bendrosios nuosavyb s teis n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
BENDROSIOS NUOSAVYB ĖS TEISĖ PowerPoint Presentation
Download Presentation
BENDROSIOS NUOSAVYB ĖS TEISĖ

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 24

BENDROSIOS NUOSAVYB ĖS TEISĖ - PowerPoint PPT Presentation


  • 172 Views
  • Uploaded on

BENDROSIOS NUOSAVYB ĖS TEISĖ. Asist. Sigitas Jablonskis 2010 m. Apibr ėžimas.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'BENDROSIOS NUOSAVYB ĖS TEISĖ' - emery-marsh


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
bendrosios nuosavyb s teis

BENDROSIOS NUOSAVYBĖS TEISĖ

Asist. Sigitas Jablonskis

2010 m.

apibr imas
Apibrėžimas
  • Bendrosios nuosavybės teisės apibrėžimą pateikia CK 4.72 str. 1 d.: Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Tai darydami, bendrasavininkai negali pažeisti teisės aktų bei 3 asmenų teisių ir teisėtų interesų.
teisini santyki grup s
Teisinių santykių grupės

Bendrosios nuosavybės teisės specifiškumas yra tas, kad bendrosios nuosavybės teisiniuose santykiuose galima išskirti 2 pagrindines teisinių santykiu grupes: išorinius ir vidinius santykius.

  • Išoriniai santykiai – santykiai kurie susiklosto tarp bendraturčių kaip vieno subjekto ir trečiųjų asmenų.
  • Vidiniai santykiai – santykiai susiklostantys tarp pačių bendraturčių dėl bendro turto valdymo, naudojamo ir disponavimo.
bendrosios nuosavyb s r ys
Bendrosios nuosavybės rūšys
  • CK 4.73 str. išskiria 2 bendrosios nuosavybės rūšis, t.y. bendroji dalinė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
  • Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.
bendroji jungtin nuosavyb
Bendroji jungtinė nuosavybė
  • Bendroji jungtinė nuosavybė – tai nuosavybė, kuri priklauso sutuoktiniams bendrai, t. y. beveik visas turtas užgyventas po santuokos tampa bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus įstatymo ar vedybų sutarties nustatytus atvejus.
  • Tai kad turtas priklauso bendrai, reiškia kad vienas iš sutuoktinių negali bet kada be kito sutuoktinio sutikimo turto parduoti ar kitaip perleisti bei suvaržyti, nes neaišku kokią dalį toje nuosavybėje ar daikte jis turi.
  • Bendrosios jungtinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuoja civilinio kodekso 5 knyga - šeimos teisė.
bendroji dalin nuosavyb
Bendroji dalinė nuosavybė
  • Bendroji dalinė nuosavybė – savininkų dalys yra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
  • SVARBU: dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra idealiosios. Pavyzdžiui, jeigu 3 vaikai paveldėjo namą lygiomis dalimis, tai jiems po 1/3 priklauso visko, virtuvės, kiekvieno kambario, stogo rūsio ir pan.
  • Realiosios dalys būtų, jeigu tas turtas būtų atidalintas. Tokiu atveju būtų ne viena techninė byla, o atskiros trys bylos. Tokioje byloje būtų nurodytas atskiras savininkas, o ne visi 3 vienoje byloje. Tai reikš, kad nebeliko bendrosios nuosavybės.
bendroji dalin nuosavyb 2
Bendroji dalinė nuosavybė (2)
  • Bendraturčiai privalo daiktą turimą bendrąja daline nuosavybe valdyti, juo naudotis ir disponuoti tarpusavio sutarimu. Jeigu sutarimo nėra – galima kreiptis į teismą.
  • Tai kad vienas iš bedraturčiu naudojasi vienu vienas kambariu, kitas - kitu, nereiškia, kad jiems priklauso daugiau teisių į tą kambarį. Tačiau bendraturčiai turi teisę susitarti dėl bendro turto naudojimo tvarkos. Tokia galimybė yra numatyta CK 4.81 str.
  • Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.
bendroji dalin nuosavyb 3
Bendroji dalinė nuosavybė (3)
  • Bendrosios dalinės nuosavybės sąvininkų teisių ir pareigų įgyvendinimas priklauso nuo turimos dalies bendrojoje nuosavybėje.
  • CK 4.76 str. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagalprievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
  • CK 4.76 str. įtvirtinama svarbi pareiga pagal savo dalį apmokėti daikto išsaugojimo išlaidas, t.y. įprastinės daikto išlaidos yra privalomos. Šias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena ir naudojasi nuosavybe, nebent bendraturčių susitarimu, būtų nustatyta kitaip.
bendroji dalin nuosavyb 4
Bendroji dalinė nuosavybė (4)

Specifinės bendraturčių teisės:

  • Teisė padidinti savo dalį bendrojoje nuosavybėje;
  • Teisė perleisti ar suvaržyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje;
  • Teisė atsidalinti.
teis padidinti savo dal bendrojoje nuosavyb je ck 4 77 str
Teisė padidinti savo dalį bendrojoje nuosavybėje (CK 4.77 str.)
  • Ši teisė remiasi principu, kad tos išlaidos, kuriomis yra pagerinamas daiktas – nėra privalomos. CK 4.77 str. nurodo, kad bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.
  • Jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.
teis perleisti ar suvar yti savo dal bendrojoje nuosavyb je ck 4 78 4 79 str
Teisė perleisti ar suvaržyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje CK 4.78 - 4.79 str.
  • CK 4.78 str. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Išimtis, negalima įkeisti valstybės dalies bendrojoje nuosavybėje.
  • Svarbu, kad CK riboja bendraturčio teisę parduoti daiktą, nes prieš parduodamas savo dalį bendraturtis privalo suteikti galimybę daiktą įsigyti bendraturčiui. Taip įstatymo leidėjas siekia mažinti bendrosios nuosavybės kiekį, kadangi esant savininkų daugetui tikėtina, kad kils įtampų ar pykčių dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo. Todėl CK 4.79 str. nustato, kad: Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.
  • Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą.
  • Pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui, jeigu kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį.
  • Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
  • Šis ribojimas taikomas tik pirkimui pardavimui, o ne dovanojimui ar mainams, nes teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nesvarbu iš ko pardavėjas gaus pinigus.
teis reikalauti atidalijimo ck 4 80 str
Teisė reikalauti atidalijimo (CK 4.80 str.)
  • Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti.
  • Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
but ir kit patalp savinink bendrosios dalin s nuosavyb s teis ck 4 82 4 85 str
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė (CK 4.82 – 4.85 str.)
  • Objektas: Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos (laiptinė palėpė, džiovykla), pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. (pavyzdžiui, liftas)
  • Dydis: Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
  • Pagrindinės savininkų pareigos: Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
but ir kit patalp savinink bendrosios dalin s nuosavyb s teis 2
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė (2)
  • Dėl galimybės perleisti savo dalį: Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. (Pavyzdžiui, palėpė, rūsys, stogo dalis terasai ar pan.)
  • Tokiu atveju, taikoma taisyklė, kad parduodant tą dalį visi bendraturčiai turį pirmumo teisę įsigyti.
  • Jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybės teise turimo daikto, kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinė ir pan.) esančių patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, pardavimą turi būti pranešta toje namo dalyje esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti.
but ir kit patalp savinink bendrosios dalin s nuosavyb s teis 3
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė (3)
  • Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimos steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.
  • Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybė paskiria bendrojo naudojimo objektų administratorius.
  • Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
  • Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.
vie oji nuosavyb ir patik jimo teis
Viešoji nuosavybė ir patikėjimo teisė
  • Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė,savivaldybių – savivaldybių tarybos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
  • Minėti subjektai negali tiesiogiai valdyti ir naudoti viso valstybinio turto. Todėl šiuo atveju nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyvendinama perduodant turtą patikėjimo teise įvairioms įstaigoms ir organizacijoms. Patikėjimo teisė yra viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas.
  • Patikėjimo teisė – savarankiška daiktinė teisė.
  • Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. (CK 4.106 str. 1 d.)
turto patik jimo teis
Turto patikėjimo teisė
  • Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas (žemės įstatymas), administracinis aktas (vyriausybės nutarimas), sutartis, testamentas, teismo sprendimas.
  • Valstybinėms institucijoms patikėjimo teisė suteikiama neatlygintinai.
  • Patikėjimo teisės turinys CK 4.109 str.: Valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.
turto patik jimo teis 2
Turto patikėjimo teisė (2)
  • Vyriausybė valdo LR žemės fondą, kuris nepriskirtas nacionalinei žėmės tarnybai ir nutarimais tą žemę gali perduoti kitiems įstatyme nurodytiems subjektams, pavyzdžiui, miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos ir kt. Šie subjektai negali žeme disponuoti ir privalo naudoti pagal Vyriausybės nutarime nustatytas sąlygas.
  • Nacionalinės žemės tarnyba turi disponavimo teises. Ji jas perėmė po reformos iš apskrities viršininko. Disponavimo teisė reiškia, kad Vyriausybė ar Nacionalinė teisės tarnyba turi teisę turtą

perduoti neatligintinai naudotis panaudos sutartimi, išnuomoti arba perleisti, parduoti.

  • Valstybinės žemės mainai – nebegalimi.
savininko teisi apsauga ir gynimas
Savininko teisių apsauga ir gynimas
  • Savininko teisių apsauga apimą visumą valstybės nustatytų teisinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti daiktinių teisių stabilumą. Savininko teisių apsaugos tikslas – įspėti, padaryti negalimais daiktinių teisių pažeidimus, užkirsti kelią pažeidimams (pavyzdžiui, Konstitucijos 23 str. nustato, kad nuosavybė neliečiama. Taip pat nurodo, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.)
  • Teisių gynimo sąvoka yra žymiai siauresnė. Gynimas apima tik tas priemones, kurios taikomos teisės pažeidimo atveju. Šių priemonių tikslas – atstatyti padėtį, buvusią iki pažeidimo. Civilinė teisė žino daiktinius teisinius ir prievolinius teisinius gynybos būdus. Daiktiniai teisiniai nuosavybės gynimo būdai - vindikacinis ir negatorinis ieškinys.
vindikacinis ie kinys
Vindikacinis ieškinys
  • Reikalavimas grąžinti daikto valdymo teisę vadinamas vindikacija, vindikaciniu ieškiniu.
  • CK 4.95 nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
  • Vindikacinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuris reikalavimo pareiškimo metu turi nuosavybės teisę į kito asmens neteisėtai valdomą daiktą. Vindikacinis ieškinys pareiškiamas tam asmeniui, kuris turi daiktą ieškinio pareiškimo metu. Jei neteisėtas valdytojas daiktą sunaudojo, sunaikino ar kitokiu būdu jį prarado, galima pareikšti tik žalos atlyginimo ieškinį, nes, išnykus nuosavybės objektui, pasibaigia pati nuosavybės teisė.
vindikacinis ie kinys 2
Vindikacinis ieškinys (2)
  • Lietuvoje vindikacija yra ribota, nes yra siekiama apsaugoti sąžiningus įgijėjus.
  • Dėl nekilnojamųjų daiktų 4.96 str. nurodo, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tačiau, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
  • Sąžiningas įgijėjas yra asmuo, kuris įgydamas daiktą nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgytas iš asmens, kuris neturi teisės perleisti daikto kito asmens nuosavybėn. Preziumuojama, kad įgijėjas yra sąžiningas.
vindikacinis ie kinys 3
Vindikacinis ieškinys (3)
  • Dažnai asmuo, kuris valdo daiktą, gauna tam tikras pajamas iš to daikto ar padaro tam tikrų išlaidų. Tokių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja CK 4.97 str. Jame nurodoma:

1. Savininkas turi teisę reikalauti:

  • iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką;
  • iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.

2. Neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos.

3. Neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos.

4. Neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.

negatorinis ie kinys
Negatorinis ieškinys
  • Savininko teisės pažeidžiamos ne tik neteisėtai užvaldant jo nuosavybę, bet ir trukdant jam normaliai naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį (pvz., užtvėrus jam priėjimą ar privažiavimą prie namų valdos ar žemės sklypo, kaimyniniame sklype pastačius triukšmą keliančius įrenginius, įrengus rūkyklą).
  • Todėl CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors jie ir nesusiję su nuosavybės valdymo netekimu. Toks reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, vadinamas negatoriniu ieškiniu.
  • Taip pat yra galimybė pareikšti prevencinį negatorinį ieškinį, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
  • Negatorinį reikalavimą pareikšti galima, kol tęsiasi nuosavybės teisės pažeidimas. Pasibaigus teisę pažeidžiantiems veiksmams, išnyksta ieškinio pagrindas. Negatorinio reikalavimo tikslas - nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus ir uždrausti juos. Jei neteisėtais veiksmais padaroma žala, papildomai galima reikalauti atlyginti žalą. Negatoriniams reikalavimams netaikoma ieškinio senatis, nes teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio