Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas
Download
1 / 57

VIETOS VEIKLOS GRUPI? VADYBOS, ?GYVENDINANT VIETOS PL?TROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS - PowerPoint PPT Presentation


  • 188 Views
  • Uploaded on

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS. VIETOS PL Ė TROS STRATEGIJ Ą Į GYVENDINAN ČIŲ ASMEN Ų MOKYMAS. V šĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTAS Lektorė Erika Ribašauskienė Kelmė, 2012 m. kovo 1 5 d. SANTRUMPOS.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'VIETOS VEIKLOS GRUPI? VADYBOS, ?GYVENDINANT VIETOS PL?TROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS' - fleta


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄĮGYVENDINANČIŲ ASMENŲ MOKYMAS

VšĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTAS

Lektorė Erika Ribašauskienė

Kelmė, 2012 m. kovo 15 d.


Santrumpos
SANTRUMPOS

VVG - vietos veiklos grupė

VPS – vietos plėtros strategija

VP – vietos projektas

EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

KPP 2007-2013 m. – Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa


Aktualumas
AKTUALUMAS

Vietos veiklos grupių (VVG) veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių jos vadybos elementų (Synthesis, 2006).

2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės gaunasvarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taigi tiek VVG veiklos, tiek vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo vertinimo svarba dar labiau padidėja, nes būtina užtikrinti kuo efektyvesnį paramos lėšų panaudojimą.


Mokymo tikslas u daviniai
MOKYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

  • Tikslas – suteikti pagrindines žinias apie vietos veiklos grupės veiklos vertinimo metodus ir vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėseną, siekiant sklandžiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti jos įgyvendinimą.

  • Uždaviniai:

  • pagilinti žinias apie LEADER metodo principus susipažinti su VVG veiklos vertinimo pagrindiniais principais, modeliais, jų taikymo galimybėmis

  • susipažinti su VPS įgyvendinimo stebėsenos pagrindiniais principais ir informacijos panaudojimo galimybėmis.


S vokos
SĄVOKOS

Monitoringas (angl. monitoring) - sistemingas (nuolatinis ar periodinis; sistemingai parinktose vietose) tam tikro svarbaus reiškinio (aplinkos taršos, žmogaus sveikatos būsenos, švietimo sistemos kokybės ir kt.) stebėjimas, renkant informaciją, reikalingą sistemos valdymui, reiškinių paieška ir aptikimas. Monitoringui dažnai priskiriamas ir po to sekantis tolimesnės raidos bei galimų poveikių prognozavimas.

Monitoringui paprastai reikalingi kvalifikuoti žmonės, gebantys rinkti informaciją ir ją apibendrinti bei techninė įranga.

Lietuvių kalboje monitoringas dar vadinamas ir stebėsena. Daug kur siūloma monitoringą vadinti stebėsena. Tačiau nemažai specialistų su tuo nesutinka, laiko tai netinkamu atitikmeniu.

Prieštaravimai grindžiami tuo, kad dažnai monitoringas apima ne tik patį stebėjimą, bet ir susijusį prognozavimą, tam tikrų išvadų darymą. Tai yra, monitoringas dažnai yra daugiau, negu tik stebėjimas.



Leader ir partneryst
LEADER IR PARTNERYSTĖ

  • Įgyvendinant LEADER kaimo vietovėje susikuria partnerystė, galinti inicijuoti veiklą ir ją valdyti

  • Konkrečioje teritorijoje partnerystė turi VIETOS VEIKLOS GRUPĖS (VVG)formą

  • VVG veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savo veiklą grindžia įstatais


Partneryst reikalinga
PARTNERYSTĖ REIKALINGA

  • sujungti atskiras kaimo gyventojų grupių (kaimo bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų) iniciatyvas vietos problemoms spręsti

  • ryšiams tarp atskirų kaimo plėtros veikėjų užtikrinti

  • naujam požiūriui į vietos išteklių (gamtinių, materialinių-finansinių ir žmogiškųjų) panaudojimą skatinti

  • lankstesniam, labiau vietovės specifikai pritaikytam kaimo plėtros valdymui


Vvg vaidmuo

Nacionalinė ir regioninė valdžia

Sieja iniciatyvas ir interesus

Dialogas

Rengia ir įgyvendina vietos plėtros strategiją

Vietos veiklos grupė

Dialogas

Kaimo bendruomenės

VVG VAIDMUO


Vvg tikslai
VVG TIKSLAI

  • pagal savo veikos kompetenciją ir galimybes skatinti kaimo plėtrą atstovaujamame regione. Aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant regioninius kaimo plėtros planus bei programas

  • telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo ekonominei ir socialinei gerovei kelti

  • skatinti ir palaikyti vietines kaimo žmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse

  • teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo plėtros planų kūrimo ir įgyvendinimo

  • organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą

  • organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti

  • skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje

  • ieškoti naujoviškų ir efektyvių būdų vietos žmogiškiesiems, kultūriniams, gamtiniams ir kitiems materialiems bei nematerialiems ištekliams panaudoti atstovaujamo regiono kaimo vietovių plėtrai


Pavyzdin vvg organizacin administracin strukt ra
PAVYZDINĖVVG ORGANIZACINĖ-ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRA

VALDYBA

Vietos projektų vertintojas, -ai

Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo prižiūrėtojas

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VADOVAS

Finansininkas

Administratorius

Viešųjų pirkimų komisija

Ryšių su bendruomenėmis ir mokymų darbo grupė

Ekonominės veiklos įvairinimo darbo grupė

Kaimo atnaujinimo darbo grupė

Tarptautinio bendradarbiavimo darbo grupė


Organizacij veiklos vertinimo teoriniai modeliai 1
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (1)

Organizacijų veiklos vertinimo modeliai tebelaikomi vadybos teorijos naujove.

Populiariausi iš jų:

  • Subalansuotųjų rodiklių (Kaplan, Norton, 1996)

    (vertinimo aspektai: finansinis ir nefinansinis – klientų pasitekinimas, mokymasis ir inovacijos, procesai įmonės viduje)

  • Valdymo pulto

  • Veiklos prizmės

  • Vertinimo matricos

  • Paslaugų kokybės

  • Nuolat kuriami nauji modeliai


Organizacij veiklos vertinimo teoriniai modeliai 2
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (2)

  • Kito, pastaruoju metu populiarėjančio modelio, pavadinto ―Veiklos prizme autoriai siūlo išskirti visai kitokius vertinimo aspektus. Vertinant įmonės veiklą pagal jų modelį, veiklos vertinimo prizmės sienos - vertinimo aspektai - yra penki . Jie turi atspindėti atsakymus į šiuos klausimus (Neely, Adams, Kennerley, 2002):

  • I aspektas. Suinteresuotų asmenų pasitenkinimas.

    Kas yra pagrindiniai įmonės veikla suinteresuoti asmenys, kokie jų poreikiai, lūkesčiai?

  • II aspektas. Strategijos.

    Kokia strategija reikalinga įmonei, kad užtikrintų svarbiausių suinteresuotų asmenų poreikių ir lūkesčių patenkinimą?

  • III aspektas. Veiksmai.

    Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad strateginiai sprendimai būtų įgyvendinti?

  • IV aspektas. Galimybės.

    Kokių galimybių reikia, kad būtų įvykdyti numatyti veiksmai?

  • V aspektas. Suinteresuotų asmenų indėlis.

    Koks suinteresuotųjų asmenų indėlis?


Organizacij veiklos kompleksinio vertinimo modelis 1
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (1)

Atsiliepdami į praktinius organizacijų poreikius mokslininkai sukūrė atskirą veiklos vadybos teoriją ir jos atšaką - organizacijų veiklos kompleksinį vertinimą, kuri apjungė į vientisą metodologiją geriausius, praktikos patikrintus elementus, iš įvairių veiklos vertinimo būdų:

  • tradicinės kontrolės, kuomet tikrinama, ar veikla atitinka standartus

  • strateginio valdymo

  • projektų vertinimo metodologijos

  • nuomonių tyrimo ir t.t.


Organizacij veiklos kompleksinio vertinimo modelis 2
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (2)

Pagrindinis organizacijos veiklos kompleksinio vertinimo modelio uždavinys – pasiūlyti vadovams, kokius veiklos aspektus privaloma vertinti. Parenkant šiuos aspektus, kiekvieno modelio autoriai stengiasi išsiaiškinti, kokie tikslai ir sėkmės veiksniai, būdingi tos rūšies organizacijoms dabartiniu laikotarpiu. Apibendrinti veiklos tikslai bei sėkmės veiksniai dažniausiai ir siūlomi laikyti svarbiausiais vertinimo aspektais. Parenkama keletas tokių vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar organizacija veikia gerai, ar blogai.


Kompleksinio veiklos vertinimo modelio bruo ai
KOMPLEKSINIO VEIKLOS VERTINIMO MODELIO BRUOŽAI

  • siekti veiklos vertinimą atspindėti ne atsitiktinai parinktais rodikliais, bet juos pasirinkti pagal tam tikrą sistemą, pagrįstą keletu veiklos vertinimo aspektų, ir juos išmatuojančių rodiklių, kurie turi būti parenkami glaudžiai susiejant juos su organizacijos veiklos sėkmės veiksniais bei konkrečiais strateginiais tikslais, išsikeltais vertinamuoju laikotarpiu

  • naudoti kuo mažesnį rodiklių, charakterizuojančių veiklą, skaičių, kad esminių rodiklių analizės dėka galima būtų priimti konkrečios organizacijos valdymo tobulinimui svarbius sprendimus (pvz. populiarusis Subalansuotųjų rodiklių modelis, net ir didžiulėse korporacijose rekomenduoja visą įmonės veiklą stengtis įvertinti naudojant ne daugiau kaip 25–30 rodiklių)


Vvg veiklos vertinimo modeliai
VVG VEIKLOS VERTINIMO MODELIAI

  • Nepaisant nuolat akcentuojamos VVG veiklos vertinimo svarbos, dar labai trūksta vertinimo modelių ir metodikų, pritaikytų tokiam specifiniam organizaciniam dariniui kaip VVG.

  • Plačiausiai ES žinomas VVG veiklos vertinimo modelis, sukurtas Heimo Keränen (2003), skirtas suomių VVG savęs vertinimui, remiasi projektų vertinimo metodologija, paplitusia praeito amžiaus 7 dešimtmetyje, ir skirtas atskirų projektų vertinimui

  • Pastaruoju metu vis plačiau taikoma, vertinant veiklą ne tik verslo, bet ir pelno nesiekiančiose organizacijose, įmonių veiklos kompleksinio vertinimo teorija. Ją VVG veiklos vertinimui adaptuoti rekomenduoja ir Europos Komisija ataskaitoje, pateikiančioje Leader plius programų įvertinimų sintezę (Synthesis, 2006)


Kam gali b ti naudojamos vertinimo i vados
KAM GALI BŪTI NAUDOJAMOS VERTINIMO IŠVADOS?

  • Vertinimo tikslas –

  • išmatuoti visus svarbiausius VVG veiklos aspektus ir to dėka surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG veiklos puses

  • išsiaiškintikiek VVG narių veiksmai atitinka įvairiuose teisiniuose–normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

  • Tokia kompleksinė veiklos analizė padeda:

  • suvokti, kas jau nuveikta, ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai

  • gali būti naudojama tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsižvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per vertinamąjį laikotarpį


Kokie vvg veiklos vertinimo principai
KOKIE VVG VEIKLOS VERTINIMO PRINCIPAI?

  • VVG veiklos vertinimo modelis turėtų būti grindžiamas:

  • bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais

  • ES paramos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais reikalavimais

  • VVG veiklos patirtimi


Kokie pagrindiniai vvg veiklos s km s veiksniai
KOKIE PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI?

  • Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis

  • Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams

  • Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą

  • Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio

  • Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė

  • Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą

  • VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą

  • Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių

  • Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai

  • Noras mokytis ir lavinti įgūdžius

  • Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje

Modifikuotapagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007




I tekli vertinimo aspektas
IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS VALDYTI

Išteklių aspektas suprantamas kaip žmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių, įtrauktų į VVG veiklą, kiekio ir kokybės vertinimas. Vertinant VVG veiklą išteklių aspektu siekiama išsiaiškinti, kaip pavyko į VVG iniciatyvas įtraukti vietos gyventojus ir užsienio bei kitų Lietuvos regionų atstovus, kiek žmonės motyvuoti dirbti iš idėjinių paskatų, negaudami už tai atlygio, kiek ir kokių rūšių išteklių pavyko gauti, analizuojama, ar tinkama jų struktūra, kokybė, ieškoma neišnaudotų rezervų.


Proceso vertinimo aspektas
PROCESO VERTINIMO ASPEKTAS VALDYTI

Proceso vertinimo aspektas skirtas išsiaiškinti, kaip sekasi organizuoti VVG darbą, ir kokie VVG atliktos veiklos mastai. Šis vertinimo aspektas matuojamas VVG nuveiktų darbų, inicijuojant ir įgyvendinant įvairius projektus, apimtį ir visų procesų eigos sklandumą nusakančiais rodikliais, analizuojant, ar pavyksta laiku panaudoti turimas lėšas, bendradarbiavimo organizacijos viduje (ypač tarp VVG narių, atstovaujančių viešąjį ir privatų sektorių) ir su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybę, vadybinius ir administracinius gebėjimus, valdant turimus žmogiškuosius, finansinius ir materialius išteklius.


Pasiekt rezultat vertinimo aspektas
PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTAS VALDYTI

Vertinant VVG veiklą pasiektų rezultatų aspektu turi būti siekiama išmatuoti svarbiausius VVG veiklos padarinius bei jų poveikį regiono ekonominei ir socialinei raidai. Atliekant vertinimą pagal šį VVG veiklos aspektą remiamasi sėkmingai įgyvendintų projektų skaičiumi, jų pasiekimų, rezultato ir poveikio dydžiu bei jo atitikimu planinėms užduotims.


Su kuo lyginti vvg vertinimo rodikli reik mes 1
SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (1) VALDYTI

Atliekant VVG veiklos vertinimą iškyla dar vienas svarbus klausimas, susijęs su geros veiklos etalono pasirinkimu, nes joks vertinimas neįmanomas be palyginimo. Teigdami, kad VVG veikla gera ar bloga, o taip pat, kad ji pagerėjo ar pablogėjo, visada turime nurodyti, su kuo lyginame.

Sisteminiu požiūriu egzistuoja tik trys, iš esmės skirtingi lyginimo tikslai:

1. palyginti naujas VVG veiklos charakteristikas su senomis, t. y. įvertinti savo pačios pasikeitimą per laiką

2. palyginti VVG veiklos charakteristikas su su kitų panašių VVG veiklos charakteristikomis

3. pasiektus rezultatus palyginti su planinėmis užduotimis arba nustatytais veiklos standartais


Su kuo lyginti vvg vertinimo rodikli reik mes 2
SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (2) VALDYTI

Rezultatai laikytini pasiektais, jei planinės rodiklio reikšmės įgyvendinimo procentas ne mažesnis kaip 80 proc.


Kaip vertinti planini rodikli reik mi gyvendinimo poveik
KAIP VERTINTI PLANINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMIŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ?

Modifikuotapagal : A. Wynne


Vertinimo strukt rin s dalys
VERTINIMO STRUKTŪRINĖS DALYS POVEIKĮ?

  • Kiekybinis vertinimas

  • VVG kaupiami statistiniai duomenys, oficiali Lietuvos statistika

  • Atliekama vertinimo rodiklių skaitinių reikšmių dydžio ir dinamikos analizė

  • Kokybinis vertinimas

  • VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų apklausos duomenys


Kada atlikti vertinim
KADA ATLIKTI VERTINIMĄ? POVEIKĮ?

  • kasmet

  • įpusėjus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą

  • (tarpinis vertinimas)

  • baigus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (galutinis vertinimas)


Vvg veiklos vertinimo ataskaitos rengimo etapai
VVG VEIKLOS VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMO ETAPAI POVEIKĮ?

1 etapas. VVG veiklą charakterizuojančių kiekybinių rodiklių analizė (surenkamos pagrindinių kiekybinių rodiklių skaitinės reikšmės ir atliekama pirminė jų pasikeitimų per analizuojamą veiklos laikotarpį analizė)

2 etapas. VVG veiklos kokybės analizė (šis etapas grindžiamas apklausa, kurios metu išreiškiama kiekvieno apklausos dalyvio asmeninė nuomonė apie VVG veiklą)

3 etapas. VVG veiklos specifikos išryškinimas (šiame vertinimo etape analizuojami kokybiniai rodikliai struktūrizuoti pagal horizontaliuosius ES struktūrinės paramos prioritetus (darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės)

4 etapas. VVG veiklos stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimas (atliekama ankstesnių etapų metu surinktų kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmių apibendrinta analizė. Jos metu atrenkami rodikliai signalizuojantys apie VVG veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses. Veiklos silpnąsias puses nurodys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės pablogėjo lyginant su praeitimi arba yra žymiai mažesnės nei kitose panašiose VVG, bei rodikliai, kurių faktinės reikšmės mažesnės už planines. Veiklos stipriąsias puses nurodys išteklių ir proceso aspektus charakterizuojantys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės yra geresnės nei kitose panašiose VVG arba žymiai pagerėjo lyginant su praeitimi, bei pasiektų rezultatų rodikliai, kurių faktinės reikšmės atitinka planines užduotis)



Pagrindiniai dokumentai apsprend iantys vps gyvendinimo steb senos gaires
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI APSPRENDŽIANTYS VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS GAIRES

  • Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, (2007). - http://www.zum.lt/min/ failai/Oficialus_KPP_2007-2013_bendroji_dalis_ final1vert LT. pdf

  • Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties ,,LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d įsakymu. Nr. 3D-549

  • Bendrosios stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas, 2007 (The Common Monitoring and Evaluation Framework (CMEF), Guidance document, EC, Directorate General for Agriculture and Rural Development, 2007)





Prie i ros rodikliai priemon kaimo atnaujinimas ir pl tra
PRIEŽIŪROS RODIKLIAI RODIKLIAI (2)priemonė ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

* Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) – (gimusių skaičius (y)– mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).


Prie i ros rodikliai priemon kaimo gyventoj savirai kos galimybi didinimas
PRIEŽIŪROS RODIKLIAI RODIKLIAI (2)priemonė ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių didinimas“


Prie i ros rodikliai priemon parama verslo k rimui ir pl trai
PRIEŽIŪROS RODIKLIAI RODIKLIAI (2)priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“


Leader programos gyvendinimo kelm s rajone vertinimas

LEADER PROGRAMOS RODIKLIAI (2)ĮGYVENDINIMO KELMĖS RAJONE VERTINIMAS


Ar pagal leader program paremti projektai tolygiai pasiskirst visoje vvg teritorijoje
Ar pagal RODIKLIAI (2) LEADER + programą paremti projektai tolygiai pasiskirstė visoje VVG teritorijoje?


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas

Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos RODIKLIAI (2)LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis socialinei sričiai


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas

Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos RODIKLIAI (2)LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis kultūrai


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas

Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos RODIKLIAI (2)LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis ekonomikai


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas

Įvertinkite Jūsų vietovėje įgyvendintos RODIKLIAI (2)LEADER + programos poveikį gyvenimo kokybei kaime: poveikis aplinkai


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas
Įvertinkite pagrindinių gyvenimo kokybę kaime apibūdinančių sričių svarbąJūsų vietovėje, įgyvendinant LEADER dabar ir ateityje


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas
Kokiems apibūdinančių sričių svarbągyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER?


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas
Kokiems apibūdinančių sričių svarbągyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER?


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas
Kokiems apibūdinančių sričių svarbągyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER?


Vietos veiklos grupi vadybos gyvendinant vietos pl tros strategijas stiprinimas
Kokiems apibūdinančių sričių svarbągyvenimo kokybės veiksniams ateityje turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas, įgyvendinant LEADER?


Kod l svarbu skatinti kaimo bendruomeni verslum
Kodėl apibūdinančių sričių svarbąsvarbu skatinti kaimo bendruomenių verslumą?


Kaip vvg nari sud tis ir j aktyvumas leid ia atstovauti vietos gyventoj interesus
Kaip VVG nari apibūdinančių sričių svarbąų sudėtis ir jų aktyvumas leidžia atstovauti vietos gyventojų interesus?



Kokiu mastu vvg pavyksta traukti vairias kaimo gyventoj grupes projektin veikl
Kokiu mastu VVG pavyksta įtraukti įvairias kaimo gyventojų grupes į projektinę veiklą?


Vvg veiklos efektyvumo vertinimas 1
VVG veiklos efektyvumo vertinimas (1) gyventojų grupes į projektinę veiklą?


Vvg veiklos efektyvumo vertinimas 2
VVG veiklos efektyvumo vertinimas (2) gyventojų grupes į projektinę veiklą?


A i u d mes
Ačiū už dėmesį! gyventojų grupes į projektinę veiklą?