Jaunimo situacijos sociologinis tyrimas Užsakovas: Valstybinė jaunimo reikalų taryba

1. Jaunimo situacijos sociologinis tyrimas Užsakovas: Valstybinė jaunimo reikalų taryba Vykdytojas: Spinter tyrimai Gruodis, 2005

2. Tyrimo metodologija

3. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2005 metų lapkričio 10 – 22 dienomis atliko šalies jaunimo sociologinį tyrimą. 1.1Tyrimo tikslas Išsiaiškinti jaunimo vertybines orientacijas ir nuostatas tikslinių sričių atžvilgiu. 1.2 Tyrimo metodas Apklausa – standartizuotas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. 1.3 Tyrimo lokacija Visa šalies teritorija. Iš viso 95 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus.

4. 1.4Tikslinė grupė Apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 14 iki 29 m. 1.5Tyrimo imtis Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. 1.6Atranka Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas tikslinės grupės atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies jaunimo nuo 18 iki 29 metų nuomones ir vertinimus. 1.7 Duomenų analizė Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas (Žr. Priedus).

5. Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Esant 1000 respondentų imčiai bendrųjų duomenų pasiskirstymų maksimali galima paklaida 3,1%. Pvz.: Jeigu apklausus 1000 respondentų gavome, kad 53,1% apklaustųjų patenkinti savo dabartiniu gyvenimu “X” kokybe, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 50,0 ir 56,2 proc. • Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą. • %% % % % % % % % • 3 5 10 15 20 25 30 40 50 • 97 95 90 85 80 75 70 60 50 • N • 100 3.44.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10 • 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 • 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 • 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.9 5.0 • 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 • 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 • 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

6. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos (I) Lytis Amžius Išsimokslinimas Pajamos

7. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos (II) Užsiėmimas Tautybė Gyvenamoji vieta

8. Tyrimo rezultatų santrauka

9. Apibendrinimas I Laisvalaikis Daugiau nei pusė apklaustų jaunuolių savo darbo/ studijų ir laisvalaikio santykį apibūdino kaip optimalų. Svarbiausiais užsiėmimais galėtų būti įvardintas bendravimas su draugais, muzikos klausymasis, laiko leidimas gamtoje, prie televizoriaus bei vakarėliuose (vertinta pagal užsiėmimo veikla dažnio ir noro užsiimti veikla santykį). Pusė apklausoje dalyvavusio jaunimo teigė, jog pinigai labiausiai riboja jų laisvalaikio formų pasirinkimą, daugiau nei trečdalis nurodė laiko stygių. Pusė apklaustųjų nedalyvavo jokių jaunimo grupių veikloje ir nenorėtų to daryti, tuo tarpu tai išbandžiusieji, mano kad tai jiems kaip asmenybėms buvo naudinga (draugais, patirtimi, įspūdžiais). Tyrime dalyvavusio jaunimo teigimu, jie kone geriausiai save realizuoja bendraudami su draugais, kiek mažiau – darbe, su šeima, studijose ar sportuodami. Nuomonės dėl laisvalaikio organizavimo išsiskyrė – trečdalis prisijungia prie jiems patrauklių idėjų iniciatorių jų pakviesti, ketvirtadalis patys parodo iniciatyvą prisijungdami prie jiems patrauklios veiklos, dar 20 proc. turėdami idėjų organizuoja kitus. Jaunimo programų finansavimas Apklausto Lietuvos jaunimo nuomone, jaunimo organizacijos ir valdžios institucijos pirmiausiai turėtų daugiau dėmesio skirti kultūriniams renginiams, mažiau – sportui, masinėms šventėms, mokomiesiems renginiams bei jaunimo turizmui. Dauguma apklaustų jaunuolių nežino apie galimybę gauti finansavimą jaunimo programoms – dažniau žinoma apie finansavimo galimybes iš VJRT ar savivaldybių, rečiau – kitų valstybės institucijų.

10. Apibendrinimas II Pilietiškumas Pilietiškumu dažniau įvardintas dalyvavimas pilietiniuose renginiuose, rečiau – kituose renginiuose, projektuose, bendruomenės veikloje. Patys jaunuoliai dažniau nurodė dalyvavę pilietiniuose ir kituose renginiuose. Daugiau nei pusė nurodė nedalyvavę jokioje pilietinėje akcijoje, dar 25 proc. nurodė tokiose akcijose dalyvavę bent vieną kartą. Religija Pusė apklausoje dalyvavusių jaunuolių teigė save laikantys formaliai tikinčiais; 29 proc. nurodė esą tikintys ir priklauso vienai iš tradicinių konfesijų - dažniausiai Romos katalikams, kaip ir jų tėvai/ seneliai. Vertybės Svarbiausiomis vertybėmis nurodyta šeima, materialinė gerovė, išsimokslinimas, darbas, draugai ir laisvalaikis. 80 proc. respondentų tvirtino esą laimingi, o laimei svarbiausiais dalykais pirmiausiai įvardijo darnią šeimą bei sveikatą, taip pat meilę, sėkmę darbe ir pinigus. Jaunimas mažiausiai tolerantiškas nuo narkotikų/ alkoholio priklausomiems asmenims, romams, teistiems žmonėms. Pusė apklaustųjų labiausiai norėtų keisti savo materialinę padėtį; kiek mažiau keistų laisvalaikį ar savo charakterį apskritai. 61 proc. sutiko, kad už pinigus galima patirti daugumą, tačiau ne visus gyvenimo “malonumus”. Svarbiausia vertybe pirmoje vietoje dažniau nurodyta meilė, kitos svarbios vertybės – draugystė, pripažinimas bei talentas. Tyrimo dalyviai save dažniau įvardijo siekiančiais tvarkos, labai šeimyniškais, greičiau besikeičiančiais; jie – vertinantys prabangą bei pakankamai principingi.

11. Apibendrinimas III Darbas 36 proc. apklaustų jaunuolių nurodė šiuo metu dirbantys; nedirbantieji dažniausiai nurodė šiuo metu besimokantys. Dauguma turinčiųjų darbą tvirtino esą juo patenkinti; dauguma dirba pilną darbo dieną. Apklaustieji dirba tiek pagal specialybę (36 proc.), tiek jos neatitinkantį darbą (39 proc.). Dar 22 proc. dirbančiųjų kol kas neturi jokios specialybės. Dauguma dirbančiųjų nurodė esą samdomi darbuotojai. 10 proc. teigė turį savo verslą. Turintiesiems savo verslą dažniau nei norintiesiems jį turėti, svarbi galimybė realizuoti savo sugebėjimus, idėjas. Turintiesiems savo verslą dažniau nei norintiesiems jį turėti kasdieniniame darbe padeda iniciatyvumas, bendravimo, konfliktų sprendimo įgūdžiai. Samdomiems darbuotojams sąlyginai svarbesnės studijuojant įgytos žinios. Daugiau nei pusė neturinčiųjų savo verslo norėtų juo užsiimti ateityje – dėl galimybės uždirbti daugiau, realizuoti idėjas ir savarankiškai spręsti. Labiausiai stabdančiu veiksniu įvardintas lėšų pradiniam kapitalui trūkumas. Moksleivių/ studentų savivalda Apie pusę tyrime dalyvavusių moksleivių/ studentų žino, kad jų mokymo įstaigoje veikia savivaldos organizacija. Beveik trečdalis dalyvauja jų veikloje, dar 24 proc. dalyvavo 1-2 jų renginiuose. Beveik pusei panašioje veikloje dalyvauti neteko – dėl per didelio užimtumo ar nepatrauklios veiklos. Pokyčių Lietuvoje vertinimas 37 proc. optimistiškai vertina pokyčius Lietuvoje. 28 proc. mano, jog jie greičiau negatyvūs. Net trečdalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Trečdalis jaunuolių pasinaudotų proga išvykti užsidirbti į Vakarus. Pasilikti Lietuvoje labiausiai skatina nebaigtos studijos bei amžius.

12. Tyrimo rezultatai

13. Laisvalaikis

14. Pabandykite įvertinti savo darbo/ studijų ir laisvalaikio santykį? (Proc.) N=1002 Optimaliu savo darbo ir laisvalaikio santykį dažniau įvardijo vaikinai, nevedę tyrimo dalyviai, rajonų centrų, kaimo gyventojai. Per dideliu užimtumu dažniau skundėsi didmiesčių jaunimas.

15. Pabandykite įvertinti savo darbo/ studijų ir laisvalaikio santykį? (Proc.) N(2005m.)=1002 N(2000m.)=1006

16. Pasakykite, kiek dažnai užsiimate šia veikla? Kaip dažnai ja užsiimtumėte, jei neribotų laiko ar pinigų trūkumas? (Vidurkiai) Svarbiausi užsiėmimai Nepatenkinti poreikiai Neformalios grupės veikloje kiek dažniau dalyvauja moterys, jaunimas iki 24 metų. Sportuojantys dažniau nurodė vaikinai, iki 18 metų amžiaus; skaitymas priimtinesnis moterims. Bendravimas su draugais, naršymas internete dažniau būdingas jaunimui iki 25 metų. Buities darbais dažniau užsiima moterys, jaunimas virš 19 metų amžiaus. Užsiimčiau Mažiau svarbūs užsiėmimai Priverstiniai užsiėmimai Užsiimu dabar

17. Kas labiau riboja Jūsų laisvalaikio formų pasirinkimą? (Proc.) N=1002 Pinigai labiau riboja žemesnio išsimokslinimo atstovų, rajonų centrų/ kaimo tipo gyvenviečių jaunimo pasirinkimo galimybes; laikas – turinčiuosius aukštąjį išsimokslinimą, didmiesčių gyventojus.

18. Ar Jūs dalyvaujate/ dalyvavote formaliųar neformalių jaunimo grupių/ klubų ir pan. veikloje? (Proc.) N=1002 Nedalyvaujantys, tačiau norintys dalyvauti dažniau nurodė jaunuoliai iki 18 metų amžiaus, žemesnių pajamų atstovai. Nedalyvaujantys ir nenorintys to daryti dažniau įvardijo vyrai, jaunimas virš 25 metų amžiaus, turintieji aukščiausias pajamas, šeimas sukūrę tyrimo dalyviai, rajonų centrų, kaimų gyventojai.

19. Jūsų vertinimu, kiek dalyvavimas formalios ar neformalios jaunimo grupės veikloje Jums, kaip asmenybei buvo/ yra naudingas? (Proc.) N=297 Dalyvavimą formalioje/ neformalioje jaunimo grupės veikloje naudingu dažniau įvardijo aukštesnių pajamų atstovai.

20. Kuo šis dalyvavimas Jums buvo/ yra naudingas? (Proc.) N=271 Naujus draugus kaip naudingą dalyvavimo aspektą dažniau įvardijo kaimo tipo gyvenviečių jaunimas. Žiniomis ir profesine patirtimi dažniau buvo patenkintos moterys. Nauji įspūdžiai svarbesni vyresniems nei 18 metų, taip pat kaime gyvenančiam jaunimui.

21. Kuo galėtų/ turėtų užsiimti formali ar neformali jaunimo grupė, kurios veikloje Jūs norėtumėte dalyvauti? (Proc.) N=188

22. Kas Jus labiausiai paskatintų dalyvauti jaunimo organizacijos/ neformalios jaunimo grupės veikloje? (Proc.) N=188 Patrauklios idėjos dažniau paskatintų moteris, vyresnius nei 19 metų jaunuolius, turinčiuosius aukštąjį išsimokslinimą. Draugų dalyvavimas toje pačioje veikloje svarbesnis žemesnio išsimokslinimo atstovams, kaime gyvenančiam jaunimui. Priimtina veiklos forma labiau motyvuotų vaikinus, jaunimą iki 18 m. amžiaus.

23. Kokioje grupėje – formalioje ar neformalioje – Jūs labiau norėtumėte dalyvauti? (Proc.) N=188 Formaliai veiklai pirmenybę dažniau teiktų vaikinai, 19-24 metų amžiaus, didžiųjų miestų jaunimas; neformaliai veiklai – merginos. Grupės veiklos tipas mažiau svarbus 25-29 metų amžiaus jaunimui, turintiesiems aukštąjį išsimokslinimą, rajonų centrų, kaimo tipo gyvenviečių jaunuoliams.

24. Pastaruoju metu dažnai kalbame apie savirealizaciją. Kokioje veiklioje Jūs asmeniškai jaučiatės geriausiai save realizuojantis? (Proc.) N=1002 Bendraudamas su draugais dažniau save realizuoja jaunimas iki 24 metų amžiaus. Darbe – vyrai, 25-29 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo jaunimas, aukščiausių pajamų atstovai. Bendraujant su šeima – merginos, 25-29 metų amžiaus jaunimas. Studijose – moterys, jaunuoliai iki 24 metų. Sportuodami – vaikinai, iki 18 metų amžiaus.

25. Kokioje veikloje Jūs manote galėtumėte geriausiai save realizuoti? (Proc.) N=1002

26. Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai apibūdina Jūsų laisvalaikio organizavimą? (Proc.) N=1002 Patys iniciatyvos organizuoti kitus dažniau imasi vyresni nei 19 metų amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys jaunuoliai, aukščiausių pajamų atstovai, gyvenantieji didžiuosiuose miestuose. Prie kitų veiklos prisijungti dažniau linkę rajonuose, kaimo tipo gyvenvietėse gyvenantis jaunimas.

27. Jaunimo programų finansavimas

28. Jūsų nuomone, kurioms laisvalaikio praleidimo formoms jaunimo organizacijos ar valdžios institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio ir lėšų? (Proc.) N=1002 Kultūriniams renginiams didesnio dėmesio dažniau pageidavo merginos, 25-29 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo jaunimas, aukščiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai; sporto renginiams – vaikinai, jauniausi tyrimo dalyviai.

29. Kurias iš šių jaunimo programų Jums teko girdėti? (Proc.) N=1002

30. Iš kur sužinojote apie šias programas? (Proc.)

31. Ar žinote apie galimybę gauti finansavimą įvairioms jaunimo programoms iš...? (Proc.) N=1002 Iš VJRT apie galimybę gauti finansavimą įvairioms jaunimo programoms dažniau sužinojo turintieji aukštąjį universitetinį išsimokslinimą, didžiuosiuose miestuose ir rajonų centruose gyvenantis jaunimas.

32. Pilietiškumas

33. Kuriuos iš žemiau išvardintų dalykų Jūs priskirtumėte pilietiškam elgesiui? Kokiose iš šių veiklų Jūs pats esate dalyvavęs? (Proc.) Dalyvavimą pilietiniuose renginiuose pilietiškam elgesiui dažniau priskirtų 25-29 metų amžiaus jaunimas; dalyvavimą įvairiuose renginiuose – vaikinai, didžiųjų miestų, rajonų centrų jaunimas. Dalyvavimą jaunimo organizacijų veikloje, moksleivių/ studentų savivaldose – jaunimas iki 24 metų amžiaus. Dalyvavimą projektuose dažniau paminėjo didmiesčių jaunuoliai. Pilietiniuose renginiuose patys dažniau dalyvavo vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai. N=1002

34. Ar Jūs esate dalyvavęs kokioje nors pilietinėje akcijoje? (Proc.) N=1002 Niekada nedalyvavę pilietinėse akcijose dažniau nurodė gyvenantieji kaimo tipo gyvenvietėse; bent vieną kartą jose dažniau dalyvavo turintieji aukštąjį išsimokslinimą, didžiųjų miestų, rajonų centrų gyventojai.

35. Religija

36. Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai apibūdina Jūsų nuostatas/ Jūsų santykį su religija? (Proc.) N=1002

37. Kokį tikėjimą Jūs išpažįstate? (Proc.) N=830

38. Kaip Jūs „atėjote“ į šį tikėjimą? (Proc.) N=830

39. Vertybės

40. Pabandykite įvertinti, kiek svarbu Jūsų gyvenime... (Proc.) N=1002

41. Pabandykite įvertinti, kiek svarbu Jūsų gyvenime... (Proc.)Labai svarbu/ svarbu N(2005m.)= 1002 N(2000m.)= 1006 Lyginant su 2000 m. atliktu tyrimu, išaugo jaunimo teikiama svarba laisvalaikiui bei religijai.

42. Ar Jūs galėtumėte apie save pasakyti, kad Jūs… (Proc.) N=1002

43. Pabandykite išskirti 3 dalykus, kurie yra ypač svarbūs Jūsų laimei? (Proc.) N=1002 Darni šeima dažniau svarbi moterims, vyresnio amžiaus respondentams, didžiųjų miestų jaunimui; meilė – merginoms, gyvenantiesiems kaime; sveikata – merginoms, vyresniems nei 19 metų tyrimo dalyviams; sėkmė darbe svarbesnė vyrams, 25-29 m. amžiaus jaunimui, turintiems aukštąjį išsimokslinimą, aukščiausių pajamų atstovams.

44. Pabandykite išskirti 3 dalykus, kurie yra ypač svarbūs Jūsų laimei? (Proc.) * Procentas nuo visų paminėtų atsakymų skaičiaus N(2005m.)= 2892 N(2000m.)= 4659

45. Prašome pasakyti, su kuo iš jų nenorėtumėte gyventi kaimynystėje? (Proc.) N=1002

46. Prašome pasakyti, su kuo iš jų nenorėtumėte gyventi kaimynystėje? (Proc.) N(2005m.)= 1002 N(2000m.)= 1006 Lyginant su 2000 m. atliktu Lietuvos jaunimo tyrimu, sumažėjo tolerancija sergantiems AIDS, tuo tarpu liberaliau žiūrima į narkomanams, alkoholikus, sektoms priklausančius žmones, homoseksualus.

47. Ką labiausiai savo gyvenime norėtumėte pakeisti? (Proc.) Kiek Jūsų gyvenimas priklauso nuo Jūsų pačių? (Vidurkiai) 1 – Visai nepriklauso, 10 – Labai priklauso 2005 m. – 7,38 2000 m. – 6,54 Norą keisti materialinę padėtį dažniau išsakė 25-29 metų respondentai, žemiausių pajamų atstovai, didžiųjų miestų, rajono centrų gyventojai. N=1002

48. Ką labiausiai savo gyvenime norėtumėte pakeisti? (Proc.) * Procentas perskaičiuotas nuo visų paminėtų atsakymų skaičiaus N(2005m.)= 1831 N(2000m.)= 2202

49. Kaip Jūs manote, kokią dalį gyvenimo malonumų galima patirti už pinigus? (Proc.) N=1002 Nuomonę, kad už pinigus galima patirti daug, tačiau ne visus, malonumus, dažniau išsakė vyresni nei 19 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukščiausias pajamas turintys tyrimo dalyviai, didžiųjų miestų gyventojai.

50. Pabandykite eilės tvarka išdėstyti, kiek šios vertybės svarbios Jums asmeniškai? (Proc.)Pirma vieta N=1002 Meilę svarbiausia vertybe dažniau įvardijo merginos, vyresni nei 19 metų respondentai, turintieji aukštąjį išsimokslinimą, kaime gyvenantis jaunimas.