LYGINAMOJI PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO IR DARBO RINKOS MOKYMO PROGRAMŲ ANALIZĖ

1. LYGINAMOJI PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO IR DARBO RINKOS MOKYMO PROGRAMŲ ANALIZĖ

2. Tyrimo objektas – statybinio profilio mokymo programos: • apdailininko mokymo (Alantos technologijos ir verslo mokyklos, Ukmergės aukštesniosios verslo mokyklos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos parengtos programos) • staliaus mokymo (Elektrėnų energetikų mokyklos, Kauno statybininkų rengimo centro ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos parengtos programos) • statybininko (mūrininko, statybų staliaus, apdailininko) mokymo (Mažeikių politechnikos mokyklos, Visagino politechnikos mokyklos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos parengtos programos)

3. Tyrimo tikslas – palyginti to pačio profilio pagrindinio ir darbo rinkos profesinio mokymo programų struktūras, turinį ir įvertinti jų suderinamumo ir mokymo pagal tas programas perimamumą bei tęstinumą.

4. Pagrindiniai norminiai dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtos programos • pagrindinio profesinio mokymo programoms – pagrindinio profesinio mokymo programų bendrieji reikalavimai, patvirtinti LR švietimo ir mokslo ministro 2001 07 18 įsakymu Nr. 1167; • darbo rinkos profesinio mokymo programoms – 1997 05 15 patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro (Darbo rinkos profesinio mokymo programų bendrieji reikalavimai buvo rengiami vadovaujantis tuo metu galiojusiais Pagrindinio profesinio mokymo programų bendraisiais reikalavimais ir suderinti su LR Švietimo ir mokslo ministerija. Todėl dauguma jo nuostatų yra analogiškos pagrindinio profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų nuostatoms)

5. Mokymo programų struktūrų palyginimas Programų struktūros yra beveik vienodos: 1) titulinis lapas – pagrindiniai programas apibūdinantys rodikliai(pavadinimas lietuvių ir anglų k.; įgyjama profesinė kvalifikacija; mokymosi trukmė, bazinis išsilavinimas, kas programą aprobavo (derino, tvirtino), ekspertų komisijos išvados) 2) programos rengimo grupė – programos rengėjai nurodomi programos apibūdinime 3) turinys 4) pagrindinė paskirtis, šaltiniai ir bendrasis apibūdinimas –programos anotacija (apibūdinimas) privalumas pagrindinio profesinio mokymo programose - mokymo įstaigos pateikia kvalifikuotų tos profesijos darbuotojų poreikio konkrečiame rajone (regione) tyrimo išvadas. Darbo rinkos profesinio mokymo programose to kol kas nėra.

6. 5) veiklos sritys, profesinės kompetencijos, mokymo tikslai - kvalifikaciniai reikalavimai (kompetencijos ar jų elementai, suderinti su darbdavius atstovaujančia kompetentinga įstaiga) 6)mokymo planas 7) mokymo proceso grafikas - darbo rinkos profesinio mokymo programose šios dalies nėra (kol kas) 8) atskirų dalykų mokymo programos 9) reikalingos mokymuisi sąlygos (ši programos dalis yra tik darbo rinkos profesinio mokymo programose) 10) baigiamasis vertinimas (kaip atskira mokymo programos dalis ji sutinkama tik darbo rinkos profesinio mokymo programose)

7. Programų rengimo metodikų palyginimas Pagrindinis skiriamasis pagrindinio profesinio mokymo programų ir darbo rinkos profesinio mokymo programų bruožas – jų rengimo principas. • Tipinių pagrindinio profesinio mokymo programų nėra - jas rengia kiekviena mokymo įstaiga sau, vadovaujantis minėtais vieningais programų reikalavimais ir esamais profesinio rengimo standartais. (pasitaiko, kad tai pačiai profesijai parengti pagrindinio profesinio mokymo programose numatytas skirtingas mokymosi dalykų skaičius. Be to, iš mokymo programų matyti, kad tam pačiam mokymosi dalykui atskira mokymo įstaiga nusistato labai skirtingą mokymo valandų skaičių) • Darbo rinkos profesinio mokymo programos rengiamos kaip tipinės kuriai nors profesinei kvalifikacijai įgyti. (tačiau įvertinant šalies regiono ypatumus, darbdavių pageidavimus, mokymo įstaigos specialistų nuomonę ir kt. atvejus, mokymo įstaiga turi teisę pati iki 20 keisti tipinės programos turinį)

8. Programų turinio palyginimas Palyginus trijų profesijų mokymo programas, skirtas pagrindiniam profesiniam mokymui (2-3 metų mokymosi trukmės) ir darbo rinkos profesiniam mokymui (4-5 mėnesių mokymosi trukmė) pirmiausia pastebima: • beveik visose pagrindinio profesinio mokymo programose pagrindinis dėmesys skiriamas mokymo tikslams (pvz., vienoje statybininko mokymo programoje 26 kompetencijoms įgyti jų įrašyta 217 , o kitoje statybininko mokymo programoje net 76 kompetencijoms įgyti tikslų numatyta 257. Iškyla klausimų: ar mažesnis mokymo tikslų skaičius vienoje mokykloje neatsilieps mokymo rezultatų kokybei lyginant su kita mokykla, kuri iškėlusi didesnį mokymo tikslų skaičių? Ar skirtingas mokymo tikslų traktavimas (skirtingas jų skaičius, skirtingos formuluotės) iš tikrųjų vienodai aprėpia tam tikrai profesinei veiklai būtinas kompetencijas ir jų elementus? • beveik visose analizuotose pagrindinio profesinio mokymo programose yra nemaža maišatis su sąvokomis “kompetencija”, “mokymo tikslai” (pvz., “nusimanyti apie tinkavimą žiemą” yra kompetencija, o mokymo tikslas yra “išmanyti tinkavimo žiemą ypatumus”; kitoje mokymo programoje: “apibūdinti medienos savybes” yra ir kaip kompetencija, ir kaip mokymo tikslas

9. tos pačios profesijos mokymo programose mokymo dalykai skirtingai įvardijami; skiriasi ir mokymosi dalykų skaičius. ? gal tie dalykai antraeiliai? • konkrečių dalykų mokymo turinyje nurodyti tik tų dalykų skyriai ar temos, jų nekonkretinant, nesvarbu, kiek valandų tam skiriama 4, 10, 36 ar net 56 val. ? Kaip planuoti konkrečius užsiėmimus pagal pateiktą lentelę (ją reikia laikyti dalyko mokymo programa), kurioje išvardinta 13 labai nelygiareikšmių mokymo tikslų (pvz., mokėti pasiruošti darbui, darbo metu palaikyti tvarką, išmanyti grindų ir stogo įrengimo technologijas, mokėti skaityti statybinius architektūrinius pastato brėžinius ir kt.) ir tam įgyvendinti nurodytas 56 val. apimties teorinio mokymo ir 119 val. apimties praktinio mokymo dalykas (Stalių gaminių gamyba ir montavimas)? • darbo rinkos profesinio mokymo programose atskirų mokymo dalykų turinys konkretinamas: kiekvienai valandai ar dviems valandoms nurodoma konkreti tema ar potemė, atitinkanti tam tikrą kvalifikacinį reikalavimą - kompetencijos elementą. (Tai leidžia tikėtis, kad bet kurioje mokymo įstaigoje mokytojai su mokiniais nagrinės tikslingai parinktus klausimus, o jei tai tam tikroje mokymo įstaigoje bus pripažinta, kad kai kurie klausimai nereikalingi arba jų mokymuisi reikalingas ne tokia trukmė, ta mokymo įstaiga turi teisę pakoreguoti mokymo turinį. Vadinasi tokiu atveju, iš vienos pusės, užtikrinama ir mokytojo pasirinkimo laisvė, iš kitos pusės, pasiūloma konkreti rekomenduojama mokymosi medžiaga kiekvienam teoriniam ar praktiniam užsiėmimui).

10. Pagrindinio profesinio mokymo programose įvardintų veiklos sričių ir kompetencijų atitikimas darbo rinkos profesinio mokymo moduliams. • Darbo rinkos profesinio mokymo moduliai rengiami vadovaujantis principu – kiekvienai tam tikros profesijos veiklos sričiai – atskiras mokymo modulis. ? Ar sutampa pagrindinio profesinio mokymo programose įvardintos veiklos sritys su darbo rinkos profesiniame mokyme siūlomais mokymo moduliais? Ats. Iš analizuotų programų matyti, kad tose pagrindinio mokymo programose, kuriuose veiklos sritys nurodytos logiškai, įvardinant pagrindines tam tikros profesijos veiklos sritis, o ne atskirus mokymo dalykus ar tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus pavadinant juos veiklos sritimis, matyti kone visiškas atitikimas tarp įvardijamų veiklos sričių tiek pagrindiniame, tiek ir darbo rinkos profesiniame mokyme. Išvada:darbo rinkos profesinio mokymo modulius be jokių pertvarkymų galima panaudoti ir pagrindiniame profesiniame mokyme.

11. STALIAUS MOKYMO PROGRAMA - 210058209 (Elektrėnų energetikų mokykla)