VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

1. VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄĮGYVENDINANČIŲ ASMENŲ MOKYMAS VšĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTAS Lektorė Erika Ribašauskienė Kelmė, 2012 m. kovo 15 d.

2. SANTRUMPOS VVG - vietos veiklos grupė VPS – vietos plėtros strategija VP – vietos projektas EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai KPP 2007-2013 m. – Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa

3. AKTUALUMAS Vietos veiklos grupių (VVG) veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių jos vadybos elementų (Synthesis, 2006). 2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės gaunasvarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taigi tiek VVG veiklos, tiek vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo vertinimo svarba dar labiau padidėja, nes būtina užtikrinti kuo efektyvesnį paramos lėšų panaudojimą.

4. MOKYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI • Tikslas – suteikti pagrindines žinias apie vietos veiklos grupės veiklos vertinimo metodus ir vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėseną, siekiant sklandžiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti jos įgyvendinimą. • Uždaviniai: • pagilinti žinias apie LEADER metodo principus susipažinti su VVG veiklos vertinimo pagrindiniais principais, modeliais, jų taikymo galimybėmis • susipažinti su VPS įgyvendinimo stebėsenos pagrindiniais principais ir informacijos panaudojimo galimybėmis.

5. SĄVOKOS Monitoringas (angl. monitoring) - sistemingas (nuolatinis ar periodinis; sistemingai parinktose vietose) tam tikro svarbaus reiškinio (aplinkos taršos, žmogaus sveikatos būsenos, švietimo sistemos kokybės ir kt.) stebėjimas, renkant informaciją, reikalingą sistemos valdymui, reiškinių paieška ir aptikimas. Monitoringui dažnai priskiriamas ir po to sekantis tolimesnės raidos bei galimų poveikių prognozavimas. Monitoringui paprastai reikalingi kvalifikuoti žmonės, gebantys rinkti informaciją ir ją apibendrinti bei techninė įranga. Lietuvių kalboje monitoringas dar vadinamas ir stebėsena. Daug kur siūloma monitoringą vadinti stebėsena. Tačiau nemažai specialistų su tuo nesutinka, laiko tai netinkamu atitikmeniu. Prieštaravimai grindžiami tuo, kad dažnai monitoringas apima ne tik patį stebėjimą, bet ir susijusį prognozavimą, tam tikrų išvadų darymą. Tai yra, monitoringas dažnai yra daugiau, negu tik stebėjimas.

6. VVG VEIKLOS VERTINIMAS

7. LEADER IR PARTNERYSTĖ • Įgyvendinant LEADER kaimo vietovėje susikuria partnerystė, galinti inicijuoti veiklą ir ją valdyti • Konkrečioje teritorijoje partnerystė turi VIETOS VEIKLOS GRUPĖS (VVG)formą • VVG veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savo veiklą grindžia įstatais

8. PARTNERYSTĖ REIKALINGA • sujungti atskiras kaimo gyventojų grupių (kaimo bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų) iniciatyvas vietos problemoms spręsti • ryšiams tarp atskirų kaimo plėtros veikėjų užtikrinti • naujam požiūriui į vietos išteklių (gamtinių, materialinių-finansinių ir žmogiškųjų) panaudojimą skatinti • lankstesniam, labiau vietovės specifikai pritaikytam kaimo plėtros valdymui

9. Nacionalinė ir regioninė valdžia Sieja iniciatyvas ir interesus Dialogas Rengia ir įgyvendina vietos plėtros strategiją Vietos veiklos grupė Dialogas Kaimo bendruomenės VVG VAIDMUO

10. VVG TIKSLAI • pagal savo veikos kompetenciją ir galimybes skatinti kaimo plėtrą atstovaujamame regione. Aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant regioninius kaimo plėtros planus bei programas • telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo ekonominei ir socialinei gerovei kelti • skatinti ir palaikyti vietines kaimo žmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse • teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo plėtros planų kūrimo ir įgyvendinimo • organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą • organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti • skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje • ieškoti naujoviškų ir efektyvių būdų vietos žmogiškiesiems, kultūriniams, gamtiniams ir kitiems materialiems bei nematerialiems ištekliams panaudoti atstovaujamo regiono kaimo vietovių plėtrai

11. PAVYZDINĖVVG ORGANIZACINĖ-ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRA VALDYBA Vietos projektų vertintojas, -ai Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo prižiūrėtojas VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VADOVAS Finansininkas Administratorius Viešųjų pirkimų komisija Ryšių su bendruomenėmis ir mokymų darbo grupė Ekonominės veiklos įvairinimo darbo grupė Kaimo atnaujinimo darbo grupė Tarptautinio bendradarbiavimo darbo grupė

12. ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (1) Organizacijų veiklos vertinimo modeliai tebelaikomi vadybos teorijos naujove. Populiariausi iš jų: • Subalansuotųjų rodiklių (Kaplan, Norton, 1996) (vertinimo aspektai: finansinis ir nefinansinis – klientų pasitekinimas, mokymasis ir inovacijos, procesai įmonės viduje) • Valdymo pulto • Veiklos prizmės • Vertinimo matricos • Paslaugų kokybės • Nuolat kuriami nauji modeliai

13. ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (2) • Kito, pastaruoju metu populiarėjančio modelio, pavadinto ―Veiklos prizme autoriai siūlo išskirti visai kitokius vertinimo aspektus. Vertinant įmonės veiklą pagal jų modelį, veiklos vertinimo prizmės sienos - vertinimo aspektai - yra penki . Jie turi atspindėti atsakymus į šiuos klausimus (Neely, Adams, Kennerley, 2002): • I aspektas. Suinteresuotų asmenų pasitenkinimas. Kas yra pagrindiniai įmonės veikla suinteresuoti asmenys, kokie jų poreikiai, lūkesčiai? • II aspektas. Strategijos. Kokia strategija reikalinga įmonei, kad užtikrintų svarbiausių suinteresuotų asmenų poreikių ir lūkesčių patenkinimą? • III aspektas. Veiksmai. Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad strateginiai sprendimai būtų įgyvendinti? • IV aspektas. Galimybės. Kokių galimybių reikia, kad būtų įvykdyti numatyti veiksmai? • V aspektas. Suinteresuotų asmenų indėlis. Koks suinteresuotųjų asmenų indėlis?

14. ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (1) Atsiliepdami į praktinius organizacijų poreikius mokslininkai sukūrė atskirą veiklos vadybos teoriją ir jos atšaką - organizacijų veiklos kompleksinį vertinimą, kuri apjungė į vientisą metodologiją geriausius, praktikos patikrintus elementus, iš įvairių veiklos vertinimo būdų: • tradicinės kontrolės, kuomet tikrinama, ar veikla atitinka standartus • strateginio valdymo • projektų vertinimo metodologijos • nuomonių tyrimo ir t.t.

15. ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (2) Pagrindinis organizacijos veiklos kompleksinio vertinimo modelio uždavinys – pasiūlyti vadovams, kokius veiklos aspektus privaloma vertinti. Parenkant šiuos aspektus, kiekvieno modelio autoriai stengiasi išsiaiškinti, kokie tikslai ir sėkmės veiksniai, būdingi tos rūšies organizacijoms dabartiniu laikotarpiu. Apibendrinti veiklos tikslai bei sėkmės veiksniai dažniausiai ir siūlomi laikyti svarbiausiais vertinimo aspektais. Parenkama keletas tokių vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar organizacija veikia gerai, ar blogai.

16. KOMPLEKSINIO VEIKLOS VERTINIMO MODELIO BRUOŽAI • siekti veiklos vertinimą atspindėti ne atsitiktinai parinktais rodikliais, bet juos pasirinkti pagal tam tikrą sistemą, pagrįstą keletu veiklos vertinimo aspektų, ir juos išmatuojančių rodiklių, kurie turi būti parenkami glaudžiai susiejant juos su organizacijos veiklos sėkmės veiksniais bei konkrečiais strateginiais tikslais, išsikeltais vertinamuoju laikotarpiu • naudoti kuo mažesnį rodiklių, charakterizuojančių veiklą, skaičių, kad esminių rodiklių analizės dėka galima būtų priimti konkrečios organizacijos valdymo tobulinimui svarbius sprendimus (pvz. populiarusis Subalansuotųjų rodiklių modelis, net ir didžiulėse korporacijose rekomenduoja visą įmonės veiklą stengtis įvertinti naudojant ne daugiau kaip 25–30 rodiklių)

17. VVG VEIKLOS VERTINIMO MODELIAI • Nepaisant nuolat akcentuojamos VVG veiklos vertinimo svarbos, dar labai trūksta vertinimo modelių ir metodikų, pritaikytų tokiam specifiniam organizaciniam dariniui kaip VVG. • Plačiausiai ES žinomas VVG veiklos vertinimo modelis, sukurtas Heimo Keränen (2003), skirtas suomių VVG savęs vertinimui, remiasi projektų vertinimo metodologija, paplitusia praeito amžiaus 7 dešimtmetyje, ir skirtas atskirų projektų vertinimui • Pastaruoju metu vis plačiau taikoma, vertinant veiklą ne tik verslo, bet ir pelno nesiekiančiose organizacijose, įmonių veiklos kompleksinio vertinimo teorija. Ją VVG veiklos vertinimui adaptuoti rekomenduoja ir Europos Komisija ataskaitoje, pateikiančioje Leader plius programų įvertinimų sintezę (Synthesis, 2006)

18. KAM GALI BŪTI NAUDOJAMOS VERTINIMO IŠVADOS? • Vertinimo tikslas – • išmatuoti visus svarbiausius VVG veiklos aspektus ir to dėka surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG veiklos puses • išsiaiškintikiek VVG narių veiksmai atitinka įvairiuose teisiniuose–normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus • Tokia kompleksinė veiklos analizė padeda: • suvokti, kas jau nuveikta, ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai • gali būti naudojama tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsižvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per vertinamąjį laikotarpį

19. KOKIE VVG VEIKLOS VERTINIMO PRINCIPAI? • VVG veiklos vertinimo modelis turėtų būti grindžiamas: • bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais • ES paramos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais reikalavimais • VVG veiklos patirtimi

20. KOKIE PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI? • Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis • Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams • Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą • Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio • Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė • Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą • VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą • Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių • Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai • Noras mokytis ir lavinti įgūdžius • Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje Modifikuotapagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007

21. VVG VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ MATRICA

22. SVARBIAUSI VVG VEIKLOS VERTINIMO ASPEKTAI IR VEIKSMAI JIEMS VALDYTI

23. IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS Išteklių aspektas suprantamas kaip žmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių, įtrauktų į VVG veiklą, kiekio ir kokybės vertinimas. Vertinant VVG veiklą išteklių aspektu siekiama išsiaiškinti, kaip pavyko į VVG iniciatyvas įtraukti vietos gyventojus ir užsienio bei kitų Lietuvos regionų atstovus, kiek žmonės motyvuoti dirbti iš idėjinių paskatų, negaudami už tai atlygio, kiek ir kokių rūšių išteklių pavyko gauti, analizuojama, ar tinkama jų struktūra, kokybė, ieškoma neišnaudotų rezervų.

24. PROCESO VERTINIMO ASPEKTAS Proceso vertinimo aspektas skirtas išsiaiškinti, kaip sekasi organizuoti VVG darbą, ir kokie VVG atliktos veiklos mastai. Šis vertinimo aspektas matuojamas VVG nuveiktų darbų, inicijuojant ir įgyvendinant įvairius projektus, apimtį ir visų procesų eigos sklandumą nusakančiais rodikliais, analizuojant, ar pavyksta laiku panaudoti turimas lėšas, bendradarbiavimo organizacijos viduje (ypač tarp VVG narių, atstovaujančių viešąjį ir privatų sektorių) ir su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybę, vadybinius ir administracinius gebėjimus, valdant turimus žmogiškuosius, finansinius ir materialius išteklius.

25. PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTAS Vertinant VVG veiklą pasiektų rezultatų aspektu turi būti siekiama išmatuoti svarbiausius VVG veiklos padarinius bei jų poveikį regiono ekonominei ir socialinei raidai. Atliekant vertinimą pagal šį VVG veiklos aspektą remiamasi sėkmingai įgyvendintų projektų skaičiumi, jų pasiekimų, rezultato ir poveikio dydžiu bei jo atitikimu planinėms užduotims.

26. SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (1) Atliekant VVG veiklos vertinimą iškyla dar vienas svarbus klausimas, susijęs su geros veiklos etalono pasirinkimu, nes joks vertinimas neįmanomas be palyginimo. Teigdami, kad VVG veikla gera ar bloga, o taip pat, kad ji pagerėjo ar pablogėjo, visada turime nurodyti, su kuo lyginame. Sisteminiu požiūriu egzistuoja tik trys, iš esmės skirtingi lyginimo tikslai: 1. palyginti naujas VVG veiklos charakteristikas su senomis, t. y. įvertinti savo pačios pasikeitimą per laiką 2. palyginti VVG veiklos charakteristikas su su kitų panašių VVG veiklos charakteristikomis 3. pasiektus rezultatus palyginti su planinėmis užduotimis arba nustatytais veiklos standartais

27. SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (2) Rezultatai laikytini pasiektais, jei planinės rodiklio reikšmės įgyvendinimo procentas ne mažesnis kaip 80 proc.

28. KAIP VERTINTI PLANINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMIŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ? Modifikuotapagal : A. Wynne

29. VERTINIMO STRUKTŪRINĖS DALYS • Kiekybinis vertinimas • VVG kaupiami statistiniai duomenys, oficiali Lietuvos statistika • Atliekama vertinimo rodiklių skaitinių reikšmių dydžio ir dinamikos analizė • Kokybinis vertinimas • VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų apklausos duomenys

30. KADA ATLIKTI VERTINIMĄ? • kasmet • įpusėjus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą • (tarpinis vertinimas) • baigus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (galutinis vertinimas)

31. VVG VEIKLOS VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMO ETAPAI 1 etapas. VVG veiklą charakterizuojančių kiekybinių rodiklių analizė (surenkamos pagrindinių kiekybinių rodiklių skaitinės reikšmės ir atliekama pirminė jų pasikeitimų per analizuojamą veiklos laikotarpį analizė) 2 etapas. VVG veiklos kokybės analizė (šis etapas grindžiamas apklausa, kurios metu išreiškiama kiekvieno apklausos dalyvio asmeninė nuomonė apie VVG veiklą) 3 etapas. VVG veiklos specifikos išryškinimas (šiame vertinimo etape analizuojami kokybiniai rodikliai struktūrizuoti pagal horizontaliuosius ES struktūrinės paramos prioritetus (darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės) 4 etapas. VVG veiklos stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimas (atliekama ankstesnių etapų metu surinktų kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmių apibendrinta analizė. Jos metu atrenkami rodikliai signalizuojantys apie VVG veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses. Veiklos silpnąsias puses nurodys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės pablogėjo lyginant su praeitimi arba yra žymiai mažesnės nei kitose panašiose VVG, bei rodikliai, kurių faktinės reikšmės mažesnės už planines. Veiklos stipriąsias puses nurodys išteklių ir proceso aspektus charakterizuojantys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės yra geresnės nei kitose panašiose VVG arba žymiai pagerėjo lyginant su praeitimi, bei pasiektų rezultatų rodikliai, kurių faktinės reikšmės atitinka planines užduotis)

32. VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

33. PAGRINDINIAI DOKUMENTAI APSPRENDŽIANTYS VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS GAIRES • Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, (2007). - http://www.zum.lt/min/ failai/Oficialus_KPP_2007-2013_bendroji_dalis_ final1vert LT. pdf • Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties ,,LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d įsakymu. Nr. 3D-549 • Bendrosios stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas, 2007 (The Common Monitoring and Evaluation Framework (CMEF), Guidance document, EC, Directorate General for Agriculture and Rural Development, 2007)

34. VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS KONSTRAVIMO PRINCIPAI

35. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (1)

36. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (2)

37. PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ * Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) – (gimusių skaičius (y)– mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).

38. PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių didinimas“

39. PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“

40. LEADER PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KELMĖS RAJONE VERTINIMAS

41. Ar pagal LEADER + programą paremti projektai tolygiai pasiskirstė visoje VVG teritorijoje?

42. Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis socialinei sričiai

43. Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis kultūrai

44. Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis ekonomikai

45. Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis aplinkai

46. Įvertinkite pagrindinių gyvenimo kokybę kaime apibūdinančių sričių svarbąJūsų vietovėje, įgyvendinant LEADER dabar ir ateityje

47. Kokiems gyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER?

48. Kokiems gyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER?

49. Kokiems gyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER?

50. Kokiems gyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER?