Kurortinių miestų ir teritorijų prekės ženklo formavimo ypatumai

1. MYKOLO RIOMERIO UNIVERSITETAS Ketvirtoji mokslinė – konferencija „Efektyvumas viešąjame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti?” 04 / 24, 2012 Kurortinių miestų ir teritorijų prekės ženklo formavimo ypatumai Pranešėjas: dokt. Kauno technologijos universitetas 2012-04-24

2. Straipsnio tikslas Straipsnio tikslas – pagrįsti kurortinių miestų prekių ženklų formavimą, remiantis miestų prekių ženklų formavimo teorija, išanalizuoti Lietuvos kurortinių miestų prekių ženklų formavimo patirtį.

3. Tyrimo objektas Tyrimo objektas – Lietuvos kurortinių miestų prekių ženklai. Tiriant ir analizuojant teorinius miesto prekės ženklo formavimo ypatumus, straipsnyje taikyti šie metodai: dokumentų analizė, sisteminė, semiotinė lyginamoji ir loginė analizės.

4. Vietos prekės ženklo sampratos teiginiai Šaltinis: sudaryta straipsnio autoriaus.

5. Vietos prekės ženklo elementai • pavadinimas, • šūkis, • logotipas (grafiniai elementai), • veikėjai, • muzika, • užrašas • spalvos.

6. Vietos prekės ženklo formavimas • Miesto ženklo projektavimas turi būti pagrįstas visų pirma miesto vizijos, miesto stiprybių ir galimybių veiklos krypčių suvokimu.Grafine stilistika miesto ženklas turi būti orientuotas ne į šios dienos esamą padėtį, tačiau į ateitį, nes kokybiniai vizualios stilistikos pokyčiai pasauliniu mastu įvyksta nepaprastai greitai. • Miesto prekių ženklai, kurių formavimas nepagrįstas grafinio dizaino komponavimo pagrindu, koloristikos ir semiotikos mokslų principais, bei neatitinka ženklams keliamų reikalavimų, dažnai nebūna sėkmingi rinkoje (A. Lisauskienė 1998).

7. Miestų prekės ženklo semiotinis vertinimas Semiotika – tai mokslas, tiriantis prasmės sudarymo ir suvokimo sąlygas, reikšmės struktūrų sandarą bei transformacijas. Ch. S. Peirce (1885) laikomas pragmatizmo, mokslo filosofijos, loginės semiotikos pradininku. Jis pirmasis išplatino semiotikos terminą. Semiozė – ženklo funkcionavimo ir jo reikšmės atsiskleidimo procesas (pagal gr. semeiosis – apibūdinimas, pažymėjimas).

8. Pagrindinės semiotikos sąvokos vartojamos reklamos tyrimuose, adaptuotose prekių ženklams Sudaryta autoriaus remiantis R. Beasley, M. Danesi, P. Signs,(2002).

9. Kurortinio miesto koncepcija Kurortas – tai vieta, kurioje, panaudojant gamtinius gydomuosius veiksnius, specialias įstaigas ir įrengimus, galima dalinai realizuoti šalies nacionalinės sveikatos koncepcijos nuostatas bei vykdyti žmonių sveikatinimo programas. (Lietuvos regioninių tyrimų institutas, 2002)

10. Lietuvos kurortiniai miestai Pagal LR Turizmo įstatymą (Žin., 2011, Nr. 85-4138) ir LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 60-1183; 2001, Nr. 41-1420): Kurortas – tai įstatymo suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) bei speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui bei turizmui. Lietuvoje kurorto statusą turi keturi miestai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.

11. Lietuvos kurortinių miestųvizijos • Druskininkų plėtros vizija iki 2013 m. Druskininkai – modernus ir savitas tarptautinis kurortas, teikiantis aukštos kokybės sveikatinimo, turizmo, rekreacijos paslaugas bei užtikrinantis aukštą gyvenimo kokybę. • Birštono plėtros vizija iki 2012 m. Birštonas 2012 – tarptautinis turizmo ir modernaus kurortinio gydymo karališkasis kurortas. • Neringos plėtros vizija iki 2013 m. Neringa – jaukus kurortas unikaliame gamtos kampelyje, kuriame malonu ilsėtis ir patogu gyventi. • Palangos plėtros vizija iki 2013 m. Palanga –ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu.

12. Birštonas VTD prie ŪKMIN apibūdinimas: • Birštonas – tarptautinis integruoto turizmo ir modernaus kurortinio gydymo kurortas, esantis Nemuno kilpų regioniniame parke. Šiame kurorte plėtojami, ten esantys gamtiniai gydomieji ištekliai naudojami pagal Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos sprendinius. • Birštono plėtros vizija iki 2012 m. Birštonas 2012 – tarptautinis turizmo ir modernaus kurortinio gydymo karališkasis kurortas.

13. Druskininkai VTD prie ŪKMIN apibūdinimas: • Druskininkai – tarptautinis rekreacijos centras, skirtas poilsiui, kurortiniam gydymui ir turizmui, pasižymintis šiuolaikine infrastruktūra, maksimaliai panaudojantis gamtinius gydomuosius išteklius, kultūrinį ir istorinį potencialą, kitas šio regiono galimybes. • Druskininkų plėtros vizija iki 2013 m. Druskininkai – modernus ir savitas tarptautinis kurortas, teikiantis aukštos kokybės sveikatinimo, turizmo, rekreacijos paslaugas bei užtikrinantis aukštą gyvenimo kokybę.

14. Neringa VTD prie ŪKMIN apibūdinimas: • Neringa – prestižinis tarptautinis pajūrio kurortas, esantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Čia plėtojamas kurortinis ir pažintinis turizmas, racionaliai naudojami gamtiniai ir kultūros ištekliai. Kurortas plėtojamas, jame esantys gamtiniai gydomieji ištekliai naudojami pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius ir UNESCO rekomendacijas. Išskirtines šio kurorto savybes lemia unikali gamta. Pastaruoju dešimtmečiu susiformavo nuostata, kad Neringa – tai didesnes pajamas turinčių Lietuvos gyventojų ir užsienio turistų poilsio vieta. • Neringos plėtros vizija iki 2013 m. Neringa – jaukus kurortas unikaliame gamtos kampelyje, kuriame malonu ilsėtis ir patogu gyventi.

15. Palanga VTD prie ŪKMIN apibūdinimas: • Palanga – tarptautinis aktyvios rekreacijos pajūrio kurortas, orientuotas į plataus spektro pramogų industriją ir kurortinį gydymą, pasižymintis išplėtota paslaugų infrastruktūra. • Palangos plėtros vizija iki 2013 m. Palanga –ištisus metus atviras tarptautinis kurortassu išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu.

16. Išvados 1. Miesto prekės ženklas, yra neatsiejama miesto rinkodaros strategijos dalis, kuria siekiama didinti kurorto žinomumą, skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą, populiarinti vietovėje sukuriamus turizmo produktus, kas leidžia geriau išnaudoti esamus vietovės turizmo resursus. 2. Kurortinio miesto prekės ženklas yra racionalus, glaudžiai tarpusavyje susijusių ir orientuotų į vartotojus fizinių, funkcinių, estetinių ir emocinių elementų rinkinys. 3. Atlikta mokslinės literatūros analizė, atskleidė, kad prieš sukuriant kurortinio miesto viziją apibrėžianti ženklą, svarbu suvokti, jog šiuo ženklu galima “išjudinti” žmogaus, lankytojo ar verslininko, pasąmonėje slypinčius troškimus. Taigi, ženklo projektavimo procese mitologizavimo metodai yra ne tik įvaizdžio kūrimo dalis bet ir sėkmingos ženklo istorijos dalis. Jei sukurtas kurortinio miesto prekės ženklas turės užuominą į psichologinę, jausminę žmogaus pasąmonę, tuomet bus geriau įsimenamas tikslinių grupių ir ilgesnį laiką išliks atmintyje. 4. Tinkamai parinktas ženklo formavimo pagrindas, įtakos visą tolimesnę rinkodarinę strategiją. 5. Atliktas kurortinių miestų prekių ženklų tyrimas atskleidė, jog dauguma ženklų pasižymi aiškiai išreikštais jų elementais, tačiau dažnai yra sudėtinga juos tinkamai komunikuoti, dėl nesusietų skirtingų vietos prekės ženklo elementų.

17. MYKOLO RIOMERIO UNIVERSITETAS Ketvirtoji mokslinė – konferencija „Efektyvumas viešąjame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti?” 04 / 24, 2012 Kurortinių miestų ir teritorijų prekės ženklo formavimo ypatumai Pranešėjas: dokt. Kauno technologijos universitetas Dėkoju už dėmesį.

18. MYKOLO RIOMERIO UNIVERSITETAS Ketvirtoji mokslinė – konferencija „Efektyvumas viešąjame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti?” 04 / 24, 2012 Kurortinių miestų ir teritorijų prekės ženklo formavimo ypatumai Pranešėjas: dokt. Kauno technologijos universitetas Dėkoju už dėmesį. Klausimai, dovanos, kava...