt-1 – praeitų metų tiesioginių išmokų už 1 ŽŪN ha dydis.
      • Pvz. (Lietuva 2014): 16x493,75=7900 (Lt).