1 / 11

PATYČIOS

PATYČIOS. KARTAIS VAIKAMS IR PAAUGLIAMS ATRODO, KAD SUAUGĘ ŽMONĖS NIEKO NESUPRANTA APIE SMURTĄ, PATYČIAS IR SKRIAUDĄ. NEŽINO, KAD VAIKAI AR PAAUGLIAI JĮ PATIRIA….

harris
Download Presentation

PATYČIOS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. PATYČIOS

  2. KARTAIS VAIKAMS IR PAAUGLIAMS ATRODO, KAD SUAUGĘ ŽMONĖS NIEKO NESUPRANTA APIE SMURTĄ, PATYČIAS IR SKRIAUDĄ.NEŽINO, KAD VAIKAI AR PAAUGLIAI JĮ PATIRIA… Patyčios − tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti, įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo. Dažnas patyčių termino atitikmuo − "priekabiavimas", tačiau jis neretai yra suvokiamas labai siaurai – kaip seksualinis priekabiavimas. Lietuvių kalboje nėra tikslaus termino, kuris atspindėtų visą elgesio įvairovę būdingą patyčioms. Galima rasti įvairių žodžių, skirtų šiam reiškiniui įvardinti: priekabiavimas, priekabės, užgauliojimas, ujimas, kabinėjimasis, pažeminimas, erzinimas.

  3. Svarbiausios patyčių savybės: • patyčios apima tyčinius veiksmus; • šis elgesys yra pasikartojantis; • patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė jėgos persvara.

  4. Patyčių formos Žodinės patyčios – tai tokios patyčios, kai skaudinama, užgauliojama žodžiu ir užrašais. Tiesioginės žodinės patyčios – tai gali būti prasivardžiavimas, gąsdinimas, pašaipios replikos apie žmogaus kūną, religiją, tautybę, negalią, išvaizdą, pikti juokai, užrašai apie vaiką. Netiesioginės žodinės patyčios – veiksmai, kurie daromi vaikui už nugaros, negirdint, pavyzdžiui, apkalbinėjimas, šmeižimas. Fizinės patyčios – tai užgauliojimas veiksmais: pargriovimas, įspyrimas ar spardymas, kumščiavimas, stumdymas, rankos užlaužimas, spjaudymas, daiktų gadinimas ir atiminėjimas, drabužių gadinimas, plaukų pešiojimas. Tai puikiai žinomos elgesio formos, kurios dažnai vadinamos žargonu, pavyzdžiui, „podnožkė“, „pijavkė“, „grūšia“, „dilgėlė“. „ Sudėtinės patyčios – tai tokios elgesio formos, kurios apima ir žodinius, ir fizinius, ir socialinius veiksmus, pavyzdžiui, reketas, vertimas daryti tai, ko vaikas nenori.

  5. Žodžiai, apibūdinantys patyčias patyčios – ko nors darymas kieno apmaudui, piktumui, tyčiojimasis, juokavimas, juokai, pokštas; užgaulioti – įžeidinėti; skriausti – daryti skriaudą, nuoskaudą, neteisybę: nuolatos barti, keikti; laikyti nieko vertu, niekinti; priekabiauti – ieškoti priekabių, kibti; niekinti – rodyti panieką, žiūrėti iš aukšto, be pagarbos; laikyti menku, neturinčiu reikšmės dalyku; erzinti – pajuokti, tyčiotis; pažeminti – sumenkinti, paniekinti; pajuoka – pajuokimas, patyčios; pajuokimo, patyčių objektas; pajuokti – ką pašiepti; kuo tyčiotis; šaipytis – pajuokti, pašiepti; kabinėtis – priekabių ieškoti, kibti prie ko; skaudinti – teikti skausmą, daryti, kad būtų nemalonu, žeisti, užgauti.

  6. Žodžiai, apibūdinantys žodines patyčias Žodinėms patyčioms apibūdinti lietuvių kalboje gali būti naudojami tokie žodžiai ir išsireiškimai: įžeisti – konkrečiais poelgiais ar veiksmais sukelti dvasinį sopulį, įskaudinti, paniekinti, pažeminti, parodyti nepagarbą; įgelti – įkasti, įdurti, įžeisti; į akis užspjauti – pažeminti, paniekinti; apkalbėti – ką nors bloga apie kita pasakyti, apšmeižti; burnoti – piktai kalbėti, piktžodžiauti, keikti; keikti – minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti; plūsti – keikti, koneveikti; dergti – žodžiais bjauroti, plūsti, šmeižti, niekinti.

  7. Patyčių vietos Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose: ir mokyklose, ir kiemuose, ir namuose, ir visur kitur, kur vaikai susitinka ir bendrauja. Kiekybiškai daugiau patyčių vyksta mokykloje. Patyčių situacijoje labai svarbūs stebėtojai. Mokykla yra labai palanki terpė turėti tokią stebėtojų auditoriją. Mokyklose patyčios vyksta pačiose įvairiausiose vietose. Tyčiojimasis vyksta tokiu metu ir tokioje vietoje, kuomet yra mažiausiai suaugusių priežiūros. Pavyzdžiui, daug patyčių vyksta pertraukų metu.

  8. Vaidmenys patyčiose Patyčių dalyviai gali būti skirtinguose vaidmenyse: Auka – asmuo, kuris patiria kitų vaikų patyčias. Skriaudėjas yra tam tikras lyderis, kuris dažniau pradeda, inicijuoja patyčias ir ieško palaikymo, stengiasi įtraukti kitus. Aktyvus šalininkas – asmuo, kuris palaiko patyčias, kuris prisijungia prie skriaudėjo (antrina jam), tačiau yra nelinkęs pirmas pradėti tyčiotis. Šalininkas – palaiko tyčiojimąsi, pritaria jam ir dalyvauja (tačiau ne taip aktyviai, kaip skriaudėjas ar šalininkas). Pasyvus šalininkas – pritaria patyčioms, tačiau neįsitraukia. Neutralus stebėtojas – tiktai stebi, kas vyksta. Stengiasi išlikti nuošalyje ir jeigu jo asmeniškai tai neliečia, stengiasi niekaip neįsivelti. Galimas gynėjas – nepritariantis patyčioms asmuo, kuris norėtų padėti aukai, bet nieko nedaro, greičiausiai bijodamas pats tapti patyčių objektu. Aukos gynėjas – asmuo, kuriam nepatinka patyčios ir kuris stengiasi padėti aukai apsiginti arba bando sustabdyti patį priekabiavimą.

  9. Ką gali daryti, kai tawe aptinka patyčios ? PAPASAKOK. Pats svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti, kaiiš tavęs tyčiojamasi – tai papasakoti apie tai kam nors. Pasakyk draugui, kas vyksta – priekabiautojui bus sunkiau užsipulti tave, kai turi draugą, kuris tave palaiko. Gali pakalbėti apie tai su kuo nors iš suaugusiųjų: tėvais, mokytojais, su kuo nors kitu, kuo pasitiki ir kas tau galėtų padėti. Nebijok prasitarti apie priekabiautojus, nes jie elgiasi nederamai ir neturi teisės skriausti nei tavęs, nei kitų vaikų. Jei kam nors papasakojai, bet tai nepadėjo – nenusimink! Tu gali papasakoti apie tai dar kam nors. Ir visada prisimink: tai ne tavo kaltė. NEKREIPK DĖMESIOį skriaudėjus. Ryžtingai, tvirtai pasakyk: „Ne“, po to apsisuk ir nueik savo keliu. Nebijok, kad žmonės manys, kad esi bailys ir pabėgi. Tai netiesa. Tiesiog taip skriaudėjui daug sunkiau tave erzinti. Jeigu tave apsupo grupė skriaudėjų, pažiūrėk silpnesniam į akis ir PASAKYK: „TAI NEJUOKINGA“. NEGALVOK, KAD ESI TO VERTAS. Tu nesi nusipelnęs tokio bendravimo. Patyčios nėra tavo kaltė. Pabandyk atrodyti savimi pasitikintis ir nebijantis skriaudėjų, net jeigu jie gąsdina tave. VENK tų vietų, kuriose dažnai lankosi priekabiautojai. Gali būti,kad turėsi eiti kitu keliu į mokyklą, vengti tam tikrų mokyklos ar žaidimo aikštelės vietų, eiti į drabužinę ar tualetą tik tuomet, kai ten bus kitų žmonių. Tai gali padėti išvengti nemalonaus susidūrimo su priekabiautojais. NESUSTOK, kai prie tavęs kabinėjasi. Eik toliau savo keliu. UŽSIRAŠYK viską, kas tau nutinka, visas įvykių smulkmenas, taip pat savo jausmus. Pirma, tai padės tau lengviau viską suprasti ir prisiminti. Antra, kai nuspręsi kam nors apie tai papasakoti, bus lengviau įrodyti savo tiesą, nes turėsi užrašus. NEPULK PRIEŠINTIS priekabiautojams, ypač jei jauti, kad jėgos nelygios. Dažniausiai priekabiautojai yra stipresni už tave arba yra keliese, todėl jaučiasi saugiai tyčiodamiesi. Jei pasipriešinsi, gali būti, kad situacija tik pablogės: tave gali sumušti arba gali būti apkaltintas pirmas pradėjęs konfliktą ar muštynes. NEBŪK VIENAS.Dažniausiai priekabiautojai puola pavienius vaikus ir paauglius. Labai svarbu, kad jaustumeisi saugus. Stenkis kuo mažiau laiko būti vienas. Pavyzdžiui, namo eik su draugais arba, jei jautiesi nesaugus,paprašyk ko nors likti su tavimi.

  10. Skaidres parengė Ic g.kl

  11. AČIŪ UŽ DĖMESI !

More Related