1 / 39

GLOBA IR SLAUGA: SAMPRATŲ CHARAKTERISTIKOS

GLOBA IR SLAUGA: SAMPRATŲ CHARAKTERISTIKOS. A. Petrauskienė MRU, Socialinio darbo katedra. NEFORMALI GLOBA. GLOBA ŠEIMOJE - šeimos narių, giminių, kaimynų nemokamai teikiama pagalba žmonėms jų pačių namuose (moters pareiga?);

candid
Download Presentation

GLOBA IR SLAUGA: SAMPRATŲ CHARAKTERISTIKOS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. GLOBA IR SLAUGA: SAMPRATŲ CHARAKTERISTIKOS A. Petrauskienė MRU, Socialinio darbo katedra

  2. NEFORMALI GLOBA • GLOBA ŠEIMOJE - šeimos narių, giminių, kaimynų nemokamai teikiama pagalba žmonėms jų pačių namuose (moters pareiga?); • Neformalios globos procesas neatsiejamas nuo konkrečioje situacijoje esančių aplinkybių, visuomenės nuostatų ir asmeninių vertybių, tame procese dalyvaujančių asmenų motyvacijos bei jų tarpusavio santykių (R. Naujanienė, V. Užaitė 2003).

  3. NEFORMALI GLOBA • Kaip motyvuota veikla globoti artimą. Globėjos vaidmuo suvokiamas kaip “paveldėtas” • Socialinių mainų teoretikai – senus tėvus globojantys vaikai tikisi paveldėti didesnę turto dalį ar įgyti aplinkinių įvertinimą; • Globa –altruistinis noras padėti (Socialiniai neįgalumo aspektai, 2003)

  4. FORMALI GLOBA • vadinama socialine; • socialiniai darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) - organizuoja socialinę globą, • kai asmeniui reikalinga kompleksinė specialistų pagalba, apimanti bendrųjų socialinių paslaugų teikimą;

  5. FORMALI GLOBA • Bendrosios socialinės paslaugos – bendruomenėje: • Informacijos teikimas; • Konsultavimas; • Pagalba namuose; • Slauga namuose; • Globos pinigų skyrimas (Žalimienė, 2003)

  6. FORMALI GLOBA • Institucinės – stacionarios paslaugos; • Multidisciplininė veikla: socialinio darbuotojo, slaugos specialisto, gydytojo, ergoterapeuto, kineziterapeuto, psichologo ir kt. • :

  7. GLOBOS IR SLAUGOS SAMPRATŲ PROBLEMIŠKUMAS • Globos paslaugų teikėjams, neretai, nėra aiškios priežiūros, slaugos ir globos sampratos bei šių veiklų sąsajos ir ribos. • Slaugos terminas suvokiamas - priežiūra, pagalba, globa, rūpinimasis(V. Žydžiūnaitė, 2005).

  8. SLAUGA – AR PRIEŽIŪRA? • Slaugoje žodis priežiūravartojamas daugiau nei šimtmetis, tačiau iki šiol nėra vienareikšmės ribos tarp šių įvardytų sričių;

  9. SLAUGA – AR PRIEŽIŪRA? • Priežiūra profesinėje slaugos veikloje grindžiama rūpinimosi žmogumi samprata, • kai rūpintis/rūpestis reiškia būti atsidavusiu ir įsipareigojusiu paremti kiekvieno asmens orumą, unikalumą ir vertę (J. Morse, Sh. Solberg ir kt. 1990).

  10. RŪPINIMASIS – slaugos pagrindas, kurio esminė sudedamoji – sveikatos stiprinimas • Rūpestis atsiliepia slaugos specialisto elgesyje ir yra pacientų atpažįstamas: • Rūpinimasis, kaip žmogaus bruožas; • Rūpestis, kaip moralinis imperatyvas; • Rūpinimasis, kaip poveikis, • Rūpinimasis, kaip terapinė intervencija; • Rūpinimasis, kaip tarpasmeninė sąveika.

  11. PROFESIONALUS RŪPINIMASIS • Slaugos specialistai profesionalų rūpinimąsi realizuoja: • asistavimo, • pagalbos/priežiūros, • ugdymo veiklomis, • kuriomis jie siekia proto, kūno ir dvasios harmonijos (proto, kūno ir sielos vienybė yra adekvati sveikatai), • ir kurios įgalina asmenį, asmenų grupes tenkinti savo poreikius, gerinti gyvenimo sąlygas ir gyvenseną.

  12. PROFESIONALUS RŪPINIMASIS • Slaugymas apibūdinamas kaip žmonių, kurie dėl sveikatos problemų negali apsieiti be kitų pagalbos, socialinė ir emocinė parama bei palaikymas, pagrįstas susitapatinimu su asmens poreikiais ir priklausomybe.

  13. PROFESIONALUS RŪPINIMASIS • Pavyzdžiui, žmonių, nebepajėgių išsakyti savo valią arba nebereaguojančių į slaugytojų pastangas (sergantys demencija, stipriai protiškai neįgalūs asmenys, komos būklės pacientai), priežiūra yra būdas palaikyti jų ryšį su visuomene, elgtis su jais deramai ir pagarbiai, pripažinti, kad ir pačius menkiausius, jų žmogiškumo likučius. Tokia priežiūra iš tiesų reikalinga, nes reiškia ir visuomenės domėjimąsi ja (H. Have ir kt. 2004).

  14. SLAUGA – MOKSLAS APIE ŽMOGŲ, SANTIKYJE SU SVEIKATA - LIGA • Rūpinimosi, kaip humaniškumo raiškos, atliekant slaugos veiklas, supratimas leidžia traktuoti šią sritį kaip mokslą apie žmogų.

  15. Slauga – medicininė ar socialinė veiklos sritis? • Formalios asmens sveikatos priežiūros kontekste slauga, neretai, apibūdinama kaip medicininė ar priklausanti biomedicinai veiklos sritis, o socialinių tarnybų erdvėje – kaip socialinė slauga (A. Jurgelėnas, 2000; A. Andrijauskienė, 2006).

  16. SLAUGOS AUTONOMIŠKUMO PROBLEMA • Slaugos veiklos autonomiškumo ignoravimas yra sąlygotas slaugos mokslo Lietuvoje nestabilumo ir menko slaugos profesionalų įtraukimo, rengiant veiklos reglamentus bei priimant sprendimus. • Slaugos praktiką reglamentuoja įstatymas (2001), kuris nurodo, kad ši veikla yra autonomiška - slaugos specialistų (slaugytojų) atsakomybės sritis.

  17. SLAUGOS VEIKLOS PLĖTROS PROBLEMIŠKUMAS • Visuomenė slaugos sritį vertina tik medicininės priežiūros kontekste. • Tai rodo, kad mūsų visuomenėje slaugos specialistų veikla menkai tevertinama, ignoruojamas slaugos tarpdiscipliniškumo pobūdis, savarankiškumas, • ribojamas slaugos paslaugų ypač pagyvenusiems, neįgaliems žmonėms plėtojimas bei slaugytojų profesionalų indėlis.

  18. SLAUGOS MEDIKALIZAVIMAS – pozityvistinis požiūris • Medicinos modeliu besiremiančios profesinės slaugos veiklos centre yra liga, • o ne sveikata, • į asmenį žiūrima kaip į diagnozės objektą, todėl apsiribojama fizine priežiūra, • o sprendimų teisė sutelkiama gydytojų rankose. • Slauga čia traktuojama kaip medicininės priežiūros dalis, tenkinanti ne pacientų/klientų, o gydymo poreikius.

  19. Slaugos specialistai ir pacientai kelia pretenzijas slaugos medikalizacijai • Tikimasi, kad slaugytojai teiks humanišką slaugymą, tačiau lūkesčiai nepasitvirtina; • Į pacientą žiūrima ne kaip į asmenį, bet kaip į diagnozės objektą; • Didžiausia reikšmė teikiama sudėtingai technologijai, dėl ko dingsta humaniškumas;

  20. Slaugos medikalizavimas – pozityvizmo teorijos įtaka • Svarbu tai, kas pamatuojama, stebima ir registruojama; • Tai gyvybę gelbstinčioji slaugos dalis; • O kaip elgtis su verkiančiu pacientu?

  21. SLAUGA – HERMANEUTIKOS – KOMUNIKACIJOS TEORIJŲ ĮTAKOJE • Slaugos specialistui svarbi sąveikos su pacientu palaikymas; • Svarbūs paciento išgyvenimai, reakcija į gydymą ir jo intervencijas;

  22. SLAUGA – KRITINĖS TEORIJOS ĮTAKOJE • Slaugos specialistas ir pacientas moko vienas kitą; • Abipusė sąveika, pasitikėjimas, paciento įtraukimas į problemų sprendimą; • Diskusijos, kokia priežiūra geriausia;

  23. MODERNI SLAUGA • Modernioje, komandiniu darbu besiremiančioje, profesinėje slaugos veikloje slaugytojai įvardijami kaip atliekantys organizuojančio specialisto vaidmenį, • kai esminis dėmesys skiriamas psichologiniams, vadybiniams, edukaciniams pagalbos lygmenims, • o medicina yra specifinių, specializuotų klinikinės slaugos praktikos žinių bazė.

  24. MODERNI SLAUGA • Bet kurioje aplinkoje slaugos specialistų tikslas – teikti asmenims ne tik fizinę priežiūrą, bet ir naujausią informaciją, skatinti įgyti sveikatos priežiūros įgūdžių, vystyti sveikatos palaikymo ir ligų prevencijos kompetencijas(V. Žydžiūnaitė, 2005; A. Young ir kt. 2001).

  25. MODERNIOS SLAUGOS DIMENSIJOS • SOCIALINĖ (asmens ir slaugytojo sąveika); • PSICHOLOGINĖ (parama, palaikymas, užuojauta); • EDUKACINĖ (sveikatos mokymas/ugdymas); • VADYBINĖ (organizavimas, tarpininkavimas, resursų paieška); • KLINIKINĖ (slaugos intervencijų atlikimas)

  26. SLAUGOS SPECIALISTAI GEBA: • Konstruoti visapusišką pagalbos planą: • savirūpai, kad asmuo galėtų kuo ilgiau ir daugiau savimi pasirūpinti; • natūraliam globojimui ir slaugymui, kad šeimos nariai, kaimynai suteiktų reikiamą pagalbą asmens namuose; • profesionaliai slaugai: sveikatos palaikymas ir stiprinimas (sveikatos mokymas, ligų prevencija), slaugymo ir gydymo procedūrų atlikimas, reabilitacijos paslaugų organizavimas;

  27. MĖGĖJIŠKAS SLAUGYMAS • Mėgėjiškas slaugymas ir neformalus globojimas orientuotas į artimus žmones, remiasi neformaliais ryšiais ir pagalbos veiksmais, kurie atliekami susidarius rūpinimosi aplinkybėms. • Rūpinimasis kitais yra būdingas visiems žmonėms, tai prigimtinis žmogaus bruožas, žmogaus būvimo žemėje ar egzistavimo pagrindas (J. Morse, Sh. Solberg ir kt. 1990).

  28. NUO MĖGĖJIŠKO SLAUGYMO LINK PROFESIONALAUS: ISTORINIS ASPEKTAS • 1880 m. – F. Naitingeil pirmoji slaugos mokykla Anglijoje; • Universitetinės slaugos studijos – Debreceno universiteto slaugos mokykla – 1921 m; Belgijoje – 1935 m.; • Gailestingųjų seserų kursai Kaune – 1897 m.

  29. NUO MĖGĖJIŠKO SLAUGYMO LINK PROFESIONALAUS: ISTORINIS ASPEKTAS • 1934 m. – veikė dvi GAILESTINGŲJŲ SESERŲ mokyklos Kaune ir Klaipėdoje; • Nepriklausomos Lietuvos sveikatos departamentas pradėjo profesionalių registraciją. Išduodami pažymėjimai, suteikiantys teisę slaugyti Lietuvoje;

  30. NUO MĖGĖJIŠKO SLAUGYMO LINK PROFESIONALAUS: ISTORINIS ASPEKTAS • GAILESTINGOSIOS SESERYS (1919 – 1940) – SESERYS SAMARIETĖS, PILKOSIOS SESERYS - VIENUOLĖS • 1940 – 1990 m. sovietinis MEDICINOS SESERŲ, akušerių ir felčerių laikotarpis; • SLAUGYTOJOS – SLAUGOS SPECIALISTĖS (-AI) – nuo 2001 m.

  31. SLAUGOS, KAIP PROFESIONALIOS VEIKLOS, KŪRĖJOS • FLORENCE NIGTINGALE (1820 – 1910) – pirmoji slaugos mokykla Londone (1860); • VIRGINIJA HENDERSON (1897 – 1987?) – PAGRINDINIAI SLAUGYMO KOMPONENTAI (1950 – 1960) – Pozityvistinis požiūris; • DOROTĖJA OREM – SAVIRŪPOS MODELIS – link hermaneutikos – 1970; • NANACY ROPER (1976) – NUO GYVENIMO MODELIO PRIE SLAUGOS MODELIO (12 gyvybinių veiklų) – kritinio požiūrio link; • CALLISTA ROY – BIO –PSICHO –SOCIALINĖ SLAUGOS TEORIJA (1975 – 1980) • JOYCE TREVELBEES (1988 – 1993) TEORIJOS PAGRINDAS – TARPUSAVIO SANTYKIAI (kritinio požiūrio link)

  32. Slaugos modelis – teoriniai slaugos modeliai – “Nuo gyvenimo modelio prie slaugos modelio” – Rper, Logan, 1999.GYVENIMO TRUKMĖ Gyvybines veiklas Gyvybinės veiklos įtakojantys veiksniai 1. Saugios aplinkos palaikymas; BIOLOGINIAI 2. Bendravimas; 3. Kvėpavimas; PSICHOLOGINIAI 4. Valgymas ir gėrimas; 5. Tuštinimasis ir šlapinimasis; SOCIALINIAI KULTŪRINIAI 6. Asmens švarinimas ir rengimas; 7. Kūno temperatūros reguliavimas; 8. Judėjimas; APLINKOS 9. Darbas ir žaidimai; 10. Lyties raiška; POLITINIAI EKONOMINIAI 11. Miegojimas; 12. Mirimas SLAUGOS INDIVIDUALIZAVIMAS Paciento situacijos įvertinimas Slaugos planavimas Slaugos įgyvendinimas Slaugos rezultatų įvertinimas

  33. SLAUGOS APIBRĖŽIMŲ RAIDA V. Henderson (1966) • SLAUGA – “PADĖTI ŽMON4MS – TIEK SERGANTIEMS, TIEK SVEIKIEMS – ATLIKTI VEIKSMUS, KURIAIS STIPRINAMA ARBA ATGAUNAMA ŽMOGAUS SVEIKATA (ARBA PADEDAMA RAMIAI NUMIRTI) KURIŲ JIE IMTUSI, JEI TURĖTŲ PAKANKAMAI JĖGŲ, IŠMANYMO ARBA VALIOS”

  34. SLAUGOS APIBRĖŽIMŲ RAIDA D. OREM (1980) • Slauga – gebėjimas padėti kitiems, ieškant ir administruojant savirūpos (rūpinimosi) sistemą, kurios tikslas padėti žmonėms atgauti gebėjimą rūpintis savimi.

  35. SLAUGOS APIBRĖŽIMŲ RAIDA N. Roper (1984) • SLAUGOS SAMPRATA GRINDŽIAMA GYVENIMO MODELIU, KAI ESMINĖ SLAUGOS FUNKCIJA YRA SVEIKATOS UGDYMAS (ap(si)saugoti, palengvinti arba išspręsti, teigiamai prisitaikyti)

  36. SLAUGOS APIBRĖŽIMŲ RAIDA • Lietuvos Slaugos įstatymas (2001) • SLAUGA – ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS DALIS, APIMANTI SVEIKATOS UGDYMĄ, STIPRINIMĄ IR IŠSAUGOJIMĄ, LIGŲ IR RIZIKOS VEIKSNIŲ PROFILAKTIKĄ, SVEIKŲ IR SERGANČIŲ ASMENŲ FIZINĘ, PSICHINĘ IR SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ (visuose asmens sveikatos ir socialinės globos įstaigose bei bendruomenėje, namuose ir kt. įstaigose – pvz., mokyklose)

  37. ĮSKAITOS – atsiskaitymo realizavimas • Atsiskaitymas bus realizuojamas diskusiniu metodu: 1 -7 studentų grupė pasirenka ir diskutuoja pateiktus savarankiškoms studijoms klausimus, išsako savo nuomonę, kritinį požiūrį apie slaugos praktikos ir teorijos momentus, praktikos sąsajas su socialiniu darbu (vienai studentų grupelei – 30 - 45 min). • studentai aktyviai dalyvavę diskusijose įvertinami įskaita; • pasyvūs studentai atsako į dėstytojo nurodytus klausimus;

  38. Klausimai įskaita ir savarankiškam darbui • Formalios globos charakteristikos; • Neformalios globos ir mėgėjiško slaugymo charakteristikos; • Profesionalios slaugos charakteristikos – medikalizuotos slaugos modelio kontekste; • Profesionalios slaugos charakteristikos – multidiscipliniškumo pobūdis, slaugos dimensijos; • Saugios aplinkos palaikymo charakteristika; • Bendravimo slaugoje charakteristika; • Kvėpavimo gyvybinės veiklos charakteristika; • Valgymo ir gėrimo gyvybinės veiklos charakteristika; • Tuštinimosi ir šlapinimosi gyvybinės veiklos charakteristika; • Asmens švarinimas ir rengimas; • Kūno temperatūros reguliavimo charakteristika; • Judėjimo charakteristika; • Darbas ir žaidimai; • Lyties raiškos charakteristika; • Miegojimo charakteristika; • Mirimo charakteristika slaugos kontekste.

  39. Literatūra savarankiškam darbui • Roper, N; Logan, W; Tierney, A. (1999). Slaugos pagrindai. Vilnius: Egalda. • Vesterdal, A. (1996). Sveikatos priežiūra ir ligonių slauga. Vilnius: Charibdė.

More Related